Logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku: kaip ištikti su protu ir neišprotėti

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pasakyti, daug kas pasikeitė, bet vienas dalykas lieka tas pats – visi nori savo daiktų vakar. Vokietija yra mūsų kaimynė, ekonominis gigantas, tačiau logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku dažnai tampa tikru sapnu. Klientai sėdi biure, žiūri į žemėlapį ir mato: "Kaunas-Berlynas – vos kelios valandos". Tačiau jie nemato to, kas vyksta užkulisiuose: vokiečių biurokratijos, vairuotojų poilsio laiko, sugedusių vilkikų ir, žinoma, padangų ant kelio. Čia nėra tiesiog važiavimas A čia yra visa sistema, kurią reikia suprasti, kad nesusidarytų įspūdis, kad mes tiesiog piename ant sofos. Taigi, bandysiu papasakoti, kaip tai iš tikrųjų veikia, be jokių gražių brošiūrų.

Kaip viskas prasideda ir kodėl trunka

Kiek tikrai reikia laiko gabenant krovinius iš Vokietijos?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną kartą, kai pakėliu ragelį. Paprastai sakyčiau, kad standartinis logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku trunka apie dvi-ar tris dienas, jei kalbame apie dalinius krovinius ( grupinius). Jei turite pilną sunkvežimį (FTL), tai gali įvykti ir per parą, jei vairuotojas sužino apie užsakymą anksti. Tačiau reikia įvertinti, kad vokiečiai neleidžia krauti neplanuotai. Buvo atvejų, kai vairuotojas važiavo į gamyklą penktadienį po pietų, o jie jį nepadavė, nes jau buvo "Feierabend" (darbo pabaiga). Tad tie 24 valandas dažniausiai virto 48 ar 70.

Ar galima garantuoti pristatymą konkretiu laiku?

Sąžiningai? Ne. Negaliu garantuoti 100 proc., nes aš ne valdu orus, nei remontuodu keliais. Logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku priklauso nuo per daug veiksnių. Galiu tik pažadėti, kad padarysiu viską, kas priklauso nuo manęs, kad vairuotojas išvažiuotų laiku. Bet jei užkliūnsime į eismo įvykį A9 autostradoje arba Lenkijoje sustos muitinė (nors jie ES, bet kartais tikrina), tai laikas pasislinks. Vienintelė garantija yra tai, kad stengsimes.

Kodėl kainos šoka aukštyn ir žemyn?

Tai kaip vertybinių popierių birža. Kainos priklauso nuo kuro, kuris dabar brangesnis nei aukso, ir nuo vairuotojų trūkumo. Beje, Vokietijoje atnaujino kelių mokesčius (MAUT), kas taip pat smogia kainai. Taip pat, jei reikia ekspresso pristatymo, tada žiūrime ne į savaitės dieną, o į tai, kad reikia nuvesti savo vairuotoją tuščiąmis atgal. Tai viską brangina. Kartą klientas buvo labai nustebęs, kad paprastas kėdžių pervežimas kainuoja tiek, kiek kainavo, bet jam nepaaiškinau, kad reikėjo samdyti atskirą vilką.

Ar tinkamas pakavimas svarbus, ar tai tik "priemonės uždirbti"?

Tai ne priemonės uždirbti, o būtinybė. Jei gabenate brangų įrangą ant paprastos paletės be jokių diržų, tai aš jums neduosiu draudimo. Vokietijos sandėlininkai yra labai griežti dėl pakavimo standartų. Logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku gali baigtis tragedija, jei krovinys nukris ant vairo arba sužaloja kitą krovinią. Geriau investuoti šimtą eurų į plastikines dėžes ar susegimus, nei mokėti tūkstančius už sugadintą prekę.

Kas daroma su daliniais kroviniais (LTL)?

Čia dažniausiai kyla daugiausia pykti. Dalinis krovinius reiškia, kad vilkikas turi sustoti dešimt vietų, prieš pasiekdamas jūsų sandėlį Lietuvoje. Vairuotojas pirmiausia iškrauna Vokietijoje, turi važiuoti į Lenkiją, paskui čia. Tai užtrunka. Nereikėtų laukti, kad jis atvyks rytoj, jei tik vakar išvyko. Tai fiziniai dalykai, kurių nepakeisi programinės įrangos.

Ar galima sekti kroviniu realiu laiku?

