Logistikos nauda perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą: patirtis be kvietinių

Sveiki, turiu jau beveik dvidešimt penkerius metus patirties šioje srityje, pradėjau nuo vairuotojo, dabar žiūriu iš aukščiau. Dažnai žmonės klaustelėja apie logistikos naudą perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą, manydami, kad tai tik apie kainą. Iš tiesų, tai daugiau apie jūsų nervų taupymą ir tai, kad daiktai nenukeliauja į panasą (o tai, pasakykime tiesiai, nutinka dažnai). Vokietija yra tvarka, o Lietuva – greitumas, bet kai šie dalykai susiduria, be gero planavimo gaunasi chaosas. Rašysiu čia taip, kaip kalbėčiau prie kavos puodelio, be jokio to „turinio marketingo“ šlamšto. Jei norite sužinoti, kaip išvengti bėdų kelyje, skaitykite toliau, čia bus tikra tiesa be uždažinėjimo.

Kodėl kainos skiriasi ir kas į tai įeina

Kiek tikrai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos?

Čia nėra vieno atsakymo, bet stengiuos paaiškinti paprastai. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir iš kurio miesto kelysite. Jei turite tik kelis krepšius ir sofą, tai galima susitvarkyti už kelių šimtų eurų, bet jei keliate visą namų ūkį iš Miuncheno, skaičiuokite kelis tūkstančius. Logistikos nauda perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą pasireiškia tame, kad mums nereikia tuštinti mašinos vienam klientui, mes jungiam krovinius. Tai leidžia sutaupyti, bet užtrunka šiek tiek ilgiau, nes reikia aplankyti kitus adresus.

Ar brangiau, jei reikia išmontuoti baldus?

Žinoma, brangiau, ir ne dėl to, kad mes norime uždirbti daugiau, o dėl to, kad tai laikas. Vokietijos baldai dažnai būna sudėtingi, tie IKEA tipo, tiek senieji, riesti, su tūkstančiu varžtų. Vieną kartą teko išmontuoti spintą, kurią buvo surinkę prieš dešimt metų, ir varžtai tiesiog suirę, teko laužti. Taigi, jei reikia išmontuoti ir vėl surinkti Lietuvoje, tai atsieina papildomai, bet tai verta tų pinigų, kad nenusitrenktum nugarą.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Atidarykite žemėlapį. Berlynas ar Hamburgas yra arčiau nei, tarkime, Miunchenas arba Bavarijos kaimai. Taip pat svarbu, ar reikia kelti daiktus per trečią aukštą be lifto. Tada mūsų darbuotojai dirba kaip arkliukai, o tai kainuoja. Dar vienas dalykas – prieinamumas. Vokietijos miestuose gatvės siauros, reikia specialių leidimų stovėjimui, o tai irgi laikas, ir biurokratija. Logistikos nauda perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą pasireiškia tuo, kad mes jau žinome, kur gauti tuos leidimus ir kaip įvažiuoti, kad mus nubaigtų.

Ar galima sutaupyti rinkdamasis pigiausią variantą?

Galima, bet tai kaip lošti rulete. Būna firmų, kurios siūlo kainas, kurios tiesiog neįmanomos, ir tuomet jūsų daiktai gali „padingti“ arba atvykti po mėnesio. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas paėmė avansą ir išnyko Olandijoje. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už garantuotą paslaugą nei verkti vėliau. Patikima logistika niekada nebūna pigiausia rinkoje, nes tai reiškia atsakomybę.

Ar reikia mokėti už pakuolės medžiagas?

Paprastai taip, nebent sutartame kitaip. Knygoms, indams, drabužiams reikalingos skirtingos dėžės, burbuliukai, lipdukai. Jei turite ką nors labai brangaus, reikia specialios dėžės. Vienas klientas norėjo vežti didelį vazą be dėžės, tik užvyniotą antklodžiu. Žinote, kas nutiko? Ji atvyko trisdešimt dalių. Gera logistikos nauda perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą yra ir tai, kad mes atvežame savo patikimas dėžes.

Kaip apmokėjimas vyksta praktiškai?

Standartiškai imame apie 30 proc. avanso, kad užfiksuotume datą ir nebegrįžtume tuščiomis. Likusią dalį sumokate, kai daiktai yra pakraunami arba iškraunami Lietuvoje. Sprendžiant iš patirties, geriau viską sutvarkyti sutartyje, kad vėliau nebūtų nesutarimų dėl „pamiršto“ piniginuko ar papildomų valandų. Vokietiečiai mėgsta tikslumą, mums irgi taip patogiau dirbti.

