Logistikos procesas ir jo svarba daiktų pervežimui į Vokietiją: kas vyksta iš tikrųjų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo padegtų vilkikų iki dingo dingusių konteinerų, kuriuos, pasak vairuotojo, „užgrobio ateiviai“. Žmonėms dažnai atrodo, kad logistikos procesas ir jo svarba daiktų pervežimui į Vokietiją – tai tiesiog įkelti dėžę į mašiną ir nuspausti dujas. Nieko panašaus. Tai yra sudėtingas mechanizmas, kur viena sugedanta pavaros grandis gali viską sustabdyti savaitėms. Vokietija yra mūsų pagrindinė rinka, čia eismo taisyklės griežtesnės, o klientai – reikliausi. Jei ten ką nors pameisi arba pavėluji, beveik garantuota, kad gausi didelę baudą arba prarasi nuolaidą. Rašau čia ne iš vadovėlių, o iš to, ką išgyvenau asfaltu ir degalinese, todėl nebus jokių „gėlių“, o tik pati lietuviška realybė.

Dokumentai ir formalumų šūksniai

Ar visada reikia eksporto sąskaitos faktūros?

Beveik visada, išskyrus tais atvejais, kai tai yra asmeninio naudojimo daiktai, bet tada vėl reikia kito lapo. Eksporto sąskaita faktūra yra pagrindas, be kurio neišeisi nei iš Lietuvos, nei įsileisi į Vokietiją be problemų. Vieną kartą teko važiuoti be jos, nes klientas užmiršo, ir sulaikė mūsų mašiną pasienio punkte net 4 valandas. Logistikos procesas ir jo svarba daiktų pervežimui į Vokietiją prasideda būtent nuo šio popieriaus, nes jis įrodo prekės vertę ir kilmę. Geriau turėti tris kopijas nei vieną, kur drėgna vairuotojas rankas.

Kas daryti, jei CMR sąvadas neteisingas?

Tai blogiausia situacija, nes CMR yra pagrindinis vežimo dokumentas. Jei ten padarei klaidą svoriuje arba prekės pavadinime, vokiečiai gali ne tik neleisti iškrauti, bet ir sumokėti baudą už neteisingus duomenis. Kartais vairuotojai užpildo ranka, jei spausdintuvas sugedo, ir tai atrodo kaip vaiko piešinys – tuomet prasideda problemos. Būtinai patikrinkite duomenis prieš išvykstant, nes pataisyti jau kelyje beveik neįmanoma.

Ar reikia packing listo (pakavimo sąrašo)?

Jeigu siunti daugiau nei vieno tipo prekių arba dalinį krovinią, tai būtinas kaip oras. Be jo vokiečių sandėlininkai tiesiog atsisako priimti krovinius, nes nenori žiūrėti į „vyniojimus“. Taip pat, jei reikės drausti krovinius, draudikas taip pat nieko nebebus be to listo. Geriau jį daryti angliškai arba vokiškai, kad nebūtų nesusipratimų.

Kodėl reikia deklaruoti prekes, jei tai ES?

Nors ir esame bendroje rinkoje, bet muitinės kontrolė vyksta, ypač jei vežama tabakas, alkoholis arba brangūs elektronikos daiktai. Logistikos procesas ir jo svarba daiktų pervežimui į Vokietiją reikalauja, kad viskas būtų skaidru, nes vokiečių muitinė (Zoll) labai griežta. Jei užkabins neapmokestintą prekę, baudos gali siekti tūkstančius eurų, tai ne mokesčiai, o tikrai baudos.

Kas yra T1 dokumentas ir kada jis reikalingas?

T1 reikalingas, jei prekės ateina iš ne ES šalių, pavyzdžiui, iš Kinijos ar Turkijos, ir yra tranzitu per Lietuvą į Vokietiją. Be šio dokumento neiššeisi iš jūrų uosto. Pavėluot T1 pateikti gali kainuoti labai brangiai, nes sandėliavimas uoste nėra nemokamas. Geriau pasirūpinti šiuo iš anksto per muitinės brokerį.

Ar galima veži prekes su kita kompanijos dokumentais?

Teoriškai ne, praktiškai – kartais taip ir būna, kai vairuotojas pasiskolina mašiną iš draugo. Bet tai didelė rizika, nes draudimas nebegalioja, o jei įvyksto avarija, niekas nieko nesumokės. Logistikos procesas ir jo svarba daiktų pervežimui į Vokietiją remiasi legalumu, todėl visada reikia važiuoti su savo, arba bent jau sutartomis, dokumentais.

