Logistikos paslaugos perkraustant iš Vokietijos namus: praktinis patarimų rinkinys

Sveiki, dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – perkraustymas iš Vokietijos nėra pasivaikštojimas parku. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tik užsako vilauną ir važiuoja, bet realybėje visos logistikos paslaugos perkraustant iš Vokietijos namus yra sudėtingos kaip šachmatai. Ypač kai kalbame apie biurokratiją, kurią vokiečiai mėgsta taip gerai. Buvo atvejų, kai dėl vieno nepasirašyto lapelio stovėjome pasienyje valandą, o klientas nervinėjo daugiau nei mes. Taigi, štai kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Pinigai, kainos ir biudžeto planavimas

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos iki Lietuvos?

Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite, bet jei kalbame apie standartinį vieno buto kiekį, tarkime, 30–40 kubinių metrų, tai reikėtų numatyti nuo 1200 iki 2000 eurų. Kainos šiuo metu šokiruoja, nes degalai nebetie tokie pigūs kaip buvo prieš penkerius metus, o logistikos paslaugos perkraustant iš Vokietijos namus brąsta kartu su viskuo kitu. Be to, jei reikia krauti ne iš grindų, o penktame aukšte be lifto, tai darbo valandos prieis brangiau.

Ar į kainą įeina ir pakavimo medžiagos?

Dažniausiai į kainą įeina tik transportas ir krovėjų darbas, o dėžės, burbuliukai ir klijų juosta mokama atskirai. Yra firmų, kurios siūlo „viskas įskaičiuota“ paketus, bet patarčiau tikrinti, nes kartais tas įskaičiuota reiškia, kad duos po penkias senas, sulūžusias dėžes. Geriau nusipirkti naujas patys arba tartis dėl jų nuomos, tai išeis pigiau ir saugiau jūsų nugarai.

Kada geriausia užsakyti pervežimą, kad būtų pigiau?

Vengiate vasaros mėnesių, ypač liepos ir rugpjūčio, bei savaitgalių. Tada kainos aukščiausios, kaip kurortuose. Geriausia žiūrėti į pavasario ar rudens vidurį, kai nėra tokios antspaudos. Ir tikrai, jei galite, nekeliaujite švenčių metu, nes tada sunku rasti laisvą vairuotoją, o tie, kurie lieka, uždirba dvigubai.

Ar galima kažkaip pasiderėti dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Jei turite tikslų daiktų kiekį, pvz., tik kelis baldus, galite bandyti susitarti dėl dalinio krovinio, kai tą patį vilauną veža kitas klientas. Tai vadinama „krovinio dalinimu“ ir tai gali labai taupyti, bet ten reikia lankstumo dėl laiko, nes reikės derinti su kito žmogaus grafiku.

Kokius mokesčius dažniausiai pamiršta įskaičiuoti žmonės?

Žmonės pamirša apie galimybių paslaugas, tarkime, jei reikia išmontuoti spintą, nes ji netilps pro duris. Tai papildomi darbo valandų mokesčiai. Taip pat dažnai nepamiršama apie tai, jei sunkvežimis negali užvažiuoti tiesiai prie namų ir reikia perkrauti į mažesnę transporto priemonę – tai vadinasi „paskutinis kilometras“ ir kainoja kaip duokit.

Ar mokėti už logistikos paslaugas perkraustant iš Vokietijos namus grynaisiais ar kortele?

Daugelis firmų dabar nori pavedimu, kad nebūtų problemų su apskaita, bet kai kurie vairuotojai vis dar mėgsta grynusius ant rankos. Aš visada sakau – rašykite sutartyje, kaip mokėsite, kad vėliau nebūtų nereikšmingų ginčų kelyje. Jei mokate kortele, patikrinkite, ar išviso ji tinka tokioms sumoms (nors Vokietijoje dažnai ribojimai didesni).

Dokumentai, muitinė ir vokiškas biurokratas

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti kelyje?

Sąrašas trumpas, bet svarbus: asmens kodas arba paso numeris, krovinio manifestas ( sąrašas ), o jei vežate transporto priemonę – tai jos techninis pasas. Beje, labai svarbu turėti su savimi vairuotojo CMR draudimo polisą, jis turi būti originalas. (Nebent dabar jau leidžia ir elektroninius, bet geriau teisingąjį pasiimti, vokiškai muitininkai mėgsta popierius).

Ar reikia deklaruoti daiktus, jei juos naudojau ilgiau nei 6 mėnesius?

