Logistikos procesas gabenant dalinius krovinius iš Vokietijos: kas vyksta užkulisiuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir visada kyla nenuostabu, kaip klientai įsivaizduoja, kaip veža dalinius krovinius (LTL). Dauguma mano, kad yra toks vienas vairuotojas, kuris sėdi prie vokiško sandėlio durų ir laukia tik jūsų siuntos. Realybėje logistikos procesas gabenant dalinius krovinius iš Vokietijos yra daug sudėtingesnis, chaotiškas ir priklauso nuo šimto įvairių faktorių. Čia nėra tiek tobulumo, kiek rodo reklamos vėliavėlėse. Vokietija didelė, ten viskas vyksta greitai, bet viena užstrigusi mašina kelyje arba netvarkingai užpildyta CMR kortelė gali sugadinti visus planus. Štai paprastas, beveuk „neapdirbtas“ pasakojimas apie tai, kas tik vyksta, kai užsakote prekių gabenimą iš Vokietijos.

Kaip viskas prasideda ir dokumentų šlamštas

Kaip užsakyti transportą iš Vokietijos, kad nekiltų problemų?

Viskas prasideda nuo užsakymo, bet čia dažniausiai ir klystame. Jei tiesiog parašysite „reikia paimti dėžę“ ir duosite neteisingą adresą, tas logistikos procesas gabenant dalinius krovinius iš Vokietijos pavirs košmaru. Reikia tiksliai nurodyti ar tai pristatymas prie durų, ar į sandėlį su keltuvu, ir svarbiausia – ar reikia galinės pakrovos (tail-lift). Vieną kartą teko važiuoti į Miuncheną gauti keturių paletės, o klientas nepaminėjo, kad įvažiavimas į gamyklą yra 2,8 metro aukščio, ir mūsų mašina neprilėkė. Dėl to teko perkrauti į mažesnę furgoną vietos. Taigi, duokite kuo daugiau detalių iš karto.

Kokius dokumentus būtina pateikti iš karto?

Būtina turėti komercinę invoice (sąskaitą-faktūrą) ir pakavimo sąrašą (packing list). Be šių dokumentų vokiečiai neleis išvežti krovinio, o jei tenka kirsti sieną (nors Vokietija ES, bet kartais keliaujama per Šveicariją arba tiesiog yra muitinės kontrolė), tai bus problema. Siųskite juos PDF formatu vairuotojui į telefoną arba atspausdintus. Dar geriau, jei ant paletės būtų lipdukas su numeriu, sutampantis su dokumentais.

Ar galima vežti be pakavimo sąrašo?

Techniškai galima, jei tai viena didelė dėžė, bet aš nerekomenduočiau. Jei dėžė bus atidaryta arba sugadinta pervežimo metu, be pakavimo sąrašo įrodinėti, kas viduje buvo, bus beveik neįmanoma. Draudimo kompanijos tuomet tiesiog nenukompensuos nuostolių. Geriau praleisti penkias minutes ir parašyti, kas ten yra, nei vėliau bylinėtis su draudikais.

Kuo skiriasi EXW ir FCA sąlygos ir ką rinktis?

Tai vienas dažniausių klientų klausimų. EXW reiškia, kad jūs paimate prekes iš gamintojo sandėlio ir jis nieko neatsakingas už pakrovimą – o tai pavojinga, jei vokiškas sandėlininkas „užmuš“ jūsų krosnių su šakute į mašiną. FCA (arba FOT vokiškai) yra saugesnis, nes gamintojas atsakingas už pakrovimą ant savo teritorijos. Aš visada stengiuosi derėtis dėl FCA, nors tai kainuoja brangiau, bet taip logistikos procesas gabenant dalinius krovinius iš Vokietijos tampa kontroliuojamesnis.

Kodėl vokiečiai taip griežtai reikalauja teisingų prekių kodų (HS kodų)?

