Logistikos organizavimas perkraustant į Vokietiją paprastai: praktinis vadovas be reklamų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir mačiau viską – nuo taikių perkraustymų iki tokių, kai reikėjo iškviesti policiją, nes klientas negalėjo susitarti su vairuotoju dėl vienos kėdės. Dauguma žmonių, klausiančių apie logistikos organizavimą perkraustant į Vokietiją paprastai, mano, kad tai tiesiog užkrauti dėžes į mikroautobusą ir važiuoti. Deja, realybė yra šiek tiek sudėtingesnė, ypač kai susiduri su vokišku biurokratiniu monstru arba su keliais, kurie tiesiog uždaryti dėl remonto. Čia nėra jokių paslapties, tiesiog reikia žinoti, kur gali būti kiauras grindyse. Šiame straipsnyje bandysiu papasakoti taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus, be jokio šlifavimo.

Dokumentai ir biurokratinės paininos

Ar tikrai reikia toks ilgas inventorius (packing list)?

Sakyčiau, kad taip, bet yra vienas „bet“. Vokietijai svarbu žinoti, ką veži, kad nesusidurtum su muitinės klausimais, ypač jei turi naujų daiktų. Jei veži tik senus baldus iš buto, kurį gyveni dešimt metų, tai galima ir trumpiau, bet geriau būti tikriems. Tą kartą, kai vienas klientas bandė įvežti visiškai naują virtuvės komplektą be kvitų, mes praleidome pusę dienos pasienyje aiškindami, kad tai ne prekyba. Geriau užrašyk viską: nuo šluotos iki kompiuterio. Nepamiršk nurodyyti apytikrės vertės eurais, tai labai pagreitina procesą.

Kokie dokumentai yra būtini, jei noriu perkelti daiktus be PVM?

Tai klasikinis klausimas. Tau reikės asmens kodens, kuris patvirtintų, kad tu persikeli į gyventi ir ne verslo tikslais. Be to, būtinas „Ummeldung“ – registracijos pažymėjimas iš Vokietijos miesto savivaldybės. Be jo, jokie įstatymai nedirbs, ir tau teks mokėti PVM, kas yra nemažai pinigų. Kartais reikia ir darbo sutarties, jei kyla abejonių, kad tikrai ten gyvensi. Pasiduok visus dokumentus vairuotojui iš anksto, kad jis nebūtų įstrigęs su dėžėmis galvoje.

Ar galiu vežti vaistus be recepto?

Čia reikia būti labai atsargiam. Vokietija yra griežta dėl vaistų, ypač jei tai yra stiprūs analgetikai arba psichotropiniai vaistai. Jei turi įprastų galvos skausmo tablečių, tai problema didelės nebus, bet jei turi ką nors specialaus, būtinai turėk receptą arba gydytojo pažymėjimą, verčiamą į vokišką arba anglų kalbą. Buvo atvejis, kai mums sulaikė dėl tokių vaistų, kurie Lietuvoje laikomi paprastais, o čia – jau nebe. Negirdėjau, kad kas nors kalbėtų apie tai, kai dėl to įvykdoma krata.

Kaip elgtis su vairuotojo pažymėjimu, jei jis ne mano?

Jei samdai firmą, vairuotojas turi turėti pilną įgaliojimą (power of attorney), pasirašytą tavęs. Jis turi nurodyti tavo duomenis, krovinio pobūdį ir galutinę paskirties vietą. Be šio lapelio, muitininkas gali tiesiog neleisti jėgti toliau. Nereikia, kad tai būtų notarinis, bet parašas turi būti aiškus. Dar geriau, jei turi du kopijas – vieną duodamiems, antrą sau. Pasitikėk, bet patikrink.

Ar turiu deklaruoti ginklus ar sporto inventorius?

Žinoma, ypač jei tai yra šaudymo ginklai. Jie turi būti įrašyti į inventorių ir turi būti legalūs Lietuvoje. Sporto inventorius, kaip kad dviračiai, dažnai sukelia problemų, jei jie atrodo kaip nauji. Vokietijos pareigūnai mėgsta skaityti serijinius numerius. Jei serijinio numerio nėra (pavyzdžiui, senas dviratis), tai nurodyk „nėra“ arba „nuskilęs“, kad nebūtų klausimų dėl vagystės.

