Logistikos kaštų įtaka siuntinių gabenimui į Vokietiją: kas nuo ko priklauso?

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtims metų, tai maždaug nuo tada, kai Lietuja įstojo į ES, ir per tą laiką matau viską. Vokietija – tai mūsų pagrindinis rinka, antra po Lenkijos galvočiai bet kuriam ekspeditoriui. Dažnai klientai atvažiuoja ir sako: "o kodėl tiek brangu?". Tiesą sakant, atsakymas niekada nėra vienas žodis. Logistikos kaštų įtaka siuntinių gabenimui į Vokietiją yra kompleksinė, tai ne tik kuras, tai ir vairuotojai, ir Vokietijos kelių mokesčiai, ir tūkstančiai smulkių dalykų, kuriuos paprastam žmogui sunku įsivaizduoti. Kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais – tiesiog siaubingai, bet tokia jau šis verslas. Štai trumpai, kas tai veikia iš vidaus.

Kas susiformuoja kainą iš tikrųjų?

Kiek dabar kainuoja kuras ir kodėl tai svarbiausia?

Tiesiai pasakysiu – kuras yra tas elementas, kuris suvalgo didžiają pajamų dalį, nors anksčiau nebuvo taip blogai. Vokietijoje degalų kainos svyruoja priklausomai nuo rinkos, tačiau mums tenka įsigyti juos dar Lietuvoje arba Lenkijoje, kur kartais pigiau, bet ne visada. Be to, tenka įsiskaityti ir AdBlue, kurio dabar reikia labai daug. Jei kuro kaina šoka 10 centų, transporto kaina automatiškai kyla, nes marža tiesiog sužlungsta be to.

Ar visada reikia mokėti už tuos Vokietijos kelių mokesčius?

Žinoma, reikia, ir tai labai skauda. Mes vadiname tai "Maut", ir tai yra vienas brangiausių dalykų Europoje. Už 3,5 tonos viršijančius sunkvežimius tenka mokėti už kiekvieną kilometrą, o kainos priklauso nuo transporto priemonės emisijų klasės ir ašių skaičiaus. Jei turi seną sunkvežimį, gali tekti mokėti dvigubai daugiau negu su nauju "Euro 6". Tai tiesiog privaloma sąnauda, kurią įtraukiame į sąskaitą, kitaip veikla neapsimokėtų.

Kodėl vairuotojo darbas dabar toks brangus?

Turėk omenyje, kad vairuotojų trūksta jau seniai. Lietuvis dažniau renkasi dirbti sandėlyje ar statybose Anglijoje nei sėdėti vairuose 10 valandų per dieną. Reikia mokėti gerą algą, padengti mitybos ir nakvynės išlaidas, kurios Vokietijoje, pavyzdžiui, Miunchene arba Frankfurte, yra astronomiškos. Be to, yra visiškai natūralu, kad vairuotojas nori pamatyti šeimą savaitgaliais, todėl reikia organizuoti pamainas pagal visus taisykles.

Kiek tai kainuoja, jei reikia važiuoti tuščiu atgal?

Čia yra vienas didžiausių blogių. Vokietija yra didelė, ir jeigu paimame krovinią į, tarkime, Hamburgą, o ten nėra ką parsivežti atgal į Lietuvą, tuomet važiuojame tuščiais ratais. Logistikos kaštų įtaka siuntinių gabenimui į Vokietiją čia pasireiškia labai aiškiai – klientas turi sumokėti ne tik už važiavimą ten, bet ir dalį tų nuostolių, kai mes grįžtame tuščia. Kitu būdu tiesiog bankrotuotume.

Ar tikrai taip svarbu, kaip supakuotas krovinius?

Kartais aš nenuostabu, kaip kai kurie klientai įsivaizduoja transportą. Pavysėkime: siunčiate brangų stalą, uždėję ant paletės be jokio fiksavimo, be plastiko. Kelyje vairuotoją lengvai prilaiko... (o du dienas važiavo, aišku, kad prilaiko), ir viskas subyra. Tada kyla problemų su draudimu, todėl mes stengiamės aiškiai pasakyti – jeigu ką nors prasižiūrite, mums tai brangiai kainuoja laiku ir galva.

Kaip veikia laikas – kas yra "stojimo mokestis"?

