Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją ir jo veiksmų seka

Įvadas

Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją ir jo veiksmų seka yra tai, kas paverčia persikraustymą iš chaotiško savaitgalio į valdomą darbą. Daugelis žmonių pradeda nuo klausimo: „Kur rasti mašiną?“ Bet tai nėra pirmas klausimas. Pirmiausia reikia suprasti, kiek daiktų turite, kada galite krautis, kur tiksliai važiuojate, ar butas Vokietijoje paruoštas, ar reikia pakavimo, dokumentų, draudimo, sandėliavimo. Veiksmų seka čia labai svarbi, nes jei pradėsite nuo neteisingo žingsnio, vėliau teks lopyti visą planą.

H1: Veiksmų seka: logistikos procesas perkraustant į Vokietiją

Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją ir jo veiksmų seka paprastai atrodo taip: pirmiausia įvertinami daiktai, tada parenkama data, po to ruošiamas pakavimas, tvarkomi dokumentai, organizuojamas transportas, vykdomas pakrovimas, kelionė per Lenkiją, iškrovimas Vokietijoje ir galiausiai daiktų pastatymas bei išpakavimas. Skamba tvarkingai, bet realiame gyvenime visada atsiranda smulkių nesklandumų. Vienur liftas neveikia, kitur administratorius neatsako, trečiajame bute dar neatiduota virtuvė. Todėl seka turi būti aiški, bet ne per daug standi.

Pirmas žingsnis – užklausa. Čia reikia pateikti ne tik „perkraustau į Vokietiją“, bet konkrečią informaciją: iš kur, į kur, kada, kiek daiktų, koks aukštas, ar yra liftas, ar reikia pakavimo, ar yra didelių baldų, ar reikia draudimo. Kuo daugiau informacijos, tuo tikslesnis pasiūlymas. Jei informacijos mažai, kaina bus orientacinė. Tai nėra įmonės kaprizas, o paprasta logika. Negalima tiksliai pasakyti, kiek kainuos kelionė, jei nežinai, ar vežate tris dėžes ar visą namą.

Antras žingsnis – daiktų patikrinimas. Čia geriausia daryti vaizdo apžiūrą. Klientas vaikšto per butą ar namą, rodo kambarius, sandėliuką, balkoną, garažą. Per 20 metų mačiau, kad būtent sandėliukai sugriauna gražius planus. Ten stovi dviračiai, senos spintos, įrankiai, dėžės su knygomis, vaikų vežimėlis, slidės. Todėl apžiūra turi būti nuo durų iki paskutinio kampelio. Jei daiktai jau supakuoti, sunkiau įvertinti, bet vis tiek galima. Geriau rodyti anksčiau.

Trečias žingsnis – pasiūlymas ir sutartis. Pasiūlyme turi būti aišku, kas įskaičiuota: transportas, pakavimas, dėžės, demontavimas, iškrovimas, draudimas, pakavimo atliekų išvežimas, sandėliavimas. Jei ko nors nėra, turi būti parašyta arba bent pasakyta aiškiai. Sutartis apsaugo abi puses. Ji nėra „biurokratija“, ji yra darbo pagrindas. Blogai, kai klientas ir įmonė skirtingai supranta žodį „pilnas perkraustymas“. Todėl viskas turi būti užfiksuota.

Ketvirtas žingsnis – pasiruošimas. Klientas rūšiuoja daiktus, perka arba gauna dėžes, žymi kambarius, paruošia dokumentus, patikrina Vokietijos adresą. Įmonė rezervuoja transportą, komandą, pakavimo medžiagas, maršrutą. Jei reikia, derinamas parkavimo leidimas arba krovinių liftas. Šis etapas atrodo nuobodus, bet jis lemia, ar perkraustymo dieną nebus dramų. Realistiška situacija: klientas pamiršta pasakyti, kad Vokietijoje liftas dirba tik iki 16:00. Tokia smulkmena gali sugadinti visą dieną.

Penktas žingsnis – pakrovimas. Komanda atvyksta, apsaugo patalpas, demontuoja baldus, pakrauna daiktus. Svarbu, kad klientas arba atsakingas asmuo būtų vietoje. Jis patvirtina, kas keliauja, kas lieka, kuris daiktas trapus, kur yra dokumentai. Krovinys turi būti tvirtinamas, ne tik sukrautas. Gerame automobilyje daiktai nejuda, neslysta, nėra suspausti vienas ant kito. Tai atskiria profesionalų darbą nuo „na, kažkaip tilpo“.