Ar reikia vertimo dokumentų į vokiečių kalbą?

Ne visada, bet labai padeda. Angliškai daug kas supranta, bet jei susiduri su senesniu pareigūnu, kuris nemėgsta kalbėti kita kalba, gali būti bėdų. Inventoriaus sąrašas gali būti dvikalbis, tai idealus variantas. Asmens dokumentai paprastai nėra verčiami, jei tai ES pasai arba vairuotojo pažymėjimas, bet jei turi kokią nors sutartį, vertimas gali praversti.

Kas nutinka, jei pamiršau vieną dokumentą namie?

Tai labai nemaloni situacija. Jei tai pasitaiko pasienyje, tau gali tekti grįžti arba siųsti kurjerį, o tai kainuoja brangiai. Geriausia turėti skanu kopiją telefone arba el. pašte, nors originalus visada pageidautinas. Vienas klientas taip padarė ir mes praleidome naktį laukiant, kol jo žmona nufotografavo pasą. Nekelk sau tokių rūpesčių, patikrink visą du kartus.

Dėžių pakavimas ir daiktų saugumas

Ar galiu dėti daiktus į plastikines dėžes?

Galima, bet jos turi būti tvirtos ir uždarytos. Kartoninės dėžės yra standartas, nes jas lengviau sudėti vieną ant kitos. Plastikas gali slysti, o jei dėžė suks, gali viskas nuvirsti. Jei naudoji plastikines dėžutes, uždėk jas apačioje arba įklijuok juostas, kad neslystų. Perkraustant į Vokietiją, kai keliai būna šiurkštūs, tvirtumas yra pirmas dalykas.

Kaip supakuoti lėtai daiktus, pvz., porcelianą?

Naudok daug bulvių lukštų (bubble wrap) ir užpildyk tuščias vietas. Negali būti, kad dėžė barškia viduje. Jei girdi barškėjimą, reiškia, kažkas susilaužys kelyje. Dar patariu visus indus padėti vertikaliai, ne horizontaliai, taip jie laikosi geriau. Žymėk dėžę „Kruša“ (Breakable) iš visų pusių, net jei manai, kad vairuotojas nemoka skaityti – jis mato brūkšnelius.

Ar verta pirkti naujas dėžes ar rasti naudotas?

Jei turi ką nors tikrai brangaus, nupirk naujas. Naudotos dėžės gali būti susilpnėjusios, ypač jei jose buvo knygos arba statybinės medžiagos. Nauja dėžė laiko maždaug 15-20 kg be problemų. Naudotas – rizikuoji, kad ji sugręžta apačioje. 10 eurų už dėžę yra maža kaina už tavo ramybę.

Kaip elgtis su baldais, kurie neišsirenka?

Tai nuobodus darbas. Reikia juos apvynioti storomis uždangomis arba specialiu plėveliu. Jei baldas turi stiklą, būtinai užklijuok juosta kryžižodžiu, kad jei stiklas susilaužtų, nebyrėtų po visa mikroautobusą. Vienas kartą teko valyti kilimą nuo smulkmenų, kurios buvo visur... Negerai. Atmink, kad vokiški namai dažnai turi siaurus duris, tad išmatuok viską dar Lietuvoje.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Taip, bet tik uždarus ir neužsienio produktus. Mėsą ir pieno produktus geriau nevežti, gali būti problemų su veterinarinės kontrolės punktais. Džiovinti produktai, miltai, konservai – tai puiku. Vokietijoje maistas brangus (nors, tiesą sakant, viskas priklauso nuo parduotuvės), todėl dauguma vežia pilnus krepšius. Tik žiūrėk, kad dėžė neužsigręžtų ir neužsilieptų.

Ką daryti su augalais?

