Logistikos planavimas su optimaliu pristatymo terminu į Vokietiją

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir vis dar stebiuosi, kaip klientai galvoja, kad krovinių pervežimas – tai kaip pasivažiuoti į parduotuvę. Vokietija arti, tačiau logistikos planavimas su optimaliu pristatymu terminu į Vokietiją tampa dažnai tikru košmaru, jei visą sprendimą paliekam paskutinę valandą. Ten yra tiek svarbių detalių – nuo vairuotojo poilsio laikų iki pasieniečių nuotaikos – kad nenumatyti visko žmogui beveik neįmanoma. Čia ne tiesiog prekių vežimas, tai tikras šachmatų partijos žaidimas, kur vienas netikslus judesys gali priversti laukti savaitgalį tuščiame lauke, nors tu norėjai, kad prekės pas klientą būtų dar rytoj.

Pagrindiniai klausimai apie terminus ir maršrutus

Kaip tiksliai suskaičiuoti laiką, kad vyktų sklandus logistikos planavimas su optimaliu pristatymu terminu į Vokietiją?

Tai, žinote, nėra jokios fiksuotos formulės, kurioą uždelstum į Excel lentelę. Paprastai sakau, kad reikia skaičiuoti dieną važiavimo ir dar vieną dieną rezervo, nes Vokietijoje autostradose įvyksta staigmenų. Vieni sako 24 valandas, bet aš, pagal mano patirtį, geriau skačiuoti 48 valandas, jei norite būti ramūs. Dar prisiduria tas faktas, kad vairuotojai turi griežtai poilsio laikus ir jei jis pradėjo vėluoti krautyp, tai vėliau nebegali tiesiog paspartinti. Geriau būti per anksti, negu vėluoti.

Kodėl taip ilgai važiuoja iki Miuncheno, jei GPS rodo tik 12 valandų?

GPS nesupranta, kad toje kelionėje yra ne tik vairavimas, bet ir muitinės, krovinio perkelimas (jei ten trūksta rankų) arba tiesiog didžiulė spūstis prieš Berlyną. Būna situacijų, kai vairuotojas prisiima dar vieną krovinią kelyje (taip, tai įvyksta neteisėtai, bet vyksta) ir tada jo laikas išsiplečia. Tada tas tavo logistikos planavimas su optimaliu pristatymu terminu į Vokietiją išsėda per pusę. Be to, vairuotojai yra žmonės, jiems reikia valgyti ir miegoti, o ne tik važiuoti kaip robotai.

Ar tikrai įmanoma pristatyti krovinius į Vokietiją per 24 valandas?

Teoriškai – taip, praktiškai – tai dažniau loterija. Jei turite pilną sunkvežimį ir jis surenkamas vienoje vietoje, o tuojau pat išvyksta, tai pavyks. Bet jei tai yra dalinis krovinys, kuriame reikia sukioti po Kelne ar Frankfurte, tai užtrunka. Dažnai klientai sako "reikės rytoj", bet aš juos bandau atkalbinėti nuo tokių lūkesčių. Yra vokiškas terminas "Just in time", bet logistikoje jis dažnai virsta į "Too late".

Koks yra geriausias maršrutas, kad nenumuštų į spūstis?

Įprasta eiti per Lenkiją, A2 autostrada, bet ten prieš Varšuvą ar Poznanę būna baisūs spūsčiai. Kartais geriau šiek tiek pasukti per Ščeciną, nors ilgiau, bet važiuoji ramiau. (čia tikrai ne visada taip, kartais ten dar blogiau, bet paprastai geriau). Optimalaus maršruto nėra, jis priklauso nuo paros laiko, savaitės dienos ir net orų. Vokietijoje dar dažnai vyksta remonto darbai, kurie neužsidaro mėnesiais.

Dokumentai ir biurokratija

Kokie dokumentai yra būtini, kad nenukryptų logistikos planavimas su optimaliu pristatymu terminu į Vokietiją?

Baziniai dalykai tai CMR sąskaita faktūra ir prekių kvitas. Jei pritrūksta vieno lapo, tas tavo tobulas planas suyra akimirksniu, nes muitinėje ar patikroje gali sulaikyti. Būtinybė turėti TIR knygę (jei eina taip) arba Expo kontraminimą labai svarbu. Niekada neįsivaizdavau, kad tiek laiko praleidžiu tiesiog tikrinant, ar klientas parašė teisingą svorį, nes jei ne, tai vokiečiai sukimtys iš karto.

