Logistika perkraustymo procesui tarp Lietuvos ir Vokietijos: kas būna užkulisiuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, tikiuosi, sukaupiau pakankamai patirties, kad galėčiau papasakoti, kaip tai iš tikrųjų atrodo. Žmonės dažnai galvoja, kad logistika perkraustymo procesui tarp Lietuvos ir Vokietijos yra kaip mokestis už važiavimą automagistrale – sumokei ir važiuoji, bet čia viskas yra kur kas sudėtingiau. Dienos nenuėja be to, kad kas nors nenuspėja, o kai kurios detales apsuka galvą net paties seniūno. Čia ne tiesiog krovimas ir vežimas, tai visa chemija, susidedanti iš dokumentų, žmogiškojo faktoriaus ir kartais tiesiog sėkmės. Rašau šią gaidę taip, kaip kalbėčiau su klientu prie kavos puodelio, be jokio tas šloto.

Kainos, laikas ir tobulų planų nebuvimas

Kiek tai realiai kainuoja?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną kartą, kai pakeliu ragelį. Žiūrėk, nėra vieno fiksuoto skaičiaus, nes kiekvienas logistika perkraustymo procesui tarp Lietuvos ir Vokietijos yra unikalus kaip pirštų atspaudas. Jei tu turi tik kelias dėžes ir atsarginės padangas garaže, tai gali tekti nuo 300 iki 500 eurų, tačiau jei krauni visą namą iš 120 kvadratų, pinigų prireiks daugiau, tikrai virš tūkstančio. Paskaičiuoti galiu tik tada, kai tiksliai žinau, kiek tūrio metrų (m3) tu turis ir ar reikės lentynas išmontuoti. Taigi, nedaryk išvadų iš kaimyno patirties, nes jis galėjo vežti į kitą miestą.

Kiek laiko užtrunka visas tas reikalas?

Paprastai sakyčiau, kad tai trunka nuo dviejų iki penkių dienų, įskaitant pakavimą ir patį važiavimą, bet kartais viskas eina kaip pagal laikrodį. Viskas priklauso nuo to, ar vairuotojas važiuoja tiesiai, ar dar užeina pas kitus klientus paimti daiktų (tai vadinama daliniu krovininiu reisu). Buvo atvejų, kai dėl blogo oro Lenkijoje arba avarijos autostradoje mes vėluodavome parą ar dvi, todėl nereikia suplanuoti vizito pas dantistą tą pačią dieną, kai turi atvykti sunkvežimis. Geriau turėti rezervą, nei nervuotis prie vairuotojo.

Kodėl vienos firmos brangiau, kitos pigiau?

Tai kaip maisto prekybos centre – vieni krauna į krepšelį kokybę, kiti tik kiekį. Brangesnės firmos dažniausiai siūlo draudimą, patirtį vairuotojų ir garantiją, kad tavo sofa neatrodys kaip per pasivėlė po vėjo. Pigios firmos gali taupyti ant kuro, važiuoti senais sunkvežimiais, kurie gada sugesti pusiaukelėje, arba net nemokėti mokesčių (o tokių Lietuvoje gana). Logistika perkraustymo procesui tarp Lietuvos ir Vokietijos turi būti skaidri, todėl klausinėk, kas įeina į kainą – ar pakuoti, ar nešti aukštai, ar dėl laiptų imamas papildomas mokestis.

Ar galima sutaupyti, jei pats vežiu daiktus?

Galima, bet ar verta? Jei turi "Ford Transit" ir tu pats vairuotojas, tai tikrai išgersi mažiau, tačiau turi suprasti, kad Vokietijoje kelių Policija gali sustabdyti ir patikrinti, ar tu nelegaliai komerciniu būdu veži daiktus. Be to, kai sukasi ratas su 500 kilometrų per dieną, po to reikia krauti, o ryte vėl važiuoti, organizmas tada pasako "viskas". Komercinis transportas turi visus leidimus, o jei tau kas nors nutiks kelyje su asmeniniu automobiliu, draudimas gali nebeišmokėti nieko, nes rastos komercinės ženklai.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėlavo?

