Logistikos procesas kraustymuisi į Vokietiją su visais leidimais

Sveiki, gulame štai prie to. Dirbu šitoje srityje jau virš dvidešimt metų, maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai pirmą kartą gavau į rankas didelę sunkvežimio vairą. Nuo to laiko mačiau viską – nuo paprastų dėžių su knygomis iki visiško chaoso tarpininkaujant tarp pirkėjų ir vairuotojų. Dažnas klientas mano, kad logistika yra tik "pakrovė ir nuvežė", bet kai kalbame apie logistikos procesą kraustymuisi į Vokietiją su visais leidimais, tai viskas pasidaro daug sudėtingiau. Reikia ne tik fizinės jėgos, bet ir kantrybės su tais pačiais vokiečių biurokratais bei dokumentais. Štai paprastas, žmogiškas vadovas, kaip tai iš tikrųjų atroda iš vidaus, be jokių gražių frazių iš vadovėlių.

Dokumentai ir baisioji biurokratija

Kur pradėti su tais dokumentais, nes aš visiškai painiojuosi?

Visų pirma, nenusiminkite, nes čia ne taip baisu, kaip atrodo iš pradžių. Jums tikrai reikės gero inventoriza sąrašo – tai kai sąrašuose surašomas kiekvienas puodukas ar kėdė (tarkim, "kėdės - 4 vnt."). Tačiau pagrindas yra tarsi tas FM perkelimo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad keliaujate įgyvendinti savo pragyvenimo vietą, o ne nelegaliai prekiaujate. Be to, pasiruoškite paso kopijas visiems šeimos nariams. Vokiškai muitinės pareigūnai gali būti labai smulkmeniški, jei trūksta parašo kur nors kampe.

Ar man tikrai reikia tos FM formos (perkelimo pažymėjimo)?

Žiūrėkite, jei norite sutaupyti pinigų ir nebebėgant jums rūpintis mokesčiais, tai jo jums tikrai prireiks. Be šios formos, gali būti ta, kad jums teks mokėti PVM ir muito mokestį už visus drabužius ir techniką, kurias nešate su savimi. Yra atvejų, kai žmonės bandė važiuoti be jos, tikėdamiesi, kad "nepamatys", bet vokiečiai tokiose srityse nemiega. Geriau praleisti pusvalandį Lietuvoje pasirašant dokumentus, nei vėliau klausyti paskaitų prie sienos kai kur Hamburge arba Miunchene.

Kas tas T2L dokumentas ir kodėl visi apie jį kalba?

Tai toks ypatingas dokumentas, kuris patvirtina, kad jūsų prekės (t. y. turtas) yra iš ES erdvės ir joms netaikomi muitai. Jeigu ką nors nupirkote anksčiau už ribų arba neturite įrodymo (pvz., senų čekių), daiktus gali įvertinti pagal jų vertę šiandien. T2L dažniausiai reikalingas automobiliams ar brangesnei technikai, kurią norite vežti su savimi. Tiesiog pasakykite savo logistikos kompanijai, kad reikia T2L, ir jie turėtų padėti tai suorganizuoti, nebent tu nori keliauti į muitinę pats.

Ar reikia versti visus dokumentus į vokišką kalbą?

Nebūtinai visus, bet svarbiausi dalykai – turi būti suprantami. Paprastai inventoriza sąrašai (packing list) yra rašomi anglų kalba, nes tai kažkoks standartas tarptautiniuose pervežimuose. Bet jei turite kokių nors specifinių medicininių receptų ar liudijimų, juos versti tikrai verta. Aš mačiau situaciją, kur vairuotojas negalėjo išleisti krovinio, nes dokumentas buvo lietuviškai ir niekas nesuprato, kas ten parašyta apie statybines atliekas.

Ką daryti, jeigu praradau daiktų pirkimą čekius?

Nebūkite panikuje, nes tai nutinka dažniau nei manote. Jeigu nebegalite rasti čekio prieš penkerių metų nupirktai televizorijai, galite pats parašyti deklaraciją, kad daiktas priklauso jums nuo tam tikros datos. Vokiška muitinė dažnai priima tokį "savęs patvirtinimą", jeigu atrodo loginė istorija. Žinoma, brangiausiems daiktams verta turėti bent kokius nors banko išrašus ar vaizdo įrašus, kad įrodytumėte, kad tai ne šviežia pirkta prekė iš parduotuvės.

Ar yra kokių nors gudrybių, kurių galima pabandyti su dokumentais?

