perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Logistikos planavimas ir mikroautobusų taksi paslaugos Vokietijoje dažniausiai atrodo kaip du skirtingi pasauliai, bet realybėje jie susikabina kur kas dažniau, nei žmonės galvoja. Reikia parvežti darbuotojus į objektą, pristatyti mažą krovinių partiją, pervežti klientus iš Frankfurto oro uosto į Miuncheną arba suplanuoti maršrutą taip, kad niekas nelauktų pusę dienos prie sandėlio. Čia ne tik vairuotojas ir mikroautobusas. Čia laikas, dokumentai, degalai, leidimai, nakvynės, mokesčiai, eismas aplink Berlyną, Hamburgą, Kelno rajonus ir dar tie vakarietiški sandėlių langai, kurie ne visada laukia, nors sakė, kad lauks.
Tai reiškia, kad kažkas turi sutvarkyti ne tik mašiną, bet ir visą grandinę aplink ją. Kur sėda žmonės, kur kraunamas krovinys, kada reikia būti Frankfurte, kiek leidžiama stovėti prie sandėlio, ar vairuotojas neviršija darbo laiko, ar reikia kvitų, ar klientas nori vieno važiavimo, ar kelių sustojimų. Vokietijoje viskas gali atrodyti tvarkinga, bet tik iki pirmo vėlavimo. Tada prasideda skambučiai, maršruto keitimas, sandėlio apsauga ir kartais labai ilgas laukimas.
Mikroautobusas duoda vietos žmonėms, mažiems kroviniams, lagaminams, įrankiams, dokumentams, kartais net porai europinių padėklų, jei viskas labai gerai suplanuota. Ne visada, aišku. Yra situacijų, kai geriau siųsti du automobilius, nes mikroautobusu galima įstrigti su kroviniu, kurio niekas normaliai neapsaugojo. Bet bendrai paėmus, jis lankstesnis už furgoną, pigesnis už autobusą ir patogesnis, kai reikia vežti grupę iš Lietuvos į Vokietiją arba tarp Vokietijos miestų.
Ne tik. Daug kas galvoja, kad taksi reiškia tik žmones nuo durų iki oro uosto. Praktikoje mikroautobusas veža ir siuntas, ir atsargines detales, ir statybinius įrankius, ir mažas komercines partijas. Svarbu tik, kad nebūtų painiojama su oficialiu krovinių transportu, kai reikia CMR, draudimo, tinkamo krovininio transporto leidimo ir visų kitų dalykų, kurių niekas nenori aiškintis po fakto. Mažas krovinys šalia keleivių – taip, rimta komercinė krovininė operacija – jau kita istorija.
Paprastai mikroautobusai būna nuo 6 iki 9 vietų keleiviams, kartais daugiau, bet tada jau reikia žiūrėti registracijos dokumentus ir kategorijas. Vairuotojas negali tiesiog pasakyti „čia vis tiek tilps“, nes Vokietijoje kontrolė nėra toks dalykas, kurį norisi patikrinti eksperimento tvarka. Jei transporto priemonė registruota 8+1 vietoms, tiek ir vežama. O jei dar lagaminai, dėžės ir įrankiai, tada vietos staiga tampa mažiau, nei rodėsi biure prieš išvykstant.
Jeigu kalbame apie komercinį keleivių vežimą, taip, reikia žiūrėti nacionalines taisykles, licencijavimo tvarką, draudimą, vairuotojo dokumentus ir transporto priemonės tinkamumą. Jeigu tai vidinis įmonės darbuotojų vežimas, situacija gali skirtis. Jeigu tai krovinys, vėl kitas kampas. Aš nenoriu čia pasakyti „visada reikia to paties“, nes tai būtų gražu, bet neteisinga. Geriausia prieš pradedant pasitikrinti konkrečią veiklą su transporto teisine tvarka.
Taksi arba užsakomasis vežimas dažniausiai dirba pagal konkretų kliento poreikį: reikia nuvežti grupę į susitikimą, oro uostą, objektą, parodą, viešbutį. Reguliarus maršrutas turi tvarkaraštį, sustojimus, bilietus, dažnai griežtesnę sistemą. Mikroautobusas gali būti labai patogus ten, kur autobusui per didelė kaina, o automobiliui per mažai vietos. Bet tai nereiškia, kad galima dirbti chaotiškai. Chaosas Vokietijoje paprastai baigiasi kvitais ir papildomais mokesčiais.
