Logistikos operacijų optimizavimas perkraustymo į Vokietiją metu: neformalus vadovas

Dirbu šitoje srityje jau gila senatvė – beveik dvidešimt keturi metai už nugaros, ir per tą laiką mačiau tiek daug padangiů ant šaligatvio, kad kiti nemato per gyvenimą. Žmonės dažnai man klausia apie tą garsųjį „logistikos operacijų optimizavimą perkraustymo į Vokietiją metu“, tarsi tai būtų stebuklas iš dėžės, tiesa? Iš tiesų tai tik sąmoningas darbas, kantrybė ir gebėjimas numatyti, kur dings ta paskutinė kepurė. Tiesiog noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių rafinuotų brošiūrų, kad ir jums būtų aišku, į ką įsijungiate.

Kas ten ištikrėjungia su planavimu (ir kodėl visada trūksta laiko)

Ar tikrai reikia planuoti likus dviem savaitėms?

Gerai, klausimas „ar reikia“ yra keistas, nes be to niekas neišsivers. Bet jeigu klausiate, ar įmanoma nuvežti viską per savaitę, tai atsakymas – ne, nebent norite nusipirkti naujų nervų. Į Vokietiją reikia ruoštis gerokai anksčiau, ypač jei turite daug daiktų. Patirčių turiu daug, vienas klientas skambino pirmadienį norėdamas išvežti viską penktadienį... (čia kaip per anekdotą), tiesiog girdėjau, kaip jam numušė ausį, kai sakiau, kad reikia užsakyti vietą mėnesiu iš anksto.

Kiek dėžių geriausia turėti?

Nebūkite taip, kad turite penkias dideles ir dvidešimt mažų – tai vairuotojo košmaras. Geriausia turėti vieno dydžio standartines dėžes, maždaug po 30-40 litrų tūrio, tuos juos lengviau sukrauti į „Eurofilą“ arba sunkvežimį. Logistikos operacijų optimizavimas perkraustymo į Vokietiją metu prasideda būtent nuo to, kad dėžės neužima pusės erdvės oro. O ir jeigu dėžės būna vienodos, jas galima statyti vieną ant kitos be baimės, kad viskas užkris keliančiuose.

Ar verta daryti išsamų daiktų sąrašą?

Abėjoju, ar aš čia tikrai turiu ką paaiškinti, bet taip, be sąrašo bus blogai. Muitinėje Vokietijoje gali būti griežti, jei pamatys, kad vežate ne „buitinius daiktus“, o atrodo kaip prekyba. Parašykite viską: „stalas, 3 vnt.“, „kėdės, 4 vnt.“. Tarkime, jei turi ką nors brangaus, pvz., paveikslą ar senovinius laikrodžius, geriau tai pažymėti atskirai ir nufotografuoti, kadangi vokiečiai mėgsta dokumentus.

Ką daryti su baldais, kurie nedėžiuoja?

Čia dažna problema – žmonės mano, kad sofas gali tiesiog stovėti toks, koks jis yra. Ne, negali. Jį reikia supakuoti į blisterius, o ant vienetų – klijuoti drobę ar storą plėvelę. Esu matęs, kaip netvarkingai supakuotas sofos kampas užplėšė kitą baldą kelyje. Geriau užleisti tris valandas pakuotuvei nei po to vėluoti su draudimo išmokomis.

Ar galiu vežti maisto produktų?

Į Vokietiją įvežti maisto galima, bet yra apribojimų, ypač mėsos ir pieno produktų iš šalių, kurios nėra ES (jei vežate iš Ukrainos ar kt., bet mes kalbame apie Lietuvą, tai laisviau). Tačiau nevežkite dviejų maišų miltų, nes tai tiesiog neapsimoka. Kelių dėžių konservų ar vaikiško mitybos – štai tai ok, tačiau nepamirškite, kad drėgna gali sugadti dėžutes greta esančių drabužių.

Kada geriausia išvykti, kad neštumtum rinktinėse?