Pirmiausia – nepyksti. Mes žmonės, ne robotai, o kelyje įvyksta visokia: avarijos, statybos darbai, netgi tironai. Paskambink savo logistiko (man arba kitam), paklausk, kur jis yra, o jei jis neatsiliepia ilgiau kaip valandą – tada jau gali rūpestis. Kartais vairuotojas tiesiog užmiega poilsio aikštelėje, nes reglamentas draudžia važiuoti ilgiau nei 4,5 valandas be pertraukos. Geriau pavėluoti saugiai, nei skubėti ir padaryti avariją su tavo baldais.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos biurokracija

Kokius dokumentų reikia paruošti?

Sąrašas nėra ilgas, bet jei ko nors trūksta, gali užstrigti sienoje. Būtina turėti asmens dokumentą (pasą ar vairuotojo pažymėjimą), transporto priemonės dokumentus (techninį pasą arba registracijos liudijimą) ir, svarbiausia, daiktų inventoriaus sąrašą. Vokietijai dažnai reikalingas ir patvirtinimas, kad gyveni Lietuvoje ir perkraustosi į Vokietiją ilgam (t.y., darbo sutartis arba registracijos dokumentas). Be šitų popierių, logistika perkraustymo procesui tarp Lietuvos ir Vokietijos gali tapti tikru košmaru, ypač jei sulaiko muitinė.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jeigu tai turtas, kurį naudojai mažiausiai 6 mėnesius, ir perkraustosi gyventi nuolat, tai mokesčių dažniausiai nėra (taip vadinamas "Transfer of Residence" reglamentas). Bet jei veži naują kompiuterį, kurį nusipirkai prieš savaitę, arba drabužius su etiketėmis, gali tekti sumokėti PVM ir muitą. Muitininkai nėra kvaili, jie mato, kada kas bando įvežti prekes parduoti apvogant valstybę. Geriau sąžiningai užpildyti deklaraciją, nei bandyti meluoti.

Kas daryti su transporto priemone Vokietijoje?

Čia yra vienas labai nepatogus dalykas, apie kurį dažnai pamirštama. Jei perkraustomi ir atvežami automobiliai, juos būtina "perregistruoti" (Ummeldung) arba tuo tarpu gauti specialius numerius (Kurzzeitkennzeichen), kad juos galima būtų naudoti Vokietijos keliuose legaliai. Nešvarios mašinos be vokiškų numerių ir draudimo – tai užtikrintas baudų šūvis. Nemanau, kad tu nori pradėti gyvenimą su 200 eurų bauda už netinkamą transporto priemonę.

Ar sunku gauti draudimą Vokietijoje?

Nebūtinai sunku, bet brangu. Vokietijos draudimo kompanijos mėgsta viską patikrinti, ir jei esi užsienietis be Vokietijos vairuotojo pažymėjimo (Führerschein), gali būti bėdų. Tačiau jeigu krovinys vežamas profesionalios firmos, tai draudimą turi pačia firma (CMR draudimas), o tai užtikrina, kad turtas bus apsaugotas. Asmeniniam transportui reikia rasti "Drit-versicherung", tai tokia laikino draudimo forma, kuri leidžia važiuoti iš punkto A į punkto B.

Kas nutinka, jei prarandu daiktą kelyje?

Tada kviečiame policiją ir rašome CMR protokolą. Profesionali logistika perkraustymo procesui tarp Lietuvos ir Vokietijos visada turi draudimą, kuris dengia žalą, bet tik tuo atveju, jei daiktai buvo tvarkingai užfiksuoti sąraše. Jei rašai "2 dėžės su drabužiais" ir nurodai vertę 10 eurų, o ten buvo rūbai už 1000 eurų, draudikas tau nieko nebus mokės. Būk tikslus, rašyk viską, kas yra dėžėje, nufotografuoj, tada bus ramiau.

Krovinio paruošimas ir „dėžių chaosas“

Ar jūs supakuojate viską už mane?

Taip, mes darome tai kasdien, tai mūsų kasdieninis duonos kąstys. Turime popieriaus, burbuliukų, stačiakampių dėžių – viską, kas reikalinga, kad taurės nesusilaužytų. Vienintelis dalykas, kurio negalime daryti, tai supakuoti pinigus, brangius papuošalus ar gyvūnus. Viską kitą mes įdėsime, užklijuosime ir užrašysime numerį, kad niekas nepamesčia. Tačiau tai papildoma paslauga, kuri kainuoja, bet sutaupysi nervus.

Ką daryti su pianinu ar safe?