Dažniausiai žiūrime per Lenkiją: Vilnius arba Kaunas, tada Varšuva, Poznanė, Frankfurto prie Odros pusė, toliau Berlynas, Magdeburgas, Hanoveris arba tiesiai į vakarus. Jei važiuojama į pietus, galima eiti per Čekiją, ypač kai tikslas Miunchenas, Niurnbergas arba Bavarijos regionas. Bet protingiausias maršrutas ne visada trumpiausias. Kartais geriau pridėti 80 kilometrų, kad išvengtumėte Lenkijos remontų, Vokietijos spūsčių prie Berlyno ar naktinio stovėjimo problemų.
Jei važiuojama į Berlyną, realiai reikia planuoti apie 13–16 valandų, priklausomai nuo išvykimo vietos ir sustojimų. Į Hamburgą gali būti 17–20 valandų, į Frankfurtą prie Maino apie 18–22 valandų, į Miuncheną dar ilgiau. Čia ne Google žemėlapis, kuris rodo gražų skaičių, kai niekas nestovi. Reikia palikti laiką sienoms, degalinėms, vairuotojo pertraukoms, sandėlio langams ir tam vienam klientui, kuris visada pamiršta pasą.
Verta, bet tik labai aiškiai apibrėžus ribas. Pavyzdžiui, vežate darbuotojus į Vokietijos objektą ir kartu turite dokumentų aplankus, įrankių dėžę, kelias siuntas. Tai normalu. Bet jei vienas klientas nori vežti 300 kg metalinių detalių šalia keleivių, tai jau nebe „truputis krovinio“. Turi būti saugumas, tvirtinimas, draudimas, atsakomybė. Kitaip viena maža smulkmena gali sugadinti visą logistikos planavimą ir mikroautobusų taksi paslaugas Vokietijoje.
Frankfurtas prie Maino dėl oro uosto ir finansų sektoriaus, Miunchenas dėl parodų ir verslo susitikimų, Berlynas dėl renginių ir tarptautinių komandų, Hamburgas dėl uosto, Diuseldorfas dėl prekybos ir oro uosto, Kelno regionas dėl logistikos centrų. Dar Štutgartas, Niurnbergas, Leipcigas, Dortmundas. Kiekvienas miestas turi savo nervą. Frankfurte viskas brangu ir greita, Hamburge oro sąlygos gali griauti planus, Miunchene spūstys nėra juokas.
Ne visada. Miestuose stovėjimas yra brangus, ribotas, kontroliuojamas. Sandėliuose dažnai reikia iš anksto registruoti numerį, vairuotoją, atvykimo laiką. Jei vėluoji 20 minučių, langas gali būti uždarytas. Jei atvyksti anksčiau, vis tiek gali laukti aikštelėje. Dideliuose logistikos parkuose prie Dortmundo, Duisburgo ar Leipcigo viskas organizuota, bet ne visada lanksčiai. Mažame miestelyje gali būti lengviau, tik jei žinai, kur tiksliai sustoti.
Pirmiausia skambinti, ne spėlioti. Tada pasakyti realų atvykimo laiką, ne „greitai būsiu“, nes „greitai“ sandėlio vadybininkui nereiškia nieko. Reikia žinoti, ar langas dar galioja, ar galima perkelti, ar reikės mokėti už laukimą. Jei vėlavimas dėl spūsčių, reikia pateikti informaciją, kartais screenshot, kartais ne. Blogiausia – tylėti. Tyla sandėliuose dažnai reiškia, kad tavo krovinys ar žmonės tampa mažiau svarbūs nei tie, kurie bent jau atsakė.