Augalus vežti galima, bet jie turi būti tikrai sveiki, be žemių ant šaknų (geriausia nuplauti arba pakeisti į sterilą substratą). Jei turi retus rūšis, gali reikėti fitosanitarinis pažymėjimas. Paprastai kambaryje augantijus gėles veži be problemų, jei neperžengi tam tikro kiekio. Bet vėlgi, tai priklauso nuo pasienio pareigūno nuotaikos.

Ar reikia numeruoti dėžes?

Absoliučiai taip. Nerašyk „virtuvė“, rašyk „Virtuvė 1 iš 5“. Taip žinsi, jei trūksta dėžės. Be to, kai iškrauni Vokietijoje, žinosi, kur dėti ką. Jei turi 50 dėžių be numerių, tai bus chaosas. Patirtis rodo, kad visada trūksta vienos dėžės su patogiaisiais bateliais.

Kainos ir mokėjimai

Kiek kainuoja perkraustymas į Vokietiją apytiksliai?

Klausimas labai platus. Jei tai tik kelių dėžių siunta (part load), gali tekti mokėti nuo 300 iki 600 eurų, priklausomai nuo to, kur į Vokietiją važiuoji. Jei tai pilnas butas, tai skaičiai svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų. Vokietija didelė, važiuoti į Miuncheną brangiau nei į Berlyną. Kainos taip pat priklauso nuo degalų, kurie dabar... na, žinote, tokie, kad akis nukrenta.

Ar kaina priklauso nuo to, aštuonioliktą ar dvidešimt septintą?

Taip, šiandien tai didelis faktorius. Jei turi daugiau kaip 1,5 tonos, tau gali reikėti didesnio mikroautobuso arba sunkvežimio, o tai jau kita kategorija ir kitos licencijos. Paprastai perkraustymo firmos apskaičiuoja pagal kubinius metrus (m3). 1 m3 daiktų užima maždaug 250-300 kg (jei tai ne knygos). Taigi, jei turi 10 m3, tai yra maždaug 3 tonos. Suskaičiuok prieš skambinant.

Ar turiu mokėti už darbo rankas abiejuose galuose?

Paprastai taip, jei tą sutari. Kai sakoma „nuo durų iki durų“, tai dažnai reiškia, kad vairuotojas padeda pakrauti ir iškrauti. Bet jei reikia nešti daiktus į trečią aukštą be lifto, tai gali būti papildomas mokestis arba reikės samdyti papildomus žmones Vokietijoje, o tai kainuoja labai brangiai. Vokietijos darbo jėga ne iš pigiųjų.

Kokia yra depozito suma?

Daugelis firmų prašo 10-20% avanso, kad užfiksuotų datą. Likusią dalį sumoka įvykdžius darbą. Jei firma neprašo nieko ir reikalauja mokėti tik grynais pinigais atvykus – bėk. Tai didžiausia raudona vėliava. Buvo atvejų, kai žmonės pasilikdavo be daiktų ir be pinigų.

Ar galima mokėti kortele?

Didelės firmos taip, mažos – dažniausiai nori grynųjų arba pavedimu į sąskaitą. Vokietijoje mokėjimai kortele yra įprasti, bet lietuviai vairuotojai dažnai mėgsta grynusius. Pasitarkite iš anksto. Pinigus pavedimu geriau padaryti prieš kelias dienas, kad būtų aišku, kad jie praėjo.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Užkeliama keliais, rėžiai (Vokietijoje juos daug), laukimas prie kliento (jei pavėlai). Jei vairuotojas turi laukti valandą, jis gali įskaityti laukimo mokestį. Taip pat, jei reikia naudoti kėlimo platformą (liftą), tai irgi papildoma. Viskas turi būti parašyta sutartyje, o ne pasakyta žodžiu.

Ar verta imti draudimą?

Be abejo. Net jei manai, kad turi saugius daiktus. Kelias yra neprognozuojamas. Gali būti avarija, gali būti gaisras (retai, bet būna), arba tiesiog kažkas nukrenta. Draudimas kainuoja mažai, palyginti su turtu, kurį veži. 1-2% nuo vertės – tai maža kaina už miegą.

