Logistikos procesas ir jo valdymas siunčiant daiktus į Vokietiją: tiesa be puošmenų

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – niekas niekada nesuveikia taip, kaip yra parašyta vadovuose. Ypač kai kalbame apie logistikos procesą ir jo valdymą siunčiant daiktus į Vokietiją. Visiems atrodo, kad tai tik įkelti ir nuvežti, bet realybėje tai sudėtingas mechanizmas, kur viena maža klaida gali sustabdyti visą grandinę. Čia ne tik apie vairuotojus, čia apie dokumentus, muitines, ir tą vokišką preciziškumą, kuris kartais vargina daugiau nei blogas kelys. Žemiau išdėliosiu tai, kas iš tikrųjų svarbu, be jokių gražių žodžių.

Pradžia: popierizmas ir tokie dalykai

Ar visada reikalingas CMR draudimas?

Be šio lapo niekur neinu, tai kaip vairuotojo pažymėjimas. CMR ne tik patvirtina, kad sutartis yra, bet ir apsaugo tave, jei kas nors nutiks kelyje. Be jo, jei vairuotojas praras krovinią, gali pamiršti apie bet kokias išmokas. Yra buvę atvejų, kai klientai norėjo taupyti ir jo nerašė, o paskui verkdami skambindavo man. Geriau užtikrinti nugarą iš karto, negu vėliau ieškoti kaltųjų.

Kokiomis kalbomis turi būti dokumentai?

Vokiškai arba angliškai, kitaip niekas nesupras. Jei siunčiate sąskaitą faktūrą lietuviškai, Vokietijos muitinė arba sandėlio darbuotojas tiesiog nusižiūrės ir uždels visą siuntą. Aš dažnai sakau klientams – jei negalite versti, bent angliškai pavardikite prekes. Nereikia jokių literatūrinių vertimų, pakanka, kad suprastum, kas čia per dėžė stovi.

Ką daryti, jei trūksta prekių sąskaitos?

Tai didelė bėda, be jos neiššeisi. Muitinė reikalauja tikslios vertės, be to negalima deklaruoti. Kartais klientai sako, kad „paskui atsiųs“, bet sistema to neduoda. Siunta gali stovėti sienoje dienomis, o saugojimas Vokietijoje kainuoja brangiai (kažkur po 50-100 eurų per dieną). Geriau padarykite iš karto, kad nereiktų vėliau mokėti už savo tinginystę.

Ar reikia EORI kodo siunčiant į Vokietiją?

Jei esate iš ES, tai dažniausiai nereikia, nes tai vidaus rinka. Bet jei siunčiate iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, per Lietuvą, bet prekės iš Kinijos), tai be EORI neįmanoma. Kodas turi būti gavėjo, kitaip krovinys bus užstrigęs. Užregistruoti jį dabar jau nėra taip sunku, bet tai trunka kelias dienas, tad nebelaukite paskutinės minutės.

Kas tas EXW ir kodėl jis blogas?

EXW reiškia, kad pats paimsi prekes iš gamintojo kiemo. Atrodo pigiau, bet iš tikrųjų tu prisiimi visą riziką. Jei vairuotojas atvyks o gamintojas nepakels krovinio į sunkvežimį (kas, tikiuosi, ne, bet būna), tu prarandi laiką ir pinigus. Geriau sudaryti FCA arba DAP sąlygas, kad atsakomybė būtų aiški. Logistikos procesas ir jo valdymas siunčiant daiktus į Vokietiją turi būti aiškus, o EXW dažnai sukuria chaosą.

Kodėl reikia tikslaus svorio ir matmenų?

Nes vokiečiai skaičiuoja kiekvieną kilogramą ir metrą. Jei parašysi, kad yra 500 kg, o bus 1000 kg, vairuotojas gali tiesiog nenuleisti siuntos arba paprašyti papildomų pinigų vietoje. Be to, nuo svorio priklauso ir kuro papildomai mokesčiai. Kartais netyčia sumaišau dešimtainį skaičių (parašau 10.0 vietoj 1.0), ir tada prasideda telefonų cirkas, tad tikrinkit dukart.

Kelias, laikas ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka siunta iki Berlyno?

Įprastai tai trunka apie dvi ar tris dienas, jei viskas eina pagal planą. Bet yra ir tokių dienų, kai A10 autostradoje stovi kilometrinės eilės, ir vairuotojas praleidžia ten dešimt valandų. Tada tavo siunta, kuri turėjo būti rytoj, atkeliauja po savaitės. Negaliu pažadėti 100% tikslumo, nes kelyje daug kas priklauso nuo oro ir kitų vairuotojų.