Kainos labai skiriasi. Paprastas vietinis pervežimas mieste gali prasidėti nuo 60–100 eurų, ilgesnis maršrutas tarp miestų gali būti 300–800 eurų, o tarptautinis maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją dažnai skaičiuojamas pagal dieną, vairuotojo laiką, degalus, kelio mokestį ir nakvynę. Jei reikia laukti, krauti, važinėti po kelis adresus, kaina auga. Kai kurie klientai nustemba, bet mikroautobusas nėra taksi iš programėlės su fiksuota kaina. Čia yra gyvas darbas.
Nes pirminė sąmata dažnai daroma pagal idealų scenarijų. Tada atsiranda laukimas, papildomas adresas, naktinis iškvietimas, mokamas parkavimas, keltas, krovos pagalba, muitinės dokumentų tikrinimas, neteisingai nurodytas krovinio svoris. Kartais klientas sako „tik trumpai sustosime“, o tas trumpai tampa valanda. Aš nesakau, kad visi taip daro specialiai. Daugelis tiesiog nemato visos grandinės. Bet sąskaitoje vis tiek atsispindi ne tik kilometrai.
Ne visada. Degalai svarbūs, ypač kai važiuojama per visą Vokietiją nuo Hamburgo iki Miuncheno ar iš Lietuvos į Ruhrą. Bet vairuotojo darbo laikas, nakvynė, amortizacija, draudimas, techninė apžiūra, žieminės padangos, vinjetės ar mokestinės sistemos gali sudaryti didelę dalį. Dar reikia nepamiršti, kad mikroautobusas su 9 vietomis degalų sunaudoja daugiau nei lengvasis automobilis. Jei viskas pilna, vienam žmogui išeina pigiau, jei pustuštis – jau skauda.
Galima, ir tai yra viena iš normalių logistikos taupymo vietų. Pavyzdžiui, vežate darbuotojus į Frankfurto regioną, o atgal galite paimti mažą siuntą arba kitą grupę iš Miuncheno pusės. Bet tai turi būti suderinta taip, kad vienas klientas nelauktų dėl kito. Derinimas atrodo paprastas tik lentelėje. Realybėje vienas vėlavimas griuna visą grandinę. Geras planas turi atsarginį laiką, o ne tik gražią kainą.
Parkavimas, laukimo laikas, krovos pagalba, naktinis mokestis, mokamos autopistas, keltai, nakvynė, maistas, telefono ryšys, papildomas draudimas, dokumentų tvarkymas. Dar būna smulkmenos: užraktas, kurio negalima atrakinti, sandėlio apsaugos mokestis, neteisingas įvažiavimas į pramonės zoną. Viena iš tų vietų, kur žmonės nustemba, yra Vokietijos miestų aplinkosaugos zonos. Jei transportas netinka, gali tekti keisti planą, o tai kainuoja.
Ne visada, bet dažnai pigumas slepia kažką. Gal nėra normalaus draudimo, gal vairuotojas dirba per ilgai, gal transportas senas, gal sąmatoje nėra laukimo, krovos ar grįžimo. Aš mačiau labai normalių mažų vežėjų, kurie dirba sąžiningai ir pigiau už didelius. Mačiau ir tokių, kurie pasiūlo gražią kainą, o paskui klientas moka du kartus. Todėl reikia žiūrėti ne tik į sumą, bet ir į tai, kas tikrai įtraukta.
Priklausomai nuo veiklos, gali prireikti transporto registracijos dokumentų, draudimo, vairuotojo pažymėjimo, darbo laiko įrodymų, keleivių sąrašo, užsakymo patvirtinimo, komercinio vežimo leidimo ar įmonės dokumentų. Jei vežamas krovinys, gali būti sąskaita, CMR, krovinio aprašymas, draudimo sąlygos. Čia aš šiek tiek atsargus, nes taisyklės keičiasi, o kiekvienas atvejis turi savo niuansų. Geriau pasitikrinti prieš kelionę nei aiškintis kelkraštyje.
Ne visada taip pat, bet taikomas vis tiek. Keleiviniame transporte yra savo taisyklės, pertraukos, vairavimo laikas, poilsis. Jei mikroautobusas naudojamas komerciniam vežimui, negalima galvoti, kad „čia mažas automobilis, galima važiuoti kiek nori“. Vokietijoje kontrolė rimta, ypač kai matyti užsienio numeriai, grupė keleivių ir pavargęs vairuotojas. Be to, pavargęs vairuotojas nėra ekonomija. Tai rizika.
