Logistikos procesas perkraustant baldus į Vokietiją: kaip išvengti nervų žlugimo ir sugadintųsofų

Sveiki, dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir regiu viską – nuo tų, kurie sėkmingai perkrausto gyvenimus į Miuncheną be jokios skausmo, iki tų, kurių baldai lieka Gulbenės sandėlyje dėl nesupratingumo. Žinoma, kiekvienas sako, kad logistikos procesas perkraustant baldus į Vokietiją yra paprastas kaip duona, bet tiesa tokia, kad be gero plano jis tampa košmaru. Čia ne tik apie tai, kaip padėti sofa į furgoną, tai apie dokumentus, vairuotojų nuotaikas ir vokišką griežtumą, kurią dažnai pamirštame. Todėl nusprendžiau parašyti šią „instrukciją“, kad jūs nebūtumete tie, kurie skambina man vidurnaktį su klausimu, kur dingo jų stalas.

Pradžia ir pasiruošimas (nebūk naivus)

Ar tikrai verta kreiptis į didžiąsias pervežimo imones?

Dažnai klientai galvoja, kad jei įmonė didelė, tai ir saugu. Kartais taip, bet kartais – nebus. Didelės firmos, tosios, kurios rodo reklamas per visą TV, dažnai tarpininkauja. Jie paima užsakymą, o tada duoda jį mažesniems vežėjams iš Lietuvos ar Lenkijų. Logistikos procesas perkraustant baldus į Vokietiją tampa neperskaitomu ratu: jums kalbantis vadybininkas Vilniuje nežino, kas tiksliai veža jūsų daiktus. Gali būti, kad vairuotojas bus iš Ukrainos arba Baltarusijos, kuris nekalba nei vokiškai, nei lietuviškai. Esu matęs atvejus, kai toks vairuotojas tiesiog nieko nebesuprato apie pavyzdžiui tai, kad reikia iškrauti antradienį, o ne penktadienį. Mažesnės, bet specializingotos įmonės dažnai padaro tai geriau ir atsakingiau, nes jos turi ką prarasti.

Kiek laiko iš tikrųjų užtruks šis procesas?

Visi klauso „ar spėsime per savaitę?“. Atsakymas priklauso nuo to, kur tiksliai Vokietijoje važiuojate. Jei į Berlyną ar Hamburgą, tai greita, o jei į Bavarijos kaimelį priešais Austrijos sieną – tai gali užtrukti ir ilgiau. Įprastai reikia skirti mažiausiai 3-5 darbo dienų nuo pakrovimo iki iškrovimo. Bet nepamirškite, kad tai ne tiesiog važiavimas. Čia dar laukia muitinė (nors ES nereikia, bet vizualiai pasitikrinimai būna) ir kita. Kartais vairuotojas sustoja pailsėti, nes taisyklės griežtos. Taigi, jei jums skubia, planuokite su atsarga, o ne nuo paskutinės minutės. Tikrai nenorite, kad tavo kalėdinis eglutės stalas važinėtų po visą Europą dvi savaites.

Ar galima susiplanuoti tinkslų iškrovimo laiką?

Galima bandyti, bet vokiškas realumas dažnai smogia. Vairuotojai sako, kad bus 14:00, bet atvažiuoja 16:00 dėl spūsties ant A9 autostrados. Nereikia jų tuo visiškai kaltinti, ten eismas – siaubas. Geriausia suderinti „langą“, tarkim, nuo 12:00 iki 18:00 valandos. Jei sakote „būtinai turi būti tiksliai 13:00“, tuomet logistikos procesas perkraustant baldus į Vokietiją gali tapti brangus, nes teks samdyti ekspedijavimo paslaugas su garantuotu laiku. O pavėluoti (tikiuosi, kad nepavėluoti) tiesiog sukuria nervinę atmosferą. Vokai yra disciplinuoti, jei sakote 13:00, jie laukia kieme penktą valandą ir pyksta.

Ką daryti su baldais, kurie neduoda išsiskirti?

