Logistikos procesai krovinio gabenimui į Vokietiją: kas nutinka iš tikrųjų

Sveiki, turiu jau virš dvidešimties metų patirties šioje srityje, ir galiu pasakyti viena – viltis yra paskutinis mirties, bet logistikoje ji dažnai dingsta pirmąją dieną. Vokietija yra mums artima, tai tikra, tačiau logistikos procesai krovinio gabenimui į Vokietiją turi savo niuansų, kuriuos neišmoksite iš vadovėlių. Čia ne tik nuvažiuoti į Miuncheną ar Berlyną ir paduoti dėžę. Čia eilės, čia griežti vokiečių taisyklės, čia dokumentai, kurie turi būti tvarkingi, kitaip gausite didelę baudą, o krovinys galiauja stovėti pasienyje arba kažkur prie Frankfurto sandėlio. Rašau šitą tekstą kaip normalus žmogus, ne kaip konsultantas, kuris niekada nebuvo kelyje, todėl čia bus tiesiogiai apie tai, kas iš tikrųjų domina.

Pagrindiniai dokumentų ir pradžios niuansai

Kokie dokumentai yra absoliučiai privalomi?

Svarbiausia yra CMR sąskaita-faktūra ir pakavimo sąrašas. Be CMR jums niekur nepraeisite, tai kaip vairuotojo pažymėjimas – be jo sėdėsite namie. Be to, jei gabenate brangius prekes, būtina draudimo polisas, kitaip kas nutikus, liksite be nieko. Dar reikia patikrinti, ar nėra specialių leidimų, jei prekės yra pavojingos arba yra ypatingos. Vieną kartą mažiau dėmesio skyriau deklaracijai (t.y. vidinei prekybai), ir vairuotojas privalojo skambinti man vidurnaktį, kad aš dėlto viską ištaisyčiau.

Ar visada reikia eksporto deklaracijos, kai važiuojame į Vokietiją?

Jeigu keliaujate per Lietuvą ir Lenkiją į Vokietiją, tai technikai tai yra vidinės ES prekybos maršrutas, tačiau dažnai muitinės reikalauja išvykimo deklaracijos, kad būtų užfiksuotas prekių judėjimas. Geriau ją turėti, ypač jei prekės yra akcizuotos arba labai vertingos. Nors Vokietija yra ES šalis, kontrolės pasieniuose su Lenkija vis dar pasitaiko, ir be dokumentų galite praleisti kelias valandas stovėdami. Aš visada liepiu saviems vairuotojams turėti šį lapą rankose, net jei jie sako, kad „niekas ne tikrina“.

Kas daryti, jei CMR dokumente padariau klaidą?

Klaidos įvyksta visiems, svarbiausia jas pastebėti laiku. Jei pastebėjote jau važiuodami, reikia skambinti gavėjui ir prašyti sutikimo pakeisti duomenis, o tada padaryti pataisą CMR ir abiejų pusių pasirašyti. Jei pataisysite be jų žinios, gali būti problemų su apmokejimu, nes vokiečiai yra labai griežti dėl formalumų. Buvo atvejis, kai vienas klientas parašė neteisingą svorį, ir sandėlyje Vokietijoje atsisakė priimti, kol neparodėme naujo dokumento. Tai nėra katastrofa, bet sukelia nervų.

Ar reikia versti visus dokumentus į vokiečių kalbą?

Ne visada būtina, bet labai pageidautina, ypač jei prekės yra specifinės arba turi techninius bruožus. Vokiečių kalba mums, lietuviams, nelabai gimtoji, todėl dažnai tenka naudoti angliškus terminus, tačiau senesni sandėlininkai gali ir nesuprasti. Geriausia, jei prekių pavadinimai ir specifikacijos yra dvikalbiai. Taip išvengsite nereikalingų klausimų ir uždelstimo prie krautuvo. Kartais tiesioginiai vertimai iš Google versti gali sukelti juoko, bet ne ir problemų, jei aišku, kas kas yra.

Kodėl taip svarbu tiksliai nurodyti prekių svorį?

Nes vokiečių keliuose yra griežti svorių kontrolės punktai, o be to, nuo svorio priklauso kaina. Jei parašysite 10 tonų, o bus 12, pervežėjas gali reikalauti papildomo mokėjimo arba tiesiog nenori vežti, bijodamas baudos. Logistikos procesai krovinio gabenimui į Vokietiją remiasi tikslumu, o svoris yra vienas pagrindinių parametrų. Taip pat, dėl svorio parenkamas atitinkamas sunkvežimis, o jei suklydate, gali reikėti važiuoti tuščias grįžtant, kas brangu.