Gali reikėti, ypač kai transporto priemonė naudojama komerciniam keleivių vežimui ir viršija tam tikras ribas. Bet čia vėl reikia žiūrėti konkrečią transporto priemonę, registraciją, naudojimo paskirtį ir nacionalines taisykles. Aš nesu teisininkas, todėl šitoje vietoje geriau nesuklysti pasitikint atmintimi. Tachografas, jo nebuvimas, duomenų kortelės, įrašai – tai ne smulkmena. Jei kas nors sako „nereikia, visi taip daro“, aš paprašau parodyti, kur taip parašyta.
Paprastai: saugos diržai visiems, normalus sėdėjimas, krovinys pritvirtintas, vairuotojas pailsėjęs, maršrutas realus. Skamba banaliai, bet daug problemų kyla iš buitinių dalykų. Lagaminai guli ant sėdynių, įrankių dėžė neužfiksuota, žmonės sėdi su kavos puodeliais ant kelių, o vairuotojas bando pasivyti grafiką. Vokietijoje keliai geri, bet ne visur. Žiemą Bavarijoje ar Harco regione situacija greitai pasikeičia. Saugumas yra logistikos dalis, ne priedas.
Galima, bet reikia papildomai žiūrėti vaikiškas kėdutes, amžių, ūgį, sėdėjimo vietas ir tėvų sutikimus, jei vaikai keliauja su grupe. Negalima tiesiog įkišti penkių vaikų į galą su kuprinėmis. Jei tai mokyklinė grupė, sporto komanda ar šeimos kelionė, reikia aiškios atsakomybės. Vokietijoje už saugumą žiūri gana griežtai. Be to, vaikai kelionėje vėluoja kitaip nei suaugę – tai faktas, ne priekaištas.
Pirmiausia saugumas: žmonės nuo kelio, avariniai žibintai, trikampiai, jei reikia – policija ir greitoji. Tada dokumentai, nuotraukos, draudimo informacija, įmonės kontaktai. Negalima tiesiog paspausti ranką ir važiuoti toliau, ypač jei yra keleiviai ar krovinys. Vėliau reikia pranešti klientui, pakeisti maršrutą, galbūt atsiųsti kitą transportą. Tokios situacijos nemalonios, bet jos parodo, ar logistikos planavimas ir mikroautobusų taksi paslaugos Vokietijoje tikrai gerai sutvarkytos.
Reikia pateikti adresus, laiką, žmonių skaičių, bagažo kiekį, ar bus krovinys, kontaktinį asmenį vietoje, specialius poreikius. Jei tai sandėlis, reikia nurodyti langą, įvažiavimo taisykles, numerio registraciją. Jei tai oro uostas, reikia skrydžio numerio ir terminalo. Kuo daugiau smulkmenų pasakoma iš anksto, tuo mažiau skambučių kelyje. Ir taip, adresas „prie didelio sandėlio“ nėra adresas.
Kad bus daugiau lagaminų. Kad vienas žmogus išlips kitur. Kad krovinys sveria ne 20 kg, o 80. Kad sandėlis dirba tik iki 15 valandos. Kad reikia laiptų, ne lifto. Kad vairuotojas turės palaukti. Kad dokumentai bus ne pas vieną asmenį. Dažniausia klaida – manyti, jog viskas „aišku iš konteksto“. Logistikoje kontekstas neveikia taip gerai kaip tikslus adresas ir laikas.
Jei keleiviai iš Lietuvos, vyresni žmonės, darbuotojų grupė ar šeima, tai labai padeda. Vairuotojas gali paaiškinti, kur sustoti, kaip elgtis sandėlyje, ką daryti oro uoste, kaip persiorientuoti Vokietijoje. Bet svarbiausia ne kalba, o patirtis. Gali būti puikus vokiškai kalbantis vairuotojas, kuris nemoka dirbti su žmonėmis, ir atvirkščiai. Reikia žiūrėti į realų darbą, ne tik į skelbimą.
