Logistikos procesas perduodant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą: kas vyksta užmarštyje?

Dirbti su krovinių gabenimu iš Vokietijos į Lietuvą jau daugiau nei dvi dešimtis metų nėra joks pasivaikščiojimas parku, kaip galvojama biuruose. Žmonės dažnai mano, kad tai paprasta: užsakovas, vairuotojas ir viskas atkeliauja. Bet realybėje logistikos procesas perduodant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą yra tarsi šveicariškas laikrodis su trūkiančia detalėmis. Ten yra ir muitinės (nors ir ES, bet tikrinimai būna), ir Lenkijoje begalinės eilės, ir netikėti vairuotojų pokyčiai. Visi nori, kad daiktai būtų čia rytoj, bet kartais tas rytoj užtrunka savaitę dėl bjaurios oro sąlygos arba techninių gedimų. Čia nėra apie idealias knygas, o apie realų gyvenimą kelyje.

Dokumentai, kurie verčia keikti

Ką daryti, jei pirkėjo duomenys sutartyje neteisingi?

Tai klasika. Pasirašote sutartį, o vėliau išsiaiškina, kad pavardėje klaida arba adresas Vokietijoje nurodytas kažkoks "Industriestrasse" beNumerio (be numerio). Logistikos procesas tuo metu sustoja, nes vokiečiai griežti – be tikslaus adreso krovinio neišduos. Teks siųsti papildomą užsakymą dokumentų pakeitimui, o tai laikas ir pinigai. Patikrinkit duomenis du kartus prieš išsiunčiant juos vadybininkui, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi ties vartais.

Ar visada būtinas CMR kvitas?

Beveik visada, jei kalbame apie tarptautinius pervežimus. CMR draudžia ir įrodo, kad krovinys buvo priimtas. Vieną kartą vyko situacija, kai vairuotojas iškrovė prekes į sandėlį neatiduodamas kvito, o paskui teigė, kad nieko negavo. Be to popieriaus mes būtume praradę tūkstančius. Taigi, logistikos procesas perduodant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą be CMR yra kaip važiuoti be automobilio dokumentų – galima, jei nenori problemų, bet aš draudžiu.

Kas dėl komercinės sąskaitos faktūros?

Būtina. Be jos negalima (kaip ir negalima) pademonstruoti prekių vertės muitinei arba pareigūnams, jei sustabdys. Vieną kartą klientas nusiuntė tiesiog laišką "siunčiu tris dėžes", be kainos. Sunkvežimis stovėjo trietas valandas, kol mes gavome tinkamą dokumentą. Sąskaitoje turi būti aiškiai surašyta, kas kas yra, svoris ir bent jau apytikslė verte, kitaip užrakis užtikrintas.

Ar galima vežti asmeninius daiktus be deklaracijos?

Jei tai yra tavo dalykai, kuriems seniau nei 6 mėnesiai, ir grįži į Lietuvą gyventi – galima bet kokiu atveju reikia deklaruoti, jei vertė viršija nustatytą ribą. Bet jei tu juos "užsisakai" per eBay ir nori, kad vežėjas tai padaryti kaip "krovinių pervežimą", tai galiu pasakyti – nelegalu. Muitinė tai mato per akis. Logistikos procesas turi būti skaidrus, nes kitaip baudos gali viršyti pačių daiktų vertę.

Kodėl reikia eksporto deklaracijos, jei važiuojame į ES šalį?

Nes Vokietija ir Lietuva yra skirtingos muitinės zonos (bent jau formaliai procedūros dar egzistuoja išeinant). Dažnai žmonės galvoja: "ES, kas čia per problemą". Bet jei prekės keliauja toliau į Šveicariją ar Norvegiją, arba jei tai yra akcizo prekės (alkoholis, degalai), be eksporto deklaracijos neišvažiuosi. Kartais tai užtrunka valandą, kartais dieną, priklausomai nuo sandėlio.

Kelias, laikas ir "Kodėl tiek ilgai?"

Kelias trunka 1 dieną ar 2?

Teoriškai, jei vairuotojas robotas ir kelyje nėra eismo įvykių – galima spėti per dieną (apie 12-14 valandų važiavimo). Bet logistikos procesas perduodant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą realiai trunka 2-3 dienas. Kodėl? Nes vairuotojai turi poilsio režimus. Jis negali vairuoti 10 valandų iš eilės be pertraukos. Be to, Lenkija... ten eismas yra savitas reiškinys.

Kas vyksta su eismu Lenkijoje?

