Logistikos procesai persikraustant į Vokietiją be trikdžių: praktinis vadovas iš vidaus

Dirbu šitoje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir vis klysta tie, kurie mano, kad persikraustymas – tai tik dėžių įkėlimas ir iškėlimas. Ypač kai kalba eina apie Vokietiją. Žmonės dažnai galvoja, kad čia ES, tai viskas kaip Lietuvoje, tik vokiškai. Nieko panašaus. Vokiečiai turi savo specifiką, savo "drausmę", kurios nesilaikyti gali užtrukti brangiai. Aš jau matyau viską – nuo dėžių, nukritusių iš sunkvežimio ant autostrados, iki tokių istorijų, kai vairuotojas tiesiog "dingdavo" dienai dvi be žinios. Noriu papasakoti, kaip iš tikrųjų atrodo štie logistikos procesai persikraustant į Vokietiją be trikdžių, ir ką reikia žinoti, kad nereikėtų raudoti prie vokiško namo vartų.

Kas reikia žinoti iš anksto (Kad nebūtų nepykčių)

Ar tikrai reikalingas inventorius (daiktų sąrašas)?

Absoliučiai taip. Vokiškai tai vadinama "Packliste" arba "Versicherungsliste". Be to, jei tu perveži daugiau kaip tik keletą krepšių su drabužiais, oficialiai turi deklaruoti, kad keičiši gyvenamąją vietą. Pats buvau situacijoje, kai muitinės pareigūnas Minske (nors tai ne Vokietija, bet principas panašus) prašė išvardyti kiekvieną šakutę. Vokietijoje reikalavimai gali būti griežti dėl mokesčių atleidimo. Jei sąrašo nėra, gali paskaičiuoti, kad tai prekybinis siuntinis ir pridėti PVM. Geriau praleisti vakarą rašydamas "15 dėžių su virtuvės reikmenimis", nei vėliau aiškintis su biurokratais.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Tai priklauso nuo to, kiek tu turi daiktų ir kur Lietuvoje gyveni. Vidutiniškai planuok 3–5 dienas nuo užsakymo iki pristatymo, jei tai tik vienas sunkvežimis. Bet ypač logistikos procesai persikraustant į Vokietiją be trikdžių užtrunka ilgiau, jei reikia suderinti konkretų laiką su vokišku namų valdytoju (Hausverwaltung). Jie mėgsta griežtus laikus. Jeigu sakai "būsiu 12:00", būk 12:00, ne 12:15. Kartais įvyksta nesklandumų dėl techninių gedimų, tai natūralu, bet pagrindinis laikas turi būti tikslus.

Ar verta rinktis brangų pervežėją?

Kartais verta, kartais ne. Esu matęs įmones, kurios ima po 2000 Eur ir veža "Mercedesais", o paskui pasirodo, kad jų draudimas nedengia jūsų brangiausio sofos sulaužymo. Kitą kartą mažas, tačiau greitas lietuviškas "Volkswagen" su atsargiu vairuotoju padarė darbą puikiai. Žiūrėk ne į kainą, o į sutarties smulkmenas. Ar jie atsako už pakrovimą? Ar už iškrovimą? Ar yra "kranas" jei reikia kelti pro langą? Pigiausi pasiūlymai dažnai slepia pavojingus potyrius.

Ar galiu vežti savo transporto priemonę?

Taip, dažniausiai tai daroma su traukiniu (vadinamasis "Autoverlad"). Kai atliekame logistikos procesai persikraustant į Vokietiją be trikdžių, dažnai derbame automobilio pervežimą kartu su baldais. Automobilis užkabinamas ant specialios platformos ir važiuoja toliau. Tai saugu ir pigiau nei važiuoti patam (degalai, amortizacija). Vieną kartą klientas norėjo nutempti automobilį už sunkvežimio su virviu – nebandykite to daryti, Vokietijoje už tai baudos milžiniškos, ir tai pavojinga.

Kaip sužinoti, ar vairuotojas patikimas?

Klausk apie patirtį. Ar jis važiavo į Vokietiją? Ar žino apie "Umweltplakette" (ekologinę lentelę)? Be jos į daugelį miestų centro (pvz., "žalia zona" Berlyne ar Miunchene) nepriėsi. Aš asmeniškai visada patikrinu vairuotojo žodžius jei jis sugeba parodyti kur yra šios zonos žemėlapyje. Jei vairuotojas sako "nieko tokio nėra", vadinasi, jis ten dar nebuvo arba meluoja.

Ką daryti su gėrimais?