Technologiškai – taip, bet praktiškai... kartais GPS signalas dingsta arba vairuotojas tiesiog pamiršta įjungti terminalą. Mes stengiames duoti nuorodas, tačiau nereikėtų stebėti to taikos taikos. Pasitaikė situacija, kai GPS rodė, kad vilkikas stovi miške, o jis tiesiog buvo pakeitęs padangą poilsio zonoje ir nebuvo signalo. Taip, įvykiai atsitinka, ir ne visada technologijos pasakoja tiesą.

Kelio rūpesčiai ir vairuotojai

Kodėl vairuotojai važiuoja taip lėtai?

Jie nevažiuoja lėtai, jie važiuoja taip, kaip leidžia tachografas ir protas. Vokietijoje greitis ribojamas 80 km/h vilkikams, o dar yra greičio matuokliai. Be to, vairuotojai yra žmonės, jie nuolaužia. Logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku nėra lenktynės Formule-1. Jei vairuotojas prispaudė dugną, jo akys užsidaro. Geriau, kad jis važiuotų lėčiau, bet atvežtų krovinių saugiai.

Kas daro vairuotojai, kai laukia pakrovimo?

Jie laukia. Kartais po 4, kartais po 10 valandų. Vokietijos sandėliai yra dideli, bet dažnai lėti. Buvo atvejis, kai mūsų vairuotojas stovėjo prie "Volkswagen" gamyklos ir laukė, kol jam duos pakrovimo langą. Štai tokios laiko "juodos skylės" ir suardo visus grafikus. Klientai matai "pristatyta", bet nemato to laukimo.

Ar vairuotojai gali padėti pakrauti ar iškrauti?

Pagal taisykles – ne. Jie atsakingi už vairavimą, o ne krovimą. Jei vairuotojas nukris nuo lentynų ir sulaužo koją, draudimas nebus mokamas. Taigi, prašom nereikalauti iš jų "padėti pakelti tą dėžę". Jie gali paliesti gabenti rankomis tik tada, jei tai yra sutarta ir yra atitinkama įranga (palečių kėlėjas), bet retas vairuotojas sutiks rizikuoti savo sveikata.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirga?

Tada sustoja visa grandinė. Mes turime rasti kitą vairuotoją arba siųsti gelbėjimo vilką. Tai reti atvejai, bet jie įvyksta. Logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku tampa košmaru, jei vairuotojas kažkur Italijoje ar Vokietijoje gauna karščiavimą. Tuomet tenka rasti vietinį vilką, kuris pervežtų krovinių į artimiausią sandėlį, o paskui perdavinėti kitam. Tai brangu ir ilgai trunka.

Kodėl taip dažnai keičiamos vietos (transhipment)?

Kad sutaupyti laiko arba jei įmonė neturi savo vilkikų konkrečioje maršruto atkarpoje. Kartais įvyksta vadinamasis "perkrautimas" (cross-docking). Tai reiškia, kad jūsų krovinys nukeliauja į didelį sandėlį, ten iškraunamas ir pakraunamas į kitą mažesnį vilką, kuris važiuoja į Lietuvą. Tai greičiau, jei pirmas vilkikas važiuoja toliau į kitą šalį, tačiau padidėja sugadinimo rizika. Kiekviena rankos liečianti krovinį – galimas įbrėžimas.

Ar vairuotojai moka kalbėti lietuviškai ar vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, taigi lietuviškai kalba gerai. Vokiškai... tarkime, "Danke" ir "Ein Bier" dažnai būna per daug. Tačiau sandėliuose dirba žmonės, kurie kalba angliškai arba rusiškai. Komunikacija yra didelis iššūkis. Kartais vairuotojas tiesiog negali suprasti, kur jam važiuoti, nes ženklai yra nepaisyti arba prieinami tik per tam tikrą kodą. Tai vėl užtrunka.

Problemos, sprendimai ir "nepatogūs" dalykai

Kas daryti, jei atvyksta sugadintas daiktas?

Pirmiausia – neprisirašinėti dokumentų, kol nepažiūrėjote. Vairuotojas visada spaudžia, kad jau bėgtų, bet jūs turite teisę patikrinti kiekvieną paletę. Jei matau dėžę su įbrėžimu, rašau į CMR sąskaitą: "pastebėta pažeidimų". Be šio užrašo, vėliau draudimo kompanija pasakys "dėkui, užsimegė". Logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku baigiasi ne vilkiko atvykimu, o dokumentų pasirašymu.