Laikas ir maršrutai: ką reikia žinoti

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Jei kalbame apie 1000 km kelią, tai pati vairavimo trukmė yra apie 12-14 valandų, bet su pakraunimu ir iškraunimu tai eina į 2-3 dienas. Jei tai dalinio krovinio perkraustymas, tai gali užtrukti ir savaitę, nes mes renkame krovinius iš kelių klientų. Logistikos nauda perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą yra tai, kad mes planuojame maršrutus taip, kad jūsų daiktai nevažinėtų aplinkui visą Europą, nors kartais nutinka, kad vairuotojas užsuka prie kito kliento Kaune.

Ar galima gauti daiktus rytoj?

Tik jei esate labai laimingi ir mes turime tuščią mašiną netoliese. Bet realiau tai yra savaitė ar dvi. Reikia suprasti, kad mes ne taksi, kuris atvažiuoja po penkių minučių. Planuoti reikia iš anksto, geriausiai mėnesį prieš kelionę, ypač vasarą, kai visi keliauja.

Ar vairuotojai važiuoja naktį?

Taip, dažnai taip darome, kad sutaupytume laiko. Vokiečiai griežtai laikosi poilsio laikų, todėl reikia planuoti sustojimus. Bet jei reikia skubiai, mes susitvarkome. Kartais vairuotojai važiuoja ir naktį, jei leidžia techninė būklė ir grafikas, nors asmeniškai aš nebūčiau norėtas važiuoti sunkvežimiu Vokietijos autostrada vidurnaktį – ten tiesiog švyturi šviesos.

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įmanomas. Tada mes siunčiame pagalbą arba statome daiktus į kitą mašiną. Tai gali prailginti laiką dienai-dviems. Už tai mes neatsakingi, bet stengiamės padėti kiek įmanoma. Vieną kartą mums sugedo variklis netoli Poznanės, teko visa nakčiai perkrauti dėžės į kitą sunkvežimį. Buvo šaltą ir nepatogu, bet klientas gavo daiktus laiku (nors su valanda vėlavimo).

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Dauguma mūsų mašinų turi GPS stebėjimą, taigi, galite sužinoti, kur mašina yra. Nereikia skambinti vairuotojui kiekvieną valandą, jis turi vairuoti, o ne kalbėti telefonu. Logistikos nauda perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą taip pat ir ta, kad technologijos leidžia mums matyti važiavimo duomenis.

Ar vežate ir į atokius kaimus?

Vežame, bet ten yra savų niuansų. Jei kelyje yra žemo tilto ar siauro kelio, didelė mašina gali nepriartėti. Tada reikia mažesnės transporto priemonės (vadinamojo „pūpos“), o tai kainuoja. Vokietijos kaimuose keliai paprastai geresni, bet Lietuvoj vietomis dar gali būti problmų su privažiavimu (tai jau ne mano problema, o savivaldybės, bet klientą tai erzina).

Ką daryti, jei vėluojate su išvykimu iš Vokietijos?

Būna taip, kad ne viskas priklaiko nuo mūsų. Vokietijos klientai vėluoja išsikraustyti, arba neleidžia išvažiuoti dėl kaimynų skundų. Tada mes prarandame laiką. Geriau susitarti dėl laisvino valandos, kad vairuotojas nedelstų prie vartų.

Dokumentai, muitinė ir „pavojingi“ daiktai

Ar reikia muitinės deklaracijos perkraustant iš ES į ES?

Jeigu keliate savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, tai muitinės deklaracijos nereikia. Tai vadinama „pervykdimu“. Bet jei keliate naujus daiktus, kurie nėra atsiskaičiuoti su PVM, tai gali būti problemų. Vienas klientas bandė įvežti penkis naujus televizorius ir sakyti, kad tai dovana. Muitininkai to nepermėgsta.

Kaip elgtis su automobiliais?

Automobiliai yra atskira tema. Jei jis yra jūsų nuosavybė ilgiau nei 6 mėnesius, galite jį įvežti be muito. Jei naujas – reikia sumokėti mokesčius Lietuvoje. Be to, automobilio reikia pripildyti degalų, kad neužsidegtų „katalizatoriaus“ klaida (ar kaip ten ta žalia lemputė vadinasi). Logistikos nauda perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą taip pat ir konsultacijose, nes mes matome šias situacijas kasdien.