Vokietija turi savo mokesčių politiką. Jei perveži daugiau kaip tam tikrą kiekį alkoholio (paprastai tai apie 110 litrų alaus ar 90 litrų vyno, bet patikrinkit, nes aš galiu klysti šiuo metu, taisyklės keičiasi), tai gali būti traktuojama kaip prekyba. Asmeniniam naudojimui geriau vežti "sąžiningą" kiekį. Kai kuriems klientams patariu tiesiog nusipirkti vyną čia, ten jis nebrangus, o galvos skausmas su muitine nenuvertimas.

Dėžės, pakavimas ir (stipriai) nusivylimai

Kaip teisingai supakuoti dėžes?

Nenaudokite milžiniškų dėžių. Vieną kartą turėjome klientą, kuris į dėžę po 60 litrų supako knygas. Vairuotojas nusišalino nuleisdamas ją žemyn. Dėžės sprogo apačioje. Pakuokite knygas į mažesnes dėžutes. Stiklo indus įvyniokite į burbuliuką. Tai paprasta, bet žmonės vis tiek bando sutaupyti popieriaus. Logistikos procesai persikraustant į Vokietiją be trikdžių prasideda ne nuo vairuotojo atvykimo, o o nuo jūsų virtuvės stalo, kurioj tu stovi su lipnia juosta.

Ar reikia rūšiuoti daiktus?

Labai padeda, jei pažymėsite dėžes "Virtuvė", "Miegamasis" ir t.t. Vokietijoje dažnai reikia iškrauti į koridorių, jei neįrengta liftas, arba jei vairuotojas skuba. Jei dėžės nepažymėtos, galiau gausite chaosą. Aš mačiau, kaip viena šeila praleido naktį ieškodama dantų šepetės tarp šimto dėžių. Nenukelkite to ant savęs, pažymėkite aiškiai.

Ar galiu vežti augalus?

Taip, bet su sąlygomis. Jei augalai laukini arba reti, gali reikėti fitosanitarinis pažymėjimas. Paprasti kambariniai augalai dažniausiai praėja be problemų, jei žiūri sveiki. Žiemą tai problema – vairuotojas užsidegs sunkvežimį, o augalai gali užšalti naktį jei stovi per ilgai be šilumos (pvz. lenktivyje). Geriau juos vežti keleivinėje mašinoje su savimi.

Kas daryti su baldais, jei neina pro duris?

Tai klasika. Vokiški namai dažnai turi siaurus laiptus arba posūkius. Reikia išmontuoti. Mūsų komanda visada turi įrankių, bet kai kurie pervežėjai mano, kad "kažkaip įlės". Neįlės. Būtinai pasitikrinkit matmenis iš anksto. Jei reikia išmontuoti spintą, tai darbas papildomas, ir už jį imama papildomai. Nekankykite vairuotojo bruzdėdami, kad jis "priverstų" sofatį praeiti pro 80 cm duris.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Geriau juos vežti su savimi. Jei visgi vežate sunkvežimi, tada tik originalioje pakuotėje. Ypatingai vertingi daiktai (brangiausių kompiuterių pervežimas) turi būti draudžiami. Esu girdėjęs istorijų, kai dėžė su technika "nuslydo" nuo pakrovos rampos. Viską galima sutvarkyti su draudimu, bet duomenų praradimas (tų, kurie nebuvo pasidaryę backup'ą) – tai nelaimė.

Ką daryti su atliekomis (trash)?

Vokietijoje atliekų sistema (Mülltrennung) yra religija. Negali tiesiog užmesti visko į vieną maišą. Jei persikraustote ir turite daug šiukšlių (pakuočių, senų dėžių), reikia susitarti dėl jų išvežimo. Negalima tiesiog palikti prie konteinerių – kaimynai paskambins policiją arba "Ordnungsamt" (tvarkos tarnybą) greičiau nei užsipeiksi cigaretę.

Kelionės eiga ir vokiška realybė

Ar vairuotojas sustoja pailsėti?

Pagal taisykles jis privalo. Tachografas (taisiklas) viską fiksuoja. Jis negali važiuoti 10 valandų be pertraukos. Todėl logistikos procesai persikraustant į Vokietiją be trikdžių neleidžia skubėti per daug. Jei jis sustoja poilsio aikštelėje (Rasthof), tai jis nešiaušia, jis dirba pagal įstatymą. Vokietijoje šios aikštelės geros, bet maitinimas brangus. Vairuotojai dažnai turi savo maistą su savimi.