Kodėl kai kurios įmonės yra pigesnės už kitas?

Nes jos taupo ant visko. Jie naudoja senus vilkikus, kurie meta dūmus, moka mažiau vairuotojams ir neturi draudimo. Kartais tai yra "pavogti" ir parduoti kroviniai (retai, bet įvyksta). Aš asmeniškai nekčiau mažiausios kainos, nes bijau, kad rytoj mano klientas skambins ir sako, kad jo prekės dingo. Už kokybę reikia mokėti.

Ar verta rūpintis draudimu?

Būtina. Standartinis CMR draudimas (pagal konvenciją) yra labai mažas – apie 8,33 SDR (Specialiųjų trajektorijų teisių) už kilogramą. Jei gabenate auksą ar brangią elektroniką, tai visiškai nieko. Reikia papildomo draudimo. Nors, turiu pripažinti, draudimo brokeriai mėgsta užsisukti, tačiau be jų šiuo laiku neįsivaizduoju.

Kas nutinka su kroviniu, jei kliento nėra namuose?

Tai klasika. Vairuotojas atvyksta, o sandėlis uždarytas, vadybininkas neatsiliepia į telefoną. Tuomet prasideda "laukimo mokestis". Vilkikas stovi ir laiko sąskaita sukasi. Jei laukiate 2 valandas, tai dar kažkiek, jei 2 paras – galite prisiimti didelę sąskaitą. Nereikia žaisti su vairuotojo laiku, jis brangus.

Ar dažnai dingsta krovinių?

Per dvidešimt metų buvo keletas atvejų, bet ne daug. Dažniau dingna dalys (pvz., viena dėžė iš paletės). Tai įvyksta tada, kai krovinys nėra užsegamas arba kai važiuojate su daliniu kroviniu ir kažkas "užmiršta" pasiimti perkeliant. Gera naujiena ta, kad modernūs vilkikai turi vaizdo kameras, kurios daug ką paaiškina.

Kaip elgtis su muitinės (arba jos trūkumo) problemomis?

Nors mes ES, kartais vyksta kontrolės, ypač jei gabenate alkoholį ar tabaką. Taip pat, jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos atvežtos į Vokietiją), reikia TIR dokumentų. Jei trūksta vieno lapo, sėdite sienoje. Logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku sustoja dėl biurokratijos, o ne dėl kelių.

Ar galima gabenantis gyvūnus ar maistą?

Taip, bet tai kita lyga. Reikia šaldymo vilkikų, veterinarinių pasų, temperatūros režimų palaikymo. Jei gabenate šaldytą mėsą ir vairuotojas išjungia agregatą naktį, kad taupyti degalus, rytoj jis turės mokėti už visą krovinių. Aš stengiuosi nedirbti su tokiomis įmonėmis, kurios taupo ant šaldymo.

Kokios yra populiariausios problemos su vokiškais užsakymais?

Daugelis vokiečių įmonių labai griežtai laikosi terminų. Jei jie sakė, kad krovinys bus paruoštas 12:00, o jis nebuvo, jie gali atšaukti vairuotoją. O jis jau važiavo iš Lietuvos. Tai sukuria absurdiškas situacijas, kai vairuotojas turi važiuoti tuščias atgal arba ieškoti "užpildo" (užsakymų grįžtamam keliui) paskutinę minutę.

Ar tikrai reikia samdyti ekspertus, ar galima patiems važiuoti?

Galite, jei turite savo vilką ir vairuotojo pažymėjimą. Bet jei tai vienkartinis reikalas, brangiau kels. Be to, ką darysite, jei Vilniuje suges variklis? Ekspertai turi draudimą, pagalbą kelyje, kontaktus. Logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku reikalauja patirties, kurią neįsigysite per vieną dieną skaitant „Google“.

Ką daryti, jei prekės nebetinka (grąžinimas)?

Tai dideliausias galvos skausmas. Grąžinti prekę į Vokietiją dažnai brangiau nei parvežti. Reikia naujų dokumentų, galbūt muitinės procedūrų (jei prekė jau buvo parduota), o vokiečiai už grąžinimą dažnai ima didelius mokestis už "perdirbimą" (išleidimą iš rinkos). Geriau dešimt kartų patikrinti, ką užsakote.

Ar "just-in-time" pristatymas veikia realiai?