Ką daryti, jei klientas nenurodo gavėjo telefono numerio?

Tai nuolatinė bėda, ypač su naujais klientais. Vairuotojas atvažiuoja į adresą, o ten vartai uždaryti, nieko neveikia, o skambinti nėra kam. Tuomet prasideda ieškojimai ir laiko praradimas. Visada prašykite kontakto, nors jis būtų tik paprastas vadybininko numeris, tai gali sutaupyti valandas.

Ar sunkvežimio draudimas apima ir krovinių praradimą?

Ne, tai skirtingi dalykai. Sunkvežimis turi savo Kasko, o krovinys – CVR draudimą. Daugelis per mažų firmų sutaupo ant krovinio draudimo, o tada, kai užsidega padėklas su baldais, turi mokėti iš savo kišenės. Patikrinkite, ar draudimo suma padengia visą krovinių vertę, o ne tik minimalų 1,33 EUR kg.

Kas daryti, jei prekės pažeistos pakrovimo metu?

Reikia tuoj pat užfiksuoti nuotraukas ir parašyti pastabą į CMR sąvadą. Jei vairuotojas išvažiuoja be pastabos, vėliau jis nebegalės nieko įrodyti. Matęm atvejų, kai klientas pats sugadino prekę įkraudamas, o vėliau kaltino vairuotoją. Dokumentai turi būti tvarkingi iš karto.

Ar galima siųsti atsarginias dalis be originalų?

Taip, galima, jei tai nėra brangios dalys su serijiniais numeriais, kurios gali būti įtariamos vogtomis. Jei tai brangios dalys, geriau turėti kokią nors kvitą arba sutartį, kad gavėjas galėtų įrodyti legalumą. Vokiečiai ant labai griežti dėl autodalių, nes ten yra didelė juodoji rinka.

Kelionės eiga ir vairuotojų kasdienybė

Kiek tikrai trunka kelionė į Vokietiją?

Sakome 2-3 dienos, bet realiai tai gali trukti ir 5, jei atsiranda eismo įvykiai arba blogas oras. Logistikos procesas ir jo svarba daiktų pervežimui į Vokietiją neleidžia tiksliai numatyti laiko, nes per Lenkiją arba Vokietiją automagistralę uždaro dėl avarijų. Žiemos metu A16 autostradoje gali stovėti valandomis. Geriau klientams sakant šiek tiek daugiau, kad nebūtų nusivylimo.

Kodėl vairuotojai neatsiliepia į telefonus?

Ne visada tai yra blogas noras, dažnai tiesiog vairuoja ir negali kalbėti, o poilsio metu tiesiog ilsisi. Yra tokia taisyklė – jei vairuotojas neatsiliepia 2 valandas, tuomet jau galima pradėti rūpintis. Kartais tiesiog užsimiršta įkrauti telefoną arba yra „zonoje“ be ryšio, ypač Vokietijos kalnuotose vietovėse.

Ar galima užsakyti pristatymą tam tikru laiku?

Galima bandyti, bet garantijų nėra. Mes galime pasakyti, kad atvažiuosime tarp 8 ir 12 valandos, o jei sulaikys muitinė arba sustos technikos, bus vėlavimas. Vokiečiai mėgsta tikslumą, bet mes esame priklausomi nuo kelių. Už „time window“ (laiko langą) praleidimą tenka mokėti baudas sandėliuose.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tada kviečiame techninę pagalbą, bet tai užtrunka. Vieną kartą mūsų vilkikas sugedo ties Varšuva, ir keitimas truko 12 valandų. Klientas buvo labai nustebęs, bet mes negalėjome nieko padaryti. Logistikos procesas ir jo svarba daiktų pervežimui į Vokietiją tame ir reziduoja, kad technika – tai gyvas organizmas, kuris gaišta.

Ar vairuotojai gali dirbti savaitgaliais?

Pagal taisykles gali, bet yra ribojimų. Vokietijoje yra griežti draudimai važiuoti kai kuriomis dienomis ir kelias, ypač jei krovinys pavojingas. Jei reikalingas pristatymas sekmadienį, tai reikia ypatingo leidimo arba mažesnės mašinos. Neklauskite, kodėl taip yra, tiesiog Vokietijos įstatymai yra keisti.

Kaip vairuotojai randa adresus?