Jei daiktai buvo naudojami ir nebus parduodi (t.y. asmeninio naudojimo daiktai), tai Muitinės formalumams atlikti nereikia mokėti PVM ir muito. Būtina pateikti TIL prašymą (perleidimoleidžio dokumentą), kuriame nurodomi visi daiktai. Pagal taisykles, asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, atleidžiami nuo mokesčių.

Kas nutinka, jei pamiršiu įrašyti brangų daiktą į sąrašą?

Tai gali būti problema. Jei muitininkas pastebės, kad sąraše nėra naujos televizijos, kuri stovi vietoje akivaizdžiai, jis gali ją užskaičiuoti kaip naują importą ir pridėti mokesčius. Geriau sąraše parašyti „buitinė technika“ ir nurodyti apytikslę vertę, nei slėpti. Vokiečiai turi gerus akis ir tokius dalykus mato iš karto.

Ar „Abmeldebescheinigung“ (išsiregistravimas) iš Vokietijos padeda su muitais?

Tai nėra privaloma, bet labai padeda. Tai dokumentas, įrodantis, kad išsiregistravote iš buto ir gyvenamojo vietos Vokietijoje. Muitinėje tai rodo, kad tikrai išvykstate gyventi į kitą šalį, o ne tiesiog vežate prekes pardavimui. Be to, tai gali praversti ir su elektrine ar vandentiegiu, kad nebūtų nepaaiškinamų sąskaitų vėliau.

Kas dėl važiuoklės (automobilio) importo? Ar tai kitokia istorija?

Tai visai kita istorija, čia logistikos paslaugos perkraustant iš Vokietijos namus nebebebus taip paprastos. Automobilis laikomas transporto priemone, todėl reikia mokėti excizo mokestį ir PVM, nebent jis yra senesnis nei 30 metų. Taip pat reikės techninės apžiūros Lietuvoje ir daugiau dokumentų. Nepamirškite, kad vairuoti ant svetimos valstybės numerių galima tik trumpą laiką.

Ar reikia vertimo lietuvių kalbon dokumentus?

Dažniausiai Muitinėje priima anglų ar vokiečių kalbą, jei dokumentai aiškūs. Bet jei kyla abejonių, gali paprašyti vertėjo patvirtinto vertimo. Aš visada patariu, jei turite sudėtingų techninių dokumentų brangiems daiktams, padarykite vertą iš anksto, taip sutaupysite nervų paties pasienyje.

Kas dėl alkoholio ir cigaretės? Kiek galima įvežti be mokesčių?

Čia griežtos taisyklės. Alkoholio ( stipriojo ) galima įvežti 4 litrus, vyno 16 litrų, alaus 110 litrų (tai tiek, kad galima nuskęsti). Cigarečių – 200 vnt. Jei daugiau – eina į prekybą ir mokesčius. Nebent kils įtarimų, kad tai ne prekyba, bet asmeninis poreikis, bet įrodinėti teks.

Pakavimas, daiktai ir „kaip tai nešti“

Ar geriau pakuoti patys ar leisti tai daryti profesionalams?

Jei turite laiko ir kantrybės, pakavimas patys sutaupys šimtus eurų. Jei neturite nei vieno, nei kito, palikite jiems. Profesionalai tai daro greitai, bet jie nežino, kas jums svarbiau – senoji mammos lėkštė ar naujasis kompiuteris. Todėl brangiausius daiktus visada patariu pakuoti pačiam, o juos tik padėti į vilauną.

Kaip saugiai pakuoti stiklinius indus ir servizą?

Nenaudokite senų laikraščių, jie palieka rašalus ir neapsaugo nuo smūgių. Pirkite burbuliukų plėvelę. Kiekvieną lėkštę reikia apvynioti atskirai, o tarp jų dėti kartono arba putos. Girdėjau, kai žmogus padėjo lėkštes vienas ant kito be nieko ir važiuodamas pro kelio duobę girdėjo, kaip jos suskyla. Negerai.

Ar įmanoma pervežti pianiną ar didelį spiną?

Įmanoma, bet tai kainuoja. Pianinams ar dideliems spinams reikia specialių juostų, o kartais net kranų, jei langai per maži. Tai jau nebe paprastos logistikos paslaugos perkraustant iš Vokietijos namus, o specialieji darbai. Būtinai pasakykite apie tai iš karto, kai užsakinėtate, nes paprastas vilaunas gali netilpti į aikštelę prie namo.

Ką daryti su vaistais ir chemija?