Kelionės specifika ir vairavimas

Ar vairuotojas gali važiuoti per naktį?

Teoriškai gali, jei laikosi poilsio režimo (tachografas). Bet praktiškai, jei tai smulkus perkraustymas, dažniausiai važiuojama dieną. Jei reikia skubiai, gali važiuoti ir dvi ekipos, bet tai kainuoja kaip nusipirkti naują automobilį. Geriau susiderėti dviem-trims dienoms.

Kaip su želdiniais ir tuneliais Vokietijoje?

Vokietijoje tunelių nėra daug, kaip, pavyzdžiui, Austrijoje, bet jie yra (pvz., prie Hamburgo). Kiekvienas tunelis turi savo taisykles dėl kuro (benzinas/dyzelinas) ir avarinio įrangos. Želdiniai (green zones) – tai miestų centrai, į kuriuos negali važiuoti be tam tikros aplinkos klasės užrašo (Umweltplakette). Jei vairuotojas neturi tos lipduko ant stiklo, gausią baudą.

Ar sunku rasti sustojimą prie namų Vokietijoje?

Tai viena didžiausių bėdų. Senamiestyje dažnai negalima sustoti visai. Reikia turėti „Halteverbot“ (uždraustos stovėjimo) leidimą arba sustoti artimiausioje gatvėje ir nešti daiktus. Jei gyveni namuose su kiemu, problema išsprendžiama, bet jei daugiaaukštis be parkavimo – pasiruošk nešti. Vairuotojams tai nepatinka, nes jie gauna mokėti už laiką.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugeda?

Firma turi turėti pagalbos tarnybą visoje Europoje. Paprastai tai užtrunka 1-2 valandas. Jei sugręžta padanga, tai greita, jei variklis – ilgiau. Tokiu atveju gali tekti perkrauti daiktus į kitą automobilį. Tai retas atvejis, bet esąs. Vienas kartą mums sugedo važiuoklė tiesiškai Vokietijos autostradoje, buvo šventas chaosas.

Ar leidžiama veži keleivių kartu su daiktais?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininis mikroautobusas (C kategorija). Jame turi būti tik vairuotojas ir vienas keleivis (kompanjonas). Jei sėdi šonuose ant dėžių – tai bauda ir draudimo neatidavimas. Jei nori važiuoti su šeima, turite samdyti keleivinį autobusą arba važiuoti savo automobiliu. Negerai, bet taisyklės yra taisyklės.

Kaip elgtis su kelių mokesčiais?

Vokietijoje nėra mokamų automagistralių lengviesiems automobiliams, bet sunkvežimiai ir krovininiai mikroautobusai (virš 3,5 t) turi mokėti mokesčį (Toll). Jis mokamas pagal emisijų klasę ir ašis. Tai įskaičiuota į kainą, bet reikia žinoti, kad tai nėra nemalu. Jei automobilis mažesnis, mokesčio nėra.

Ar reikia žinoti vokiškai, kad susitvarkyti su pareigūnais?

Padeda labai, bet ne būtina. Angliškai jaunesni pareigūnai kalba gerai. Senesni – gali būti užsispyrę. Bet vairuotojas, kuris kasdien važinėja ten, žino pagrindinius žodžius ir išsisuks. Tau kaip klientui greičiausiai su jais kalbėti nereikės, jei viskas tvarkoje su dokumentais.

Specifiniai klausimai ir situacijos

Ar galiu vežti savo alkoholį?

Taip, tam tikras kiekį. Tai laikoma asmeninio naudojimo inventoriumi. Jei turi šimtą butelių vyno, gali kilti klausimų, ar tai ne prekyba. Bet kelios dešimtys butelių – dažnai važinėja. Vokietijoje alkoholis brangus, todėl žmonės užpildo bagažinę. Tik žiūrėk, kad būtų gerai uždaryta, kad neišsilietų.

Ką daryti su pižamomis ir indais, kuriems reikia skubiai?

