Logistikos patikimumas pervežant dalinius krovinius į Vokietiją: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, turiu pripažinti, dažnai girdžu vieną tą patį – klientams svarbiausia yra kaina, o ne tai, kaip tai tikrai veikia. Kai kalbame apie dalinius krovinius, arba LTL (Less than Truckload), situacija dar labiau komplikuojasi, ypač kai kelias veda į Vokietiją. Vokietija – tai ne tik didžiausia rinka, bet ir viena griežčiausių, o logistikos patikimumas pervežant dalinius krovinius į Vokietiją dažnai lieka ant popieriaus, nes realybėje kelyje įvyksta viskas, kas tik įsivaizduojama. Štai kodėl verti žinoti nebeišreikštini dalykai, kuriuos niekas nesako komerciniame pasiūlyme.

Pagrindai ir kas laukia kelyje

Kas tas dalinis krovinys ir kodėl tai brangu?

Dalinis krovinys, kitaip LTL, yra tada, kai jūsų prekės neužpildo viso sunkvežimio ir jos keliauja kartu su kitų klientų siuntomis. Atrodo paprasta, bet iš tikrųjų tai šou. Viskas turi būti perfektviai supakuota, nes krovinys bus perkraunomas ne vieną kartą tarp terminalų, o kaina brangi dėl to, kad vairuotojas turi suktis po penkis-šešis sandėlius, kad surinktų pilną furgoną. Vienintelis būdas taupyti čia – yra laikas, jei galite laukti, kai surinks pilną mašiną.

Ar tikrai reikia dėžės, ar galiu tiesiog uždėti ant paletės?

Gerbkite save ir savo prekes – dėkite į dėžes. Esu matęs tūkstančius kartų, kaip ant atviros paletės stovintys maišeliai su buitinėmis chemijomis nuvirsta, kai vairuotojas staigiai stabdo Vokietijos automagistralėje. Jei norite logistikos patikimumas pervežant dalinius krovinius į Vokietiją išlikti aukštas, investuokite į kokybišką pakavimą. Nėra nieko blogiau, nei gauti skundą dėl sutrintų dėžių, kurias buvote tingę uždėti.

Kiek laiko tikrai užtrunks šis pervežimas?

Niekas nesakys tiesos, bet aš sakysiu – planuokite mažiausiai savaitę, o jei reikia į toliau esantį Miuncheną, tai gal ir daugiau. Nors atstumas iki Berlyno yra vos kelios šimtai kilometrų, terminalų eilės gali užtrukti po dvi paras. Vokietai dirba tiksliai, bet jei vairuotojas pavėluoja į terminą, jis praleidžia savo „langą“ ir laukia kito. Tai realybė, ne reklamos šūkis.

Kodėl kaina pasikeitė per naktį?

Kuro kainos, mokesčiai už važiavimą keliais (vokiškas „Maut“) ir, svarbiausia, vietos terminale. Jei paskutinę minutę reikia išskirti vietą dideliame Hamburge, kaina šuoliais kyla aukštyn. Taip pat, jei jūsų prekės sveria daugiau, negu nurodėte dokumentuose, vairuotojas gali tiesiog neimti krovinio arba reikalauti papildomų pinigų vietoje.

Ar saugu siųsti brangius daiktus LTL būdu?

Sąžiningai? Ne, nebent turite gerą draudimą. Daliniai kroviniai ypač pažeidžiami, nes juos dažnai perkrauna. Vieną kartą turėjau klientą, kuris siuntė brangų elektroniką be vidinės pakuotės – rezultatas buvo tragiškas. Naudokite tik patikimas, sertifikuotas logistikos kompanijas, jei vertinate turtą daugiau nei laiką.

Dokumentai ir pinigai (nuo ko prasideda galvos skausmai)

Kokius dokumentus būtinai reikia pateikti?

Būtinai sąskaitą-faktūrą, važtaraštį (CMR) ir, jei reikia, eksporto deklaraciją. Be jokių išimčių. Vokietijos muitinė labai griežta, jei trūksta bent vieno parašo ar datos, viskas gali stovėti pasienyje dienomis. Geriau paduokite viską PDF formatu iš anksto, kad vadybininkas spėtų patikrinti.

Kas tas CMR draudimas ir ar jis padės?

CMR draudimas yra privalomas, tačiau jo limitai dažnai būna žemi, pvz., 8,33 SDR už kilogramą. Jei vežate auksą ar brangiausią elektroniką, ši suma nepadės. Tada reikia specialios draudimo polisos. Daugelis klientų sužino tai tik tada, kai krovinys jau dingęs arba sugadintas, o tada vėluoti.

Kaip vyksta atsiskaitymas – išankstinis ar po pristatymo?

Dauguma kompanijų dabar reikalauja išankstinio apmokėjimo, ypač dirbant su naujais klientais, nes „paskutinis kilometras“ mokesčiai Vokietijoje gali būti staigmena. Nors kartais sutinkame ir atidėtųjų mokėjimų, bet tik tada, jei turime ilgalaikę sutartį.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti prekes?

