Logistikos procesas dokumentuose perkraustant į Vokietiją: kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, pasirodo, vis dar stebiuosi, kaip klientai tikisi, kad krovinius galima perkelti kaip nors stebuklingai be jokio „popieriaus darbo“. Vokietija – tai ne Lietuva, ten tvarka yra kažkas šventas, o jei trūksta parašo ant kur nors nors deklaracijos, gali laukti didelių rūpesčių. Logistikos procesas dokumentuose perkraustant į Vokietiją yra tas pagrindinis raktas, kuris užtikrina, kad turtas pasieks paskirties vietą, o ne užstrigs kažkur pasienyje arba sandėlielyje. Dažnai viskas atrodo paprasta: surinkti daiktus, užkrauti ir važiuoti, tačiau realybėje būna taip, kad trūksta vieno lapelio, ir tada prasideda nervai, telefonai į brokerius bei laukimas. Čaščiausiai klientai nežino, ką reiškia Ex-1 arba kodėl reikia tikslios vertės, o aš stengiuosi paaiškinti paprastai, be jokių oficialiųjų kalbų, tiesiai iš gyvenimo.

Visi tie lapai iš pradžių

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi išvykimui iš Lietuvos?

Pagrindas yra prekybinis-invoicė arba sandorio sutartis, be jos nejudinsi nė metro. Be to, būtinas krovinių sąrašas (packing list), kuriame turi būti tiksliai parašyta, kas keliauja – svoris, matmenys ir būklė. Negali būti taip, kad parašai „baldai“ ir viskas, vokiečiams to per mažai, jie mėgsta detalių. Dar reikės CMR konosamento, kuris veikia kaip krovinių pasas, o jei važiuoji su savo transportu, turi turėti ir vairuotojo kortelę. Jei trūksta bent vieno, logistikos procesas dokumentuose perkraustant į Vokietiją gali sustoti pačiame pradžioje, nes lietuviška muitinė neleis išvykti.

Ar faktūros reikšmė turi būti tiksliai tokia, kokia sumokėjau?

Tai yra vienas dažniausių klausimų ir viena didžiausių klaidų. Taip, vertė turi atitikti realiąją rinkos vertę, o ne tą, ką nori užrašyti, kad mažiau mokesčių mokėtum. Pavyzdžiui, jei perkai senus baldus už 500 eurų, juos ir užrašyk, o ne už 10. Vokiečių muitinės sistemos moka elektroninės prekybos platformas ir jos tikrina rinkos kainas. Jei užrašys per mažai, laukės baudų ir pavėlinimo. Geriau parašyti tiesą, tai užtikrins sklandų logistikos procesą dokumentuose perkraustant į Vokietiją, nes klastojimas čia baudžiamas labai griežtai.

Kas daryti, jei nebesu radas originalo sandorio sutarties?

Nebūk paniškas, viskas dar įmanoma. Gali parašyti paprastą deklaraciją savo ranka, pavadindamas ją „Proforma invoice“, kurioje nurodai, kas, kieno ir kiek kainuoja. Svarbiausia, kad informacija būtų tikslioji. Žinoma, originalas visada geriau, bet jei važiuoji pervesti savo daiktus (ne parduoti), tada pakanka ir sąrašo su pasirašymu, kad tai asmeniniai daiktai. Esu matęs atvejų, kai žmonės dėl to prarasdavo dienas ieškodami senų dokumentų, nors galėjo viską nuspręsti per valandą.

Ką reiškia Ex-1 dokumentas ir kodėl jis svarbus?

Ex-1 tai yra eksporto deklaracija, kuri patvirtina, kad prekės išvyksta iš Europos Sąjungos teritorijos. Ji būtina, kad nebūtum apmokestinas PVM arba kad vėliau galėtum taikyti 0% PVM tarifą pardavimo atveju. Be Ex-1, gali būti, kad vokiečiai paims PVM kaip įvežimą, o tu lietuviškai nebegalėsi to taupyti. Tai dažna problema tiems, kas kas užsienio prekybą. Gerai, kai logistikos procesas dokumentuose perkraustant į Vokietiją apima šį lapą iš karto, o ne tada, kai jau reikia jį gaudyti iš banko vėliau.