Ar galima vežti alkoholį ir tabaką?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet tam yra normos. Vokietijoje alkoholis pigesnis, todėl žmonės nori parsivežti kuo daugiau. Jei peržengiate normas, tai jau yra prekyba, ir reikia mokėti akcizus. Geriau nebandyti apgauti sistemos, muitininkai turi šunis, kurie uodoja geriau nei bet koks detektorius.

Kas yra draudžiama vežti?

Ginklai (be leidimų), sprogmenys, narkotikai – tai aišku. Bet žmonės pamiršta, kad negalima vežti kai kurių augalų ar maisto produktų (mėsos, pieno). Vokietijoje yra griežti sanitarijos reikalavimai. Ne kartą teko mesti kliento keptą mėsą į šiukšliadėžę prieš pat sieną, nes vairuotojas bijojo baudų.

Ar reikia inventorinio sąrašo?

Labai praverčia. Nereikia jį daryti milimetriniu tikslumu, bet apskritai, kas yra krovinyje, būtina parašyti. Jei muitinė sustabdys mašiną ir rasite daiktų, kurių nėra sąraše, gali būti didelių rūpesčių. Geriau leisti pusvalandį parašyti sąrašą nei praleisti dieną poste su muitininkais.

Kaip apsidrausti daiktus?

Mes turime atsakomybės draudimą, bet jis dengia tik tam tikrą sumą. Jei vežate brangius paveikslus ar juvelyrinius dirbinius, reikia juos įvertinti ir sudaryti papildomą draudimą. Nemanau, kad verta rizikuoti, jei kalbame apie tūkstančių eurų vertę.

Ar reikia mokėti už sąrašo sudarymą?

Jei sąrašas paprastas, mes tai padarome nemokamai kaip papildomą paslaugą. Jei reikia įvertinti kiekvieną knygą ar lėlę, tai tai jau yra atskira paslauga, už kurią reikia susimokėti.

Pakavimas, baldai ir ypatingi daiktai

Ar patys reikia pakuoti?

Galite patys, bet mes rekomenduojame mūsų pagalbą. Mūsų pakavėjai žino, kaip uždaryti dėžę, kad ji neišsiskirtų kelio metu. Esu matęs, kaip žmonės užlipdo daiktus į maišus, o vėliau randa suskilusias indų komplektus. Logistikos nauda perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą pasireiškia ir tame, kad mes turime medžiagų, kurių jums nusipirkti brangu ir beprasmiška.

Kaip su technika: pianinu, televizoriais?

Pianinas – tai visada iššūkis. Jis sunkus, trapus ir netelpa į liftą. Reikia specialių priemonių, kartais ir kranų. Televizoriai turi būti pakuoiami į stacionarias dėžes, nes jei paliksite juos stovėti ant kojelių, pirmasis sustojimas juos numes ant grindų.

Ar galima vežti šaldytuvą su maistu?

Galima, bet tik tada, jei išjungsite jį iš anksto, užšaldysite ir išsitepkite vidų, kad neužkvoptų. Kelyje šaldytuvas neveikia, o vasarą Vokietijoje gali būti trisdešimt laipsnių karščio. Pasakykime tiesiai, pasukęs sūris po to tokios kelionės nėra labai skanus.

Kaip vežti augalus?

Augalus galima vežti tik jei nėra žemės, arba jei žemė yra specialiai apdorota (sterilizuota). Kitaip muitinė gali konfiskuoti, bijodama kenkėjų. Geriau augalus duoti kaimynams, o Lietuvoje nusipirkti naujų. Nors žinau, kai kuriems klientams svarbiau kokia jų „Monstera“, o ne taisyklės.

Ar reikia išimti viską iš spintų ir stalčių?

Būtina. Jei palikite drabužius, spinta taps per sunki, o stalčiai iššoks į priekį pirmajame posūkyje. Vieną kartą teko išnešti pilną stalčių su keptuvėmis viduje – baisu buvo važiuoti tokiame „bombe“.

Kas daryti su važiuokliais ar dviračiais?

Geriau išmontuoti ratus, jei įmanoma, arba uždengti juos, kad nesutrintų kitų daiktų. Dviračiai dažnai padaro daugiausia žalos, jei jie pririšti kaip nors „kaip nors“.

Rizikos, problemos ir „gyvenimas“

Kas daryti, jei vairuotojas nekalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba lietuviškai, bet jei ateina pagalba iš kitos šalies (pvz., lenkas ar ukrainietis), gali būti sunkiau susikalbėti. Bet visi supranta rusiškai arba angliškai, o rankos kalba visuomet vienoda. Svarbiausia – turėti parašytą adresą ir telefoną.