Jei keliaujate į Šveicariją arba Norvegiją, be HS kodų niekas neveiks. O net jei ir į Lietuvą, muitinė gali sustabdyti mašiną patikrinimui. Vokiečiai mėgsta tvarką, ir jei dokumentuose parašysite „technika“ vietoje „garso aparatūra, kodas 8518“, gali tekti mokėti baudą už klaidingą deklaravimą. Geriau klausti gamintojo, kad jie nurodytų tikslų kodą.

Ar tikrai reikia draudimo, ar tai tik pinigų švaistymas?

Mano nuomone, būtina. Yra nemažai blogų vežėjų rinkoje, o ir kelyje įvyksta avarijų. Vieną kartą perveždami brangų medicinos įrangą, vairuotojas, matydamas raudoną šviesoforą, nebuvo spėjęs sustoti ir smogė į priekyje važiavusį automobilį. Krovinius „sužėrė“ tik dalinai, bet be draudimo mūsų klientas būtų praręstą tūkstančius eurų. 0,3 % nuo krovinio vertės – tai nedidelė kaina už ramybę.

Kiek laiko užtrunka, kol mašina atvyksta po užsakymo?

Standartiškai, jei tai yra dalinių krovinių pervežimas iš Vokietijos, planuojama 1-3 darbo dienos priklausomai nuo to, kur Vokietijoje yra prekės. Jei tai Miunchenas arba Štutgartas, gali prireikti daugiau laiko, nes ten reikia surinkti kitus krovinius. Jei užsakote sekmadienį, ne tikėkitės, kad paims pirmadienį – vokiečiai sekmadieniais nedirba, o mūsų vairuotojams reikia laiko, kad nuvyktų ten ir susitvarkytų su formalumais.

Kas vyksta Vokietijoje: surinkimas, terminalai ir vairuotojai

Kaip vyksta krovinių surinkimas Vokietijos terminaluose?

Čia prasideda tikras chaosas, kurio klientas nemato. Mašina važiuoja iš Lietuvos tuščia (arba su kruopščia), atvyksta į Hub’ą (pavyzdžiui, prie Frankfurto) ir ten pradeda „žaisti legomais“. Vokiečių terminaluose darbas organizuotas kaip laikrodis, bet jei vienas kranininkas užsnūs, visas eilės stovi. Kartais gali užtrukti net 12 valandų, kol iškrauna ir vėl užkrauna tą patį sunkvežimį.

Ar vokiečių vairuotojai moka anglų kalbą?

Dažnai ne. Yra daug senų vairuotojų, kurie kalba tik vokiškai ir savo vietos tarme. Jei reikia susitarti dėl pristatymo vietos arba paskambinti į vartus, tai gali būti problema. Aš visada stengiuosi duoti vairuotojui visus adresus ir kontaktus parašytus vokiškai, kad nereikėtų kalbėti. Būna juokingų situacijų, kai vairuotojas beldžia į ne tas duris, nes negalėjo suprasti instrukcijų.

Kas nutinka, jei prekės nėra paruoštos atsiėmimui?

Tuomet prasideda „Stand time“ – laukimo mokestis. Vokiečiai laiką skaičiuoja labai tiksliai. Jei atvykstate 14:00, o jie pradeda krauti tik 16:00, turite teisę reikalauti apmokėti šį laukimą. Bet realybėje dažnai tenka derėtis, nes vairuotojas nenori prarasti kito krovinio. Geriausia viską suderinti iš anksto, kad sandėlis būtų pasiruošęs.

Kodėl kartais mašina vėluoja be jokios priežasties?

Tiesiog užstrigo kamštyje. Vokietijoje yra daug autobanų remontų, ir eismo įvykiai ten įvyksta kasdien. Arba vairuotojas tiesiog pavargo ir turi privalomą poilsį (tachografas). Negalima varyti 10 valandų be sustojimo, todėl jei jau buvo vėlavimas, vairuotojas gali būti priverstas sustoti poilsio. Logistikos procesas gabenant dalinius krovinius iš Vokietijos ne visada priklauso nuo mūsų norų.

Ar saugu vežti brangius daiktus daliniu krovininiu transportu?