Kainos, terminai ir kaip tai susiję su realybe

Kiek vidutiniškai kainuoja gabenti paletę į Vokietiją?

Kaina svyruoja labai stipriai, priklauso nuo degalų kainos ir sezono. Vidutiniškai galima sakyti, kad tai kainuoja nuo 80 iki 150 eurų už paletę, jei tai yra pilnas sunkvežimis (FTL), o jei dalinis (LTL), gali būti ir brangiau. Degalai dabar brangūs, tad ir kainos nebe tos pačios kaip prieš penkerius metus. Taip pat įtakos turi tai, į kurį miestą važiuojate – į atokius vietoves, pavyzdžiui, Bavarijos girias, kaina bus aukštesnė nei į didelius pramoninius centrus.

Kiek laiko užtrunka krovinys nuo siuntimo iki pristatymo?

Standartiškai tai trunka 2-3 dienas, jei nieko neįvyksta. Bet jei užstringa eilė prie Lenkijos-Vokietijos pasienio arba yra avarijos kelyje, gali prailgėti iki savaitės. Nereikia manyti, kad jei Vokietija arti, tai tai kaip važiuoti į kitą miestą. Ypatingai pavojingos yra šventės ir sekmadieniai, kai vokiečiai draudžia sunkvežimiams važiuoti. Geriau planuoti su rezervu, kad klientas nepyktų dėl vėlavimo.

Kodėl kainos kiekvieną kartą skiriasi?

Nes rinka gyva. Degalų kaina šoktelėjo – kaina kyla. Nėra vairuotojų – kaina kyla. Oras blogas – keliai užšąla ir važiuoti lėčiau, taigi brangiau. Logistikos procesai krovinio gabenimui į Vokietiją yra labai jautrūs bet kam. Negaliu jums pasakyti fiksuotos kainos, kuri galiotų metus, nes to paprasčiausiai nėra. Kartais per savaitę kaina gali pasikeisti 10-20 procentų.

Ar galima užsisakyti skubų pristatymą ir kiek tai kainuoja?

Galima, tai vadinama „express“ arba „direct“ reisu. Bet tada turite būti pasirengęs sumokėti dukart, o kartais ir triskart daugiau. Vairuotojas turi važiuoti be poilsio, o tai reiškia, kad reikės dviejų vairuotojų arba pažeisti poilsio režimą (kas legalu tik tam tikromis sąlygomis). Tai brangus malonumas, tačiau jei gamykla stovi dėl trūkstamų detalių, tai klientai dažnai moka.

Kas yra „ad hoc“ krovinių pervežimas?

Tai yra tuomet, kai neturite reguliaraus maršruto, o reikia kažką neplanuotai nuvežti. Pavyzdžiui, klientas skambina ir sako, kad turi 4 paletes Miunchene, kurias reikia atvežti rytoj. Tada tenka ieškoti laisvo sunkvežimio, kuris grįžta tuščias. Tai gali būti pigiau nei ekspresas, bet ne visada įmanoma rasti tokį transportą tinkamu laiku.

Ar taip, kad kaina gali pasikeisti jau važiuojant?

Turėtų nekeisti, jeigu turite sutartį. Tačiau jei sutartyje yra punktas apie degalų priedą (fuel surcharge), kuris kinta kas savaitę, tai gali šiek tiek pasikeisti. Dar keičiasi, jei klientas pats suklydo dėl adreso ar svorio, ir reikia važiuoti į kitą vietą. Tada būna nemalonių pokalbių ir papildomų sąskaitų. Visada geriau iš anksto suderinti visas smulkmenas.

Kelio rizikos, vairuotojai ir techninės problemos

Kas dažniausiai sugenda kelyje į Vokietiją?

Padangos. Vokiečių autostradose greičiai dideli, o kelių kokybė vietomis palieka norėti daugiau, todėl padangos plyšta kaip mėgėjiškai. Taip pat dažnai gedimai susiję su stabdžių sistema, nes kalnų nuokalnėse (pvz., netoli Štutgarto) reikia daug stabdyti. Vairuotojas turi būti atidus, kad nepraleistų techninio aptarnavimo laiko, kitaip gali likti su sugedusiu sunkvežimiu prie kelio.

Kaip elgtis, jei vairuotojas užstringa eilėje?

Ji turi skambinti man arba dispetcheriui ir pranešti. Mes tada skambome klientui ir sakome, kad bus vėlavimas. Nieko daryti negalima – eilės yra nevaldomas dalykas. Blogiausia, kai eilė užstringa prie Švecino arba prie A2 autostrados Lenkijoje, tuomet gali prastovėti ir 10 valandų. Vokietijai tai ne naujiena, jie dažniausiai supranta, jei laiku informuojate.