Visada pasiruošk „Paskutinės dėžės“ (Essentials box). į ją dėk maisto, indų, drabužių vienai dienai ir higienos reikmenis. Visa kita gali atvykti po 2-3 dienų. Jei atvyksi vakare, o pirkinių nebės (Vokietijoje parduotuvės uždaros anksti), būsi dėkingas už tą dėžę su keptuvės ir arbatos.

Ar galiu veži savo motociklą?

Galima, bet jis turi būti saugiai užfiksuotas ir, idealiai, be kuro (arba labai mažai). Turi būti nurodytas inventoriuje su VIN kodu. Jei motociklas vežamas atskirai, tai reikia specialios platformos, o tai brangiau. Jei turi mažą mopedą, gali tilpti į dėžę, jei išleidži orą (pavojinga).

Kaip elgtis su vaizduokliais ir televizoriais?

Geriausia turi originalią pakuotę. Jei ne, padaryk dėžę iš storos plokštės ir užpildyk tarpus putomis. Televizoriai labai jautrūs spaudimui ir vibracijai. Niekada negulėk juos ant grindų be paminkšlinimo. Vienas klientas taip padarė ir ekranas atsirado įtrūkimų... (nors, iš tiesų, gali būti, kad jis buvo pažeistas anksčiau, bet mes niekada nesužinosime).

Ar turiu nuplauti drabužius prieš vežimą?

Geras klausimas. Jei veži drabužius, kurie ilgai stovėjo rūsyje, gali būti pelėsių kvapas. Vokietijoje namai dažnai šalti ir drabužiai gali sugerti drėgmę kelyje. Geriau viską išdžiovinti ir sudėti į vakuumo maišus – taip taupo vietą ir apsaugo nuo kvapų.

Ką daryti, jei sužinojau, kad negaliu važiuoti planuotu laiku?

Pranešk kuo greičiau. Jei atšauki 2 dienas prieš, gali prarasti depozitą. Jei pakeiti datą, dauguma firmų yra supratingos, jei tai ne darbo dienos (pirmadienis, penktadienis). Sekmadieniais perkraustymai Vokietijoje yra labai brangūs arba draudžiami dėl triukšmo, tai venk tų dienų.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jei jis padarė daugiau (nešė į trečią aukštą, nepadėjo nusiprausti), 10-20 eurų arba kavos padarys stebuklą. Lietuviai vairuotojai to nesitikia, bet Vokietijoje tai norma. Žmogui tiesiog pagerina dieną.

Kaip patikrinti įmonės patikimumą?

Žiūrėk ne tik į gražią svetainę. Paieškok atsiliepimų „Google Maps“ arba „Facebook“. Jei matai daug neigiamų komentarų apie vėlavimus arba sugadintus daiktus – vengk. Taip pat patikrink, ar jie turi realų adresą ir ne tik mobilaus telefono numerį. Dirbantis be biuro – tai rizika.

Ar galiu veži savo kailinius ir odinius daiktus?

Taip, be apribojimų (jei tai ne retų rūšių gyvūnai, kuriems reikia CITES dokumentų). Paprasta avis odinis paltas nėra problema. Tik žiūrėk, kad jie nebūtų drėgni ir neįdrėsktų kitų daiktų. Kailiai geriausia telpa į dideles dėžes, kad nesušlapstytų.

Kas nutinka, jei pasienyje randama kažko nelegalaus?

Tai tavo problema. Klientas atsako už savo daiktus. Pervežėjas yra tik kurjeris. Jei randama narkotikų arba ginklų be leidimo, krovinys konfiskuojamas, o tu gali eiti į kalėjimą. Nekelk tokių dalykų net pagalvok. Muitinės šunys dažnai uodoma tokius dalykus.

Ar galiu veži savo kompostą ar žemes?

Nerekomenduoju. Žemė gali būti užteršta kenkėjais ar ligomis, kurių Vokietijoje nėra. Tai gali sukelti didelį fitosanitarinį skandalą. Palik savo žemę atgal, naujoje vienoje dirvožemis geresnis arba nusipirks ką nors specialaus.

Kaip elgtis su raktais nuo seno buto?