Ar vairuotojas gali paskambinti gavėjui?

Taip, ir jis dažnai tai daro, jei neįžiūri adresą arba vartai užrakinti. Bet nereikia laukti, kad jis skambins pusvalandį, jei niekas neatsiliepia. Vairuotojai turi savo grafikus, jei pavėluos vienam, vėluos visiems. Geriau, kad gavėjas būtų pasiruošęs ir būtų pažymėjęs numerį, kad nesuktų galvos kaimynystėje.

Kas darosi, jei sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada turiu skambinti pagalbai ir siųsti kitą automobilį, o tai užtrunka. Esu matęs, kaip degės sankaba netoli Hanoverio, ir visi kroviniai buvo perkraunami į kitą mašiną po 12 valandų. Klientai šiaip sau klausinėja „o kodėl vėluoja“, o čia bemaž techninė parama reikalinga. Tokiomis situacijomis pasitikėkite mus, mes išsimesime.

Ar tikrai Vokietijoje yra „žaliųjų zonų“ problemos?

Taip, ypač miestuose kaip Miunchenas arba Frankfurte. Jei turi seną sunkvežimį, kuris netinka standartui Euro 6, jis tiesiog neįvažiuos į miesto centrą. Tada reikia samdyti miestą mažesnę mašiną (tą vadinamąjį „priešmiesto“ transportą), ir tai kainuoja. Dažnai apie tai užmirštama pasakyti iš karto, o paskui klientas stebisi, kodėl atsirado 150 eurų priemoka.

Kodėl siunta vėluoja be jokios priežasties?

Priežastis visada yra, tik ją ne visada lengva sužinoti. Kartais tai blogas oras Lenkijoje, kartais – vokiškas tikslumas sandėlyje, kur jie skaičiuoja dėžes po tris kartus. Buvo atvejis, kai vairuotojas užmigo poilsio aikštelėje ir praleido pristatymo langą (nepasakysiu, kuris tai buvo, bet buvo gėda). Logistikos procesas ir jo valdymas siunčiant daiktus į Vokietiją turi tokių momentų, kurie tiesiog pasidaro... neplanuoti.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma sistemų tai leidžia, bet ne visada tiksliai. Kartais GPS signalas dingsta tunelyje arba vairuotojas išjungia įrenginį (nors neturėtų). Aš visada sakau – žiūrėkite stebėjimą kaip orientyrą, o ne kaip laikrodį. Jei parašyta, kad bus rytoj, tikėkitės rytoja, o ne to, kad mašina šiuo metu važiuoja 90 km/h.

Logistikos procesas ir jo valdymas siunčiant daiktus į Vokietiją: kas gali nutikti blogai

Kas nutinka, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai košmaras. Mašina turi važiuoti atgal su kroviniu, ir tu už tai sumokėsi dvigubai – už važiavimą ten ir atgal. Be to, gali tekti mokėti už laikiną sandėliavimą Vokietijoje. Vieną kartą klientas nesutarė su pirkėju dėl spalvos, ir mes važiavome su sofa 1500 km atgal. Nekreipkite dėmesio į smulkius nesutarimus, geriau išspręskite juos prieš siunčiant.

Kaip elgtis su sugadintu kroviniu?

Pirmiausia – nuotraukos. Vairuotojas turi užfiksuoti pažeidimus iš karto, kai atidaro vartus. Jei tų nuotraokų nėra, draudimo kompanija sumokės centus. Aš visada primenu vairuotojams daryti nuotraokas, bet žmogus yra žmogus, kartais užmiršta. Tada prasideda tyros kalbos, kas ką sulaužė. Sąskaita faktūra turi būti tikslus (t.y. sugadinta prekė turi būti pažymėta), kitaip neliks įrodymų.

Ar dažnai dingsta siuntos Vokietijoje?

Sėkmingai dingsta – retai, nes vokiečai labai tvarkingi, bet įvyksta nukrypimų. Pavyzdžiui, siunta nukelia į blogą sandėlį dėl tos pačios gatvės pavardės kito mieste. Tada tenka ieškoti savaitę. Esu matęs, kaip dėžė su varžtais stovėjo kambario kampe pusę metų, kol kas nors ją pastebėjo. Tai retas atvejis, bet įmanomas.

Ką reiškia „kraunantis savaitgalį“?