Vaistus turėkite su savimi kabinoje, o ne viloje, jei jų reikia nuolat. Cheminius valymo priemones geriausia supakuoti į hermetiškus maišus, kad išsilietų, jei butelis sužings. (Nebent tai yra kietosios medžiagos, tada geriau išmesti ir nusipirkti naujų Lietuvoje, nėra verta riskuoti dėl 5 eurų valymo priemonės).

Ar galima vežti augalus? Ar jie neišges kelyje?

Galima, bet yra rizika. Muitinė gali tikrinti, ar augaluose nėra kenkėjų, tad žemės geriau nenaikinti. O kelyje, jei žiema ir vilaunas nešiltas, augalai gali užšalti. Patariu juos gerai apvynioti ir padėti ne prie sienos, o viduryje, kur šilčiau. Bet garantijos neduodu, aš ne sodininkas.

Ką daryti su didele technika (šaldytuvas, skalbyklė)?

Išleidžiami visas skysčiai! Šaldytuve turi būti išjungtas ir išdžiovintas bent para prieš kelionę, kitaip vanduo susirinks apačioje ir ištekės. Skalbyklėje reikia uždaryti specialų transportavimo varžtą (jei dar liko), kad būgnas nesuktųsi ir neaiškintų mašiną viduje.

Ar reikia išimti daiktus iš spintų ir komodų?

Taip, tikrai. Niekas neįsivaizduoja, kaip sunku yra nešti pilną komodą – jis tiesiog lūžta po savo svoriu. Išimkite visus stalčius, o dureles pririškite juosta. Taip pat išimkite viską iš spintų, o jas galima palikti surinktas, jei jos praeina pro duris. Jei ne – reikės išmontuoti.

Kelionės eiga, vairuotojai ir vokiški keliai

Kiek laiko užtrunka kelionė iš, tarkime, Miuncheno iki Vilniaus?

Teoriškai tai apie 12–14 valandų važiavimo be sustojimų. Praktiškai, su sustojimais ir poilsio režimais tai užtrunka apie 1–2 dienas. Jei vairuotojas važiuoja vienas, jis privalo sustoti poilsio, todėl nedarykite spaudimo jam skambindamas kas valandą ir klausdamas „kur jūs“.

Ar vairuotojai padeda krauti ir iškrauti?

Taip, tai jų darbas. Jie ne sėdi vairoje ir laukia, kol jūs nešit daiktus. Jie turi pirštines, juostas ir žino, kaip kelti sunkius daiktus, kad nesugadintų nugaros. (Nebenaudojant juos kaip asmeninius padėjėjus namų tvarkymui, jų darbas yra tiesiogiai susijęs su kroviniu).

Kas vyksta, jei vairuotojas užvelka arba susiduria su technine problema?

Tai nepageidautina, bet įvyksta. Jei vilaunas sugenda, turiu atsiųsti pagalbą arba pakeisti mašiną. Tokiu atveju gali užtrukti diena ilgiau. Aš visada stengiuosi informuoti klientą iš karto, kad jis galėtų sau planuoti laiką ir nebūtų prikaustytas prie durų. Vokiškose autobanuose techninė pagalba atvyksta greitai, bet tai kainuoja.

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimą, galiu siųsti nuorodą, kur matosi, kur yra vilaunas. Bet ne tikėkite, kad jis judės 24/7. Jis sustoja degalams, maistui ir, svarbiausia, poilsio režimui. Jei matote, kad jie stovi vietoje 4 valandas, tikriausiai miega, o ne prarado krovinius.

Ar vežiate ir sekmadieniais ar šventėmis?

Vokiškais įstatymais sunkvežimiai su kroviniais negali važiuoti sekmadieniais ir naktimis (išskyrus keletą išimčių). Taigi, jei planuojate atvykti sekmadienį, reikės, kad vairuotojas sustotų šalia sienos šeštadienį ir važiuotų sekmadienio vakare arba pirmadienio ryte. Tai svarbu planuojant išsiregistravimą iš buto.

Ką daryti, jei sunkvežimis netilpės į mano gatvę?

Tai labai dažna problema senamiestyje. Tada reikia organizuoti „paskutinį mylios“ pervežimą – t.y, mažesnės mašinos (apie 3.5t) padėjį. Tai kainuoja papildomai, bet be to neapseiti. Aš visada prašau klientų nufotografuoti gatvę iš karto, kad pamatčiau, ar galima įvažiuoti 18 metrų ilgio gigantu.