Ar vairuotojai turi problemų su poilsio režimu?

Didelę problemą. Tachografai stebi viską, ir jei vairuotojas pavėluoja, turi sustoti. Kartais vyksta tokios situacijos, kad vairuotojas važiuoja prie pat sandėlio, baigiasi jam laikas, ir jis privalo sustoti 45 minučių arba 9 valandas mieste. Tai sukelia įtampą, nes sandėlis dirba tik iki 16 valandos, o vairuotojas atvyksta 15:50 ir negali įvažiuoti. Logistikos procesai krovinio gabenimui į Vokietiją turi būti suplanuoti taip, kad vairuotojai nebrašytų režimo.

Ar dažnai pasitaiko vogimo iš sunkvežimių?

Vokiškuose sandėliuose saugumas geras, tačiau stovėjimo aikštelėse, ypač netoli didelių miestų arba per naktį, gali būti pavojinga. Nerekomenduoju palikti brangių prekių neapsaugotose aikštelėse be vairuotojo arba be apsaugos. Buvo atvejų, kai pavogti alkoholiniai gėrimai arba elektronika. Dabar dauguma sunkvežimių turi GPS sekimą, bet tai visada neapsaugo nuo gudrių vagių.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sulaužo krovinį?

Tai katastrofa. Tada įsijungia draudimas, bet reikia tyrinėti aplinkybes. Jei vairuotojas staigiai stabdėjo ir krovinys nuvažiavo – vairuotojo kaltė. Jei blogai užsegta – krautojo kaltė. Reikia fotografuoti visą vietą ir rašyti aktą. Vokiečiai čia labai griežti, jie gali atmesti visą partiją, jei viena dėžė sužalota. Tai brangus mokymasis.

Ar sunku rasti gerą vairuotoją šiam maršrutui?

Labai sunku. Reikia tokių, kurie nemėgsta gerti, nemėgsta šūkauti ir žino, kaip elgtis su klientu. Dar jis turi bent šiek tiek suprasti anglų ar vokiečių kalbą, kad išsiaiškintų, kur yra krovinio vieta. Geras vairuotojas – tai pusė sėkmės. Blogas vairuotojas gapios jus tiek pinigų, kiek ne uždirbsite per mėnesį.

Vokietijos sandėlių specifika ir klientai

Kodėl vokiečių sandėliai tokie griežti dėl laiko?

Jie tiki tam tikru „time window“ – laiko langu. Jei atvykate 15 minučių anksčiau, gali neįleisti, jei vėluojate 15 minučių – gali atsisakyti priimti. Jiems svarbus planas, o ne jūsų kelio problemos. Buvo atvejis, kai mūsų vairuotojas užstrigo 5 minutes eilėje prie vartų, o jie jau užrašė, kad vėluoja, ir siuntė į kitą dieną. Tai beprotiška, bet tokia jų kultūra.

Ar reikia išanksto užsiregistruoti į sandėlį?

Dažniausiai taip. Dabar beveik visi naudoja sistemas kaip „Mercurius“ ar panašias, kurias reikia užpildyti iš anksto. Jei atvykstate be registracijos, gali tekti stovėti keletą valandų lauke, kol jie rinks jums vietą. Geriau šitą dalyką padaryti iš anksto ir gauti unikalų numerį, kurį reikia parodyti prie vartų.

Kas daryti, jei sandėlyje sako, kad nėra vietos?

Tai klasika. Jums sako, kad nėra vietos, nors atvykote pagal grafiką. Tada reikia įrodyti, kad turite rezervaciją. Jei nieko nepadeda, reikia skambinti man arba klientui, kad jis išspręstų vidinius nesutarimus su savo sandėliu. Kartais tai tiesiog blogas valdymas, o kartais ir jūsų klaida dėl blogo komunikavimo.

Ar vokiečiai moka laiku?

Tai kaip loterija. Didelios korporacijos, tos kaip „Aldi“ ar „BMW“, moka tiksliai pagal sutartį, dažniausiai po 30 ar 60 dienų. Mažesnės firmos gana dažnai vilkina mokėjimus, reikia rašyti priminimus. Nerekomenduoja dirbti be išankstinio apmokėjimo arba draudimo, jei nežinote kliento reputacijos. Pinigai – karalius, ir net jei logistika puiki, be pinigų verslas neišsilaikys.

Kaip elgtis, jei klientas neparodė išsiuntimo dokumentų?