Tai košmaras. Jei vokietis atsisako priimti siuntą dėl klaidų dokumentuose ar pažeidimų, krovinys gali būti nukreiptas į sandėlį laikinam saugojimui. Ten mokestis už dieną gali siekti šimtus eurų. Visada patikrinkite, ar gavėjas tikrai laukia siuntos, prieš išsiunčiant ją.

Ar galima mokėti už pervežimą gavėjui?

Taip, tai dažnai atsitinka, kai prekybos tarpusavio sąlygos nurodo „FRANKO“ ar „DDP“. Tada visus mokesčius apmoka siuntėjas Lietuvoje, o gavėjas tiesiog pasiima prekes. Svarbiausia aiškiai užrašyti tai CMR važtaraštyje, kad nebūtų nesusipratimų vietoje.

Kas vyksta su PVM mokesčiais?

Jei esate PVM mokėtojas, vežate į kitą ES šalį, tai yra atleidžiama apyvarta (0 proc.). Bet jei PVM nurodyte neteisingai arba jūsų PVM kodas neveikia, vokiška muitinė gali priversti sumokėti Vokietijos PVM, o tai jau 19 proc. nuo vertės. Būkite atidūs.

Ar reikia EX1 dokumentų, jei prekės ne iš ES?

Jeigu prekės atkeliauja iš trečiosios šalies, pvz., iš Kinijos į Vokietiją per Lietuvą, tai būtinai reikia T1 dokumento, kuris užtikrina, kad muitai sumokėti galutiniame taške. Be to, prekės gali būti sustabdytos bet kurioje vietoje patikrai.

Kas gali nuklysti (realijos, kurių nenorite girdėti)

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Dingsta retai, bet vėluoja – dažnai. Vieną kartą mūsų krovinys su buitinės technika „žaidė“ hide-and-seek trijose skirtingose šalyse dvi savaites. Sistemos rodo „transite“, bet niekas nežino, kur jis fiziškai stovi. Logistikos patikimumas pervežant dalinius krovinius į Vokietiją (ypač dideliuose terminaluose) priklauso nuo to, kaip gerai pažymėtas jūsų koliažas.

Kas daryti, jei paletė sugadinta?

Skubiai darykite nuotraukas vietoje, kol vairuotojas dar ten yra. Be nuotraukų ir vairuotojo pastabos CMR, draudimo kompanija tikrai atmoks jūsų pretenziją. Vokietijos terminalų keltuvininkai neatsargūs – jie stumia paletes viena į kitą, kaip lego kubus.

Kodėl vairuotojas nenori iškrauti?

Gal dėl to, kad jis pavėlavo ir jo jau nebekalbės terminale, arba jis tiesiog pavargęs po 12 valandų vairo. Vokietijoje yra griežti poilsio režimai. Jei vairuotojas privers iškrauti nelegaliu laiku, gauti didelę baudą. Tai reiškia, kad jūsų krovinys gali likti furgone iki ryto.

Ar galima keisti pristatymo adresą po išvykimo?

Galima, bet tai kainuos brangiai. Jei mašina jau pakeliui arba jau atvyko į terminalą, adreso keitimas reiškia papildomą maršrutą ir laiką. Kartais papildomai už tai imama net 150–200 eurų, priklausomai nuo to, kaip toli reikia važiuoti atgal.

Kas yra „paskutinis kilometras“ problema?

Vokietijoje „paskutinis kilometras“, t.y. pristatymas į mažus miestus arba su keltuvu, gali kainuoti dvigubai brangiau nei įprastai. Daugelis brokerių apie tai nieko nesako, o klientas vėliau nustemba, kad gavo papildomą sąskaitą už pristatymą į „vidur miško“ kaimą.

Ar saugu siųsti maisto produktus?

Tik jei laikote šaltkrovės režimą. Jei vairuotojas užsidaro mašiną vasarą penkioms valandoms, temperatūra viduje pakyla iki 40 laipsnių. Maistas sugenda. Reikia ne tik termografo, bet ir garantų, kad vairuotojas nebus išjungęs agregato.

Kas vyksta, jei vairuotojas sužeidžiasi?

Tada viskas sustoja. Mašina gali būti konfiskuota arba perkrauta į kitą transportą, o tai užtrunka dienomis. Turime tokį atveją buvę, kai vairuotojas susirgo gripu, o krovinys gulėjo ligoninės stovėjimo aikštelėje tris dienas, kol radome pakeitimą.

Vokietijos specifika ir terminalai

Ar visi vokiški terminalai tokie griežti?

Dauguma taip, ypač didžieji, kaip „Dachser“ ar „Kuehne + Nagel“. Ten viskas fiksuojama skaneriu, net mažiausias pažeidimas. Mažesnėse šeimyninėse firmose santykis gali būti labiau žmogiškas, bet ir greitis gali būti lėtesnis.

Kodėl taip ilgos eilės į terminalus?

Pandemijos metu tai buvo katastrofa, dabar šiek tiek geriau, bet vis dar eilės būna. Vairuotojai stovi valandomis, kad tik pateiktų dokumentus. Tai valandos, kurios neapmokamos, bet kurios įeina į galutinę kainą.