Yra rizika. Daliniame krovininyje (LTL) mašina sustoja 5-10 vietose, kiekvieną kartą atidarydami garažą. Yra buvę atvejų, kai dingdavo mažesnių dalių – telefonų, įrankių. Jei krovinys labai brangus, rekomenduoju siųsti pilną mašiną (FTL) arba bent jau seifą uždarytą furgoną. Neklauskite, kodėl taip yra – žmogiškasis faktorius.

Kaip vokiečiaižiūri į paletės būklę?

Jie yra maniakai dėl to. Jei atvežate suplūšusią, purviną EPAL paletę, jie gali atsisakyti ją priimti arba pareikalauti keitimo mokesčio. Vokietijoje EPAL paletės yra kaip valiuta. Vieną kartą teko keisti 4 paletes viename sandėlyje, nes joms buvo nulūžęs vienas kampas. Naudokite tik geras, sertifikuotas paletes, kad išvengtumėte nemalonių pokalbių.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Formaliai taip, bet realybėje GPS signalas gali būti netikslus, ypač dideliuose terminaluose, kur mašina stovi po kitų mašinų. Dažnai klientai skambina ir klausia „kur jis yra?“, o aš žiūriu į žemėlapį ir matau, kad jis stovi vietoje jau 4 valandas. Gali būti, kad krauna, o gali būti, kad tiesiog giedojo ratą arba vairuotojas miegoja (ir užrašė poilsio laiką į tachografą, o GPS neveikia).

Kainos, mokesčiai ir nepageidaujamos staigmenos

Iš ko susideda kaina už vežimą iš Vokietijos?

Kainą formuoja atstumas, krovinių svoris, tūris ir kuras. Be to, yra papildomi mokesčiai už patekimą į miesto centrą (pvz., į Berlyno žaliąją zoną), už ilgesnį iškrovimą, už paskutinio kilogramo kėlimą (jei >1000 kg). Negaliu pasakyti tikslios kainos be kvotos, bet maždauginiai dydžiai – nuo 150 eurų už vieną paletę (priklausomai nuo maršruto). Logistikos procesas gabenant dalinius krovinius iš Vokietijos brangsta, kai kainos degalams kyla.

Kodėl taip brangu vežti į pietinę Vokietiją (Bavariją)?

Ten toli ir kalnai. Kalnuose vairuotojai negali važiuoti taip greitai, degalų suvartojimas didesnis, o grįžti tuščia mašina ilgiau. Be to, ten yra mažiau didelių terminalų, todėl reikia daugiau laiko surinkti krovinius. Todėl kainos į Miuncheną arba Niurnbergą visada aukštesnės nei į Hanoverį arba Brėmeną.

Kas yra „kilkimo“ mokestis ir kada jis taikomas?

Jei krovinys sveria daugiau nei 1000 kg (arba turi specifinius matmenis), ir jį reikia iškelti ne su rankomis, taikomas mokestis už kėlimo mechanizmą (pavyzdžiui, autokraną arba suvirinimo įrangą). Kartais klientai nustemba, kai gavo sąskaitą su papildomais 50 eurais, bet vairuotojas negali nešti 800 kilogramų krosnies ant pečių. Tai saugumo reikalavimas.

Ar galima apmokėti vežimą gavus prekes?

Nerekomenduoju. Profesionaliose logistikos bendrovėse vežimas apmokamas iš anksto (bent jau dalinai). Jei klientas nesumoka, mašina su kroviniu stovi Lietuvoje ir kaista. Tada turi mokėti baudas už vėlavimą grįžtant. Geriau pasirašyti sutartį ir mokėti sąskaitą-faktūrą per 3-5 dienas.

Kas daryti, jei gavau sąskaitą, kurioje nėra jokių paaiškinimų?

Skambinkite ir klauskite. Kartai buhalterijos sistemos sukelia klaidų – gali būti padvigubintas krovinių kiekis arba pridėtas koks nors keistas mokestis už „terminų derinimą“. Vieną kartą man gavo sąskaitą už 5000 eurų vienai paletei – aišku, klaida. Nedelskite, tuojau pat rašykite el. laišką. Nereikėtų gąsdinti, kad imsite į teismą (nors ir turite teisę), geriau tiesiog paprašyti korekcijos.