Jeigu tu juos pats nuneši arba perduosi savininkui, nėra problemos. Bet jei juos pamirši dėžėje ir išveži į Vokietiją, bus rūpestis. Geriau visus raktus surinkti į vieną maišelį ir laikyti pas save. Vokietijos užraktai skiriasi nuo mūsų, tad jų ten nereikės.

Ar galiu veži savo žvejybos įrangą?

Žinoma, tik tikrink, kad nebūtų aštrių daiktų, išlindžiančių iš dėžių. Meškerės geriausia surinkti arba suvynioti. Vadyklių su aštriais galais geriau nevežti, arba jas uždėk į uždarą indą. Muitinės dažnai tikrina, ar tai nėra ginklai.

Ką daryti, jei atvykus paaiškėjo, kad daiktų žymiai daugiau nei planuota?

Tai įvyksta dažnai. Žmonės prideda „dar šiek tiek“ paskutinę minutę. Jei mikroautobusas nebetelpa, reikės skambinti dėl papildomo automobilio. Tai kainuos dvigubai. Geriau būti sąžiningas ir pasakyti apytikslį kiekį iš anksto, net jei tai atrodo keista.

Ar reikia išvalyti butą prieš išvykstant?

Nebūtinai dėl perkraustymo, bet dėl savininko. Jei paliki šiukšles, gali prarasti užstatą. Daiktus galima vežti netvarkingai, bet namus palikti tvarkingai – tai gerokas etiketas dalykas. Vokietai yra labai tikslūs dėl švaros.

Ar galiu veži savo baseiną arba didelę sodo techniką?

Galima, jei tai nėra per didelė. Traktoriukas gali tilpti, bet reikės specialios technikos įkrovimui. Baseinas, jei išpūstas, netilps, turi būti išleidžiamas oras. Sodo technika turi būti išplauta nuo žemės, kad nešlamštų.

Ką daryti, jei Vokietijoje namuose nėra lifto, o aš gyvenu aukštai?

Tuomet reikia planuoti, kad reikės nešti rankomis. Jei turi sunkų šaldytuvą ar pianiną, gali tekti samdyti kėlimo kraną iš išorės pro langą. Tai yra labai brangu (gali kainuoti 500-1000 eurų). Žinok savo namus prieš skambindamas firmą.

Ar galiu veži savo gyvūną?

Gyvūnus reikia veži ne krovininiame autobuse, o asmeniniame arba specializuotame. Krovinių transporte gyvūnams būti šalta, juos draudžia. Yra specialios kompanijos, kurios perveža gyvūnus į Vokietiją. Nekankink savo šunio uždarytas į dėžę tarp sofos.

Kaip susitarti dėl laiko iškraunant?

Vokietijoje reikia būti tikslaus. Jei sutarote 10:00 val., būkite ten. Jei pavėluosite 30 min., vairuotojas gali išvažiuoti kiton užsakymą, o tu liksi be daiktų. Jie dirba pagal griežtą grafiką.

Ar galiu veži savo bilietus ar senas knygas?

Žinoma. Knygos yra sunkios, taigi geriau dėti į mažas dėžutes, kad vienas žmogus galėtų pakelti. Seni bilietai ar kolekcijos – turi būti inventorizuotos atskirai su vertėmis, jei jos vertos daug.

Ar reikia rūpintis draudimu, jei vairuotojas jį turi?

Vairuotojo draudimas dengia jo atsakomybę, bet ne visada viską. Tavo turtas gali būti apdraustas tik iki tam tikros sumos. Geriau pasitikrinti poliso sąlygas. Yra „Transport insurance“, kuri yra specifiniai perkraustymams.

Išvada

Galiausiai, logistikos organizavimas perkraustant į Vokietiją paprastai nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Jei pasirūpinsi dokumentais ir nebandysi save apgauti dėl kiekio, viskas turėtų paeiti lygiai. Nepamiršk, kad pigiausias variantas dažnai pasidaro brangiausias, kai kažkas sugenda arba dingsta. Pasitikėk patirtimi, ne kaina, ir tavo perkraustymas bus dar viena istorija, o ne košmaras. Sekmės kelyje ir sėkmės naujuose namuose!