Vokietiečiai yra labai disciplinuoti, o jų sandėliai dirba pagal griežtą grafiką. Jei mūsų vairuotojas atvyksta pavėlavęs 15 minučių, gali tekti laukti kitos dienos arba net kelias dienas. Toks atidėjimas kainuoja pinigus – vairuotojas sėdi, laukia, moka maistą, o sunkvežimis neveikia. Todėl visada stengiamės derinti laiką iki minučių, nors žinote, gyvenime viskas nutinka.

Ar gerai apdraudimas apima viską?

Draudimas yra būtinas dalykas, tačiau jis nėra "stebuklas". CMR draudimas dažniausiai apgaubia krovinius tik iki tam tikros sumos, pvz., 8,33 SDR už kilogramą. Jei vežate auksą ar labai brangią elektroniką, reikalingas papildomas draudimas. Logistikos kaštų įtaka siuntinių gabenimui į Vokietiją čia taip pat jaučiama, nes didesnė rizika reiškia didesnę draudimo premiją, kurią sudeda į galutinę kainą.

Specifika Vokietijos keliuose ir taisyklėse

Ar tikrai griežtai tikrina sunkvežimius?

Vokietijoje kontrolė yra viena griežčiausių. "BAG" inspektoriai gali sustabdyti bet kur ir patikrinti viską – nuo vairuotojo poilsio laikų kortelės (tacho) iki krovinių fiksavimo. Jei randą nukrypimų, baudos yra milžiniškos, tūkstančiai eurų. Todėl mums reikia tikrai tvarkingų dokumentų ir sąžiningų vairuotojų, o tai kainuoja.

Ką reiškia tas "Umweltplakette" žetonas?

Tai mažas žalias lipdukas ant priekinio stiklo, kuris leidžia važiuoti į miestų centrus, kur yra "žalioji zona". Be jo, į Berlyną arba Štutgartą važiuoti negalima, o jei važiuosi be, gausi baudą. Jis kainuoja nedaug, bet jo įsigijimas ir tvarkymas reikalauja laiko, o laikas – tai pinigai. Be to, jei užmirši nusipirkti, reikia važiuoti aplinkkeliais, kur kas ilgiau.

Kaip elgtis su "Lenkrijos klodu" (Lenkwagenverbot)?

Tai yra vokiškas terminas, reiškiantis draudimą važiuoti kai kuriais maršrutais tam tikromis dienomis arba naktį, ypač keliaujant iš Rytų į Vakarus. Kadangi mes esame iš Lietuvos, mums dažnai tenka šituos apribojimus derinti. Kartais reikia važiuoti apieilsčiais, kadangi trumpesnės trasos uždraustos tam tikru laiku. Tai padidina kuro sąnaudas ir pridėtinę vertę.

Ar sunku rasti vietą pamiegoti Vokietijoje?

Labai sunku, ypač šiaurėje arba netoli didmiesčių. Vairuotojai sako, kad po 17:00 valandos vietos išsitęsia kaip dramblių kapas. Jeigu vairuotojas negali rasti legalios vietos, jis gali stovėti nelegaliai, o tai kelia baudų riziką. Mes visada stengiamės planuoti maršrutus taip, kad būtų užsibrėžta vieta, tačiau kartais tenka eiti į privatų parkingą, kur reikia mokėti 15-20 eurų už nakvynę.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros, jei keliauja iš trečiosios šalies?

Nors Vokietija yra ES, bet jei krovinių kelyje yra iš Ukrainos arba Baltarusijos, gali tekti sustoti pas muitininkus net patiems vokiečiams. Tai užtrunka nuo valandos iki poros dienų. Klientai dažnai galvoja, kad kai ES, tai viskas lengva, bet ne. Dirbu su viena įmone (nepaminėsiu pavadinimo), kur kasmet strigs sandėlyje dėl dokumentų klaidų, ir tai kainuoja tūkstančius.

Ar dažnai pasitaiko eismo įvykių Vokietijos automagistralėse?

Autobahnai yra greiti, ir nesakyčiau, kad čia saugu. Ypatingai kai greitas eismas susiduria su lėtu. Net ir saugūs vairuotojai kartai patenka į smūgius. Tada sustoja visas procesas – krovinių perkravimas, vairuotojo gydymas, dokumentų tvarkymas. Visos šios išlaidos taip pat įeina į bendrąją logistikos kaštų įtaką siuntinių gabenimui į Vokietiją, nors iš pradžių atrodo, kad tai neturi ryšio.