Ar reikia notarinio patvirtinimo dokumentams?

Daug kas klausia, ar tenka eiti pas notarą. Paprastai nereikia, nebent tai yra labai brangios prekės, pavyzdžiui, automobiliai ar brangūs dirbtiniai brangakmeniai, arba jei perkeliamas turtas kitos firmos vardu, kurios nėra sutarties. 99% atvejų pakanka paprasto parašo ant antspauduoto firmos lapo. Notaras būtinas tik tada, kai reikia patvirtinti asmens tapatybę arba teisę disponuoti turtu, jei pirkėjas ir siuntėjas nėra tas pats asmuo fiziškai.

Muitinė – vėjas ar bėda?

Kaip vyksta muitinės tikrinimas Vokietijoje?

Vokiečiai tikrina labai tiksliai, ypač jei krovinys atkeliauja iš trečiosios šalies (ne ES). Jei logistikos procesas dokumentuose perkraustant į Vokietiją yra sutvarkytas su T1 transitu, tai tikrinimas vyksta paskirties vietos sandėlyje. Jie gali atidaryti furgoną ir patikrinti, ar ten tiek pat prekių, kiek parašyta, ar nėra kokaino pakelių (nepajuokuju, matęs esu). Kartais tikrina tik elektroninius duomenis, bet jei sistema „pajuoda“, tada laukė fizinio patikrinimo. Geriau, jei vairuotojas viską žino, kur eiti.

Ar galiu pats deklaruoti prekes važiuodamas pats?

Techniškai gali, jei turi muitinės brokerio licenciją ir prieigą prie EMCS sistemos, bet paprastam žmogui tai tiesiog neįmanoma. Muitinės kodai yra sudėtingi, viena neteisinga skaitmenė gali pakeisti mokestį nuo 0 iki 20 proc. Todėl visada rekomenduoju pasikrauti brokerio. Aš pats, nors ir dirbu jau 20 metų, kartais neapsieinu be savo brokerio pagalbos, kai suktiems atvejams. Pasidaryk pats (nepatarčiau), bet gali rasyti deklaraciją kaip importuotojas, jei turi EORI numerį.

Kas yra EORI numeris ir ar jis man būtinas?

EORI tai Economic Operators Registration and Identification numeris. Jei vyksti verslo reikalais, jis būtinas be išlygų. Be jo neįvežsi ir neišvežsi jokių prekių juodai ant baltai. Asmeniniam perkėlimui (kai įveži savo daiktus gyventi) jis nebūtinas, bet jei prekiauji – bėk gauti. Užtrunka porą dienų, bet padeda išvengti didelių problemų sienoje. Kai logistikos procesas dokumentuose perkraustant į Vokietiją vyksta verslo objektu, be šio numerio viskas sustos.

Kas nutinka, jei pateikiu neteisingus duomenis?

Tada prasideda vaidinai. Muitinė gali pradėti baudų procedūrą, o kaina gali būti nuo 100 eurų iki 10% krovinio vertės. (Geriau tikrinti duomenis du kartus prieš išvykstant). Vieni mano klientai parašė neteisingą svorį – buvo parašyta 500 kg, o atėjo 5 tonos. Vokiečiai išsigando, kad tai kontrabanda, laikė tris dienas. Tikslumas čia nėra tiesiog rekomendacija, tai privalomas dalykas.

Kokios yra mokesčių pajamos Vokietijai įvežiant prekes?