Stenkitės vengti pirmadienių ryto ir penktadienių vakaro. Pirmadieniais visi vežėjai pradeda savaitę, o Vokietijoje dar yra ir statybvietės kurios dirba. Geriausias laikas, manau, yra trečiadienis ar ketvirtadienis. Tada eismas ant A9 arba A2 autostradų bent jau šiek tiek mažesnis, o pats logistikos operacijų optimizavimas perkraustymo į Vokietiją metu tampa mažiau stresingu.

Biurokratija ir popieriaus darbas (kaip įveikti Vokietijos sistemą)

Kokius dokumentus tikrai privalau paduoti?

Pagrindai yra pasas arba asmens kodeksas, transporto sutartis ir daiktų sąrašas (paskutiniame klausime apie jį kalbėjau). Dar reikalingas „Užsakovo pranešimas“ arba tiesiog informacija apie gavėją Vokietijoje. Jei daiktai keliauja ne į jūsų butą, o į sandėlį, gali reikėti papildomo leidimo, taigi viską sutvarkykite iš anksto.

Ar reikia mokėti PVM? (Čia svarbu)

Jei tai įprastas perkraustymas ir daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesių (nesu tikras, ar dabar nėra 12 mėnesių rule, reiktų patikrinti, bet dažniausiai 6), tai PVM mokėti nereikia. Tai vadinama „perkeliamaisiais daiktais“. Bet jei nuspręsite vežti naują nešiojamą kompiuterį, kurį nusipirkote prieš savaitę, tai jau gali būti traktuojama kaip perkėlimas ir PVM teks mokėti.

Kaip su Muitine (Zoll) susitvarkyti be nervų?

Muitinė Vokietijoje (Zoll) yra griežtesnė nei mūsiškių, bent jau tuo, kad reikalauja tikslumo. Jei jums sustoja patikrinimui, nedarykite jokios dramų, tiesiog pateikite sąrašą. Jeigu sąraše parašėte „buitinė technika“, o viduje yra du nauji „iPhone“ su etiketėmis, tai bus problemų. Vienas mano vairuotojas taip prasižengė – pasakė „kedės“, o ten buvo dešimt dėžių prekinių batų, teko mokėti baudą ir mokesčius.

Ką daryti, jeigu neturiu „0700“ formos?

Forma „0700“ (arba dabar jau gali būti elektroninė) naudojama daiktų, kuriems netaikomi mokesčiai, deklaravimui. Jeigu jos nėra, gali būti, kad praleisite pro muitinę, bet jei jus sustabdys... kažkas sako, kad praeis, bet aš nebūčiau toks drąsus. Geriau užpildyti šią formą (tai paprasta, dabar daugelis daryklių dar tai už klientą), nei stovėti pasienyje valandas.

Ar galima vežti alkoholį be muchinės?

Į Vokietiją galite nugabenti tam tikrą kiekį alkoholio be muito, tai yra 110 litrų alaus, 90 litrų vyno (tik 60 jeigu šampanas) ir 20 litrų stipriųjų gėrimų. Tai vieno asmens normos. Jeigu vežiate dviem žmonėms, padauginkite, tačiau nebandykite čia verslo daryti, Vokietijos muitininkai puikiai mato, kai kas įtarianka.

Kas tas „Ummeldung“ ir ar jis reikalingas iš karto?

„Ummeldung“ yra registracija mieste. Tai ne būtina paties transportavimo momentui, tačiau labai padeda susitvarkyti su vėlesniais dalykais, pavyzdžiui, interneto ar šiukšlių ivežimu. Dažnai vokiečiai paklausia, ar jūs jau esate užregistruotas, nes tai rodo, kad jūs čia legaliai ir ilgam.

Kodėl būna problemų su draudimu?