Ar buvote patyrę vagysčių kelyje?

Per dvidešimt metų buvo vienas ar du atvejai, kai pavogė something mažą, pvz., benzininį pjūklą, paliktą kablyje. Didelių vagysčių nebūna, jei mašina yra užrakinta ir stovėjimo aikštelėje. Mes stengiamės neleisti vairuotojams stovėti „pamiškėse“, nors kartais ir tenka (ypač tarp Vokietijos ir Lenkijos).

Kaip elgtis, jei daiktas atvyko su defektu?

Reikia nedelsiant pranešti vadovui ir nufotografuoti žalą. Mes turiame draudimą, taigi, išspręsime. Bet jei paaiškės, kad defektas buvo dar prieš kraunant (pvz., kojos atsiskyrė nuo senumo), tuomet mes neatsakingi. Vieną kartą klientas skundėsi, kad sulūžo stalas, kuris buvo sulūžęs jau prieš metus (matėsi senas klijų pėdsakas).

Ar galima važiuoti su mašina?

Dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo ir saugumo. Mes, žinoma, galime susitarti, jei tai būtina, bet tada jūs tapote atsakingi už save. O važiuoti 1000 km ant „šokinėjančios“ grindys – tai malonumas nedidelis.

Ką daryti su šiukšlėmis Vokietijoje?

Vokietijoje šiukšlių išvežimas yra brangu ir sudėtinga sistema. Negalima tiesiog mesti visko į vieną konteinerį. Jei paliksite savo šiukšles klientui, jis bus labai nusivylęs. Geriau susitvarkyti patys arba mokėti mums už išvežimą (mes tai žinome, kur dėti).

Ar dirbate savaitgaliais?

Dirbame, jei susitariame iš anksto. Bet vairuotojai taip pat žmonės, nori ilsėtis. Sekmadieniais Vokietijoje daug kur uždaryta parduotuvės ir sandėliai, tai gali trukdyti pakrovimui. Geriau planuoti išvykimą darbo dienomis.

Kaip atrodo tipinis jūsų darbo diena?

Tai chaosas. Pradedamas nuo skambučių, kur vairuotojas praneša, kad vėluoja, baigiamas skambučiu, kad klientas negali rasti raktų. Bet kai viskas susidėlioja ir daiktai atvyksa sausai, tai jaučiasi puiku. Logistikos nauda perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą matosi tada, kai klientas pasako: „Ačiū, viskas atvyko gyva“.

Ar verta rinktis didelias ar mažas firmas?

Didelės firmos brangiau, bet daugiau garantijų. Mažos firmos gali būti lankstesnės, bet rizikingiau. Aš dirbu vidutinėje, todėl žinau kiekvieną vairuotoją asmeniškai, o tai suteikia saugumo jausmo klientui.

Kas daryti, jei Lietuvoje neleidžia įvažiuoti į kiemą?

Tenka nešti rankomis. Kartais Lietuvoje kiemai taip užakę, kad ten net „Tavriją“ nepraleis. Tada mums padeda kaimynai arba mes statome mašiną gatvėje ir vežame per 50 metrų. Tai papildomas darbas, bet mes jau pripratę.

Ar jums patinka jūsų darbas?

Kartais – ne, ypač kai žiema ir -20 laipsnių, o reikia nešti šaldytuvą ledu. Bet kai matai, kaip žmonės džiaugiasi naujais namais, tai kompensuoja visą vargą. Be to, per tiek metų išmokau daug apie žmones ir jų įpročius.

Galimas paskutinis patarimas?

Nesilikite paskutinę minutę. Planuokite, sudarykite sąrašus, klauskite. Logistikos nauda perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą ne tik piniginė, bet ir psichologinė. Kai žinai, kad kas kitas už tave rūpinasi, gali ramiau gyventi.

Išvados

Na, tiek apie mūsų kasdienybę. Tiesiog norėjau parodyti, kad perkraustymas – tai ne tik fizinis darbas, bet ir organizavimas, ir žinojimas, kur kas yra. Logistikos nauda perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą akivaizdi tiems, kurie nori išvengti streso ir nereikalingų problemų. Jei reikės pagalbos, žinokite, kur mus rasti, tiesiog skambinkite, o ne rašykite ilgų laiškų – greičiau susitarsime gyvai.