Ar reikia vokiškų etiketėų?

Labai rekomenduoju. Jei ant paletės viskas parašyta lietuviškai, vokiškas keltuvininkas gali suprasti tai kaip „kita šalis“ ir nustumti į blogiausią kampą arba net nuspresti, kad tai ne tas krovinys. Vokiškas užrašas „Fragil“ arba „Nicht stapeln“ padeda išvengti nelaimės.

Kaip elgtis su vokiška muitine?

Jie tikslūs, bet teisingi. Jei viskas tvarkingai – jums net nereikės išlipti iš mašinos (arba net susisiekti). Bet jei trūksta deklaracijos, jie neduoda jokių išimčių. Geriau turėti gerą brokerį, kuris kalba vokiškai, nei mėginti paaiškinti angliškai su „google translate“.

Ar įmanoma pristatyti tiesiai į gamyklą?

Taip, tai vadinama „direct delivery“, bet tai kainuoja brangiau nei per terminalą. Jei jūsų krovinys užima daugiau nei 3 vietas, gali būti pigiau rasti pilną mašiną (FTL), o ne gabenti dalinį.

Kas daryti, jei prekės netelpa į nurodytą vietą?

Tai dažna problema, kai klientas paskelbia matmenis „iš akies“. Vokietijoje jei prekės išsilenkia už paletės ribų, gali būti paskaičiuota papildoma vieta (LDM). Už kiekvieną išsilenkusį centimetrą reikia sumokėti.

Ar reikia specialių leidimų miestuose?

Kai kurie miestai, pvz., centrinis Frankfurto ar Miuncheno rajonas, turi apribojim sunkiesiems automobiliams dieną. Ten reikia specialių leidimų arba pristatyti naktį. Planuokite tai iš anksto, kitaip mašina tiesiog neįvažiuos.

Kokios paletės priimamos?

Geriausia EUR paletė (120x80 cm). Jei atvešite savo nestandartinę arba blogai sutvirtintą „čiužinį“, gali būti, kad jos nepriims. Vokietai labai mėggo standartus (ypač muitininkai). (na, bent jau dauguma jų).

Kaip sekti, kur yra mano krovinys?

Sistemos rodoma vieta dažnai būna sena. Geriausia tiesiog skambinti vadybininkui. Nors ir aš kartais patį save užduodu klausimą – ar ši sistema tikrai veikia? Kartais rodo, kad mašina Vokietijoje, o ji tik važiuoja pro Lenkijos sieną.

Galutiniai patarimai ir išvados

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Niekada. Pigiausias pasiūlymas dažniausiai slepia paslėptus mokesčius, senas mašinas arba riziką, kad krovinys nukels į šalį. Logistikos patikimumas pervežant dalinius krovinius į Vokietiją kainuoja pinigus, bet jis sutaupo nervus.

Ką daryti, jei įvyko incidentas?

Skambinti draudimo kompanijai ir nedelsiant. Kiekviena valanda delsimas mažina šanse gauti kompensaciją. Be to, nedarykite savo nuomonių – laukite oficialios pažangos.

Ar ateityje keisis ši sritis?

Tikrai, automatizacija ir elektroniniai važtaraščiai ateina, bet žmogaus faktorius išliks. Kol vairuotojas yra žmogus, klaidos bus daromos. Tiesiog reikia būti pasiruošusiam.

Kaip pasiruošti geriausiai?

Supraskite savo krovinį. Jei jis trapus, sveriantis keletą tonų arba keistos formos – pasakykite iš karto. Niekas nemėgsta netikėtumų, ypač vokiškame terminale.

Gal koks patarimas iš aštrių?

Neklauskite kainos, klauskite, kas atsitiks, jei kažkas nuvirs. Atsakymas parodys, ar verta dirbti su ta firma.

Ar visada verta vežti į Vokietiją?

Nors sudėtinga, tai didžiausia rinka. Pinigai ten yra, bet ir reikalavimai aukšti. Jei sugebate susitvarkyti su Vokietijos logistika, kitos šalys atrodys kaip vaikų žaidimas.

Ar galiu pasitiki savo vadybininku?

Patikrinkite jo patirtį. Jei jis dirbo tik metai, gali nežinoti niuansų. Rinkitės tų, kurie matė „viską“ – nuo sudegusių mašinų iki dingusių konteinerių.

Išvada

Viskas apie logistikos patikimumą pervežant dalinius krovinius į Vokietiją sumažėja iki vieno: dėmesio detalėms ir sąžiningumo. Nėra būdo užtikrinti 100 proc. efektyvumo, kai kelyje yra per daug kintamųjų, nuo oro sąlygų iki vokiško muitininko nuotaiko, bet galima sumažinti rizikas. Nenusileiskite ties pigiausiu pasiūlymu, investuokite į pakavimą ir dokumentus, ir, svarbiausia, kalbėkite tiesiai su savo logistikos partneriu. Tokiu būdu, net ir atsiradus problemoms, jas bus lengviau išspręsti be didelių nuostolių. Geriau iš anksto pasirūpinti, nei vėliau gailėtis.