Draudimas... tenai yra toks niuansas. Kai kurios firmos sako, kad apdraudžia, bet tik nuo 0,3欧元? Ne, žinokite, kad standartinė transporto draudimo suma dažnai būna per maža brangiems daiktams. Patikrinkite, ar draudžiami „dailės kūriniai“ ar „juvelyriniai dirbiniai“, jei tokių turite. Logistikos operacijų optimizavimas perkraustymo į Vokietiją metu taip pat reiškia ir rizikos minimizavimą, o ne tik krovimo skaičiavimą.

Kelionės subtilybės: kokia ta „optimizacija“ iš tikrųjų

Ar greičiau važiuoti keltu ar per Lenkiją?

Viskas priklauso nuo to, iš kur jūs važiuojate. Jei iš Klaipėdos, irgi keltu iki Kylius, o paskui traukiniu? Ne, pervežimų firmoms dažniau būna lengviau važiuoti pro Lenkiją (Ščecinas), nors ten keliai šiurkštūs. Tačiau jeigu kyla technika ar reikia skubiai, traukinys (KLV) gali būti sprendimas, bet jis brangesnis. Vokiškas kelias (A20) dažnai užstrigs dėl remontų, taigi reikia aktyviai naudotis navigacijomis.

Ką daryti, jei sunkvežimis sugedo autostradoje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Mes turime sutartis su pagalba visoje Europoje, tad jei deguonis baigiasi ar padanga sprogsta, mes iškviečiame juos. Jums kaip klientui svarbu tai, kad būtų kontaktas, į kurį galite paskambinti. Vienas kartą vairuotojui viršijo aušinimo skystis netoli Hambugo, ir klijentui teko laukti iki ryto, tai būna nepatogu.

Ar vairuotojai turi apribotas darbo valandas?

Taip, tikrai. Negali jis vairuoti 10 valandų iš eilės be poilsio (tai „tachografas“ rodo). Jeigu skubate labai, reikia įverti, kad vairuotojui gali tekti ilsėtis 45 minučių. Tokios taisyklės yra griežtos, todėl „logistikos operacijų optimizavimas perkraustymo į Vokietiją metu“ reiškia suprasti, kad ne viskas priklauso nuo greičio pedalų.

Kas jei bute Vokietijoje nėra lifto?

O tai jautri tema. Jeigu vairuotojai atvyksta, o jame yra du vyrai sunkvežimyje, o jie turi nešti sofą į 4 aukštą peščiomis... jie gali paprašyti papildomo mokesčio arba atsisakyti (priklauso nuo sutarties). Tokiu atveju reikia iš anksto susitarti dėl „kėlimo paslaugų“ – ar reikia užsakyti specialią brigada su lifta arba nešikus.

Kaip saugiai vežti kompiuterinę techniką?

Jei galite, vežkite su savimi (jei važiuoate automobiliu). Jei turi vežti sunkvežimi – pakuokite į originalias dėžes, užpoliruokite putomis. Aš nebūčiau tikras, kad viena气泡 (burbuliukų) plėvelė užtikrins saugumą, jeigu kelyje bus duobės. Geriau įdėti į stovėjimo dėžę („flight case“), jei tokią turi.

Ar galiu sekti, kur mano daiktai yra realiu laiku?

Dauguma firmų dabar siūlo GPS sekimą, bet tai nevisada veikia tiksliai. Vokietijoje kai kuriose vietose signalas prastas (pavyzdžiui, kalnuotuose rajonuose pietuose). Geriausia tiesiog susisiekti su vairuotoju arba dispečeriumi telefonu ir klausti „kur jūs?“. Senas madas metodas visada veikia geriau.

Kas atsitinka, jei aš vėluoju susitikti Vokietijoje?

Jei vairuotojas atvyksta į adresą, o jūsų nėra, jis turi laukti. Bet... (o čia yra „bet“), po valandos ar dviejų laukimo jis gali pradėti reikalauti kompensacijos už stovėjimą, nes jo laikas yra pinigai. Nustatykite tikslų laiką ir būkite ten. Netvarkingi pokalbiai su vairuotojais dėl laiko dažniausiai baigiasi pykčiais.

Pinigai ir ką daryti, jei kažkas nutiko (o kažkas visada nutinka)

Kiek vidutiniškai kainuoja toks reikalus?