Ar paskutinis momentas užsakyti vežimą brangiau?

Taip, ir dar kaip. Jei skambinate ryte ir norite, kad paimtų tą pačią dieną, tai vadinasi „Express“ arba „Spot“ kaina. Tada kurjeris turi permesti visus savo planus, važiuoti tuščias iki Jums ir tai kainia duk, triskart brangiau. Planuokite iš anksto – bent jau prieš 3-4 dienas, tada logistikos procesas gabenant dalinius krovinius iš Vokietijos bus pigesnis.

Kas vyksta su kainomis švenčių metu?

Vokietijoje yra daug švenčių, ir jos skirtingos kiekvienoje žemėje (federacinėje žemėje). Jei yra šventė Badenas-Viurtemberge, tai gali neįtakoti kitų regionų, bet jei švenčia visi (pvz., Velykos arba Kalėdos), tai transportas sustoja. Kainos šiuo laikotarpiu šuoliais aukštyn, nes vairuotojai turi teisę nedirbti, o paklausa didelė.

Ar galima sutaupyti pasirenkant pigų vežėją?

Galima, bet rizikuojate. Rinkoje yra daug „pienių“ firmų, kurios neturi savo mašinų, o tik perka vietą kituose. Jos dažnai vėluoja, praranda krovinius arba neatsako į telefonus. Aš vieną kartą bandžiau taip padaryti klientui prašymu – rezultatas buvo prarastas krovinius ir trys mėnesiai bylinėjimų. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už patikimumą.

Problemos, rizikos ir kaip jas išvengti

Kas daryti, jei atvykusi prekė yra sugadinta?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėkite ant CMR kortelės, kol nepažiūrėjote krovinių būklę. Jei matote įbrėžimus, drėgmę, dėžės sužalojimus, tai užrašykite ant dokumento su komentarais „su defektais“ arba „rezervuota“. Jei pasirašote „be priekaištų“, vėliau niekas nieko neduos. Būna, kad vairuotojas verčia pasirašyti greitai, bet atsisakykite – tai jūsų teisė.

Kaip elgtis, jei vairuotojas neleidžia apžiūrėti krovinio?

Tai yra labai blogas ženklas. Gali būti, kad jis jau susimošė ir bando slėpti. Tokiu atveju reikia skambinti man arba policijai (jei situacija įtartina). Negalima priimti krovinio „aklu“. Vokietijoje tai retai nutinka, jei dirbame su geromis firmomis, bet su atsitiktiniais pervežėjais – visai įmanoma.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Statistiškai retai, bet įvyksta. Dažniausiai dingsta mažos, lengvai parduodamos prekės (alkoholis, cigaretės, elektronika). Jei siunčiate tokius dalykus daliniu krovininiu transportu, būtinai uždarykite juos į geresnę dėžę ir užrakinkite. Vienas mano klientas neteko 10 „iPhone“ dėžučių – kažkas tiesiog atidarė mašiną naktį parkinge.

Ką daryti, jei prekės atvyko per vėlai, o jau nebereikėjo?

Tai sunku. Jei vėlavimas ne mūsų kaltė (pvz., gamykla vėlavavo), tai tai nėra pagrindas grąžinti pinigų. Bet jei vairuotojai tiesiog pamiršo raktus arba užstrigo be priežasties, galima reikalauti kompensacijos (paprastai tai nedidelė suma, apie 10-20 % nuo vežimo kainos). Geriau visada turėti atsarginį planą.

Kodėl svarbu tiksliai nurodyti gavėjo kontaktinį asmenį?

Niekas nenori stovėti kieme ir belsti į vartus. Jei vartų sargas nežino, kas ateina, gali neįleisti. Arba gavėjo atstovas nueina pietų, kai mašina atvyksta, ir vėluoja valandą. Tas laikas sumokėtinas vairuotojui. Pasidėkite pastabą, kad kontaktinis asmuo turi būti vietoje.