Vokietijoje dauguma sandėlių nedirba šeštadieniais ar sekmadieniais. Jei vairuotojas atvyks penktadienį vakare, jis privalo laukti iki pirmadienio ryto. Tai vadinasi „laukimas“ ir jį moka klientas. Dažnai žmonės mano, kad logistika veikia 24/7, bet ne, ten taip pat žmonės nori ilsėtis. Planuokite siuntą taip, kad ji neatvyktų prieš šventes.

Kodėl brangsta kuras ir kaip tai veikia kainą?

Kuro kainos keičiasi kas savaitę, ir mes privalome taikyti priedą. Negaliu užtikrinti fiksuotos kainos ilgam laikui, jei nafta brangsta. Kartais klientai pyksta, kad kainos šokuoja, bet aš čia ne kūrėjas, tik tarpininkas. Prieš metų kainos buvo žymiai mažesnės, o dabas... važiuok ir žiūrėk.

Ar verta rūpintis papildomu draudimu?

Jei siunčiate brangius daiktus (virš 10 tūkst. eurų), tai būtinai. Standartinis draudimas apmoka tik labai mažą sumą už kilogramą (kažkur 10-20 eurų). Jei dingsta 5000 eurų vertės kompiuteris, be papildomo draudimo gausite tik šimtą. Logistikos procesas ir jo valdymas siunčiant daiktus į Vokietiją be draudimo yra važinėjimas be saugos diržo.

Vokiškas tikslumas ir realybė

Ar Vokietijos muitinė yra tokia griežta, kaip sako?

Vokietijos muitinė yra griežtai (t.y. labai atsargi). Jie turi tas skenerius, kurie mato viską viduje. Jei bandysi meluoti apie turinį, jį tikrai suras. Aš mačiau, kaip rado vieną dėžę su cigaretėmis tarp buitinės technikos. Buvo didelė bauda ir visa siunta konfiskuota. Geriau rašykite tiesą, net jei tai atrodo kekš.

Kokios ypač sunkios siuntos pervežamos?

Pavojingos kroviniys (ADR), šaldomi produktai ir pernelyg sunki technika. Tam reikia specialių leidimų ir mašinų. Paprasta prekė nueina lengviau, bet jei reikia gabenti 20 tonų presą, reikia specialios technikos ir kelio leidimų. Tai viskas užtrunka ir kainuoja. Negalima tiesiog įmesti į priekabą ir važiuoti.

Ar paletės turi būti standartinės (EPAL)?

Taip, Vokietijoje tai religija. Jei atveši lūžtančią paletę, gavėjas gali tiesiog atsisakyti ją priimti. EPAL paletės keičiamos, o bet kurios kitos – ne. Daugelis klientų nori taupyti ir renka senas paletes, bet tas taupymas grįžta kaip boomerangas. Neša savo, arba mokėk už naują vietą.

Kokios dažniausios klaidos dėl etikečių?

Etiketės nukrenta, arba jų visai nėra. Tada vairuotojas turi spėti, kas yra kurioje dėžėje. Jei dėžės vienodos, tai galima susimaišyti. Vieną kartą išsiuntėme dalis vietoje pilnos komplektacijos, nes etiketė buvo klaidinga. Gavėjas buzojo mėnesį. Užklijuokite etiketes gerai, geriau dviem.

Ar galima siųsti maisto produktus be specialių leidimų?

Jei tai tik savo vartojimui (pavyzdžiui, dovanų krepšys), tai paprastai praeina. Bet jei tai prekybai – reikia sveikatos sertifikatų. Vokietijos maisto kontrolė (Veterinäramt) yra griežtesnė nei mūsų. Be dokumentų sugaus ir sunaikins maistą vietoje. Neverta rizikuoti, jei neturi visų popierių.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad nenuviltų?

Žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į atsiliepimus. Pigiausi variantai dažnai pasirodo brangiausi, kai reikia spręsti problemas. Aš dirbu su tais, kuriuos pažįstu 20 metų. Nors kartais jie ir brangiau, bet aš žinau, kad jei kas nutiks, jie nepradings. Neklauskite brolio draugo, kuris „važiavo pigiai“, klauskite profesionalų.

Išvados

Viskas su logistikos procesu ir jo valdymu siunčiant daiktus į Vokietiją atrodo paprasta tik tol, kol nepasirodo pirmoji problema. Reikia kantrybės, gerų dokumentų ir supratimo, kad kelyje įvyksta nenumatytų dalykų. Niekas nėra tobulas, nei aš, nei vairuotojai, nei vokiški sandėliai, bet viską galima išspręsti, jei kalbame tiesiai ir ruošiamės iš anksto. Sėkmės jūsų siuntoms, tik vadovaukitės protu, o ne tik lūkesčiais.