Tai ne dėžė, kurią pakeli viena ranka. Pianinams ir seifams reikalingos specialios juostos, o kartais ir kranas (jei nėra lifto arba jis telpa). Vieną kartą teko vežti pianiną į penktą aukštą be lifto, ir tas darbas truko kone visą dieną, o vairuotojai beveik numirė. Jei turi tokių daiktų, pranešk iš karto, kad galėčiau atsiųsti tinkamą komandą, o ne du vyrus su rankenėlėmis, kurie tiesiog patirs nugaros skausmus.

Ar verta pirkti naujas dėžes ar rasti senas?

Geriau nenaudoti senų, parduotuvių dėžių, kurios jau buvo spaudžiamos ir sugandos. Jos tiesiog neišlaikys sunkių knygų ar indų. Mes dažniausiai atvežame naujas, tvirtas dėžes, kurios sukrautos ant vienos kitos, jos nekreipia ir neįtrūksta. Žinau, kad nori sutaupyti, bet kai dėžė susproga ant tavo batų dėžės, suprasi, kad 5 eurų taupymas nebuvo vertas. Geriau investuoti į pakavimą.

Kaip elgtis su skysčiais?

Skysčiai (alkoholis, aliejus, skalbimo priemonės) yra baisiausias dalykas, jeigu pradeda tekėti. Vieną kartą klientas užsandarino viską gerai, bet viena butelis su sultimis sužlugo nuo viršaus, ir visas krovinys buvo lipnus. Naudokite specialius skysčių konteinerius arba uždarykite labai gerai, geriausia su juosta aplink dangtelį. O jei neesi tikras (t.y. abejoji), ar tai nutekės, geriau vežk atskirai nešiojamame bagaže, o ne duži tarp sofos.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžioji dalis baldų, tarkim, spintos ar darbo stalai, turi būti išmontuoti, nes pro duris jie nepraslysta (ypač tų vokiškų namų durys, kartais jos tokios siauros). Mūsų komanda atsineša šrubuvus ir atsuktuvus, tai jums nereikia jų ieškoti. Vienintelis dalykas – nepamiršk prikalbės (screw) mažą maišelį, prie kurios baldas prikabintas, nes paskiau bus labai keistas vaizdas – spinta be rankenų.

Kelionė, vairuotojai ir realus gyvenimas kelyje

Kur dažniausiai sustojate pailsėti?

Mes stengiamės važiuoti greitai, bet reglamentas yra reglamentas. Dažniausiai sustojame Lenkijoje arba Vokietijoje, specialiose aikštelėse, kur yra dušai ir maistas. Vairuotojas negali važiuoti 24 valandas, jis turi miegoti 11 valandų paroje. Kartais klientai skamba ir klausia "kodėl jis ten stovi 3 valandas?", o jis tiesiog privalo ilsėti, kitaip mes gausime baisią baudą, o vairuotojas gali netekti licencijos. Saugumas pirmiau nei greitis.

Ar vairuotojai moka vokiškai?

Ne visada, ir tai yra vienas problema (t.y. realus rizikos faktorius). Dauguma mūsų vairuotojų kalba rusiškai, lietuviškai arba angliškai, o su vokiečiais dažnai kalbame rankomis. Jeigu reikia susitarti dėl pravažiavimo arba vietos, dažnai padeda telefonų vertėjai. Tačiau su Vokietijos policija derėtis be kalbos nelabai įmanoma, todėl visada turime su savimi numerį, į kurį galima paskambinti pagalbai iš biuro.

Kas jei sunkvežimis užstringa mieste?

Vokietijos miestuose yra daug siaurų gatvelių, ypač senuosiuose kvartaluose, kur sunkvežimis negali įvažiuoti. Kartais reikia gauti specialų leidimą (Sondererlaubnis) arba iškrauti paskutinius 100 metrų rankomis. Buvau atvejų, kai reikėjo uždaryti gatvę, nes sunkvežimis negalėjo pasisukti ir visi kaimynai burašė. Geriau iš anksto nusiųsti nuotraukas vietos, kad galėčiau įvertinti, ar ten įvažiuosime be bėdų.

Ar galima sekti krovinio buvimo vietą?

Taip, šiais laikais viskas yra prižiūrima per GPS sistemą. Galiu tau siųsti nuorodą, kurioi mato, kur yra tavo daiktai realiu laiku. Bet nereikia skambinti kiekvieną valandą ir klausti "kur jis", jei matai, kad jis važiuoja 90 km/h greičiu. Vairuotojas gali būti užimtas vairuodamas arba pailsiant, ir jam negalima trukdyti. Pasitikėk technologija, ji nemeluoja.