Teoriškai taip, praktiškai – tai nuolatinis stresas. "Tikslai laiku" reiškia, kad nėra vietos klaidoms. Jei vienas ryšys nutrūksta, viskas sustoja. Aš visada sakau klientams – geriau turėti prekes sandėlyje savaitę anksčiau, nei skubėti paskutinę dieną ir rizikuoti gamybos stabdymu.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Nežiūrėkite tik į "Likes" Facebook'e. Klauskite apie draudimą, apie tai, kiek jie turi savų vilkikų, ar tik brokeriauja. Pasisiūlykite aplankyti jų biurą. Jei jie slepiasi arba atsakinės neaiškiai, geriau ieškoti kitų. Patikimumas šioje srityje brangiau auksas.

Kodėl taip sunku susisiekti su vairuotoju tiesiogiai?

Jis vairuoja! Arba miega. Negalima tikėtis, kad vairuotojas atsilieps į skambutį, kai važiuoja 90 km/h greičiu autostradoje. Mes, dispatcheriai, esame tas ryšys. Mes žinome, kur jis yra (maždaug) ir kada gali sustoti. Nekankinkite vairuotojų, jei tai nėra kritinė situacija.

Ar verta siųsti SMS pranešimus klientams?

Taip, tai pagerina patirtį. Žmogus ramiau, kai žino, kad "krovinys pasiekė Lenkijos sieną". Tačiau neverta siųsti pranešimų naktį, nebent tai būtų svarbu. Tekstų kiekis irgi turi būti proporcingas.

Kaip elgtis su sezoniniais peak'ais (Kalėdos)?

Užsakykite savaitę-dvi anksčiau. Kalėdų laikotarpiu visi vilkikai užimti, kainos šoka 50-100 proc. Jei laukiate iki gruodžio 20-osios, gali likti be prekių. Logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku tampa kaip "Hunger Games" – kas greičiaus, tas ir laimis.

Ar yra skirtumas tarp didelių ir mažų pervežėjų?

Didelieji turi resursus, bet yra biurokratiniai. Mažieji yra lankstūs, bet gali neturėti rezervinio vilkiko, jei jūsų suges. Aš esu vidutinio dydžio (o gal mažesnio?), todėl žinau kiekvieną savo vairuotoją vardą. Tai duoda saugumo jausmą klientui.

Kokios ypač keistų dalykų teko gabenti?

Gabenau viską – nuo vieno rato iki industrinių siurblių. Kartais teko gabenti netgi senus automobilius, kurie atrodė, kad iškris dalys važiuojant. Bet svarbiausia – užfiksuoti būklę prieš pakrovimą.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo dienos?

Taip, naktiniai reisai, savaitgaliai, šventės – viskas kainuoja brangiau. Jei užsakovas nori, kad vairuotojas važiuotų sekmadienį, jis turi mokėti už viršvalandžius. Vokietijai tai normalu, o mums dažnai kainuoja nustebimą.

Kas yra "standartinė paletė" ir kodėl tai svarbu?

Standartinė tai 120x80 cm EUR paletė. Jei jūsų krovinys stovi ant 120x120 ar kažkokio nestandartinio rėmo, tai reiškia, kad į vilką tilps mažiau prekių. Tai padidina kainą. Vieną kartą teko gabenti ilgas lentas, kurios neįėjo į standartinę "tentę" (tent trailer) – teko ieškoti specialios platformos.

Paskutiniai žodžiai apie planavimą.

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti po šių metų – neitikite idealiais grafikais. Logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku yra sudėtingas mechanizmas, kurį veikia žmonės. Planuokite su atsarga, kreipkitės į patikimus žmones ir būkite kantrūs. Mes darysime viską, kad jūsų prekės pasiektų tikslą, bet kartais reikia tiesiog palaukti.

Išvada

Sumažius viską į vieną, logistikos procesas gabenant daiktus iš Vokietijos laiku nėra tikslus mokslas, o sudėtingas žaidimas, kuriame dalyvauja daug žaidėjų. Nors aš dirbu jau beveik ketvirtį amžiaus, kiekviena diena atneša kažką naujo – nuo sugedusios padangos iki pamesto CMR lapo. Svarbiausia yra ne tik rasti pigiausią variantą, o tokį, kuris duoda ramybės. Nors dažnai nukrypstu nuo temos (kaip šiandien apie tą kavą degalinėje), esmė viena – planuokite protingai ir nedarykite spaudimo vairuotojams, o viskas gerai sueis.