Dabar visi naudoja navigacijas, bet seni vilkikai sako, kad žemėlapis geriau. Navigacija kartai nuveda į žemės ūkio kelią, kuriu negali važiuoti sunkvežimis. Buvo atvejis, kai vairuotojas užstrigo kaime, teko iškviesti traktorių, kad ištrauktų. Geriau siųsti nuorodą su koordinatėmis, ne tik gatvę.

Ar vairuotojas gali padėti iškrauti?

Jei jis turi keltuvą (hiab), tai taip, bet jei tai paprastas tentas, jis nešios kiekvieną dėžę rankomis negali. Tai ne jo darbas, jis yra vairuotojas, ne krovikas. Už krovimą papildomai reikia susitarti, kitaip jis tiesiog atidarys sparnus ir lauks.

Ką daryti, jei pabaigiasi vairuotojo vairavimo laikas?

Jis privalo sustoti ir ilsėtis, net jei iki sandėlio liko 5 km. Tai Europos Sąjungos taisyklės, jų niekas nepakeis. Jei jis važiuos toliau, gali prarasti licenciją ir gauti didelę baudą. Geriau palaukti rytoj, nei neišvengti katastrofos.

Ar galima sekti krovinių realiu laiku?

Dauguma mašinų turi GPS seklius, bet signalas gali dingti tuneliuose arba sandėliuose. Mes stengiamės duoti nuorodą, kad klientas matytų, kur mašina yra. Bet nereikia šauktis į mus kas 10 minučių, kiek mašina nuvažiavo.

Kodėl taip brangu keliaujama per Vokietiją?

Vokietijoje yra mokesčiai už kelius (MAUT), kurie yra labai aukšti, be to, degalai ten brangesni nei Lietuvoje. Pridėkite čia dar ir aukštas algas vairuotojams. Logistikos procesas ir jo svarba daiktų pervežimui į Vokietiją kainuoja pinigus, nes reikia sumokėti už kiekvieną kilometrą.

Vokietijos specifika ir problemos

Ar tikrai vokiečiai taip griežti dėl paletės kokybės?

Taip, jie gali atsisakyti priimti krovinį, jei paletės suirusios arba purvinos. Mano pažįstamas neteko perkrauti viso krovinio į naujas paletes, nes vokiečių sandėlininkas pasakė „ne“. Naudokite tik EURO paletes, kad išvengtumėte nemalonumų.

Kas yra „Einlagensicherung“?

Tai kažkas panašaus į užstatą arba draudimą, kurį reikia padėti, jei vežate prekes į didelius prekybos centrus, pavyzdžiui, į Kaufland arba Lidl. Jei neatnešite grąžtinės trosos (trolės) arba paletės, jie nuskaičiuos pinigus iš to užstato. Būkite atsargūs su tuo.

Kodėl kartais reikia laukti ilgiau nei valandą prie sandėlių?

Vokietija didelė, ir ten eilės į sandėlius būna įprastos. Yra tokios didelės bazės, kur laukiama ir po 4-5 valandų. Mūsų vairuotojai sako, kad ten geriau turėti sandvičius ir vandens, nes niekas neleis išlipti iš mašinos, kol neateina eilė.

Ar reikia mokėti už „Anliefergebühr“?

Tai kažkas panašaus į iškrovimo mokestį, kurį kartais imami sandėliai, ypač jei tai ne standartinis pristatymas. Geriau iš anksto pasiklausti kliento, ar jis sutoka mokėti šiuos papildomus mokesčius, kad mums nektektų mokėti iš savo kišenės.

Ką daryti, jei gavėjas nepriima krovinio?

Tai katastrofa. Tuomet reikia važiuoti į kitą sandėlį (jei toks yra) arba grįžti atgal. Už tai reikia mokėti papildomai, ir dažnai klientai supyksta, kad kaina pakilo. Bet mes negalėjome nieko padaryti, jei jis tiesiog neatsiliepė į telefonus arba atsisakė.

Ar saugu vežti brangius daiktus į Berlyną arba Miuncheną?

Ypač Miunchene yra daug vagysčių iš sunkvežimių, kai vairuotojai ilsisi. Nerekomenduoju palikti brangių daiktų mašinoje be priežiūros, ypač neapsaugotose aikštelėse. Logistikos procesas ir jo svarba daiktų pervežimui į Vokietiją reikalauja ir saugumo priemonių, pavyzdžiui, GPS seklių arba apsaugos sparnų.

Kaip elgtis su vokiškais muitininkais (Zoll)?

