Logistikos patarimai efektyviam daiktų gabenimui į Vokietiją: tiesiogiai iš vairo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt ketverius metus ir galiu pasakyti vieną – teorija knygelėse nuo tikrovės stipriai skiriasi. Kiekviena kelionė į Vokietiją turi savo niuansų, kurių neišmoksi jokiu kursu. Dažnai klientai klausia, kaip viskas vyksta, tikėdamiesi girdėti idealų pasakojimą apie lygius kelius ir šypsojusius muitininkus, tačiau realybėje kartais tenka siaubti ir spręsti problemas ant kelio. Tiesioginiai logistikos patarimai efektyviam daiktų gabenimui į Vokietiją suteikia daugiau naudos nei šaltas professionalumas, todėl štai jums mano nuomonė be jokių apgailestojimų.

Dokumentų chaosas ir muitinė

Ar tiesiog CMR lapas užtenka, ar reikia daugiau?

Daug kas mano, kad užtenka vieno CMR, bet tai yra didelė klaida. Vokiškai muitininkai reikalauja, kad viskas būtų tvarkingai surašyta ir sutvirtinta, be jokių nesutapimų. Jeigu dokumente parašyta „20 pakių“, o realiai yra dėžės su prekėmis – gausite problemų. Geriau dar kartą patikrinti visas sąskaitas faktūras ir pridėti priedus, nei laukti valandas pasienyje kol kas nors nuspręs, ką daryti su tavo krovininiu. Aš kartą praleidau visą naktį ties Lenkijos-Vokietijos riba tik todėl, kad vienas skaičius nuėjo į šalį.

Kas daryti, jeigu vokiškai dokumentai neatitinka lietuviškų?

Tai klasika. Lietuvoje išrašome sąskaitą, o Vokietijoje jie nori savo formos, pvz., INTRASTAT, jeigu reikia. Negaliuk tiesiog pasakyti „nežinau“, reikia susisiekti su savo logistiku ir ištaisyti dalyką iš karto. Kartais tenka tiesiog papildomai paaiškinti klientui, kas yra kas, kitaip jie nepriims siuntos. Vokietijos daiktų gabenimas reikalauja tikslumo, todėl jei matai nesutapimą, šaukis pagalbos, o ne vairuok toliau tikiuosi geriausio.

Ar verta rūpintis eksporto deklaracijomis iš anksto?

Absoliučiai taip. Nors dabar daugelis dalykų elektroniniai, bet senas geras „popierius“ vis dar veikia kaip draugas. Jeigu turi tarpininką, leidžiam jiems susitvarkyti visus šituos nenuobodžius darbus, kol tu važiuoji. Prarasti laiką ties terminalu dėl to, kad nėra numerio, yra viena smulkiausių, bet erčiausių klaidų. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – laukiant degalai brangsta (nors dabar jie ir taip brangūs).

Kodėl kartais reikia tiek daug priedų prie sąskaitos?

Vokiečiai mėgsta tvarką, tai žinome. Jeigu gabeni maistą ar chemikalus, būtinai reikia sertifikatų, atitikties deklaracijų ir daržovių. Vieną kartą vežiau paprastus baldus ir maniau, kad viskas gerai, bet klientas reikalavo, kad būtų nurodyta medžiagos sudėtis lietuviškai ir vokiškai. Be to buvo šiūbtelėjimas, kad greičiau atsiimtų, jeigu viskas bus ant rankos. Efektyvus daiktų gabenimas į Vokietiją prasideda ne tuomet, kai užvedi variklį, o tada, kai padedi paskutinį antspaudą ant popieriaus.

Ar galiu vežti prekes be sutarties su gavėju?

Techniškai gali, bet praktiškai – nerekomenduoju. Jeigu atvažiuoji į sandėlį Duisburge, o ten niekas nesitiki tavęs, gali būti, kad nebeisišversi iš ten. Turi turėti bent žinutę, kad gali įvažiuoti, kitaip jie tiesiog uždarys vartus. Ypač jeigu tai didelės mažmeninės prekybos tinklų bazės, ten saugumas kaip kareivinėse.

Vairavimas ir kelių nuotykiai

Ką daryti, jeigu pasigirsta „Stau“ ženklas?

O čia jau tikras išbandymas nervų. Vokietijoje spūstys yra kaip lietus Laplandijoje – normalus reiškinys. Jeigu matai raudoną spindulį, geriau nedžiūkėk ir nenaudok telefonu, nes baigtis gali būti raudona. Galiu pasakyti, kad kažką praleisi vėliau, bet ramybės čia svarbiausia (nors pats ir įsižeidžiu, kai stoviu valandas). Geriau turėti butelį vandens ir užsimieti laiką.