O, tai kažkas. A1 autostradoje arba prie Varšuvos dažnai susidaro spūstys iš nieko. Vieną kartą stovėjome 4 valandas ties šalutiniu keliu, nes tiltą remontavo ir nukreipė visus sunkvežimius per kaimą. Tiesiog reikia kantrybės. Aš negaunu atsakymų iš vairuotojų kodėl stovi, dažnai jie patys nebesupranta, kas vyksta priekyje.

Ar vairuotojas gali paskambinti prieš atvykdamas?

Gali, bet ne visada daro. Yra vairuotojai, kurie tiesiog "užrullina" prie vartų ir spaudžia ragą. Tad jei tau svarbu, kad būtų paskambinta, prašyk tai parašyti užsakyme. Aš asmeniškai visada primenu, bet... (čia pasidomėjau) ar visada įsisimena? Gal ne visada. Žmogiškasis faktorius.

Kodėl užsakymas vėluoja, jei prekės jau paruoštos?

Vokietijai reikia laiko surinkti krovinį. Jei tai yra dalys iš 5 skirtingų gamyklų, logistikos procesas sujungia viską vienoje vietoje (konsolidacija). Tai trunka. Nesitikėk, kad paskambinum ryte, vakare jau važiuoja. Tai ne pica pristatymas. Reikia suprasti, kad surinkti viską į vieną sunkvežimį yra sudėtingas žaidimas.

Ar greitesnis, jei užsisakau "Ekspresinį" pervežimą?

Ekspresas yra tada, kai sunkvežimis važiuoja tiesiai į tą vietą be sustojimų kituose sandėliuose. Taip, tai greičiau, bet kainuoja dvigubai ar triskart. Paprastai logistikos procesas perduodant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą vyksta dalinėmis siuntomis (partijos), todėl taupo pinigus, bet praranda laiką. Pasirinkimas tavo, ar laikas ar pinigai svarbiau.

Ką daryti, jei vairuotojas pasiklydo?

Naujieji GPS yra geras dalykas, bet kartais veda per miesto centrą, kur sunkvežimiui važiuoti draudžiama. Vokietijoje daug miestų turi "Enviromental zones" (žaliosios zonos), kur reikia specialią kortelę. Jei vairuotojas jos neturi – bauda. Pasiklysti ten nesunku, o tada jis pradeda neprisilygstamai skambinti man vidurnaktį.

Pinigai, kainos ir nenumatyti išlaidos

Kiek kainuoja viena paletės vieta?

Dabar? Kainos šokinėja. Degalai brangsta, o vokiečiai kelias daro mokesčiais sunkius. Paprastai kalbant apie 120–150 EUR už paletę, jei tai yra 0,8–1,2 tons svorio. Bet jei tu nori išvežti kokį nors sunkų metalą arba pavojingas medžiagas, skaičiuok brangiau. Logistikos procesas tiesiog nebebuvo toks pigus kaip prieš 5 metus.

Ar moka už laukimą prie išvežimo vietos?

Jeigu vairuotojas atvyksta į vietą nurodytu laiku, o ten nieko nėra arba perkelia išvežimą valanda, taip – laukimas mokamas. Vokietijos sandėlininkai yra griežti. Vieną kartą klientas užmigo ir neatėjo, vairuotojui teko mokėti 50 EUR už valandą. Tas mokestis tuomet atkelią sąskaitoje klientui. Nepelikite vyrų laukti nieko ne darant.

Kas yra "priedų mokestis"?

Tai gali būti bet kas: pristatymas neįrengta vieta, naudojant "kraną" (pakelėją), arba išvežimas į trečią šalį. Logistikos procesas perduodant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą dažnai įtraukia papildomų paslaugų užmokestį, apie kurį net nenumanai. Pavyzdžiui, jei reikia įvežti prekes į kiemą, kur yra vamzdžiai po žeme – reikia specialios technikos. Tai ne įeina į standartinę kainą.

Ar galima apmokėti atsiėmus?

Galima, ir tai dažna praktika. Bet tada reikia griežtai suderoti, kad prekės bus paleidžiamos tik gavus pavedimą. Mūsų pusėje (t.y. brokerio) tikriname sąskaitas. Būkime konkretūs – be pinigų duomenų nėra. Nieks neisiųs tūkstančių vertės krovinio tik pagal pažadą "aš pervesiu rytoj".

Kodėl skirtingos firmos siūlo skirtingas kainas?