Šeštas žingsnis – kelionė ir iškrovimas. Kelionė į Vokietiją dažniausiai eina per Lenkiją, todėl reikia stebėti orą, eismą, vairuotojo darbo laiką. Iškrovimo vietoje turi būti žmogus, kuris gali parodyti, kur statyti dėžes ir baldus. Jei viskas pažymėta, komanda greičiau sustato daiktus pagal kambarius. Po iškrovimo reikia patikrinti, ar visos dėžės atvažiavo, ar nėra matomų pažeidimų. Tik tada pasirašomi dokumentai. Tai nėra nepasitikėjimas, tai normalus procesas.

DUK

Veiksmų seka

Kokia yra logistikos proceso perkraustant į Vokietiją veiksmų seka?

Veiksmų seka prasideda nuo daiktų įvertinimo, tada eina datos pasirinkimas, pasiūlymo gavimas, sutarties pasirašymas, pakavimo planavimas, dokumentų ruošimas, transporto rezervacija, pakrovimas, kelionė, iškrovimas Vokietijoje ir galutinis daiktų pastatymas. Tai pagrindinė grandinė. Praktiškai kai kurie žingsniai vyksta lygiagrečiai: kol ruošiamos dėžės, derinamas adresas, kol tikrinamas maršrutas, tvarkomi dokumentai. Svarbiausia nepraleisti rizikų. Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją ir jo veiksmų seka turi būti suprantama klientui, ne tik pervežėjui.

Kas yra pirmas žingsnis perkraustant į Vokietiją?

Pirmas žingsnis yra ne automobilio užsakymas, o informacijos surinkimas. Reikia žinoti, kiek daiktų vežate, iš kur išvykstate, į kurį Vokietijos miestą važiuojate, kokia data, ar yra liftas, ar reikia pakavimo, ar bus sandėliavimas. Be šitos informacijos neįmanoma normaliai planuoti. Daugelis klientų nori iškart kainos, bet kaina be duomenų būna tik spėjimas. Todėl pirmas rimtas žingsnis – sąrašas, nuotraukos arba vaizdo apžiūra. Tai sutaupo laiką visiems.

Kodėl svarbu nekeisti veiksmų sekos?

Veiksmų sekos svarbu laikytis, nes kiekvienas žingsnis remiasi ankstesniu. Jei nepatikrinsite daiktų, galite užsakyti per mažą automobilį. Jei nepasirašysite sutarties, gali kilti nesutarimų dėl kainos. Jei nepažymėsite dėžių, Vokietijoje prasidės chaosas. Jei nepatvirtinsite iškrovimo adreso, vairuotojas gali atvykti į neteisingą vietą. Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją ir jo veiksmų seka yra kaip grandinė. Jei viena grandis silpna, visa sistema kenčia.

Ar galima pradėti nuo pakavimo?

Galima, bet geriau pradėti nuo rūšiavimo. Jei pradėsite pakuoti viską iš eilės, galite į dėžes įdėti daiktus, kurių visai nereikės vežti. Todėl pirmiausia nuspręskite, ką vežate, ką parduodate, ką dovanojate, ką išmetate. Tada pakuokite pagal kambarius. Pakavimas be rūšiavimo dažnai sukuria papildomą darbą Vokietijoje. Ten tenka atidaryti dėžes ir vėl spręsti, kas kam skirta. Todėl seka paprasta: atranka, tada pakavimas.

Ką daryti, jei vienas žingsnis vėluoja?

Jei vienas žingsnis vėluoja, reikia nedelsiant informuoti visus, kas dalyvauja. Pavyzdžiui, jei Vokietijoje butas neparengtas, reikia ieškoti sandėlio. Jei dokumentai vėluoja, reikia patikrinti, ar tai tikrai blokuoja perkraustymą. Jei pakavimo medžiagos neatvyko, reikia rasti alternatyvą. Svarbiausia neslėpti problemos iki paskutinės minutės. Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją ir jo veiksmų seka turi turėti planą B. Kartais planas B kainuoja, bet visada pigiau nei visiškas sustojimas.