Ar galiu važiuoti šalikelėmis, kad sutaupyčiau?

Kodėl gi ne, jeigu turi mažą sunkvežimį, bet jeigu 3,5 tonos viršiji – neskubėk. Maut (kelių mokesčiai) tenka mokėti už beveik visą kelių tinklą, o bandymas juos apeiti baigiasi milžiniškomis baudomis. Vieną kartą mačiau lenką iš Lietuvos, kuris bandė taip padaryti ties Frankurtu, ir jo vairuotojo pažymėjimą nukonfiskavo. Logistikos patarimai efektyviam daiktų gabenimui į Vokietiją niekada nesakys „apybraižyk kelią“, o pasakys „mokėk ir važiuok“.

Kur geriausia užsimesti pernakvojimui?

Nebūtinai poilsio zonoje prie autostrados, kur kaina kyla iki 25 eurų. Aš dažnai stengiuosi rasti smulkių privačių stovyklų šiek tiek toliau nuo magistralės, kur mažiau triukšmo ir pigiau. Žinoma, reikia žiūrėti, ar yra saugumo (vokiečiai taip pat mėgsta apvogti sunkvežimius, ypač jeigu matys prekes). Svarbiausia – neperšalti ir gerai išsimiegoti, kitaip važiuoti pavojinga.

Kaip elgtis su navigacijos programomis?

Nenaudok tos pačios programos, kurią naudoji važiuodamas į parduotuvę Vilniuje. Tau reikalingas „Truck“ navigacija, kuri vengia žemų tiltų ir miesto centrų, kur įvažiuoti draudžiama. Buvau tokių situacijų (ypač Miuncheno centre), kur vairuotojas užstrigo po tiltu ir teko iškviesti techninę pagalbą. Tai gėda brangi ir nepageidaujama.

Ar saugu važiuoti naktį Vokietijoje?

Daugeliu atvejų taip, nes naktį mažiau lengvųjų automobilių, bet tada važinėja pavargę vairuotojai iš visos Europos. Asmeniškai geriau mėgstu važiuoti ryte, kai matosi kelyje, bet jeigu skubame – naktis ne bėda. Tiesiog stebėk šviesas, kaip vokiškai sako „licht-zeichen-anlage“ (nežinau ar teisingai parašiau, bet viltis yra).

Vokiškas klientas ir jo keisčiaisybės

Kodėl jie taip griežti dėl laiko?

Vokietams laikas yra pinigai, tai ne tuščias posakis. Jeigu turi vizitą 8:00 ryto, turėtum būti ten 7:45. Atvykus vėlai, gali net gauti baudą, arba tave tiesiog neleis į vidų tą dieną. Mane tai taip pat niekada nedžiugina, ypač kai dėl spūsčių pavėluoji 10 minučių, o jau šoką galvoja. Geriau būt per anksti ir gerti kavą už vartų, nei vėluoti.

Ar vokiečiai moka laiku?

Tai kaip su loterija. Didelės firmos, kaip „Bosch“ ar „Mercedes“, moka tiksliai pagal sutartį, o šiaip mažesiosios gaišti gali ir mėnesį. Nenuvertink faktinių sąskaitų, jeigu nori, kad pinigai grįžtų tave. Kiek kartų girdėjau istorijas, kad mūsiškiai nebegavo pinigų iš mažų sandėliukų, tiesiog neįsivaizduoju.

Kas daryti, jei klientas nepriima krovinio?

Pirmiausia – neriesk. Dar kartą patikrink CMR ir pranešk savo dispečeriui. Kartais klaida yra jų pusėje, pvz., netiko pakuotė ar buvo pažeistas klijų juostos lipdukas. Stabdkęs vieną kartą Berlyne, kur jie atsisakė priimti, nes ant dėžės buvo dulkių pėdsakas – absurdas, bet tai Vokietija. Logistikos patarimai efektyviam daiktų gabenimui į Vokietiją sako: daryk nuotraukas iš karto.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Ne būtinai, anglų kalba užtenka, bet keletas frazių vokiškai sudaro didelį pasisekimą. Paprasčiausiai „Guten Morgen“ ar „Danke“ sušildo santykius geriau nei bet koks vertėjas. Senyvi sandėlininkai gali ir nekalbėti angliškai, tai geriau turėk parengtą lapelį su tekstais.

Kaip elgtis su paletpjove?

Tai įdomus dalykas. Jeigu atvažiuoji su pilnomis Europos paletėmis ir turi išsikrauti ant jų – viskas gerai. Bet jeigu turi vokiškas paletas (kurių kojėlės aukštesnės) ir turi sujungti su mūsiškomis – gali būti bėdų (tai vadinama „sumušinėjimu“). Geriau iš anksto susitarti dėl keitimo, kad nebeliektum be savo medienos.