O jei turi naktį išsikrauti?

Naktiniai iškrovimai yra brangiau ir labai nepopiarūs. Vienintelis atvejis, kai mes darome tai, yra tada, kai mieste yra įvesti sunkvežimių ribojimai dieną arba jei labai skubu. Tačiau reikia žinoti, kad vairuotojas po kelionės yra pavargęs, o tamsuose krauti pavojinga – daugiau dalykų nukrenta ir susižaloja žmonės. Geriau palaukti iki ryto, nei aštuonios valandos.

Finansai, paslėpti mokesčiai ir problemos

Ką reiškia "mokestis už laiptus"?

Jei turi daiktą penktame aukšte ir nėra lifto, arba liftas per mažas, tai mums reikia nešti rankomis. Tai fizinis darbas, kuris trunka ilgiau ir užima daugiau jėgų, todėl toks mokestis paprastai yra apie 50-100 eurų priklausomai nuo aukšto. Neklausk "kodėl", pabandyk nešti sofos dalį 100 laiptų, ir tu suprasi. Mums reikia sumokėti vairuotojams už papildomą pastangą.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Mūsų firmoje jų nėra, jei aš iš karto viską parašiau sutartyje. Tačiau gali būti papildomų išlaidų, kurias sukelia pats klientas – pavyzdžiui, jei pasikeičia adresas iškrovimo metu arba reikia laukti valandą, kol klientas atveža raktus. Laukimo mokestis taip pat yra, nes vairuotojo laikas kainuoja. Geriau susitarti dėl visko iš anksto.

Kaip apmokėti už paslaugas?

Dauguma moka pavedimu arba grynaisiais prieš išvykimą, kad būtų aišku, kad mums bus sumokėta. Kartais leidžiame sumokėti pusę iš karto, pusę atvykus, bet tada reikia pasirašyti papildomą dokumentą. Jeigu turi "PayPal" arba kortelę, taip pat galima, tačiau tada gali būti pridėta procentinė dalis (t.y. komisinis), kurią ima sistema. Geriausia ir pigiausia – banko pavedimas.

Ar galima susitarti dėl atidėjimo mokėjimo?

Su nuolatiniais klientais taip, su naujais – tai sudėtingiau. Mes turi sumokėti vairuotojams, kuru ir mokesčius iš karto, o ne tada, kai tu gausi algą. Todėl paprastai prašome avansą arba pilną sumą prieš išvykstant. Negaliu aš rizikuoti savo pinigais, jeigu tu gali nusprendė, kad tau perkraustymas jau nebeaktualus.

Ką daryti, jei pasirašiau sutartį, bet norėjau atšaukti?

Jei atšauki prieš kelias dienas, mes galime susitarti dėl nedidelio baudos, nes jau galėjome atmesti kitus užsakymus. Jei atšauki tą pačią dieną, kai vairuotojas jau važiuoja pas tave, tu privalai sumokėti bent pusę sumos, nes mes tiek jau praradome (kuras, laikas). Tai ne malonu, bet verslas yra verslas, ir laikas yra pinigai.

Specifiniai klausimai ir gyvenimiškos istorijos

Ar vežiate augalus?

Vežame, bet tai yra rizikinga. Uždarytame sunkvežimyje gali būti šalta arba per karšta, o augalams reikia oro. Be to, sienoje gali būti problemų su fitosanitarinėmis kontrolėmis, jei augalas yra retas arba su žeme. Geriau augalus vežti asmeniniu automobiliu, kur gali reguliuoti temperatūrą ir juolab, jei tai yra tavo mėgstamas kaktusas, kurį auginai 10 metų.

Kas jei turi šunį ar katę?

Gyvūnai gali važiuoti tik kabinete su vairuotoju, jei jis sutinka, arba turi būti speciali būdelė, kuri įstatoma į krovininę dalį. Bet vairuotojai dažnai nemėgsta gyvūnų kabinėje, nes alergijos arba šiltas kvapas. Logistika perkraustymo procesui tarp Lietuvos ir Vokietijos neleidžia vežti gyvūnų laisvai krovinyje, jie gali pabėgti arba susižaloti. Geriau rasti draugą, kuris nuvežtų augintinį.

Ar buvo, kad dėžės dingo?