Įvežimo mokestis (Importzoll) priklauso nuo prekės tipo (HS kodas). Maisto produktai, drabužiai, technika turi skirtingus tarifus. Pridėkite prie to 19% PVM (Einheitssteuer), kurį reikia sumokėti iš visos vertės (prekė + freight + insurance). Kai planuoji logistikos procesą dokumentuose perkraustant į Vokietiją, visada prisiskaityk papildomus 20-25% biškių valstybei, kad nenuviltum.

Kas vyksta kelyje (ir su vairuotojais)

Kiek laiko trunka kelionė iki Vokietijos?

Priklauso nuo to, kur važiuoji. Iki Miuncheno arba į Frankfurtą tai apie 15-18 valandų važiavimo be stabdymų. Tačiau realybėje – tai 1-2 dienos, nes reikia poilsio, o dar sunkiau, kai yra spūstys A9 autostradoje. (Kažką girdėjau apie naujus ribojimus, bet dar nežinau ar jie jau galioja). Esu matęs, kaip vairuotojai užstrigs dėl techninės apžiūros prieš Berlyną ir praras dieną. Geriau planuoti atsargą.

Ar vairuotojas turi turėti dokumentų kopijas sau?

Absoliučiai taip. Jis turi turėti viską savo kabinoje – ir originalus, ir kopijas. Muitinėje niekas nepalauks, kol tu nufaksinsi iš biuro. Vairuotojas turi būti pasiruošęs parodyti Ex-1, CMR ir faktūrą vos tik pareiškia. Kai logistikos procesas dokumentuose perkraustant į Vokietiją yra perduodamas vairuotojui, jis tai turi suprasti, o ne tik mesti dėžę į spintą.

Kas daryti, jei vairuotojas prarada dokumentus?

O tai, žinote, būna. Vieni važiavo ir vėjo nupūtė CMR konosamentą pro langą. (Neklauskite, kaip jums tokią galva gali būti). Reikia skambinti brokeriui, kad jis padarytų dublikatą arba rašytų paaiškinimą muitinei. Tai kainuoja laiką ir pinigus, bet be to nepraeisi. Geriau pasidaryti skanu į savo telefoną iš karto, kai įsigiji dokumentus.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma firmų siūlo GPS stebėjimą, bet ne visada jis tikslus. Kartais vairuotojas užmiršta įjungti įrangą arba būna zonoje be signalo. Jei tau labai rūpi, kur tavo daiktai, klausk iš karto, kokią GPS sistemą naudoja. Aš visada sakau savo klientams – nedarykite panikos, jei vieną valandą žymeklis nejuda, gali būti, kad jis tiesiog piet�auja.

Kaip elgtis, jei transportas sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Reikia skambinti draudimo kompanijai (jei turi krovinio draudimą) ir organizuoti perkrovą į kitą mašiną. Čia svarbu, kad būtų užfiksuota sugedimo vieta ir priežastis. Vieną kartą mašina užsidegė netoli Poznanės (Lenkija), ir turėjome viską perkrauti per naktį. Be tvarkingų dokumentų apie tai, draudimas nemokėtų nieko.

Pinigai ir nenumatytos biškės

Kiek kainuoja dokumentų tvarkymas?

Paprastai brokeris pasako kainą už vietą – nuo 50 iki 150 eurų už deklaraciją, priklausomai nuo sudėtingumo. Jei tai specialios prekės (chemija, ginklai, maistas), kaina šuoliais aukštyn. Nenuvertink darbo, kurį atlieka brokeris, jis išgelbėja tave nuo tūkstančių baudų. Kai planuoji logistikos procesą dokumentuose perkraustant į Vokietiją, šios išlaidos turi būti įtrauktos į biudžetą iš karto.

Ar reikia mokėti už „Ava“ (muitinės užtikrinimą)?

Jei neturi mokėjimo atidėjimo leidimo, turi mokėti už užtikrinimą. Tai yra kaip draudimas muitinei, kad sumokėsi mokesčius. Kaina maždaug 1-2% nuo mokesčių sumos. Kai kurios firmos tai gali daryti per savo sąskaitas, bet tada jie paprašys pridėti prie sąskaitos. Vienas klientas atsisakė, pasakė „pats paduosiu pinigus“, o vokiečiai paleido tik po savaitės, kai pinigai atėjo. Laikas – tai pinigai.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti prekes?