Prieš du metus turėjau klientą, kuris nusipirko milžinišką „U“ formos sofą, kąąą... tiesiog neįmanoma išnešti pro standartines duris. Reikėjo išmontuoti langą. Nieks nenusimano apie tai iš anksto. Jeigu turite didelių baldų, išmatuokite liftą ir laiptines pradžioje. Ne vairuotojo problemą išspręsti, kaip įvežti spiagterį į penktą aukštą be lifto. Tai ką, jis turės nešti ant galvos? Tai paprasčiausiai neįmanoma fiziškai arba už tai paprašys daugiau pinigų. Užtikrinkite, kad išmatavimai tikrai sutampa, kitaip gali baigtis taip, kad baldai liks furgone, o jūs privalėsite pirkti naujus vietą.

Ar reikia iš anksto susitarti dėl vietos iškrovimui?

Žinoma, ypač jei gyvenate dideliame mieste (pavyzdžiui, Frankfurte ar Štutgarte). Ten vietos parkavimui yra auksas. Jei vairuotojas atvažiuos ir negalės statyti furgono prie namų, jis neįkraus. Tau teks samdyti autokrautuvą (nešėją) ir nešti daiktus per gatvę, kas kainuoja pinigus ir laiką. Išsiderėkite leidimą statyti ant šaligatvio (tylia transporto priemonė) iš savo vietinės savivaldybės (Ordnungsamt). Tai labai padeda. Be to, nepaisydamas to, gali būti, kad gatvėje tiesiog užstatys mašiną ir gaus baudą, kurią teks mokėti tau.

Kelionės rūpesčiai ir kelių realybės

Kas nutinka, jei pakeliui susidūrga technika?

Tai įvyksta dažniau, norėtumet ar ne. Vairuotojas važiuoja per Lenkiją, lūžo puspriekabės ratas – ir stovi. Tokiu atveju geros įmonės turi draudimą ir pagalbos tarnybą. Bet logistikos procesas perkraustant baldus į Vokietiją tada sustoja. Turi laukti, kol atvažiuos mechanikas arba duos kitą furgoną su perkrauna. Neklauskite manęs „kodėl taip ilgai?“, aš čia ne vairoju. Pasidomėkite, ar įmonė, kuria pasirinkote, turi „Gwarancja“ (garantija) tokiais atvejais. Kai kurie pigesni vežėjai tiesiog paliks stovėti ir nieko nedarys.

Ar vairuotojas tikrai saugo mano daiktus?

Didžiąją dalį laiko – taip. Bet yra ir tokių, kurie... kaip tai pasakyti... per daug pasitikri. Vieną kartą gavau skambutį, kad vairuotojas nusprendė „užšalti“ savo maistą keleivio dalyje (kabinoje) ir padėjo šaldytuve ant klientų sofa dėklų. Pavargo šaltas maistas? Nežinau, bjauru. Žinoma, tai atskiras atvejis, bet vis dėlto, reikia suprasti, kad tai gyvi žmonės. Gali būti, kad jie rūkys ar gers kava netoli daiktų. Todėl brangų dalykų geriau ne dėti į tą patį krovinių skyrių kaip chemikalus ar maisto produktus, jei tai dalinis krovinys.

Ką daryti su vertingais daiktais ( paveikslais, tėvų indais)?

Čia nėra vietos pokštauti. Jei vežate brangius paveikslus, reikia specialios medžiagos (pūstučio) ir įvyniojimo. Negali tiesiog padėti į furgoną tarp metalinio lovos rėmo ir dviračio. Aš visada sakau – draudimas yra geras, bet kai sugadinamas paveikslas, kuris buvo senelio dovana, pinigai nebeatsugrąžina emocinės vertės. Logistikos procesas perkraustant baldus į Vokietiją turi numatyti atskirą dėmesį siuntinių segregacijai. Užtekite paprašyti dėžių, kurios yra stipresnės. Geriau perdėti su apsauga, nei gailestis vėliau.

Ar galima sekti savo krovinią realiu laiku?

Technologiškai – taip, yra tokių programų. Bet realybėje? GPS signalą gali prarasti prieš Lenkijos sieną arba vairuotojas tiesiog išjungs telefoną, norėdamas ilsėtis. Nepasitikėkite vien žaliais taškais ekrane. Jei reikia tikslumo, geriau tiesiog skambinti vairuotojui (jei jis duoda numerį) arba dispečeriui. Aš asmeniškai mėgstu kuždytųjų metodą – skambinu ir klausiu „Kur tu esi?“. Tada gavau atsakymą: „Gera kava Vroclave“. Ogi jis jau turėjo būti pasienyje.