Ar galima perkraustymą į Vokietiją padaryti be profesionalios pagalbos?

Galima, jei krovinys mažas ir turite patirties, žmonių, transportą bei laiko. Bet pilnam butui ar namui profesionali pagalba dažnai sutaupo nervų. Reikia ne tik vežti, bet ir pakrauti, pritvirtinti, apsaugoti, iškrauti, kartais demontuoti. Be patirties lengva sugadinti baldus ar patalpas. Todėl savarankiškas variantas tinka studentui su keliais maišais, bet ne šeimai su pilnu butu. Kiekvienas gali daug, bet ne visada verta.

Užklausa ir pasiūlymas

Kokią informaciją reikia pateikti užklausai?

Užklausai reikia pateikti išvykimo adresą, tikslią Vokietijos vietą, pageidaujamą datą, daiktų sąrašą, aukštus, liftus, prieigą, parkavimo sąlygas, papildomas paslaugas. Jei turite pianiną, dviračius, buitinius prietaisus, senus baldus ar daug knygų, tai reikia nurodyti. Taip pat svarbu pasakyti, ar reikia pakavimo, draudimo, sandėliavimo, išpakavimo. Kuo daugiau informacijos, tuo tikslesnis pasiūlymas. Jei kažko nežinote, taip ir parašykite. Geriau nežinojimas nei netikslus „viskas paprasta“.

Kodėl pasiūlymas turi būti rašytinis?

Rašytinis pasiūlymas padeda išvengti nesusipratimų. Jame matyti, kas įskaičiuota, kas neįskaičiuota, kokia data, koks adresas, kokia atsakomybė. Jei viskas tik telefonu, vėliau kiekvienas prisimins savaip. Rašytinis pasiūlymas nėra nepasitikėjimas. Tai normalus darbo būdas. Perkraustymas į Vokietiją kainuoja daug, todėl abi pusės turi matyti sąlygas. Jei įmonė vengia rašyti, tai blogas ženklas. Normaliam pasiūlymui nereikia būti sudėtingam, bet jis turi būti aiškus.

Ką reiškia orientacinė kaina?

Orientacinė kaina reiškia, kad ji apskaičiuota pagal pateiktą informaciją, bet ši informacija gali būti neišsami. Pavyzdžiui, klientas nurodė „vieno kambario butas“, bet neatsižvelgė į balkoną, rūsį ir keturis dviračius. Tada kaina keičiasi. Orientacinė kaina nėra blogai, jei ji taip ir pristatoma. Blogai, kai orientacinė kaina pateikiama kaip galutinė, nors duomenų mažai. Todėl klauskite, kas gali keisti kainą. Tai apsaugo nuo nemalonių staigmenų.

Ar galima gauti galutinę kainą be apžiūros?

Galutinę kainą be apžiūros galima gauti tik tada, kai informacija labai tiksli. Nuotraukos, vaizdo skambučiai, sąrašai, matmenys ir prieigos aprašymas gali pakakti. Bet jei daiktų daug arba jie sunkūs, gyva apžiūra geriau. Ypač kai yra pianinas, seifas, antikvariniai baldai, dideli veidrodžiai, sodo technika. Tokiais atvejais viena nuotrauka nepasako visko. Todėl apgalvotas logistikos procesas perkraustant į Vokietiją ir jo veiksmų seka dažnai reikalauja gilesnio įvertinimo.

Ką daryti, jei pasiūlymai labai skiriasi?

Jei pasiūlymai labai skiriasi, reikia lyginti ne tik kainą, bet ir paslaugos turinį. Vienas gali įtraukti pakavimą, kitas ne. Vienas siūlo pilną automobilį, kitas dalinį krovinį. Vienas įskaičiuoja draudimą, kitas siūlo jį kaip papildomą paslaugą. Todėl skirtinga kaina ne visada reiškia, kad vienas per brangus ar kitas per pigus. Reikia užduoti tuos pačius klausimus visiems. Tik tada palyginimas bus sąžiningas.

Ar pigesnis pasiūlymas visada reiškia prastesnę paslaugą?