O tai yra problematiška. Reikia surasti sandėlį Vokietijoje, kur laikyti prekes (tai vadinamas įvykio sandėlis), kol išsiaiškinsi situaciją. Tai kainuoja – sandėliavimas, manipuliavimas. Geriau iš anksto susitarti su gavėju dėl pristatymo datos ir laiko. Buvo atvejis, kai firmą bankrotavo, ir mes keliomis dienom negavėjome leidimo iškrauti. (Kvaila situacija, bet teisinė).

Ar įeina į kainą iškrovimas gavėjo vietoje?

Paprastai ne. Paslauga „nuo durų iki durų“ dažnai reiškia, kad vairuotojas pristato prie rampos, o turi tą krovinią nuleisti jūsų žmonės arba užeigos. Jei reikia su vairuotoju padėti į vidų, tai papildomai. Vokietijoje darbas yra brangus, o vairuotojų laikas ribotas.

Kaip apskaičiuoti krovinio vertę draudimui?

Draudimas turėtų dengti visą vertę, 110% prekių vertės. Nerašyk mažiau, kad sutaupyti. Jei vyksta avarija, tau sumokės tik tiek, kiek parašei. Vieną kartą klientas sutaupė 10 eurų ant draudimo, o kai vairuotojas suvirto furgoną, prarado tūkstančius, nes padengimo nebuvo. Logistikos procesas dokumentuose perkraustant į Vokietiją be gero draudimo yra važinėjimas be saugos diržo.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Žinoma, yra. Tai gali būti mokesčiai už vėlavimą, už sandėliavimą šventadieniais, už papildomą svorį, jei viršijai leistiną. Viskas turi būti surašyta sutartyje, bet žmonės dažnai to neskaityta. Pasižiūrėk į smulkią spausdintą tekstą, ten daugiausia gudrybių paslėpta.

Detalesnės techninės bylos

Kokios yra specifinės reikalavimai maisto produktams?

Čia tikrai daugiau visko. Reikia sveikatos pažymos, veterinarijos sertifikatų, o kartais ir atitikties deklaracijų. Vokietijos maisto saugos tarnyba yra labai griežta. Be to, pakuotės turi būti pažymėtos vokiškai su alergenais. Jei bandai vežti kepyklos gaminius be šių dokumentų, juos tiesiog sunaikins sienoje.

Ar galiu vežti elektros prietaisus su Jungtinės Karalystės kišiniais?

Gali, bet reikia aiškiai nurodyti faktūroje, kad tai skirta naudoti arba kad įrenginiai yra „used“ (naudoti). Jei tai naujos prekės pardavimui, jos turi atitikti CE ženklo reikalavimus (jei ne iš JK po Brexit). Be CE, įvežti negalima. Vienas klientas bandė įvežti 100 skambučių be CE ir teisme viską pralaimėjo.

Kas yra TIR knygelė ir ar ji naudinga?

TIR (Transport International Routier) leidžia važiuoti be muitinės patikrinų tarp šalių (kol kas veikia su trečiosiomis šalimis). Į Vokietiją iš Lietuvos (abi ES) ji dažniausiai nereikalinga, nebent važiuoji per trečiąsias šalis, pvz., per Baltarusiją ar Ukrainą (kas dabra labai pavojinga). Esu senas žiūovė, todėl TIR daug mačiau, bet dabar čia retumas.

Kaip su tuo visus susitvarkyti, jei aš tik fizinis asmuo?

Fizinis asmuo turi teisę įvežti savo naudojamus daiktus be mokesčių, jei gyvenamoji vieta keičiama į Vokietiją. Tada reikia užpildyti specialią formą 0350 (Vokietijoje). Tai lengviau nei verslui, bet vis tiek reikia sąrašo. Tiesiog būk sąžiningas ir parašyk, kad „sofos“ yra naudotos 3 metus.