Jei pagrindinis tikslas – žmonės, mikroautobusas. Jei pagrindinis tikslas – krovinys, furgonas. Jei reikia ir žmonių, ir daiktų, reikia skaičiuoti vietą bei saugumą. Furgonas patogesnis kroviniui, bet žmonėms gali būti mažiau patogus, ypač ilgesnėje kelionėje. Mikroautobusas geresnis keleiviams, bet krovinio vieta ribota. Kartais geriausias sprendimas yra du transportai, nors klientui iš pradžių atrodo, kad tai per daug.
Reikia tiksliai suderinti langus, paruošti žmones iš anksto, turėti kontaktą vietoje, nurodyti, kas pasitiks, ir nepalikti krovos paskutinei minutei. Jei sandėlis duoda 30 minučių, tos 30 minučių turi būti naudojamos, o ne ieškoma dokumentų bagažinėje. Kartais verta sumokėti už papildomą pagalbą krovai, nes laukimo mokestis gali būti brangesnis. Taip, tai nepatogu girdėti, bet dažnai tiesa.
Galima, jei tai neardys darbo laiko, keleivių saugumo, sandėlio langų ir kainos. Mikroautobusas yra lankstus, bet ne gumos. Jei klientas sako „pakeliui sustokime dar prie trijų adresų“, reikia perskaičiuoti laiką ir kaštus. Vokietijoje vienas papildomas sustojimas pramoniniame rajone gali pridėti pusvalandį dėl įvažiavimo, apsaugos ir išvažiavimo. Lankstumas gerai, bet ne chaoso kaina.
Reikia žinoti skrydžio numerį, terminalą, keleivių skaičių, bagažą, galimus vėlavimus. Frankfurto oro uostas yra didelis ir kartais painus, Miunchenas taip pat nėra mažas. Vairuotojas turi žinoti, kur laukti, kaip susisiekti, kur galima trumpai sustoti. Jei skrydis vėluoja, laukimas gali kainuoti. Jei keleiviai ilgai laukia bagažo, planas griūna. Todėl geri pervežimai visada turi ryšį ir rezervinį laiką.
Reikia žinoti objekto adresą, darbo pradžios laiką, ar yra apsauga, ar reikia darbo batų, ar žmonės vežasi įrankius. Statybų objektuose dažnai negalima tiesiog privažiuoti prie durų. Gali būti parkavimo zona, registracija, asmeninės apsaugos priemonės. Jei darbuotojai vėluoja dėl pusryčių, objektas dėl to nepradės dirbti anksčiau. Čia logistikos planavimas ir mikroautobusų taksi paslaugos Vokietijoje susiduria su labai praktiška realybe.
Galima vežti nedidelius baldus, jei jie telpa, saugiai sutalpinti ir nepažeidžia keleivių. Bet persikraustymas su daugybe baldų nėra mikroautobusų taksi paslauga. Ten reikia furgono, pakrovėjų, apsaugos medžiagų, kartais liftų rezervacijos. Žmonės kartais bando įkišti sofą pro šonines duris, o tada prasideda drama. Geriau prieš kelionę pasakyti tiesą: ką vežate, kiek tai sveria, kur reikia įnešti.
VIP pervežimas reiškia ne tik švaresnį mikroautobusą. Reiškia tikslumą, diskretiškumą, geresnį ryšį, galimybę derinti maršrutą, pagalbą su bagažu, dažnai aukštesnius reikalavimus vairuotojui. Paprastas pervežimas gali būti visiškai normalus, tik be papildomo komforto sluoksnio. Kartais klientas sako „mums reikia VIP“, nors realiai reikia, kad vairuotojas neprašautų oro uosto terminalo. Bet jei svarbu įvaizdis, tada detalės jau turi reikšmės.
Labai tinka. Parodos Frankfurte, Miunchene, Hanoverio parodų centre, Diuseldorfe reikalauja tikslaus žmonių judėjimo. Reikia vežti komandas nuo viešbučio iki stendo, klientus iš oro uosto, dokumentus tarp salių, kartais mažus eksponatus. Dideliuose renginiuose parkavimas ir eismas gali būti košmaras. Todėl maršrutas turi būti suderintas su renginio logistika, ne tik su Google Maps.