Kas nutinka jei sunkvežimis sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet įvyksta. Tada mes kviečiame techninę pagalbą. Jūsų daiktai gali šiek tiek pavėluoti. Esu matęs atvejų, kai degalų bakas praskylėjo (nepagyvenu, kaip tai įvyko). Tuomet reikia perkrauti į kitą mašiną. Tai užtrunka. Būkite kantrūs. Tokiuose atvejuose ypatingai padeda gerai sudaryta sutartis, kurioje parašyta, kas atsakinga už pristatymo vėlavimą.

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Navigacijos dažnai klaidingai rodo "vartus", kuriais negali važiuoti sunkvežimis (vokiškai "LKW Durchfahrt verboten"). Vairuotojas turi žinoti, kur gali važiuoti, o kur ne. Kartais reikia statyti mašiną už 500 metrų ir nešti dėžes rankomis (ypač senamiestyje). Jei gyvenate "Fachwerkhaus" namą (toks senas medinis), tai ten su sunkvežimiu arti nepriartėsi.

Ką daryti su vietiniais (kaimynais)?

Vokiečiai mėgsta tvarką. Jei sunkvežimis stovės gatvėje ir trukdys eismui, gali užeiti robotas iš gretimo namo ir pradėti garsiai kalbėti. Geriau iš anksto pasidėti "No Parking" ženklą (įsigyjamas pas miestą arba savo) ant kelio, nurodant datą ir laiką. Tai sutaupys daug nervų. (Čia tikrai svarbu, nes šių ženklų negalima dėti bet kur, bet taisyklių griežtumas priklauso nuo miesto).

Ar reikia mokėti už važiavimą keliais?

Sunkvežimiai Vokietijoje turi mokėti kelių mokesčius (Maut). Tai įskaičiuota į mūsų pasiūlymo kainą. Jums nereikia papildomai mokėti vairuotojui rankomis. Jei jis prašo pinigų degalams tai viena, bet už kelią mokės firma per kortelę. Žiūrėkite, kad sąskaitoje nebūtų dviejų kartų paskaičiuota.

Kaip vyksta iškrovimas Vokietijoje?

Paprastai vairuotojas padeda nuleisti dėžes į kambarį, kur jūs nurodysite. Jei reikia surinkti baldus, tai papildomai paslauga (montavimas). Dažnai vokiečiai (ar jūsų šeimininkai) stebi, kad būtų nenuardyta grindų dangos ar sienų. Vokiški namai turi tokias sienas, kad jei atsitrenksi kėde – gali atitrūkti dalis. Būkite atsargūs.

Ar galima veži maistą?

Galima, bet jei tai mėsos ar pieno produktai, žiūrėkite galiojimo laikus. Vasarą, kai oras 30 laipsnių, sunkvežimio bakas gali kaisti kaip orkaitė. Geriau vengti pervežti šaldytuvą pilną maisto. Nerašiau šito, jei nebūčiau matęs, kaip kvepia užgijęs sūris po 3 dienų kelionės.

Pinigai, dokumentai ir (visada) kritinės minutės

Kaip apmokėti paslaugas?

Paprasčiausia banko pavedimu. Grynaisiais pinigais (bar) daugelis vengia, ypač didelės sumos. Vokietijoje viskas vyksta pagal sąskaitas-faktūras (Rechnung). Įsitikinkite, kad sąskaitoje išvardyti visi darbai: pakavimas, transportas, iškrovimas, draudimas. Jei kas trukdo – klauskite iš karto. (Kartais įvyksta klaidų sąskaitose, žmonės yra žmonės, todėl visada patikrinkite skaičius).

Ar reikalingas draudimas?

Labai rekomenduoju. Ypatingai kai kalbame apie logistikos procesai persikraustant į Vokietiją be trikdžių, nenumatyti atsitikimai įvyksta. Gali būti avarija, gaisras arba vagystėje (paskubos pervežimo metu). Standartinis draudimas apima 0-10 EUR už kg, bet tai mažai. Galima padidinti sumą. Pasirašydami sutartį, pažiūrėkite į skyrių apie atsakomybę.

Ką daryti jei dingo daiktas?

Pirmiausia – kvieskite vairuotoją ir paieškokite mašinoje. Jei nėra – rašykite pretenziją įsigijusiai įmonei. Turi būti inventorius, kur patvirtina, kad daiktas buvo įkrautas. Be to, vokiečiai labai mėgsta dokumentus. Jei reikės kreiptis į policiją, turėkite nuotraukas ir duomenis. Vieną kartą dingo dėžė su vaikiškais žaislais – vėliau paaiškėjo, kad ji liko ankstesniame sandėlyje. Visada tikrinkite sandėlius.