Techninė pusė ir rizikos

Ką daryti, jei lūžo sunkvežimis ties Kelnu?

Pirmiausia nepamiršk įjungti „trikčių šviesos“. Tada skambink pagalbai, o ne draugui skųstis. Vokietijoje techninė pagalba brangi, todėl turi būti draudimas, kuris tai dengia. Vieną kartą man teko laukti 5 valandas šaltoje, kol atvyko vilkikas, tai nekažką pamiršti. Tikrink traukinią prieš išvažiavimą.

Ar verta rūpintisi ekologiniu sertifikatu?

Daugiau nebe variantas, o privalomas dalykas įvairiuose miestuose. Be „Umweltplakette“ neįvažiuosi į daugelį centrų, gausi baudą ir atgal varysi ratu. Ji kainuoja nebrangiai, bet ilgam tenka. Neklausiu, kodėl reikia mokėti už vėją, bet taip yra.

Kaip apsaugoti Krovinį nuo vagysčių?

Užrakto ant durų nebeužtenka. Reikia turėti GPS ir galbūt papildomą fiksatorių vairui. Vokietijoje, ypač Ruhr srityje, vagystės pasitaiko dažnai, kai sustoji pietų ar nakties metu. Niekada nepalik užrakinto sunkvežimio be priežiūros mažose, tamsiose aikštelėse.

Ką daryti su dėžėmis, kurios suyra?

Jei tai ne tavo kaltė, daryk nuotraukas ir parašyk pastabą į CMR. Negali būti taip, kad atsineši prekes, o jos suskyla. Kartais pačios dėžės prastos, tai ne vairo vaidmuo, tačiau klientas viską numes ant tavęs. Jeigu efektyvus daiktų gabenimas į Vokietiją tau svarbesnis už sveikatą, tikrink krovinią prieš išvykstant iš Lietuvos.

Ar reikia specialių drabužių?

Gera avalynė ir švarkas niekada nepakenks, ypač žiemą. Darbas aikštelėse prasideda ne vairuotoje, o lauke. Neduok Dievui užšalti, tada ir keliauti smagiau, ir sveikata geriau (nors pats dažnai pamirštu kepurę).

Pinigai, pinigai, pinigai

Kaip sudėlioti kainą?

Nerašyk tik iš degalų. Įsiskaityk Maut, užsienio pietus, galbūt muitinės brokerio mokestį ir savo darbo valandas. Jeigu pigiai kainuoji, galiu garantuoti, kad kažką praleisi – arba miego, arba kokybės. Vokietijos rinka moka geriau nei rytai, todėl nesižemėk.

Kur degalai pigiausi?

Nesivažiuok į pirmąją degalinę užkelyje, ten kainos kaip auksas. Naudojant programas arba žinant, kur yra dideli pakeliai (pvz., Lietuvoje prieš pat sieną), galima sutaupyti dešimtis (ar šimtus) eurų. Logistikos patarimai efektyviam daiktų gabenimui į Vokietiją visada mini degalus, nes tai didžiausia išlaida.

Ar galima gauti pinigus už iškrovimą?

Tai priklauso nuo sutarties. Kartais tai įskaičiuota, kartas nuo karto reikia paprašyti „handling fee“. Vokiškai klientai tai supranta, jeigu pateisiai paaiškink, kad krovėsi pats arba teko ilgai laukti. Nebūk gėda klausti, tai verslas.

Kaip elgtis su kursų skirtumu?

Geriau viską skaičiuoti euru, kad nebūtų nesusipratimų. Jeigu gauni mokėjimą svarais ar doleriais, gali prarasti dėl banko komisinių. Pasitikėk savo buhalteriu šituo klausimu, aš asmeniškai vengiu valiutų žaidimų.

Ar verta imti smulkius krovinius?

Kartais taip, jeigu tinka į grafiką, bet dažniau tai galvos skausmas. Vieną valandą įkrauni, aną valandą iškrauni, o pinigų niek daug. Geriau imti vieną didelį ir važiuoti ramiau, nors ir as kartais priimu „mišrainę“, kad tikgražiau užpildyčiau savaitę.

Išvados

Viskas su laiku ir praktika, nėra jokio stebuklo. Logistikos patarimai efektyviam daiktų gabenimui į Vokietiją gali būti parašyti šimtai puslapių, bet jeigu neturi galvos ant pečių, niekas nepades. Būk atsargus, tikrink dokumentus ir nebijok klausti, jeigu kažką nežinai. Geriau pasirodyti kvailas, nei likti be krovinio ar pinigų. Sėkmės kelyje ir vairauk saugiai!