Gudrybių čia geriau nebandyti, nes vokiečių sistema labai aiški ir skaitmeninė dabar. Vienintelis patarimas – tikslumai. Jei sąraše parašysite "baldai", tai gali kelti klausimų, o jei išskirsitės "sofa, 2 metrų ilgio, pilkos spalvos", tai parašai aiškus. Kartais žmonės bando nurodyti mažesnę vertę, kad nemokėtų mokesčių (jei jie taikytini), bet jei užkabins, tuomet baudos didelės. Logistikos procesas kraustymuisi į Vokietiją su visais leidimais neleidžia meluoti apie krovinių vertę, tai tiesiog nėra verta rizikuoti.

Ką galima, o ko draudžiama vežti?

Ar galiu vežti savo maisto atsargas, pvz., daug dešrų?

Žinoma, kad gali, bet yra ribojimai, ypač jei tai mėsės ar pieno produktai. Asmeninis naudojimas – tai tai, kas įtelpa į "normalų" suvartojimą, o ne pusės sunkvežimio krosnių kepsniai. Vokietija labai griežta dėl veterinarinių taisyklių, jei atveži nešieninius produktus iš šalių, kuriose yra ligų (kažkas panašaus buvo su kiaulidžiųliga). Geriau suvalgyti geriausią lietuvišką dešrą prieš išvažiuojant, o vėliau nusipirkti lokalų bratwurst, negu švaistyti laiką pasienyje.

Kodėl negaliu tiesiog užmesti į mašiną visų skysčių, tų dažų ar benzinio?

Tai pavojinga ir dažnai tiesiog draudžiama. Pripiltų dažų indą, kuris stovi ant dėžės be uždengimo, sukrėtus keliasdešimt kartų, užtikrinai nutekės ant viso kito krovinio. Tokie dalykai turi būti sandariai uždaryti ir gerai užfiksuoti. Benzinas ar kuras – tai visai kita istorija, tai yra pavojingas krovinius, tam reikia specialių leidimų ir dokumentų (ADR). Ne tik kad gali priversti iškrauti visą mašiną pasienyje, bet ir paskirti baudą ugniagesiams.

Ar galiu vežti savo motociklą ar seną automobilį be techninės?

Gali vežti, bet važinėti juo Vokietijoje be registracijos negalėsi. Pervežimo atveju krepšys ar autovežis yra geriausias sprendimas. Jei vysi pats ratais, turi turėti tarptautines numerio plates (raudonas šalies kodas) ir galiojantį draudimą. Vokietijoje techninės apžiūros (TÜV) problemos yra jūsų rūpestis atvykus, ne logistikos. Aš mačiau, kaip vienas klientas bandė važiuoti su technine, kai pasibaigė dvi dienos atgal, tai teko masinio eismo metu tą mašinį tempti – šiaip sau nerekomenduoju.

Ką daryti su alkoholiu? Ar už jo reikia mokėti mokesčius?

Čia viskas priklauso nuo kiekio. Jei atvežat butelį vyno sau ir merginai, tai nėra problema (tai asmeniniam naudojimui). Bet jei bando atvežti dvidešimt dėžių alaus ar penkis degtinės padus, tai jau gali būti įvertinta kaip komercinė veikla arba reikalauti sumokėti didelius akcizus. Geriau pasitikslinti konkrečias normas, jos kartais keičiasi, bet bendrai – nedarykite iš savęs sandėlio. Kraustymasis neapsiriboja tuo, kad reikia parvežti visas išgertas alaus atsargas iš vakarėlio.

Ar galima vežti vaistus, kurie neregistruoti Vokietijoje?

Asmens poreikiams, turint receptą, dažniausiai leidžiama vežti tam tikrą kiekį vaistų (pvz., 30 dienų dozę). Jei tai gyvybiškai svarbūs vaistai, būtinai turėkite gydytojo išrašą, geriausia anglų ar vokiškai, arba bent vertimą. Be to, vaistas turi būti originalioje pakuotėje su jūsų vardu. Negalima nešti maišelių su nežinomomis tabletec kas būtų problematiška.

Kaip elgtis su ginklais ar medžiokliniais reikmenimis?

Tai yra labai jautri tema. Jei turite medžioklinį šautuvą, būtinai deklaruokite jį dokumentuose ir turėkite leidimą (ginklo possession kortelę). Be jo, tai yra neteisėtas ginklų持有 (laikymas). Vokietija yra griežta šituo atžvilgiu. Nešykite ginklus kabančius neįrengtoje mašinoje, turi būti užrakinta dėžė, atskira nuo šovinių. Nenorėčiau būti tose pačiose naujienose apie sulaikytą lietuvį su šautuvu be leidimo.