Ne visada. Kartais mažesnė kaina atsiranda dėl to, kad krovinys mažas, data lanksti arba maršrutas patogus. Bet jei kaina neatitinka rinkos realybės, verta klausti, kas neįskaičiuota. Perkraustymas į Vokietiją nėra tik vairuotojas ir automobilis. Yra pakavimas, tvirtinimas, atsakomybė, laikas, draudimas, administravimas. Todėl pigiausias variantas gali būti geras, bet tik tada, kai viskas aišku. Neaiškumas yra didesnė problema nei kaina.

Pasiruošimas prieš pakrovimą

Kaip pasiruošti pakrovimo dienai?

Pakrovimo dieną viskas turi būti paruošta iš anksto: dėžės užklijuotos, baldai atlaisvinti, prieiga nuvalyta, liftas rezervuotas, dokumentai paruošti, atsakingas asmuo vietoje. Nereikėtų palikti pakavimo paskutinei valandai. Jei komanda atvyksta 8:00, o jūs dar ieškote dėžių, laikas dega. Prieš dieną sudėliokite daiktus prie išėjimo, bet taip, kad neužblokuotumėte praėjimo. Paruoškite vertingus daiktus, kuriuos vežite patys. Tai paprasta, bet labai svarbu.

Ką daryti su daiktais, kurie nekeliauja?

Daiktai, kurie nekeliauja, turi būti aiškiai atskirti. Pažymėkite juos lipdukais arba sudėkite į vieną vietą su užrašu „nelikti“. Komandai neturi kilti klausimų, ar ši dėžė važiuoja, ar lieka. Jei dalis daiktų paliekama bute, reikia sutarti su nuomininku ar savininku. Jei daiktai dovanojami ar išmetami, tai taip pat turi būti sutvarkyta prieš komandos atvykimą. Kitaip pakrovimo dieną prasidės sprendimai, o tai lėtina darbą.

Ar reikia būti pakrovimo metu?

Geriausia būti arba palikti atsakingą asmenį. Tas žmogus turi žinoti, kas keliauja, kas lieka, kuris daiktas trapus, kur yra dokumentai. Jis taip pat pasirašo pakrovimo dokumentus. Jei nieko nėra, komanda dirba be patvirtinimo, o tai rizikinga. Kartais galima viską suderinti iš anksto, bet pilnam perkraustymui atsakingas asmuo yra rekomenduojamas. Tai ne formalumas. Tai kontrolė, kad viskas vyktų taip, kaip planuota.

Kaip apsaugoti butą pakrovimo metu?

Butą reikia apsaugoti grindų dangomis, sienų apsauga, durų kampais, liftui skirtomis medžiagomis. Baldai neturi būti vilkomi per grindis. Sunkūs daiktai nešami atsargiai, naudojant priemones. Tai svarbu ne tik dėl nuosavybės, bet ir dėl depozito. Jei butas nuomojamas, savininkas gali tikrinti kiekvieną įbrėžimą. Todėl apsauga nėra perdėtas rūpestis. Tai dalis profesionalaus perkraustymo. Jei kas nors sako, kad „nieko nebus“, paprašykite, kad vis dėlto apsaugotų.

Ką daryti, jei pakrovimo dieną atsiranda papildomų daiktų?

Pirmiausia reikia nedelsiant pasakyti koordinatoriui arba komandos vadovui. Jei papildomų daiktų nedaug ir vietos yra, galima juos įtraukti. Jei vietos nėra, reikės papildomo рейсo, sandėliavimo arba daiktų palikimo. Čia svarbu nekelti konflikto, o ieškoti sprendimo. Kartais klientas pamiršta paminėti daiktus, kartais tiesiog nusprendžia vežti daugiau. Bet automobilio talpa nesikeičia. Todėl papildomi daiktai turi būti vertinami realistiškai.

Ar reikia demontuoti baldus prieš komandos atvykimą?

Geriau palikti tai profesionalams, nebent esate tikri, kad galite tai padaryti saugiai. Blogai išardytas baldas gali būti sunkiau surenkamas, o smulkios dalys gali pasimesti. Jei patys demontuojate, dėkite varžtus į maišelius, pažymėkite juos, nufotografuokite sujungimus. Bet sudėtingus baldus, virtuves, stiklines vitrinas geriau palikti specialistams. Perkraustymas į Vokietiją nėra vieta eksperimentams su brangiais baldais. Kartais geriau sumokėti už demontavimą nei paskui mokėti už taisymą.