Jie yra labai profesionalūs, bet ir labai griežti. Geriau netgi meluoti, jei nežinai atsakymo (juokauju), tiesiok būkite nuoširdus. Jei turi visus dokumentus tvarkingai, jie nėra blogi. Bet jei pastebi, kad vairuotojas nervinuosi, tuomet pradeda krapštyti mašiną su šunimis.

Ar reikia specialių leidimų Frankfurto arba Hamburgo zonoms?

Kai kuriose zonose, ypač aplink uostus, gali būti ribojimai sunkvežimams dėl aplinkos apsaugos. Reikia tikslaus adreso ir maršruto patikrinimo, kad netyčia nevažiuotum į miesto centrą, kur uždrausta. Baudos ten milžiniškos.

Kodėl kaina svyruoja priklausomai nuo sezono?

Vasario mėnesį viskas brangu, nes dauguma vairuotojų atostogauja po Kalėdų, o rudenį padidėja prekių srautas prieš Naujuosius. Logistikos procesas ir jo svarba daiktų pervežimui į Vokietiją turi savo ciklus, kuriuos reikia žinoti, kad nespustumėsi kai kaina šokteli.

Ar galima siųsti krovinius į Vokietiją traukiniu?

Taip, galima, tai yra pigiau, bet lėčiau ir ne taip lankstu. Jei turi pilną vagoną, tai puiku, bet jei reikia pristatyti į mažą miestelį, vis tiek reikės važiuoti sunkvežimiu iš stoties. Tai gali būti net brangiau.

Kaip susitvarkyti su sugadintu kroviniu Vokietijoje?

Reikia skambinti draudikui, jis turi vietinį atstovą, kuris atvyks ir įvertins žalą. Nenaudokite savo jėgų bandyti sutaisyti, tai tik pablogins situaciją. Vokiečai mėgta protokolus ir įrodymus.

Pinigai ir problemos su sąskaitomis

Kaip susiformuoja kaina?

Kaina priklauso nuo distancijos, svorio, kuro kainos ir rinkos paklausos. Negaliu pasakyti fiksuotos kainos, nes ji keičiasi kas diena. Užsienio reisai į Vokietiją dabra brangiau nei prieš metus dėl infliacijos.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais?

Ne, mes nebebeimam grynųjų, viskas vyksta per sąskaitas. Tai saugiau ir patogiau abiem šalims. Jei kas pasiūlė mokėti vairuotojui grynaisiais už pristatymą, tai 100% apgavystė.

Kas daryti, jei klientas neapmoka sąskaitos laiku?

Mes sustabdome tolesnius siuntimus. Be pinigų mašina nevažiuoja, tai paprasta fizika. Mes galime laukti keletą dienų, bet ilgiau negalime, nes mums reikia mokėti degalines.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Nėra paslėptų, bet yra papildomų, pavyzdžiui, už pristatymą naktį arba už ilgos laukimo laiką. Mes visada stengiamės įspėti iš anksto, bet kartais sužinome tik vietoje.

Kodėl kai kurios firmos siūlo pigiau?

Jos dažnai taupo ant draudimo, vairuotojų algų arba važiuoja senais, nerūpestingais vilkikais. Pigu dažnai išeina brangiai, kai sugenda kelyje. Pasirinkite patikimus partnerius, ne pagal mažiausią kainą.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Jei siunti reguliariai, tai taip, visada galima pasikalbėti. Bet vienintelis siuntimas be nuolaidos, nes mūsų maržos ir taip nedidelės. (Nors kartą, jei geras klientas, padarysime nuolaidą ir iš pagarbumo).

Ką daryti, jei gavėjas atsisako mokėti už pristatymą?

Tada mokėja siuntėjas (klientas), kuris užsakė paslaugą. Mes neesime inkasatoriai, mūsų darbas nuvežti. Visada sudarykite sutartis, kas atsakingas už iškrovimo mokesčius.

Apibendrinant

Visas šis chaosas su dokumentais, vairuotojais ir vokiškais reikalavimais atrodo sudėtingas, bet be jo niekas neveiktų. Logistikos procesas ir jo svarba daiktų pervežimui į Vokietiją yra tas raktas, kuris leidžia jums prekiauti ir uždirbti. Nerašiau čia jokių teorijų, o tik tai, ką matau kasdien – kartais blogai, kartais gerai, bet visada realu. Svarbiausia yra kantrybė ir gerai sudaryta sutartis, o likusią dalį mes jau suvaldysime, nors kartais ir su klaidų.