Kainos, mokesčiai ir pinigai

Kaip apskaičiuojama kaina – pagal svarus ar tūrį?

Standartinė praktika tarptautiniuose pervežimuose yra tūris – kubiniai metrai (m³). Svarbus (kg) kiekis taip pat svarbus, jeigu daiktai yra labai sunkūs (pvz., knygų sandėlis ar metalo laužas), bet dažniausiai atliekame išankstinį vertinimą pagal tūrį. Tarkime, standartinis vieno kambario buto turto tūris gali būti apie 10-15 m³. Jeigu sakote "aš turiu tik dvi kelionines bags", tai galima susitarti ir kitaip, bet pilnam kraustymui reikia žinoti tūrį.

Kiek maždaug kainuoja kraustymasis į Vokietiją?

Sakyčiau, kad maždaug nuo 300 iki 1000 eurų už "daliniį" krovinią (kai keliaujate su kitais klientais viename sunkvežimyje) arba keletas tūkstančių, jei nuomojatės visas mašiną sau (didelis butas ar namas). Kainos priklauso nuo atstumo (ar į Miuncheną, ar į Berlyną) ir aukšto. Bet čia labai apytiksliai, geriau prisijungti prie mūsų grupių (ne, ne reklamuoju, tiesiog paaiškinu principus) ir klausti konkretaus pasiūlymo.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia išlaipinti daiktus 4 aukšte be lifto?

Žinoma, kainuoja. Vokiškose naujosiose statybose dažnai būna dideli liftai, tačiau senose, pvz., Berlyno Mitte rajonuose, laiptai yra siauri ir aukšti. Jeigu vairuotojas turi nešti dėžes keturiuose aukštuose rankomis, tai darbas įkainojamas pagal valandas arba papildomai už kiekvieną laiptą. Nenujaukite, kad tai įeina į kainą, neįeina. Kartais reikia įsileisti įrangos ar net pasamdyti vietinius krovikus, kurie žino vietos niuansus.

Kokios yra paslėptos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

O, čia yra mano mėgstamiausia dalis. Pirmiausia tai mokesčiai už užstatą (Kautionsgeld) jei vokietis šeimininkas to reikalauja anksčiau. Taip pat gali būti mokesčiai už automobilio parkavimą prie namų iškrovos metu, jei ten reikia statyti "stop" ženklą. Ir dar – jei krovinys sveria daugiau nei numatyta (pvz., aš manyjau 10 tonų, o gavosi 12), gali tekti mokėti papildomai už viršsvorį. Vien klientas buvo užsakovęs vežti akmenis, bet nepamiršo tai pasakyti, tai teismo eismo metu padidino kainą.

Ar užtikrina draudimas, jei kažkas sulūžta?

Geras klausimas. Dauguma logistikos kompanijų turi atsakomybės draudimą, bet jis paprastai apribota – tarkime, keletas eurų už kilogramą arba fiksuota suma (pvz., 10 000 EUR). Jei turite brangų paveikslą ar safyrų kolekciją, tai geriau pasirašyti papildomą sutartį (ypatingą deklaraciją). Žinau atvejį, kai klientui nukrito dėžė su brangiu servisu, o kompanija sumokėjo tik... na, labai mažai, nes buvo nepasirašyta speciali Dr. ar nepriskirta kaip "jautrus krovinius".

Ar verta rinktis brangesnę firmą dėl saugumo?

Kartais tikrai taip. Pigūs pervežėjai gali dirbti "beveik" legaliai, be gerų sutarčių. Jei atsidūsite su sugadintais baldais be draudimo, ta santaupa bus pavojinga. Kraustymuisi į Vokietiją su visais leidimais reikalingi patikimi partneriai, kurie žino, ką daryti, jei pasienyje pasidaro problema. Nerekomenduoju rinktis žmones, kurie siūlo "viską už 100 eurų" ir atvyksta su sena "Gazelėbe" be registracijos lentų.

Praktiniai patarimai ir kelionės įstrėžimai

Kiek laiko trunka tas visas pervežimas?