Ar reikalingas EUR1 dokumentas, ar ne?

Jei norite savo klientui suteikti muitinės lengvatas, tai EUR1 privalomas. Be jo, vokiečiai paims muito mokestį pagal standartines tarifas, o jūsų klientas bus nepatenkintas. Žinau, kad daugeliu atvejų Lietuva ir Vokietija yra ES, tačiau formalumai lieka. Kartais klientai net neįsivaizduoja, koks tai skirsis galutinei kainai, todėl visada primenu šitą dalyką kaip būtiną sąlygą sėkmingam vežimui.

Kas nutinka, jei CMR kontraminimas užpildytas neteisingai?

Gera pamoka. Tada prasideda ilgos diskusijos telefonais ir el. paštu, o krovinys stovi vietojje. Esu matęs atvejus, kai dėl klaidingo svorio ar prekių pavadinimo vairuotojas turėjo sugrįžti atgal ir perkrauti. Tai sunaikina bet kokį logistikos planavimas su optimaliu pristatymu terminu į Vokietiją. todėl visada patariu du kartus patikrinti prieš išvykstant. Geriau praleisti penkias minutes dabar, nei penkias valandas vėliau.

Muitinė Vokietijoje tikrina visus ar atsitiktinį?

Atsitiktinai, bet tikiuosi, kad jūsų krovinius nepaims. Jei atrodo įtartai – pavyzdžiui, vairuotojas per daug pavargęs ar sunkvežimis pažemėtas, sustos tikrai. Esu girdėjęs istorijų, kai dėl vienos butelio neteisingai deklaruotos alkoholinės prekės iškrautytas visas sunkvežimis. Dirbti su Vokietijos muitinėmis reikia nuoširdžiai, jie turi sistemas, kurios susieja visus duomenis labai greitai.

Ar galima siųsti prekes be faktūros kopijos?

Techniškai ne, nes nebus įrodymo, kas yra viduje ir kokia prekių vertė. Galima, jei tai yra vidaus pervežimas tarp tų pačių įmonių, bet tarptautiniams maršrutams tai tabu. Vieną kartą bandėme siųsti be faktūros, manydami, kad ją išsiųs el. paštu, bet sistemose užstrigome. Dabar neleidžiame vairuotojams išvykti be popieriaus rankose, net jei jis sako, kad "viskas aišku".

Krovinio tipai ir kėlimas

Į ką reikia atsižvelgti planuojant krovinius į Vokietiją dėl kėlimo?

Vokiški sandėliai yra labai griežti dėl kėlimo technikos. Jei tavo krovinys sveria 20 tonų, o sandėlyje yra tik rankinis keltuvas su 1 tonos galia, tai bus problema. Visada klauskite, ar yra vaga (krautuva) arba galūnės pakėlėjas (autokranas). Be to, ten mėgsta, kad visos paletės būtų ant europalečių, o ne ant kokių pavienių lentų. Dėl to labai dažnai užstringa iškrovimo procesas.

Ką daryti, jei paletės per aukštos?

Tada tavo krovinio tiesiog neužkraus arba reikės perdaryti. Aukštis standartiškai neviršija 120-130 cm, kartais 160 cm, jei tai prekės įvairios spalvos (mišrios). Esu matęs, kaip atvyko 2 metrų aukščio siuntos, o vokiečiai atsisakė priimti, nes netilpo į jų lentynas. Tuomet prasideda ieškojimas, kur to padėti, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Optimalus planavimas čia išgelbėja nervingus šauksmus.

Ar vairuotojas turi padėti krauti prekes į sandėlį?

Pagal taisykles – ne, jis yra tik vairuotojas, ne krovikas. Realybėje dažnai tenka pažiūrėti į akis ir padėti, jei nori užbaigti darbą greičiau, bet neįsivaizduokite, kad jis ims nešti 50 kg dėžes į trečią aukštą be lifto. Tai viena dažniausių nesusipratimų priežasčių. Vokietijoje draudžia vairuotojams dirbti su kroviniu dėl draudimo sąlygų, todėl reikia tiksliai žinoti, kas ką daro.

Kaip elgtis, jei prekės sugadintos atvykus į vietą?

Pirma, daro nuotraukas vietos. Antra, parašo pastabą ant CMR. Negalima nieko pasirašyti "be pastabų", jei matote, kad stiklas sudaužytas. Kitu atveju, draudimas nebus sumokėtas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas priėmė sugadintą techniką, o vėliau reikalavo atlyginimo, bet buvo per vėlu. Visada tikrinkite prieš pasirašant, net jei darbuotojai spaudžia.