Ar yra kokių nors specialių reikalavimų pavojingiems kroviniams (ADR)?

Taip, tai atskira istorija. ADR kroviniai (degalai, chemikalai) turi būti deklaruojami iš anksto. Mašina turi būti specialiai pažymėta (apelsinų lentelės), o vairuotojas turi turėti sertifikatus. Jei bandysite paslėpti, kad vežate pavojingas medžiagas, ir nutiks avarija – kalėsite ne tik už transportą, bet ir baudą. (Nors manau, kad dauguma ir taip žino, kad to daryti negalima).

Kaip elgtis su muitinės patikrinimais?

Daugeliu atvejų ES viduje jų nėra, bet kartais muitinė daro „nematymus“ arba tikrina degalus. Jei sustabdo, reikia ramiai laukti. Negalima kištis vairuotojui į kalbą, jei nežinote taisyklių. Dokumentai turi būti paruošti. Jei truksta kažko smulkaus, dažnai pavyksta išsisukti su įspėjimu, bet jei neteisingai deklaruota prekė – bus bauda.

Ar verta rūpintis draudimu, jei krovinys mažos vertės?

Jei vertė mažesnė nei 50 eurų, galima ir nerūpintis, bet visada geriau turėti. Niekada nežinai, kas nutiks kelyje. Už 2 eurus (kaina paprastai įskaičiuota) gausite ramybę. O jei sugadinsite kliento prekę, turėsite iš savo kišenojį padengti nuostolį. O tai, žinoma, nepatinka.

Kas yra „Cross-docking“ ir kada jo reikia?

Tai krovinių perkrautymas viename terminale be sandėliavimo. Jei jums reikia greitai sujungti siuntas iš kelių gamyklų Vokietijoje ir vienu metu atvežti į Lietuvą, tai naudinga. Bet tai kainuoja brangiau. Logistikos procesas gabenant dalinius krovinius iš Vokietijos kartais apima šį etapą, norint optimizuoti laiką, bet ne visada verta.

Ar galima siųsti krovinius su vokišku numeriu (kenzeichen)?

Dauguma klientų klausia, ar reikia keisti numerius. Jei mašina važinėja reguliariai maršrutu Lietuva-Vokietija-Lietuva, ji gali važiuoti su Lietuvos numeriais. Tačiau kai kurios didelės Vokietijos kompanijos reikalauja, kad jų subrangovai turėtų vokiškus numerius (kadangi ten daug ribojimų miestuose). Tai ne mūsų reikalavimas, o vietinių įstatymų.

Ką daryti, jei vairuotojas pareikalauja „gryno pinigų“ už iškrovimą?

Nieko nedaryti, tik skambinti man. Tai yra nesąžininga praktika (arba nerealuojanti). Visos mokėjimos turi būti per sąskaitas arba sutartis. Jei vairuotojas reikalauja pinigų kišenėn, tai signalas, kad kažkas negerai. Gali būti, kad jis tiesiog nori uždirbti papildomai ant šono.

Kaip pasirinkti patikimą logistikos partnerį?

Žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į atsiliepimus, ir į tai, kiek metų jie rinkoje. Naujos firmos gali siūlyti pigiai, bet neturi patirties spręsti problemų. Aš, pavyzdžiui, visada turiu kelis rezervinius variantus, jei pagrindinis pervežėjas nusprendžia nevykti. Patirtis čia svarbiau už marketingą.

Išvada

Galiausiai, logistikos procesas gabenant dalinius krovinius iš Vokietijos nėra tikslus mokslas, o daugiau kaip šachmatai su gyvais žaidėjais. Visada kažkas klysta, kažkas vėluoja, bet jei turite patikimą partnerį, viskas pasibaigia gerai. Svarbiausia – būkite sąžiningi dėl savo krovinių, dokumentų ir laukimo. Tada mes galėsime padaryti savo darbą ir pristatyti prekes saugiai (galbūt ne visada laiku, bet saugiai). Geriau suprasti šį procesą ir jo trūkumus, nei gyventi iliuzijose apie idealų transportą.