Įprastai, jei tai dalinis krovinių pervežimas, tai gali trukti nuo 3 iki 7 dienų (kai mūsų vairuotojas surenka daiktus iš keleto klientų Lietuvoje ir paskui važiuoja į Vokietiją). Jei nuomojatės pilną mašiną (ekskliuzyvų reisą), tai gali būti ir 1-2 dienos (tarkim, iš Kauno į Berlyną). Bet nepamirškite, kad savaitgaliais vairuotojai tils (europinė taisyklė), taigi jei krovimas penktadienį, atvyks gali tik pirmadienį.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju sunkvežimyje?

Tiesiogiai legaliai – ne. Yra taisyklės, kurios draudžia keleivius krovinių sunkvežimiuose, neb tai yra specialios mašinos su dviem vietomis. Ir kai kas bando užsiduoti, bet jei sustabdys policija Vokietijoje ir pamatys moterį ar vaikus kabinoje, bus didžiuliai vargai. Geriau susitarti, kad vairuotojas nuneša daiktus, o jūs susitinkate vietoje su savo automobiliu ar traukiniu.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Čia tikrai ne nuo mūsų priklauso. Kartais varikliai sulaiko, o kartais padangos plyšta. Jei tai įvyksta, turime siųsti pagalbą arba perkrauti į kitą mašiną. Gali užtrukti dieną ilgiau. Ne kiekviena kompanija tai padarys nemokamai, dažnai tai laikoma jėga maje. Tiesa, su naujomis sunkvežimių stebėjimo sistemomis (GPS) mes matome kur jis yra ir galime informuoti jus, kad "vėluos dvi valandas".

Ar reikia daryti "Anmeldung" (registraciją) prieš atvykstant?

Techniškai "Anmeldung" jums reikia padaryti atvykus gyventi, bet daiktams (muitinės reikmėms) svarbu, kad jūsų adresas Vokietijoje jau būtų žinomas. Galite tiesiog nurodyti adreso, kuriuos ketinate gyventi, arba draugo adresą, jei laikinai pas jį apsistosite. Muitinė siunčia patvirtinimą į tą adresą. Žinoma, geriausia kad jau turėtumėte nuomos sutartį pasirašytą, kadangi ji yra pagrindinis dokumentas FM formai gauti.

Kaip elgtis su šiukšlėmis išpakavus daiktus?

Tai keistas klausimas, bet labai svarbus Vokietijoje. Lietuvoje galima padėti dėžes prie kiemo ir viskas. Vokietijoje, ypač dideliuose miestuose, yra griežtos šiukšlių rūšiavimo taisyklės. Negali tiesiog mesti baldų į konteinerį. Reikia juos vežti į specialias statybos atliekų aikšteles (Wertstoffhof) arba iškvieti "Sperrmüll" paslaugą. Dažnas lietuvis čia nusimano, kai gauna baudą iš kaimynų ar Ordnungsamt (viešosios tvarkos tarnybos).

Ką veikti, jei vokiečių kalba yra mazgas (nulis)?

Nebijokite, dauguma vairuotojų kalba rusiškai (jie dažnai iš buvusių SSRS šalių), o jaunesni žmonės – angliškai. Be to, visi svarbūs dalykai yra rašomi dokumentuose, kurie yra anglų kalba. Jei reikia kalbėti su šeimininku ar valdžia, galite naudotis "Google Translate" programėle, dabar ji dirba gan gerai (kalbu iš patirties). Svarbiausia būti ramiam.

Ar patogu gyventi Vokietijoje su lietuviškais baldais?

Nesakyčiau, kad visada patogu. Vokiški butai dažnai yra statomi su standartiniais išmatavimais, o lietuviški dideli "skandinaviški" spintos gali tiesiog netilpti pro duris arba neužsidaryti dėl to, lubos yra žemos (ypač mansarduose). Prieš vežiant didelius baldus, pamatuokite durų angas iškvieskite meistrą, jei reikia išmontuoti. Nors sakau "meistrą", bet dažniausiai vairuotojai su tokiais dalykais susitvarko patys.

Išvada

Taigi, logistikos procesas kraustymuisi į Vokietiją su visais leidimais nėra jokia mokslinė fantastika, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Jeigu pasirūpinsite dokumentais iš anksto ir nesate per daug išrankus dėl mažų nelydžių (kaip kad dėžė su smėliu ant grindų), viskas praės sklandžiai. Svarbiausia – nesitikėkite idealumo, nes kelyje visada gali kažkas nutikti, nuo variklio gedimo iki smulkaus kelyje avarijos. Vis dėlto, su gerais partneriais ir šalta galva jūsų naujasis gyvenimas Vokietijoje prasidės be didelių rūpesčių sienoje.