Sakyčiau, kad kaina svyruoja labai stipriai. Už mažą „Gazelę“ su keletu dėžių gali būti 500–800 EUR, o už pilną butą su sunkvežimiu – nuo 2000 iki 4000 EUR. Dabar, kai degalai brangsta, logistikos operacijų optimizavimas perkraustymo į Vokietiją metu taip pat siejasi su sugebėjimu surasti gerą kainą ne perkeliant ant jo visų pasaulio išlaidų.

Ar mokėti grynais ar kortele?

Dauguma didelių firmų priima pervedimus arba kortelę, bet mažiems vežėjams (ypač iš Rytų) reikės grynų. Geriau tai aptarti iš anksto. Kartais būna taip, kad vairuotojas sustoja degalinėje ir sako, kad neturi pinigų degalams... (ne visada juokinga), tai susitarkite dėl avanso, jei reikia.

Kas jei buvo padaryta žala turtui Vokietijoje?

Pirmiausia – nufotografuokite vietą tiek, kiek įmanoma, kol daiktai dar nėra iškrauti. Parašykite „protokolas apie žalą“ (damage report) tuoj pat, kartu su vairuotoju. Jei pasirašysite, kad „viskas tvarkingai“, o vėliau namie pamatysite, kad lęžiai sulūžę, nieko negalėsite padaryti.

Ar verta įsigyti papildomą draudimą „All Risk“?

Jei turite brangių daiktų, taip. Standartinis draudimas (kaip CMR) apima mažiau, ir dažnai jis moka tik pagal svorį (pavyzdžiui, kelias eurus už kilogramą). Jei Jums sugadina 5000 EUR vertės pianiną, o CMR sumoka 100 EUR, jausitės prastai. Tai papildoma investicija verta ramybės.

Kas daryti, jei dingo dėžė?

Šitaip nutinka, kai vairuotojai perkelia krovinius iš vieno automobilio į kitą (perkrautimas). Jei dėžė dingsta, reikia skambinti į dispečerį. Pasižiūrėkite, ar nebuvo palikta ankstesniame sandėlyje. Kartais tiesiog nukrenta už kabinos sienelės ir užsimažta. (Kartais tiesiog nuvilio ten, kur akys neišvysta).

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pokalbiuoti. Jei turite lankstaus grafiko (pavyzdžiui, galite laukti, kol jims suranda grįžtantį krovinią), gali gauti nuolaidą 20-30 %. Logistikos operacijų optimizavimas perkraustymo į Vokietiją metu – irgi apie tai, kad nėra statinės kainos.

Kaip elgtis su šiukšlėmis po išpakavimo?

Vokietijoje šiukšlių sistema yra sudėtinga (Gelber Sack, Blauer Sack ir t.t.). Negalima tiesiog mesti visko į vieną krepšį, gausite baudą. Klauskite savo šeimininkų arba namų valdytojo, kur išmesti kartoną. Kartais reikia vežti į specialią aikštelę (Wertstoffhof), o tai kainuoja.

Kas daryti, jei vairuotojas nekalba nei lietuviškai, nei angliškai?

Tai reali problemą, ypač su kai kuriais subrangovais. Susirašinėkite vaizdo įrašais arba naudokite „Google Translate“. Reikia aiškiai parodyti, kur reikia nešti. Patarkite juos rankomis, jei reikia. Niekada nesitikėkite, kad jie pats supras, kur ta svetainė, jei jūs rodote į virtuvę.

Trumpa apibendrinama dalis

Na, tiek tiek iš manęs, tiesiog iš ilgametės patirties, be jokių mokslinių apibrėžimų. Logistikos operacijų optimizavimas perkraustymo į Vokietiją metu nėra fizinis dalykas, o daugiau susijęs su tuo, kad nebūtum nusivylęs kai užsidaro sunkvežimo durys. Sėkmės susitvarkyti naujame namuose ir tikimės, kad jūsų daiktai atvyks saugiai.