Ar galima persikraustyti savaitgalį?

Galima, bet brangiau. Vokietijoje galioja ramybų laikas (Ruhezeit) sekmadieniais ir švenčių dienomis. Negali būti triukšmo (krauti, iškrauti) tam tikromis valandomis. Jei atvyksite sekmadienį ir pradėsite mušti dėžes, gali atvykti policija. Geriau suplanuoti atvykimą šeštadienį arba darbo dieną.

Ar reikia iš anksto užsakyti vietą statomai mašinai?

Miestuose taip. Jei namas yra gyvenamajame rajone be privažiavimo, reikia gauti leidimą stovėjimui (Straßenausweis). Tai paprasta procedūra, bet užtruukia kelias dienas. Be to, gali tekti pastatyti specialius ženklus. Neklausote šito? Gausite baudą, o mašina gali būti nuvaryta.

Ar tikrai taip svarbu viską suplanuoti?

Matyčiau tavo veidą, kai sužinotum, kiek kainuoja ekstremalus pervežimas be plano. Planuoti reikia ne tik dėl pinigų, bet dėl nervų. Tvarka – tai pusė sėkmės. Kai logistikos procesai persikraustant į Vokietiją be trikdžių yra suplanuoti iš anksto, tu gali rūpintis savo nauju darbu ar vaikų mokykla, o ne nebejančiu vairuotoju.

Ar galiu vežti savo dviratį?

Taip, dauguma pervežėjų turi dviračių laikiklius. Bet jei tai brangus "trekking" dviratis, jį reikia apsaugoti nuo įbrėžimų. Vokietijoje dviračiai labai populiarūs, tai nėra problema pervežti. Žinoma, jei turi 10 dviračių, tai gali reikėti specialios priekabos.

Kas darbo pradžioje (darbas su klientu)?

Kai atvykstame į vietą, pirmiausia apžiūrime erdvę. Vairuotojas turi pasakyti, kur gali pastatyti, kur ne. Negalima tiesiog "statyti ir mesti". Vienas mano klientas norėjo, kad mes statytume 18 tonų mašiną ant šaltkalvių išlieto grindinio. Žinoma, mes atsisakėme. Būkite protingi, pasitikrinkite gruntą.

Ar vokiečių kalba svarbi?

Padeda. Dauguma vairuotojų kalba rusiškai ar angliškai, bet jei susidursite su vietine policija ar miesto tarnyba, vokiškai pravers. Nors ir su rankų kalba daug ką išsiaiškina, bet oficialiose situacijose geriau turėti vertėją arba draugą vokietį.

Ką daryti jei suprastėjau (o suprastėjai)?

Kadangi aš dirbu jau 20 metų, matau, kad kartais klientai pamišta. Niekas nedirba idealiai. Jei kažkas sugedo – klauskite kompensacijos. Jei vairuotojas buvo neprofesionalus – rašykite skundą. Mes esame atsakingi. Bet taip pat būkite nuoširdūs, jei tik vėluoja dėl uragano Lenkijoje (tai įvyko tikrai ne vieną kartą).

Ar verta vežti senus baldus?

Tik jei jie turi sentimencinę vertę. Vokietijoje naudotus baldus lengva nusipirkti "Gebraucht" parduotuvėse arba per "eBay Kleinanzeigen". Pervežimas senos, supuvusios spintos kainuoja tiek pat, kiek nusipirkti naują (nors aš galiu klysti dėl kainų Miunchene, ten viskas brangu). Vertinkite protingai.

Paskutinis patarimas (pažangus)

Būkite lankstūs. Net geriausi logistikos procesai persikraustant į Vokietiją be trikdžių gali nukristi dėl techninio gedimo arba uždaryto kelio. Turkite savo "avarijinį planą" – kur praleisite naktį, jei sunkvežimis pavėluos, kur laikysite brangius daiktus. Pasitikėkite savo pervežėju, jei jis tuo pačiu vardu sėdi rinkoje jau dešimtmetį.

Išvada

Persikraustymas – tai ne tik fizinis darbas, bet ir psikologinis išbandymas. Esu matęs daugybę šeimų, kurios pradėdavo su šypsenom, o baigdavo su pykčiu, nes kažkas ne taip. Tačiau jeigu pasirūpinsite dokumentais, pakavimu ir pasirinksite patikimus žmones, viskas gali vykti sklandžiai. Vokietija nėra Marsas, ji tiesiog reikalauja daugiau tvarkos nei mes įpratome. Sėkmės naujuose namuose, ir tikiuosi, jūsų kelionė bus be nepykčių.