Nieko paslėpto, bet kartais pasitaiko painiavų su sąrašais, kai viena dėžė nukeliauja į kitą miestą, nes buvo užrašytas blogas numeris. Vieną kartą tebevažiavome ir klientas skambino, kad jo dėžė su indais nėra, o ji tiesiog užvirto po lova, nes vairuotojas ją uždė ten, kad nenukristų. Visada tikrink kiekvieną kampą prieš pradedamas rūkauti, kad dingo.

O jei aš užsidegęs noriu išsikrauti greičiau?

Jei tu nori viską padaryti per 3 valandas, kai mums planuota 6, mums reikės daugiau žmonių. O kiekvienas additional žmogus kainuoja. Negaliu tiesiog pasakyti "važiuok greičiau", nes fiziniai dalykai turi savo greičio limitą. Jei tu bėgsi ir dėsi daiktus į krūvą, vėliau viskas bus sužalota. Ramumas mums svarbiau už greitį.

Ar galima veži dūmus ar ginklus?

Ginklai turi būti deklaruoti ir laikomi saugioje dėžėje, o jų turėtojas turi turėti leidimus. Be to, reikia pranešti apie tai iš anksto, nes vairuotojas gali būti užklaustas sienoje, o jei jis nežinos, kad ten yra ginklas, gali būti didelių problemų. Dūmų (tobako) nevežame komerciškai, nes tai reikalauja specialių licencijų, o asmeninis kiekis turi būti su vairuotoju.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Mes nename vežti tavo šiukšlių į Vokietiją. Išsikraunant, mes paliekame tavo šiukšles (pakuočimus nuo dėžių, juostas) konteineryje, arba jeigu tu nori, mes išvežame į savo konteinerį už papildomą mokestį. Vokietijoje šiukšlių išvežimo sistema griežta, negalima tiesiog mesti į mišką. Taip pat nenaudok mūsų dėžių kaip šiukšliadėžių, tada mums jos nebetinka.

Į kurį miestą Vokietijoje dažniausiai vežate?

Dažniausiai į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą ir frankfurto regioną, nes ten yra didžiausios lietuvių bendruomenės ir daugiausiai darbo vietų. Tačiau mes važiuojame ir į mažus kaimelius, pavyzdžiui, netoli Bayerischer Wald, jei reikia. Kainos gali skirtis priklausomai nuo to, ar tai didelis miestas su artima autostrada, ar kažkur toli nuo pagrindinių kelių.

Ar galiu su savimi važiuoti kabinėje?

Dėl taisyklių (pirmiausia draudimo), dažniausia negalima, nebent tai yra tavo asmeninis perkraustymas ir sutartyje numatyta, kad tu gali būti keleiviu. Tačiau vairuotojui reikia ilsėtis, o jis gali jaustis nepatogiai, jei keleivis stovi virš jo galvos. Geriau sutarti, kad susitinkate vietoje, o ne važiuoti kartu 12 valandų.

O jei turi labai didelę kolekciją vinilo plokštelių?

Vinylas yra sunkus ir jautrus. Geriau, kad tu pats pakuotum į mažas dėžutes ir pažymėtum "FRAGILE". Jeigu tu juos įmesi į didelę dėžę su knygomis, plokštelių viršus sugnybs. Mes turime patirties, bet aš visada sakau – geriau klientas pats padarys tai, ką myli, o mūsų darbas yra nešti, o ne vertinti tavo kolekcijos vertę.

Ar buvo keisčiausių perkraustymų?

Buvo visko. Vienas klientas norėjo, kad jo ašara (t.y. didelis akvariumas su žuvelėmis) būtų vežamas atskirai su deguonies sistema. Kitas norėjo išvežti tik vieną seną sovietinę radijo aparatūrą, kuri svėrė toną. Žmonės turi įvairių prisirišimų, ir mūsų darbas yra padėti tai įgyvendinti, kiek tai įmanoma logiškai.

Pabaigos ir išvados

Visa ši logistika perkraustymo procesui tarp Lietuvos ir Vokietijos atrodo sudėtinga tik tada, kai bandai tai daryti be pagalbos arba su žmonėmis, kurie nežino ką daro. Jei viską suplanuoji iš anksto, paruoši dokumentus ir tikrai įvertinsi turtą, viskas vyks gana sklandžiai. Nereikia bijoti Klausti ir derėtis, o svarbiausia – pasitikėk savo pasirinkta komanda, kuri turi petėms nešti tavo gyvenimą.