Problemų sprendimas ir kas daro „liūdną veidą“

Kas daryti, jei gavėjas atsisima priimti siuntą?

Tai baisiausias košmaras. Vairuotojas atvažiuoja į vietą, o jie sako: "mes nieko neužsakėme" arba "prekės netinka". Tuomet reikia skambinti klientui Lietuvoje, spręsti, kur dėti krovinius. Grąžinti atgal labai brangu, palikti sandėlyje Vokietijoje – taip pat brangu. Todėl visada reikalaujame, kad prieš išvykstant būtų dukart patikrinta ar viskas tvarkoje.

Ar gali kilti kaina jau važiuojant?

Taip, ir tai vyksta dažniau, negu norėtųsi. Pavyzdžiui, gali staiga užšalti keliai, reikės padėti grandines, o tai laiko pinigas. Arba gali susidaryti eilės dėl avarijos, kurios buvo prieš savaitę, tačiau eilės vis dar yra. Tuomet vairuotojas dirba neefektyviai, o mes negalime paimti kitų užsakymų.

Kaip elgtis su blogais tarpininkais?

Yra daug įmonių, kurios tiesiog vagia krovinius arba nemoka. Žinai, mažiems vežėjams tai mirtinas. Mes stengiamės dirbti tik su patikimais partneriais, tačiau rinkoje yra daug "vampyrų". Jeigu pasiūly kainą, kuri yra per žema, būk tikras, kad kažkur čia paslėpta lažyna. Logistikos kaštų įtaka siuntinių gabenimui į Vokietiją neleidžia mums dirbti už pusę duonos, todėl vengiame abejotinų brokerių.

Kodėl taip sunku nusipirkti keltų bilietus vasarą?

Vasara yra chaosas, ypač kai kurias savaites. Jeigu reikia pervežti ką nors iš Klaipėdos į Kielą, bilietai gali būti išparduoti savaitei į priekį. Tuomet tenka važiuoti per Švediją arba Daniją, kas gerokai brangiau ir ilgiau. Klientai dažnai supyksta, kai sakau, kad bilieto nėra, bet aš negaliu jų iš oro sukurti.

Ar reikia mokėti už sandėliavimą, jei vėluoja gavėjas?

Be abejo. Jeigu aš atvežu krovinius į sandėlį penktadienį po 14:00, o jie dirba tik iki 12:00, vairuotojas ten turi likti iki pirmadienio. Tas laikas yra mokamas. Niekas nemoka už vairuotojų miegą automobilyje nemokamai, todėl šias išlaidas tenka permokėti klientui arba gavėjui Vokietijoje.

Kaip veikia GPS ir stebėjimo sistemos?

Mes stebime viską realiu laiku. Tai padeda mums efektyviau planuoti, tačiau tai taip pat kainuoja – programinė įranga, terminalai, ryšys. Be to, kai vairuotojas matas, kad jo stebi, jis važiuoja saugiau (dažniausiai). Tai Investicija į saugumą, kurią galiausiai apmoka klientas savo sąskaitoje.

O tieškog ką daryti, jei vairuotojas susirga?

Tai viena blogiausių situacijų. Atsitiko taip, kad vairuotojui užkrito temperatūra ties Miunsteriu. Reikėjo skambinti greitosios pagalbos, surasti vietinį gydytoją, o vairuotojas negalėjo toliau važiuoti dėl taisyklių. Turėjome skubiai ieškoti pakeitimo, kas kainavo šimtus eurų per dieną, be to kroviniui stovint.

Ar tikrai taip svarbu kalbos žinojimas?

Nebūtina, kad vairuotojas kalbėtų vokiškai puikiai, tačiau jis turi suprasti pagrindinius žodžius, ypač kai kalbame apie technines problemas arba sandėlio komandas. Niekas nenori laukti pusę dienos, kol jis telefonu verčiasi su google vertėju. Todėl mokame vairuotojus papildomai, jei jie važiuoja į Vokietiją dažnai.

Ką daryti su pašarų maišais (Europaietis)?