Tai reiškia, kad reikia greitai rasti transportą, vairuotoją, patikrinti dokumentus, suderinti kainą ir maršrutą. Kartais įmanoma, ypač jei maršrutas paprastas ir yra laisvas vairuotojas. Bet last minute retai būna pigus. Gali tekti mokėti už naktinį iškvietimą, tuščią grįžimą, skubų rezervavimą. Be to, skubant lengva pamiršti adresą ar krovos sąlygas. Todėl geriau neskubėti bent planavimo etape.
Žiūrėkite į patirtį, transporto būklę, draudimą, vairuotojų kalbas, atsiliepimus, aiškią kainodarą. Paprašykite parodyti, kas įeina į kainą: laukimas, krovimas, parkavimas, grįžimas, naktinis mokestis. Geras tiekėjas neklausys tik „kiek žmonių“, jis paklaus ir apie bagažą, laiką, adresus, kontaktus. Jei viskas atrodo per gražu ir per pigu, verta pasitikrinti, kur slypi kabliukas.
Nes tas partneris pradeda pažinti jūsų žmones, objektus, dokumentus, įpročius, rizikas. Antras reisas jau eina lengviau, trečias dar lengviau. Mažiau klaidų adresuose, mažiau aiškinimų sandėliuose, greitesnis reagavimas, kai kažkas atsitinka. Logistikoje pasitikėjimas taupo daugiau nei kelios eurų nuolaidos. Tiesa, jei partneris dirba blogai, tai pasitikėjimas greitai baigiasi. Bet geras partneris yra vertas ilgesnio ryšio.
Taip, pageidautina. Net jei viskas sutarta telefonu, gerai turėti raštu adresus, laiką, kainą, žmonių skaičių, krovinio aprašymą, kontaktus. Vėliau mažiau ginčų. Žinau, kad žmonės mėgsta „viskas aišku“, bet po trijų savaičių visi aišku supranta skirtingai. Rašytinis patvirtinimas nėra biurokratija, tai apsauga abiems. Ypač tarptautiniuose reis tarp Lietuvos ir Vokietijos.
Jei užsakymas paprastas ir artimiausiu metu, greitumas svarbus. Bet jei tiekėjas vėluoja atsakyti planavimo etape, jis greičiausiai vėluos ir problemai įvykus. Tai nepatogus pastebėjimas, bet dažnai teisingas. Geriau iš anksto sužinoti, ar žmogus tvarkingas, ar tik tada, kai mikroautobusas stovi Kaune be vairuotojo. Žinoma, visi kartais užsiėmę, bet logistikoje komunikacija yra dalis paslaugos.
Galima, ypač jei reisų daugiau, maršrutai kartojasi, laikas lankstus arba galima derinti su kitais užsakymais. Bet nereikėtų spausti kainos žemiau realaus kašto. Tada kažkas bus sumažinta: laikas, draudimas, vairuotojo poilsis, transporto būklė. O tai grįžta klientui. Normalus derėjimas yra apie aiškumą ir apimtį, ne apie tai, kad kas nors dirbtų nuostolingai.
Neaiški kaina, vengimas rašyti sąlygas, senas ar nešvarus transportas be priežiūros įrodymų, agresyvus bendravimas, pažadai „bus kaip nors“, nenoras atsakyti į paprastus klausimus. Dar blogiau, kai sakoma, jog dokumentai „nereikalingi“, nors veikla komercinė. Aš nemačiau, kad blogas tiekėjas staiga pasitaisytų svarbaus reiso dieną. Todėl geriau rinktis nuobodžiai tvarkingą partnerį nei charizmatišką chaosą.
Logistikos planavimas ir mikroautobusų taksi paslaugos Vokietijoje veikia tada, kai detalės sutvarkytos prieš kelionę, o ne kelyje. Reikia žinoti maršrutą, žmones, krovinius, dokumentus, kainas, laukimo sąlygas ir rizikas. Vokietija nėra vieta, kur galima važiuoti „kaip nors“, ypač kai kalbama apie komercinį vežimą. Geras mikroautobusas, patyręs vairuotojas ir aiškus planas sutaupo daugiau nei pigiausia pasiūlyma.