Kas daryti, jei reikia grąžinti prekę atgal (reimportas)?

Tada reikia naudoti tą pačią dokumentaciją, kurią vežei ten, tik kad su žyma „Grąžinimas“. Mokesčių nereikia mokėti, jei gali įrodyti, kad tai tas pats daiktas, kuris buvo išvežtas. Svarbu turėti priežastį – garantinis remontas, klaida arba nepanaudojimas.

Ar yra apribojimų pavojingiems kroviniams (ADR)?

Žinoma, jei veži dažus, benzina ar chemikalą, reikia ADR sertifikato vairuotojui, specialios pažymos ant mašinos ir orange lapelių (pakraštuotų kortelių). Vokiečiai tai tikrina labai griežtai. Jei bandysi pavogti, baudos didžiulės. Esu matęs, kaip uždarė visą firmą dėl vienos neteisingai pritvirtintos dėžės su chemija.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Žiūrėk, ne į kainą, o į atsiliepimus ir ar turi licenciją. Užsienio reisų leidimas turi būti galiojantis. Klausk ar turi draudimą. Jei kaina per maža, tai reiškia, kad kažką jie taupo – ant draudimo, ant vairuotojo arba ant dokumentų. Patirtis sako, kad pigu pasidaro brangu.

Kokios yros sunkumai su pavėluotais dokumentais (po pristatymo)?

Jei dokumentai ateina vėlai, vokiečių muitinė gali pradėti „nepagirtino“ (nepagrįsto) laikymo procedūrą. Tau teks mokėti dienos mokestį už kiekvieną pradėtą dieną. Geriau viską išsiųst elektroniniu būdu iš karto, kai mašina pradeda važiuoti.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo gavėjo sąskaita?

Taip, tai įprasta praktika. Tada vokiečių brokeris išrašo sąskaitą Vokietijos įmonei, o ne Lietuvos. Taip lengviau apskaitai, nereikia dvigubo mokesčio (PVM). Tiesiog nurodyk faktūroje „Incoterms DAP“ ir mokesčių mokėtojo kodą.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Visada rekomenduoju. Nors daug kas kalba angliškai, bet pareigūnai mėgsta, kai visai aišku jų gimtąja kalba. Ypač pavojingų medžiagų ar maisto etiketėse – vokiškas tekstas privalomas. Gali užsiimti vertėjas (patikimas, ne „Google“).

Kas yra „kita vertė“ (customs value) ir kaip ją skaičiuoti?

Tai ne tik prekės kaina, bet ir transportas, draudimas ir kita iki ES ribos. Vokietija skaičiuoja mokestį nuo visos sumos. Daug kas pamiršta pridėti „freight“ išlaidas, o tai gali pakeistin galutinę sumą reikšmingai.

Galutiniai patarimai tiems, kas važiuoja pirmą kartą.

Nepanikuok. Pasiruošk dokumentus iš anksto, padaryk kopijas, susirask gerą brokerį Lietuvoje arba Vokietijoje. Sąžiningumas – geriausia dovana, kai kalbame apie muitinę. Paslėpti daiktas kasetėje su rūbais (matęm ir tokių) baigsis bauda.

Išvada

Viskas susikerta viename taške – tvarkoje ir patikimume. Nors aš ir esu pasidaręs rūkščią per šiuos metus, galiu pasakyti tik vieną: jei dokumentai tvarkingi, vokiečia labai malonūs ir efektyvūs partneriai. Logistikos procesas dokumentuose perkraustant į Vokietiją atrodo sudėtingas tik iš pradžių, bet kai supranti mechanizmą, viskas vyksta kaip ant riedžių. Svarbiausia – nedarykite savo galvų, pasiklauskite tų, kas jau važiavo, o ne vien „Google“ specialistų. Kelionės sėkmės!