Tai senas, bet dar gyvas dalykas. Kai vairuotojas atveža krovinius, jis duoda savus pašarų maišus ir gauna kitus užsakovų. Jei vairuotojas pamiršta juos paimti arba sugadina, tenka mokėti baudas. Tai atrodo smulkmena, tačiau kasmet prarandame pinigų dėl tokių "protingų" sistemų.

Kodėl dokumentacija tokia sudėtinga?

CMR sąskaitos faktūros, konosamentai, pirkimo-sutarties dokumentai... Vokietijai reikia visko tvarkingai. Vien klaida skaičiuose arba prekės pavadinime gali sustabdyti visą siuntą muitinėje arba sandėlyje. Logistikos kaštų įtaka siuntinių gabenimui į Vokietiją čia matoma per tai, kad turime samdyti atskirus žmones, kuriais tik tvarko šį popierių.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos klientai nezino?

Yra. Pavyzdžiui, mokesčiai už pavojingų krovinių (ADR) pervežimą, už šaldomų krovinių priemonių pildymą, už uosto mokesčius. Kartais klientai zino tik galutinę sumą, bet nemato, kad joje yra 50 eurų tik už tai, kad vokiečiai priėmė krovinius savo terminaluje. Mes stengiamės būti atviri, bet ne visada įmanoma išskaidyti iki cento.

Kiek laiko trunka įprastas maršutas į Vokietiją?

Iš Vilniaus į Berlyną arba Hamburgą – tai maždaug 16-20 valandų važiavimo, priklausomai nuo srautų. Tačiau su plovimais, krovimais ir dokumentais tai visada užtrunka ilgiau. Negalima manyti, kad vairuotojas išvažiuoja ryte ir vakare jau jaučiasi kaip namie. Tai didelis nuovargis, kurį reikia kompensuoti atostogomis.

Kaip technologijos keičia šią sritį?

Skaitmenizacija įsiveržia ir čia. Elektroniniai CMR, skaitmeniniai pristatymo pažymėjimai. Tai greitina, bet taip pat reikalauja investicijų į programinę įrangą. Negali vežti krovinių su popieriumi, kai visi jau naudoja planšetes. Žinoma, kai internetas neveikia Vokietijos miškuose, tada norisi visas tas planšetes mesti į krūmus.

O kas yra su skubiomis siuntomis?

Jei klientas sako "reikia rytoj ryte", tai automatiškai kaina didėja 30-50 proc. Tai reiškia, kad turi rasti vairuotoją, kuris gali duoti viršvalandžius, reikia pakeisti jo grafiką, kartais net reikia tučtuojau išsiųsti kitą mašiną tik tam vienam kroviniui. Tai yra brangus malonumas.

Ar verta rinktis pigesnį vežėją?

Kartais, bet dažniausiai ne. Jei kaina žymiai žemesnė nei rinkos, tai gali reikšti, kad vairuotojas bus dirbti nereguliariai, kad automobilis yra senas ir gali sugesti arba kad draudimas yra formalus. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet būti ramu, kad prekės pasieks paskirties tašką.

Kokios yra ateities perspektyvos su „Green Deal“?

Dabar visi kalba apie elektromobilius ir vandenilio transportą. Tai ateitis, tačiau šiuo metu tai labai brangu. Infrastruktūros Vokietijoje dar nėra pakankamai o vairuotojams. Manau, kad artimiausiu metu logistikos kaštų įtaka siuntinių gabenimui į Vokietiją tik didės dėl šių reikalavimų, o mes visi tai pajusime savo kišenėse.

Išvada

Galiausiai, noriu papasakoti tiesą – logistika nėra tik kėlimas ir vežimas. Tai nuolatinis stresas, skambučiai naktį, problemų sprendimas ir tūkstančiai detalių, kurios sujungtos į vieną visumą. Logistikos kaštų įtaka siuntinių gabenimui į Vokietiją yra akivaizdi kiekvienam, kas bandė tai padaryti savaeigiškai. Profesionalios komandos paslauga gali atrodyti brangi, tačiau ji užtikrina, kad jūsų prekės nebus prarastos, o vairuotojai nebus nubausti dėl taisyklių pažeidimų. Vertinkite tai ne kaip išlaidas, o kaip investiciją į savo ramybę.