Pakrovimas ir kelionė

Kaip vyksta pakrovimas perkraustant į Vokietiją?

Pakrovimas prasideda nuo patalpų apsaugos, tada baldai demontuojami, trapūs daiktai paruošiami, dėžės numeruojamos. Sunkūs daiktai kraunami pirmi, trapūs ir lengvesni dedami atsargiau. Krovėjas turi išdėlioti svorį taip, kad automobilis būtų subalansuotas. Daiktai tvirtinami diržais, kilimėliais ir kitomis priemonėmis. Geras pakrovimas nėra „prikišti iki viršaus“. Tai saugus išdėstymas, kuris leidžia keliauti be žalos.

Kodėl krovinys turi būti tvirtinamas?

Krovinys turi būti tvirtinamas, nes kelias į Vokietiją nėra lygus stalas. Kamionas stabdo, greitėja, važiuoja per remonto zonas, susiduria su vibracija. Jei daiktai netvirtinami, jie gali pasislinkti, susidurti, įbrėžti vienas kitą ar sugriūti. Ypač pavojingi sunkūs baldai ir dėžės su knygomis. Todėl tvirtinimas yra saugumo dalis. Jei matote, kad automobilis tiesiog prikrautas be diržų, tai nėra geras ženklas. Saugumas čia svarbesnis už greitį.

Koks maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją dažniausiai naudojamas?

Dažniausiai maršrutas eina per Lenkiją. Iš Vilniaus ar Kauno važiuojama link Marijampolės, tada per Lenkiją į Vokietiją. Iš Klaipėdos galima važiuoti per Palangą, Gdanską, Ščeciną. Toliau maršrutas priklauso nuo tikslo: Berlynas, Hamburgas, Frankfurtas, Miunchenas, Kelnas, Štutgartas. Reikia stebėti eismą, remontus, oro sąlygas. Kartais vairuotojas pasirenka ne trumpiausią, o saugesnį ar greitesnį kelią. Todėl maršrutas nėra visada tiesus kaip liniuote nubrėžtas.

Kiek trunka kelionė į Vokietiją?

Kelionės trukmė priklauso nuo atstumo. Iš Vilniaus į Berlyną galima nuvažiuoti maždaug per dieną su pertraukomis, į Hamburgą ar Frankfurtą ilgiau, į Miuncheną dar ilgiau. Dalinis krovinys gali užtrukti kelias dienas, nes priklauso nuo kitų krovinių. Žiemą reikia pridėti laiko oro sąlygoms. Todėl klientui geriau galvoti ne minute, o iškrovimo langu. Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją ir jo veiksmų seka turi būti realistiškas, ne kino filmo scenarijus.

Ar galima stebėti krovinį kelionės metu?

Daugeliu atvejų galima gauti informaciją iš koordinatoriaus arba vairuotojo, ypač jei tai pilnas krovinys. Daliniame krovinyje sekimas gali būti sudėtingesnis, nes automobilis sustoja keliose vietose. Svarbu turėti kontaktą, kuriuo galima pasitikėti ir kuris atsako. Jei niekas neatsako kelionės dieną, tai blogas požymis. Normali logistika reiškia, kad klientas žino bent pagrindinę informaciją: pakrauta, išvažiavo, atvyks maždaug tada. Ne visada reikia kas valandą atnaujinti, bet informacija turi būti.

Ką daryti, jei kelionė vėluoja?

Jei kelionė vėluoja, reikia nedelsiant derinti naują iškrovimo laiką. Vokietijoje laiko langai gali būti griežti, todėl negalima tylėti ir tikėtis, kad „kažkaip pravažiuos“. Reikia informuoti administratorių, gavėją, transporto koordinatorių. Jei vėlavimas didelis, gali tekti keisti dieną arba mokėti už papildomą laiką. Todėl svarbu turėti rezervą. Kartais vėluojama dėl eismo ar oro, kartais dėl dokumentų. Svarbiausia – komunikacija.

Iškrovimas ir pabaiga

Kaip vyksta iškrovimas Vokietijoje?