Kas yra tas „CMR“ ir kodėl visi apie jį kalba?

CMR – tai tarptautinis vežimo orderis. Be jo, sienoje gali sustabdyti. Tai pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina, kad kas kažką veža. Būtiniai patikrinkite, ar vis duomenys ten teisingi. Buve atveju (nors retas), kad pavardė buvo su raide klaida „Paukštys“ vietoje „Paukštas“, ir vokiečiai muitininkai kėlė klausimus. Nesu tikras, kaip jie to įsisimino, bet buvo trikdžiai. Užtikrinkite, kad CMR būtų paruoštas prieš pakrovimą, o ne tuomet, kai vairuotojas jau sėdi ir verčia.

Vokietijos realijos ir tai, ko nemėgsta vokiečiai

Ar gali būti problemų su policija vietovėje?

Vokietijoje policija yra labai aktyvi keliuose. Jei furgonas netinkamai užkrautas (krauna į viršų, peržengiant svorio centrą), gali sustabdyti. Tai vėliau atsiliepia logistikos procesui perkraustant baldus į Vokietiją, nes reikia perkrauti. Taip pat, jei vairuotojas pavargęs ir pažeidžia poilsio laiką (tacho skaitiklis), baudos milžiniškos. Gali nutikti taip, kad jūsų baldai stovi kelyje, o vairuotojas eina į areštinę dėl dokumentų stygiaus. Tai skambina kaip siaubo filmas, bet kasmet pamatau tokių naujienų.

Ar reikia mokėti mokesčius arba rinkliavas už išvažiavimą iš miesto?

Kai kurie miestai turi vietines rinkliavas (Maut), kurios galioja ir sunkiesiems krovininiams. Taip pat, kai kuriuose rajonuose reikia specialių leidimų važiuotis (Umweltplakette – ekologinė zona). Jei furgonas nebeatitinka standartų (senas, smarkiai dūmantis), jis tiesiog negalės važiuoti į miesto centrą. Tada turiems nešti daiktus rankomis nuo miesto pakraščio. Todėl pasidomėkite, kur jūsų namai yra – žaliaje raudoname zonoje? Nenaivūs žmonės tai tikrina iš anksto.

Kaip elgtis su kaimynais, kai atvažiuoja garsus sunkvežimis?

Vokiečiai yra gana disciplinuoti, bet jie myli ramybę (Ruhezeit). Jei sunkvežimis atvažiuoja sekmadienį ryte arba vakare po 20:00 valandos ir pradeda dirbti hidraulinį liftą, kaimynai iškvies policiją. Niekada nekelkite triukšmo poilsio laiku. Geriau palaukti rytoj. Logistikos procesas perkraustant baldus į Vokietiją turi būti derinamas su vietinėmis taisyklėmis, kitaip gausite baudą, o neštuvai bus priversti nustoti. Asmeniškai manęs kaimynai iškvietė policiją, kai aš pats kėlinėjau savo mašiną prieš daugiauaukštį namą.

Ar dažnai pasitaiko, kad dingsta ką nors nedidelių dalykų?

Smulkmenos – varžtos, atsarginės kojelės, knygos – gali nukristi į furgono gelmes. Baigiant darbą, vairuotojai dažnai šluoja furgoną ir bet ką randa įmeta į šiukšlių maišą. Nebūkite drovūs – paprašykite išvalyti furgoną prieš išvykstant arba patys pasižiūrėkite į kampus. Kartais laukia stebuklą – randasi savo dingo pirštinė arba vaikiškas žaislas. Bet jei dingsta brangus dalykas, tada prasideda byla. Čia jau reikia aiškių nuotraukų prieš išvykstant.

Kas yra „Gutachten“ ir kodėl man tai gali prireikti?

Tai ekspertizė. Jei atvykstant randama, kad baldai buvo sugadinti jau pakrovimo metu Lietuvoje (o ne kelyje), gali reikėti įrodymų. Vokiečiai mėgsta popierius. Jei klijai atsiskiria nuo medienos, tai blogas ženklas. Aš nebūčiau tų dalykų siuntinęs, jei jie jau pradeda griūti. Netaupykite remonto išlaidų prieš išvykimą, nes vėliau taps brangiau apmokėti vairuotojo laiką, kai jis stovi ir žiūri į sugadintą spintelę.