Kodėl reikalauja, kad prekės būtų ant europalečių?

Todėl, kad europalečių matmenys yra standartizuoti (120x80 cm), o jų konstrukcia leidžia kelti sunkius krovinius be jokio rizikos. Jei atvežate ant „vyšnių“ ar kokios nors kitos neaiškios pakylos, gali būti, kad jūsų krovinią tiesiog gražins atgal. Vokiškame sektoriuje higiena ir tvarka yra ant aukštesnio lygio nei pas mus (kažkur nors netyčia galiu prasakyti, kad pietuose tvarka geresnė), reikia tai pripažinti.

Kainos ir mokesčiai

Kodėl kaina šokuoja kiekvieną kartą, kai klausiu siuntos?

Kainos priklauso nuo kuro, kuris šiandien brangesnis, nei rytoj, bei nuo to, kiek yra laisvų sunkvežimių rinkoje. Jei penki vairuotojai ieško krovinio į vieną vietą, kaina krenta. Jei nėra nė vieno, kyla. Logistikos planavimas su optimaliu pristatymu terminu į Vokietiją taip pat priklauso nuo to, ar įtraukiate šeštadienio iškrovimą, kuris visada kainuoja brangiau. Nėra fiksuotos kainos, kas dieną ji keičiasi.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių Vokietijos autostradose?

Tiesioginio mokesčio vairuotojams nėra (kaip mūsų vinietės), bet yra ekologinis mokestis ir mokesčiai už sunkvežimius, kurį moka pervežėjai. Jis dedamas į galutinę kainą. Taip pat gali būti mokestis už leidimą važiuoti miesto centruose arba užželdinimo zonose. Kartais klientas sužino, kad jam reikia papildomai sumokėti už "Green Zone" leidimą, ir tai jį nustebina, bet tai realybė.

Įtrauktas krovos darbas į galutinę sumą?

Įprastai – ne. Pas mus dažnai sakykime "įskleidžiama", bet ten tik iškrovimas (trespalis) įvorėje. Jei reikia įnešti į sandėlį arba sudėti į lentynas, tai yra atskira paslauga. Vokiški sandėliai moka už krovimą labai brangiai, todėl visada reikia suderinti tiekimo sąlygas (EXW, FCA ar DAP). Jei nenurodysite, gausite papildomą sąskaitą faktūrą, kuri bus didesnė nei pati vežimo kaina.

Ar brangiau vėluoti su užsakymu?

Visiškai tikrai. Jei skambinate ryte ir norite, kad išvyktų tą pačią dieną, tai vadinama "express" režimu. Operatoriai turi sušiurbyti telefonus, ieškoti, kas laisvas, ir dažnai tai yra tas pats vairuotojas, kuris dėl jūsų keičia savo maršrutą. Už tai reikia mokėti premiją. Geras logistikos planavimas su optimaliu pristatymu terminu į Vokietiją prasideda ne tada, kai prekės jau paruoštos, o kai tik susižinojote apie užsakymą.

Kaip taupyti, jei reikia pervežti daiktais dažnai?

Geriausia sudaryti ilgalaikę sutartį arba siųsti dalinius krovinius (groupage). Taip jums nereikia mokėti už visą sunkvežimį, o tik už vietą jame. Tačiau čia reikia kantrybės, nes terminai gali būti ilgesni. Taip pat svarbu supakuoti prekes kuo kompaktiškiau, kad neužimtumėte nereikalingos vietos, nes tada kaina gali padidėti už tūrį.

Praktinės situacijos ir problemos

Kas nutinka, jei vairuotojas užmiega prie A9 autostrados?

Vokiškose poilsio aikštelėse (Rasthof) yra griežtos taisyklės, bet jei jis tiesiog pavargęs, tai įmanoma. Tada jo poilsio laikas pasislenka, o pristatymas vėluoja. Mes stengiamės sekti vairuotojus per GPS, bet mes negalime jų priverti važiuoti. Kartais įvyksta ir avarijos, kurios uždaro kelias valandomis, o tuomet tavs logistikos planavimas su optimaliu pristatymu terminu į Vokietiją tampa beprasmiu – tiesiog lauki.

Ar saugu siųsti brangią techniką į Berlyną?