Vienos firmos turi savo parką, kitos – tik brokeriai, kurie ieško pigių vairuotojų biržoje. Pigesnė kaina dažnai reiškia, kad vairuotojas vėluos arba bus su seniu sunkvežimiu. Aš visada sakau - brangiau reiškia patikimesniai. Logistikos procesas turi būti stabilus, o ne "kažkaip nuvažiuosim".

Ar atsiprašo, jei pataiso kainą?

Gera klausimas. Kartais nutinka, kad įvertinome svorį neteisingai (pvz., prekės pasirodė sunkesnė), ir teks pakelti kainą. Tai nepatogu abiems pusėms. Mes stengiamės to išvengti, bet jei jau įvyko – skambiname ir aiškinam. Nėra jokio "automatinio" pridėjimo be žinios.

Kroviniai, vairuotojai ir nepageidaujami siurprizai

Ar vairuotojas padės krauti?

Jei tai yra "krauto/iškrauto" paslauga – taip. Jei tik pervežimas – ne. Jis yrate vairuotojas, ne krovikas. Ir jis turi teisę atsisakyti kelti 100 kilogramų dėžę vienas, jei nėra keltuvo. Vienas klientas reikalavo, kad vairuotojas patuštų 40 dėžių iš paties sunkvežimio į antrą aukštą be lifto. Siaubas.

Kas vyksta, jei daiktai pasidaro drūgni arba sulūžta?

Tada reikia rašyti defektu aktą tiesiog vietoje. Negalima pasirašyti dokumentų, o paskui skųstis, kad stalo koja sulūžo. CMR draudimas (jei jis yra) padengs žalą, bet tik jei pažeidimas pastebėtas iš karto. Logistikos procesas turi būti užfiksuotas. Jei vairuotojas nusprendžia nusirašyti viską "tvarkingai", kad nereikėtų galvoti, o paskoj tu rasi sulaužytą furą – bus daug problemų.

Kaip elgtis su alkoholio arba tabako pervežimais?

Tai yra akcizo prekės. Reikalingi specialūs dokumentai (ARD ir pan.). Negalima tiesiog taip paprastai užsisakyti "vežk 100 degtinės butelių". Tai baudžiamas veikas be leidimų. Logistikos procesas tuo atveju tampa labai rigidus – tik su licencijomis. Nerekomenduoju bandyti įsivažinėti "šešėlyje", muitinės šunys tikrai išsiaiškins.

Ar saugu siųsti brangiausius daiktus (pvz., telefonus)?

Taip, bet tada reikalingas "High Value" draudimas. Paprastas draudimas dengia tik apie 8-10 EUR už kg. Jei veži 1000 telefonų, tai nieko neatgins. Reikia susitarti dėl pilnos vertės draudimo. Ir užtikrinti, kad sunkvežimis būtų sekomas GPS ir galbūt netgi sargybinuose. Pavogti įrankius Vokietijoje yra lengva.

Ką daryti, jei vairuotojas atsisako vykti toliau?

Tai blogiausias scenarijus. Kartais jie tiesiog "paleidžia" savininką arba sako, kad per daug pavargę. Teks ieškoti naujo vairuotoją vietinėje srityje, o tai kainuoja milžiniškus pinigus ir laiką. Logistikos procesas tada tampa košmaru. Deja, tokių atvejų būna, ypač su mažomis firmomis.

Ar galiu siųsti daiktus, kurie nėra supakuoti?

Negalima. Vokietijos direktyvos reikalauja, kad krovinys būtų užfiksuotas ant paletės, o jei tai ne paletės – turi būti tinkamai surištos ir uždengtos. Jei atveži maišus ant grindų – vairuotojas nepims. Ką jis darys su viena dėže be paletės? Ji užsirings ir suges.

Muitinė, kontrolė ir biurokratija

Ar tikrinami kroviniai Lietuvos-Vokietijos maršrutu?

Dabar mažiau, bet kartais taip. Ypač jei sunkvežimis atrodo "įtartai" arba jei yra žinių apie nelegalus migrantes (kaip buvo prieš kelis metus). Stabdymas gali trukti valandą. Logistikos procesas tada išsiplečia. Nepasiduokit paniikai, jei gunate pranešimą, kad krovinys sulaikytas patikrai – dažniausiai tai tik formalumas.

Kas yra T1 dokumentas?

Tai tranzito deklaracija, naudojama, jei prekės neapmokestintos ES viduje (pavyzdžiui, atvyksta iš jūros uosto Vokietijoje ir važiuoja į Lietuvą). Be to negalima legaliai važiuoti. Jei turi prekių iš Ukrainos ar Kinijos, kurios laikinai neapmokestintos, gausi T1. Užtikrink, kad transportavimo įmonė sugeba padaryti šią procedūrą.