Iškrovimas prasideda nuo automobilio pastatymo tinkamoje vietoje. Tada komanda neša dėžes ir baldus į vidų pagal žymėjimą. Dėžės statomos pagal kambarius, baldai dedami ten, kur reikia. Jei reikia, baldai surenkami. Pakavimo atliekos gali būti surenkamos, jei tai buvo sutarta. Iškrovimo metu klientas arba atsakingas asmuo turi būti vietoje. Jis nurodo, kur statyti daiktus ir patvirtina, kad viskas gauta. Be jo komanda gali dirbti lėčiau arba neteisingai.

Ar reikia tikrinti daiktus prieš pasirašant?

Taip, reikia bent apžiūrėti pagrindinius daiktus ir patikrinti, ar visos dėžės atvažiavo. Jei matomas pažeidimas, jį reikia pažymėti dokumentuose. Jei viskas atrodo gerai, pasirašoma. Tai nereiškia, kad reikia valandą tikrinti kiekvieną šakutę. Bet baldus, didelę techniką, dėžių skaičių ir akivaizdžius pažeidimus reikia patikrinti. Pasirašius be pastabų, vėliau sunkiau reikšti pretenziją. Todėl 10–20 minučių patikrinimas yra normalu.

Ką daryti su pakavimo atliekomis Vokietijoje?

Pakavimo atliekas reikia surinkti ir išvežti arba išrūšiuoti pagal Vokietijos taisykles. Jei ši paslauga įtraukta į sutartį, komanda gali jas išvežti. Jei ne, jos lieka klientui. Vokietijoje negalima palikti didelių pakuočių bet kur. Kartonas, plastikas, plėvelė, mediena turi būti tvarkomi pagal taisykles. Todėl geriau iš anksto nuspręsti, kas jas tvarkys. Po perkraustymo visi būna pavargę, todėl ši smulkmena greitai tampa problema.

Ar galima iš karto surinkti baldus Vokietijoje?

Galima, jei tai sutarta ir baldai tinkamai išardyti. Paprasti baldai surenkami greičiau, sudėtingos spintos ar virtuvės moduliai gali užtrukti. Jei trūksta varžtų ar dalių, surinkimas sustoja. Todėl prieš išardymą reikia daryti nuotraukas ir saugoti smulkias dalis. Kartais geriau baldą pastatyti, o surinkimą palikti specialiam meistrui. Ypač jei tai brangi virtuvė ar sudėtinga sistema. Perkraustymo komanda gali padėti, bet ne visada tai jos pagrindinė užduotis.

Kada baigiasi logistikos procesas perkraustant į Vokietiją?

Formaliai procesas baigiasi, kai krovinys iškrautas, dokumentai pasirašyti, pažeidimai pažymėti arba jų nėra, o paslauga užbaigta. Praktiškai klientui procesas baigiasi tada, kai bute galima normaliai gyventi: veikia virtuvė, yra lova, drabužiai, dokumentai, vonios reikmenys. Todėl geras perkraustymas apima ne tik transportą, bet ir įsikūrimo logiką. Jei dėžės numestos bet kur, formaliai viskas baigta, bet žmogiškai – ne. Todėl verta planuoti ir galutinį pastatymą.

Ką daryti po perkraustymo į Vokietiją?

Po perkraustymo pirmiausia išpakuokite būtiniausius daiktus: drabužius, higienos reikmenis, vaistus, dokumentus, indus, patalynę. Tada patikrinkite, ar visos dėžės atvažiavo. Jei radote pažeidimą, nedelsiant praneškite. Pakavimo atliekas sutvarkykite pagal taisykles. Neišpakuokite visko vienu ypu, jei esate pavargę. Geriau kiekvieną dieną tvarkyti vieną zoną. Taip perkraustymas tampa mažiau sunkus. Pirmoji savaitė Vokietijoje turi būti išgyvenama, ne kovojama su dėžių kalnais.

Išvada

Logistikos procesas perkraustant į Vokietiją ir jo veiksmų seka turi būti aiškus: užklausa, įvertinimas, pasiūlymas, sutartis, pasiruošimas, pakrovimas, kelionė, iškrovimas ir pabaigos patikrinimas. Jei laikotės šios sekos, sumažėja rizika, kad kažkas bus pamiršta ar neteisingai suprasta. Vokietijoje ypač svarbu tikslus laikas, adresas ir prieiga. Todėl logistikos procesas perkraustant į Vokietiją ir jo veiksmų seka turi būti planuojamas ne paskutinę minutę, o iš anksto. Tada perkraustymas tampa valdomas.