Yra saugu, jei uždraudžiate. Reikia padaryti apžiūros protokolą prieš išvykdami ir uždėti plombas. Bet Berlynas – didelis miestas, ten yra ir vagysčių. Esu girdėjęs, kad kai kuriose vietose reikia vairuotojui pristatyti apsaugą, jei krovinys yra per daug kvailas. Žinoma, tai kainuoja, bet geriau sumokėti apsaugai, nei paaiškinti vadovui, kur dingo trys tonų vertės kompiuteriai.

Kodėl dalinių krovinių (groupage) terminai visada nukelia?

Todėl, kad reikia sujungti kelias siuntas iš skirtingų vietų į vieną sunkvežimį. Jei vienas klientas vėluoja pateikti prekas, tai uždelia visą sunkvežimį. Tai kaip autobusas – laukia, kol visos "keleiviai" susirenka. Esu matęs, kaip viena maža faktūra trūksta dieną ir dviem, ir visi kiti klientai tada rašo skųstis. Deja, tai yra dalinių krovinių prigimtis.

Ar galiu pats susitarti su vairuotoju dėl pristatymo laiko?

Negalima, ar tiesiog negalėtumėte. Jei jis sustojs ne prie terminavimo laiko (Time slot), jį tiesiog neįleis. Vokiški sandėliai dirba kaip šveicarių laikrodžiai, jei vėluoji 5 minučių, gali tekti laukti iki rytojaus ar net ilgiau. Viskas turi būti suplanuota iš anksto. Vairuotojams dažnai brangu stovėti eilėje, todėl jie irgi bando laikytis grafiko.

Kokios ypač dažnai pasitaiko problemos su vokiškais sandėliais?

Didžiausia problema – terminavimo sistema (Time slot). Užsiregistruoti ten tenka kelias dienas iš anksto, o tą vietą reikia atšaukti, jei vėluoji. Be to, ten būna labai griežti reikalavimai dėl švaros – sunkvežimio ratai turi būti nuplauti, kitaip gali nukreipti plauti prieš įvažiavimą. Tai suvalgo valandas, tad logistikos planavimas su optimaliu pristatymu terminu į Vokietiją turi numatyti laikui techninei apžiūrai.

Ar verta rizikuoti su firmomis, kurios siūlo per pigią kainą?

Išviso ne. Jei kaina per maža, tai greičiausiai tai yra "juodieji vežėjai", kurie neturi draudimo arba naudojasi senais sunkvežimiais. Jei įvyks avarija, jums niekas nieko neatsiskaitys. Geriau sumokėti šimtu litų daugiau ir miegoti ramiai. Matęs esu, kaip po tokių vežimų liekados ir klientams padeda, ir mums brokeriams spręsti problemas su teismais.

Kaip sužinoti, kur šiuo metu yra mano krovinys?

Turėtumėte paklausti savo brokerio ar pervežėjo dėl sekimo numerio. Dauguma dabar turi GPS sistemių, bet ne visada jie tikslūs - kartais rodo, kad važiuoja, nors jis stovi. (Čia tikrai ne visada technika veikia idealiai). Jei klausiate manęs, aš visada galiu paskambinti vairuotojui, tačiau jis gali neatsiliepti, jei vairuoja arba miega. Kantrybė čia labai svarbi.

Kaip elgtis, jei atėjo šeštadienis ir reikėjo pristatyti darbadienį?

Nors Vokietija moderni šalis, bet sandėliai šeštadieniais dažniausiai nedirba. Yra išimčių, bet jas reikia užsisakyti iš anksto. Dažnai vairuotojai turi laukti prie vartų iki pirmadienio ryto, o kai kurie atsisako važiuoti, jei žino, kad nebus įleisti. Todėl visada stengiamės planuoti logistikos planavimą su optimaliu pristatymu terminu į Vokietiją taip, kad niekas nedirbtų poilsio dienomis.

Išvada

Visas šitas chaosas atrodo baisiai, jei į jį žiūri iš šono, bet kasdienėje praktikoje tiesiog pripranti. Sėkmė priklauso ne nuo to, kiek gera jūsų GPS sistema, o nuo to, kaip gerai suprantate procesus ir sutariate su partneriais. Logistikos planavimas su optimaliu pristatymu terminu į Vokietiją nėra nei mokslas, nei meno kūrinys, tiesiog geras organizavimas ir patirtis. Pasitikėkite savo brokerio patarimais ir neskubėkite spręsti paskutinę minutę – taip išvysite, kad viskas gali būti labai netvarkinga, tačiau vis tieka pasiekiama tikslą.