Pinigai, sutartys ir problemos

Kodėl kainos taip svyruoja vienoje ir kelioje kryptimi?

Tai labai dažnas klausimas. Logistikos procesas perkraustant baldus į Vokietiją brangiau nei atgal. Kodėl? Neišsimoka važiuoti tuščia furgonu atgal. Todėl jie bando surasti krovinį Vokietijoje, kad parvežtų į Lietuvą. Jei jo neranda, tau kainuoja pilną kuro ir grįžimo kainą. Kartais pigiau surasti kitą vežėją, kuris jau ir taip važiuoja į Miuncheną su kitu kroviniu, tada tau pasiūlo „užpildą“. Taip būna daug pigiau. Būtinai paklauskite, ar tai pilnas ar dalinis krovinys.

Ar verta kreiptis į draudimą?

Kartais klientai sako „o, aš turiu namų draudimą“. Namų draudimas nedengia kelyje esančių rizikų arba neteisingo montavimo. Reikalingas krovinių draudimas (Transportversicherung). Jis kainuoja vos 1-2 procentus nuo vertės. Neklauskite manęs, kodėl kai kas jį atsisako. Tai tas pats kaip važiuoti automobiliu su diržais. Žinoma, kad nieko nenutiks, kol nutinka. Kai sužinojau, kad vieni klientai neturėjo draudimo, o furgonas užsidegė (ne mano įmonės), aš iš karto supratau, kad tai blogiausia diena jų gyvenime.

Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas reikalauja daugiau pinigų?

Tokie dalykai darosi su „keliaujančiais“ vairuotojais, kurie laukia po degalinėmis. Jie sako, kad buvo problemų su keliu, reikia daugiau kuro, arba kad kaina buvo be PVM. Negalima jums mokėti nieko papildomai pinigais rankomis. Visas mokėjimai turi eiti į sąskaitą. Jei reikalauja grynųjų pradžioje – tai didelė „raudona vėliava“. Geriausia nedaryti sandėrio su tokiu žmogumi, net jei jo kaina atrodo kaip dovana. Pinigai pradingsta, o baldai neatsiranda.

Ar įmanoma susiderėti dėl mokėjimo atidėlio?

Įprastai ne. Mažosios įmonės turi apsisukti pinigais, kad užpildytų degalines. Galima susiderėti, kad sumokėti 50% pradžioje ir 50% gavus daiktus. Tai normalios praktika. Jei jums siūlo mokėti po 30 dienų (pirkėjo sąlygomis) šioje srityje, tuomet jis arba labai didelė, tikrai patikima įmonė, arba... aš nežinau, gal jis tiesiog nori pas jus paskolinti. Geriau nebūti jo banku.

Kodėl taip sunku gauti sąskaitą faktūrą iš karto?

Kai kurie vežėjai daro tai rankiniu būdu arba tiesiog užmiršta. Aš pats kartais užmirštu, kai sugrįžtu vėlai naktį. Jei reikia sąskaitos darbui, prašykite iš karto. Nereikia laukti, kol jie „įves duomenis į sistemą“. Jei kas nors sako „paskaičiuosiu rytoj“, tai gali reikšti, kad jis neturi programos ir jis tai padaro atsitiktinai. Sąskaitos yra svarbios dėl PVM grąžinimo, jei esate verslininkas.

Išvada

Tiesiog nepamirškite, kad logistikos procesas perkraustant baldus į Vokietiją nėra tikrai toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daugelis dalykų priklauso nuo tų mažų detalių – nuo to, ar vairuotojas gerai išmano maršrutą, iki to, ar jūsų sofa įeina į liftą. Nepasitikėkite vien žodžiais, rašykite sutartis, fiksuokite būklę nuotraukomis ir būkite kantrūs su keliu. Nors aš ir dirbu šitą daugybę metų, kiekviena kelionė kažkuo nutinka kitaip – vieną kartą užstringa ankstyvas sniegas prie Eitkūnų, kitą kartą vokietis kaimynas neleidžia pastatyti. Pasiruoškite ir visa bus gerai.