Ar sunku gauti EX1 (eksporto) deklaraciją?

Ne jeigu turi visus duomenis. Bet jei pateiksi neteisingą H kodą (prekės kodą), gausi baudą arba dokumentą bus atmestas. Vieną kartą gavome kodą "mašina dalimis", o ten buvo "žaislinė mašina". Skirtumas didelis. Muitininkai tai iš kasto pastebi. Būtinai susitark su savo buhalteriu dėl kodų prieš siunčiant.

Kokios problemos su švara kėbule?

Nebent veži maistą arba cheminę medžiagą. Tada vairuotojas turi pateikti valymo sertifikatą ( Washing certificate ). Jei sertifikato nėra, gali neįleisti į maisto kombinatą Lietuvoje arba neleisti užsiimti kitu kroviniumi Vokietijoje. Užterštas kėbulas = didelės problemos.

Ar turiu būti įmonė, kad galėčiau importuoti?

Asmeniniais (čia asmeniniais) tikslais gali, bet tada tau reikės sumokėti PVM ir importo mokesčius kaip fiziniam asmeniui, o tai dažnai būna neapsimoka. Geriau registruoti įmonę arba naudoti tarpininką (customs broker'), kuris padarys importą. Logistikos procesas perduodant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą su įmonėmis yra daug sklandesnis.

Kas daryti, jei praradau originalius dokumentus?

Tai bėda. Be originalų CMR arba sąskaitos sunkvežimis negali išvykti iš sandėlio arba nebus paleistas muitinėje. Teiks rašyti praradimo aktą (Letter of Indemnity ), bet tai užtrunka ir daugelis vietų to nepriima. Visada pasidaryk kopijas.

Patirtis, patarimai ir išvados

Kod�l verta rinktis patikimas ir nebrangias firmas?

Arba patikimas, arba pigiau. Abiejų vienu metu beveik neįmanoma rasti. Jei kas nors siūlo kainą, kuri yra 30% žemesnė už rinkos, tikėkitės, kad tavo krovinys važiuos "kaip įprasta" (t.y. jis bus gabenamas su šiukšlių maišais ant galo). Nenukrypkit nuo saugumo normų.

Ar verta tikrinti vairuotojo įvertinimus?

Gal ir ne, bet gali pasitikrinti firmos reputaciją. Yra porteliai, kur rašo apie firmas. Jei matai, kad firma turi 1 žvaigždutę iš 5 ir komentarai "niekas neatsiliepia", geriau nelaikyk savo daiktų ten.

Kokias klaidas dažniausiai daro klientai?

Netikslūs duomenys, vėluojantys mokėjimai ir per didelės (nerealios) Expectacijos (lūkesčiai). Žmonės mano, kad logistika – tai teleportavimas. Ji toks nėra. Logistikos procesas perduodant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą yra sudėtingas grandinės reakcija.

Galite patikslinti apie "perpildymus"?

Taip, ypač prieš šventes (Velykas, Kalėdas). Tada visi stengiasi išvežti prekes vienu metu. Kainos šoka, o vietų nėra. Planuok savo siuntas iš anksto, ne dvi dienos prieš šventes.

Ar vokiečiai tiksliai laikosi laiko?

Vokiečiai – taip, tačiau kitų tautybių vairuotojai, dirbantys Vokietijoje, gali ne taip. Bet pats sandėlio darbo laikas yra šventas. Jei atvykai 16:01, o dirba iki 16:00 – ryt rytoj. Nesiskųsk.

Ką pasakotum apie ateitį?

Brangs viskas. Elektriniai sunkvežimiai ateina, tai pakeis kainas dar labiau. Bet proceso esmę - tą patį logistikos procesas perduodant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą - nekeis. Vis tiek reikės dokumentų ir vairuotojo.

Paskutinis žodis

Būkite kantrūs, tikrinkite dokumentus ir nebesitikėk stebuklų už 50 eurų.

Išvada

Galiausiai, logistikos procesas perduodant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą nėra mokslas, o labiau menas susitarti tarp kelių šalių, žmonių ir biurokratijos. Matęs esu daug – nuo sugedusių prikabų iki dingusių siuntų, todėl žinau, kad rami nervai ir gerai surašyti duomenys yra pusė sėkmės. Nekantraujamas klientas dažnai gauna daugiau rūpesčių nei tas, kuris supranta, kad kelyje gali nutikti bet kas. Pasitikėkite savo ekskavatoriumi (t.y. pervežėju), bet vis tik laikyk akį.