Tuomet mes negalime išvykti. Be dokumentų negalime formuoti CMR. Vieną kartą klientas sakė, „išsiųskiau“, tačiau dokumentai dingo el. pašte. Teko laukti iki ryto, kol jis juos persiuntė. Dabar visuomet liepiu nufotografuoti dokumentus ir atsiųsti į viberio ar whatsapp grupę, kad būtų tikra. Nereikia tikėti „išsiųsta“ žodžiu.

Ar reikia specialių įrankių iškrovimui?

Dauguma vokiečių sandėlių turi krautuvus, tačiau jei gabenate nestandartinį krovinią, gali tekti naudoti savo jėgas. Reikia iš anksto paklausti, ar yra „HDS“ (kranas sunkvežimyje) arba galima iškrauti rankomis. Jei atvyksite su sunkvežimiu be užpakalinio skydo, o reikia iškrauti šonuose, bus didžiulė bėda.

Rizikos, draudimas ir neapibrėžtumai

Ką daryti, jei krovinys atkeliauja sužalotas?

Pirmiausia nieko nepasirašinėti. Reikia fotografuoti žalą vietoje ir rašyti pretenziją CMR dokumente. Jei pasirašysite, kad viskas tvarkoje, vėliau niekas nepadės. Vokiečai mėgsta sakyti, „mes pažiūrėsime vėliau“, bet vėliau jie sako, kad jūs patvirtinote gavimą. Būkite budrūs. Draudimo kompanijos nelabai mėgsta mokėti, jei nėra įrodymų vietos.

Ar verta drausti krovinius visada?

Absoliučiai visada. Net jei vežate senus batų dėžes. Avarija gali būti bet kada, o jei užsidegs sunkvežimis, viskas sudegs. Draudimo kaina yra nedidelė palyginti su krovinio verte. Aš asmeniškai niekada neleidžiu važiuoti nedraustų krovinių, tai mano auksinė taisyklė. (Nors kartais klientai verčia, bet aš stoviu savo).

Kiek sudėtinga gauti draudimo išmoką?

Labai sudėtinga. Reikia visų dokumentų, nuotraukų, policijos protokolų (jei buvo nusikaltimas) ir pažymos iš gavėjo. Procesas gali trukti mėnesį ar du. Be to, draudimas dažniausiai padengia tik tiesioginę nuostolį, o ne tas pelnas, kuriuos jūs praradote dėl vėlavimo. Taigi, tikėkitės geriausio, bet ruoškitės blogiausio.

Kas nutinka su kroviniu, jei gavėjas atsisako jo priimti?

Tada jis turi grįžti atgal arba laukti sprendimo. Laikymas Vokietijoje brangus, todėl reikia greitai spręsti. Kartais galima parduoti kitiems klientui arba atlaisvinti paletes (jei tai maistas arba gėrimai). Tai labai nepageidautina situacija, reikalaujanti daug telefono skambučių.

Ar dažnai pasitaiko, kad dingsta vairuotojas su kroviniu?

Retai, bet pasitaiko. Tai yra blogiausias siaubas. Tada tenka skambinti policijai visoje Europoje. GPS padeda juos surasti, bet jei jie išjungia stebėjimą, tada bėdos. Paprastai tai nutinka su nesubrendusiomis firmomis, kurios samdo ne patikimus vairuotojus. Todėl visada patikrinkite pervežėjo licenciją.

Kas daryti, jei muitinė sulaiko krovinį?

Reikia sužinoti priežastį. Dažniausiai trūksta dokumentų arba yra įtarimų dėl prekių kilmės. Reikia pateikti trūkstamus failus. Jei nieko neblogo nedarėte, juos paleis. Bet laikas praeis, o sąskaitos už laikymą bus didelės. Geriausia, kai muitinės formalumus tvarko brokeris, o ne vairuotojas.

Ar tikrai saugu vežti per Vokietiją?

Saugiau nei per kai kurias kitas šalis, kelių kokybė geroka, o vairuotojų kultūra aukšta. Tačiau intensyvus eismas, ypač ant Ruhr srities autostradų, kelia pavojų. Čia reikia labai dėmesingo vairavimo. Logistikos procesai krovinio gabenimui į Vokietiją yra saugūs, jei visi dalyviai laikosi taisyklių.

Išvada

Taigi, logistikos procesai krovinio gabenimui į Vokietiją nėra tiesiogas kelias iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalingi geri dokumentai, patikimi vairuotojai ir šaltos galvos. Nors dažnai kyla nenumaldomų problemų, nuo eilių iki sugedusių padangų, viskas įmanoma suvaldyti su gerais planais ir partneriais. Svarbiausia – neilikite vieni su problema, skambinkite ir derinkitės. Tada net ir sudėtingiausias krovinys pasieks savo vietą.