Nepageidaujami siurprizai ir rizikos

Ar daiktai yra draudžiami? Kas būna, jei kažkas sulūžta?

Taip, visada yra draudimas, bet jis dengia tik tą sumą, kurią užrašote sąraše. Jei parašysite, kad sena sofa kainuoja 10 eurų, tiek ir gausite, jei ji sudegs. (O ji gali sudegti, girdėjau tokių atvejų, kai trumpojo jungimo sužiedo vairuotojo kabinoje). Todėl vertinkite sąžiningai.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad nebūtų apgautas?

Žiūrėkite ne tik pigiausią kainą. Jei kaina per maža, tai gali būti „keliauninkai“, kurie ims jūsų daiktus, o paskui pareikalaus dvigubai daugiau pinigų prieš pat atidavimą. Patikrinkite atsiliepimus internete, pažiūrėkite, ar jie turi tinklalapį ir realų adresą.

Ar buvo atvejų, kai dingsta daiktų?

Yra, retai, bet yra. Paprastai tai įvyksta ne dėl vagysčių, o dėl klaidų – dėžė sužymėta kaip „virtuvė“, o pateko į „svetainės“ krūvą kito kliento. Todėl dėžės būtinai turi būti sunumeruotos. Aš vieną kartą teko ieškoti dėžės su vaiko žaislais dvi dienas, ji atsirado kitame viloane gale.

Kas dėl to, kad gėlės numirs kelyje?

Jei žiema, tai gali užšalti net ir viloane, jei jis nešiltas. Pavasarį ar vasarą paprastai būna gerai. Jei turite labai brangius ar jums brangius augalus, geriau vežti juos asmeniniu automobiliu, o ne logistikos paslaugos perkraustant iš Vokietijos namus, kur ventiliacija gali būti prastai pritaikyta gyviesiems augalams.

Ar galiu su savimi vežti kailinius ar retus daiktus?

Galima, bet būtinai deklaruokite. Kailiniai gali būti apriboti dėl gamtinės apsaugos reikalavimų (CITES). Reti daiktai – turi turėti įrodymus, kad jie nėra išgrobstyti arba pavogti. Muitinė tai labai rimtai tikrina.

Kas dėl atliekų? Ar galiu palikti pakuotės atliekas vairuotojui?

Dauguma vairuotojų sutims paimti tuščias dėžes, jei jos nesudaro didelės krūvos. Bet jei tūkstančiai dėžių, tai jie ne prieš malūną. Geriau susitarti iš anksto, ar galite juos išmesti patys, ar reikia užsisakyti konteinerį. Vokiškoje tvarkoje tokių dalykų nepaliekama.

Kas nutinka, jei aš vėluoju prieš vairuotoją?

Jei vėluojate 15 minučių, nieko baisaus, vairuotojai nėra robotai. Jei vėluojate valandą ar daugiau, tai gali būti problemą, nes jis gali turėti kitą užsakymą toliau. Tada laukimas gali būti mokamas. Pagarbinkite kitų žmonių laiką, tai pagrindinis taisyklės dalykas.

Ar galima pasikeisti vietą ar laiką jau užsakius pervežimą?

Galima, bet tai gali kainuoti. Jei vairuotojas jau suplanavo maršrutą ir jums staiga reikia važiuoti ne į Kauną, o į Klaipėdą, tai reikės skaičiuoti papildomus kilometrus ir laiką. Geriau viską išsiaiškinti iš karto, kad nebūtų nemalonumų vėliau.

Kaip elgtis, jei vairuotojas bendrauja agresyviai ar ne etiškai?

Tai nedėkinga situacija. Skambinkite man iš karto. Aš su juo kalbėsiu ir, jei reikės, rasiu kitą vairuotoją arba pranešiu policijai. Tačiau dažniausia būna būna tas pats vairuotojas, kuris važinėja jau 10 metų ir tiesiog nori greitai užbaigti darbą, todėl gali atrodyti šiek tiek nepetraiškingas. Nereikėtų jį vežti į kavinę kalbėtis apie gyvenimą.

Apibendrinimas

Na, štai ir visa tiesa apie tai, kaip veikia logistikos paslaugos perkraustant iš Vokietijos namus. Nėra nieko paslaptingo, tiesiog reikia kantrybės ir gero planavimo. Jei viską padarysite protingai, tikrinkite dokumentus ir nebeslėpsite nieko, kelionys įvyks sklandžiai. Sėkmės naujuose namuose ir tikėkimės, kad jūsų šaldytuvas nenukels per daug vandens.