Logistika perkraustymo metu į Vokietiją – efektyvūs sprendimai ir realybė

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galima sakyti, mačiau viską – nuo taikių perkraustymų iki tokių, kai norėjosi visiems mesti rankas ir vaikščioti pėsčias. Žmonės dažnai galvoja, kad logistika perkraustymo metu į Vokietiją – efektyvūs sprendimai yra kažkas tokio, kas užtikrinas, kad jūsų indai nenukris, o baldai atvyks lyg iš salonų. Tačiau realybėje tai yra sudėtingas mechanizmas, kuriame viena sugedusia pavarų dėžė gali viską sugadinti. Vokietija yra arti, tačiau vokiškas tvarkos jausmas ir mūsų, lietuviškas, „kažkaip greičiau padarysime“ dažnai susiduria. Štai čia ir prasideda nuostoliai arba laiko praradimas. Būtina suprasti, kad efektyvumas čia ne tik apie greitą važiavimą, bet ir apie tai, kad pakrovežis tiksliai žino, ką veikia.

Pasiruošimas ir tai, kas paslėpta dėžėse

Ar tikrai verta pirkti brangias dėžes?

Sakyčiau, ne visada. Žinoma, jei turite porą brangių vazų, tai viena kita speciali dėžė nesikesčia. Bet jei kalbame apie standartinį daiktą, tai logistika perkraustymo metu į Vokietiją – efektyvūs sprendimai prasideda nuo to, kad nereikia išleisti pusės biudžeto tik dėžėms. Kartais pakanka normalių, stiprių dėžių, kurias galima gauti net iš parduotuvių (nors daugelis vežėjų jas ir parduoda). Esu matęs, kad žmonės susiperka porą šimtų eurų „profesionalių“ dėžių, o paskui jas išmeta prie pirmojo konteinerio Vokietijoje. Galvojau, kad tai šiaip nereikalingas išlaidų didinimas (bent jau mažiems daiktams).

Kiek laiko trunka viską supakuoti?

Tai priklauso nuo to, kiek daugiau ar mažiau turite šlamšto. Vidutiniškai vienam butui reikia dienos, dviejų – jei norite viską padaryti kruopščiai. Bet čia yra gudrybė – dažniausiai klientai pradeda supakuoti paskutinę dieną. Tada tave gauna panika, tu metai viską į maišus, o paskui Vokietijoje pats save keiki. Vienas klientas Berlyne sakė, kad jam reikėjo tik savaitgalio, o paskui mes su keliais vyrais (be jokių keiksmažodžių) dėliojom jo knygas tris dienas. Geriau pradėti anksčiau, nei vėluoti.

Kaip supakuoti kompiuterį ir techniką?

Geriausia susiimti su originaliomis dėžėmis, jei jas dar saugojote. Jei ne – tai daug putplasčio. Teknėje reikia įdėti tarpusavyje daug užpildų, kad ji nešokteltų. Buvo atvejis, kai klientas įdėjo monitorių į paprastą dėžę be nieko, ir, žinoma, jį atvyko sulaužyta. Gaila, bet mes tuomet nebekalbėjome apie efektyvius sprendimus. Dabar visada sakau – imkite daugiau胶带 (juostos).

Ar galima vežti maisto produktus?

Vokietija yra griežta šalis šiuo klausimu. Mėsos, pieno produktų, kiaušinių – geriau nevežti. Jei sulaikys muitinė, tai tiek pinigų, kiek kainavo visa kelionė, praeis baudose. Galima pasiimti kelių dėžučių sausainių arba uždarytų konservų, bet ne ką nors, kad greitai genda. Vieną kartą sulaikė mūsų vairuotoją su dešrelėmis, tai teko jas suvalgyt paties (vairuotojui labai smagu, bet klientui nelabai).

Ką daryti su vaistais?

Būtina turėti receptą. Jei tai receptiniai vaistai, jie turi būti originalioje pakuotėje su jūsų vardu. Vokietijai svarbu, kad vaistai būtų skirti jums asmeniškai, o ne prekybai (nors aš asmeniškai nemoku skirti, kas yra prekyba, o kas ne, bet muitininkai moka). Be to, pasiimkite gydytojo išrašą lietuviškai ir, jei įmanoma, vokiškai vertimą. Tai nuspręs daug problemų.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Be abejo. Nėra tokios vietos, kur nepritųtų išmontuota spintelė. Net jei ji įeina pro duris, kelyje ji gali užkimšti visą sunkvežimį. Išmontuojame viską, kas išeina – stalus, lovas, spinteles. Taip pat sutaupote vietos, o vietos logistika perkraustymo metu į Vokietiją – efektyvūs sprendimai visada trūksta. Esu matęs, kaip bandė įvežti ne išmontuotą sofą pro antrą aukštą be lifto – tai buvo siaubinga rega.

Ką daryti su keičiamais drabužiais?

Juos reikia susidėti į dėžes, o ne maišus. Maišai daugiau vietos užima ir juos sunkiau krauti ant vieno kito. Drabužius galima susidėti į dėžes, kurios anksčiau buvo naudotos knygoms – tada jos ne taip stumdo sienas. O jei drabužiai kablynuose, tai reikia specialių dėžių su strypais.

Dokumentai ir Vokietijos biurokracija

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Sąrašas gana didelis, bet pagrindiniai yra pasas, asmens kodas, sutartis su vežėju. Jei vežate automobilį, tai jo techninė pasas ir draudimas. Be to, jei jau turite nuomos sutartį Vokietijoje, pasiimkite ir ją. Kartais reikia ir darbo sutarties kopijos (nors ne visada, geriau pasiklausti). Aš visada primygtinai rekomenduoju viską turėti dviem kopijomis.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jei daiktai naudoti ir juos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius, deklaruoti nereikia – tai asmeniniai daiktai. Bet jei nusipirkote naują televizorių prieš savaitę ir važiuojate gyventi, tai gali tekti sumokėti PVM. Muitinė dažnai stabdo krovinius ir klausia, ar šie daiktai yra nauji. Tad jei turite dokumentų, kad pirkote seniau, tai geriau juos pasiimti ( nors tikriausiai nieks neduoda kvitų po metų).

Kas yra „Ummeldung“ ir ar tai susiję su perkraustymu?

Tai yra registracija mieste. Tai tiesiogina su logistika perkraustymo metu į Vokietiją – efektyvūs sprendimiai tuo požiūriu, kad turite žinoti galutinį adresą. Jei nežinote, kur galiausiai apsigyvensite, sunku suderinti pristatymą. Vokietijai svarbu, kad krovinys turėtų galutinę vietą, o ne „važiuosim ir pažiūrėsim“.

Ar turiu teisę vežti alkoholį?

Taip, bet ribotą kiekį. Asmeniniai reikalams – tai kažkas apie 90 litrų vyno (nors tiksliai nepamenu, geriau pasitikrinti paskutinius reikalavimus, nes jie keičiasi). Kai kurie klientai bando vežti visą savo „sandėlį“, to daryti negalima. Jei sulaikys – baudos didelės. Vienas kartą teko gelbėti vyno kolekciją, kurią klientas bandė įvežti kaip „dovaną draugams“, bet muitininkams tai neįtikėjo.

Kas daryti, jei praradau daiktų sąrašą?

Geriausia padaryti naują. Galbūt ne toks detalų, bet bent jau su pagrindinėmis pozicijomis. Mums vežėjams sąrašas reikalingas, kad žinotume, ką krauti ir ar nieko nepražūvo. Be sąrašo yra labai sunku ginčytis, jei kažkas dingsta. Ir pasakykime tiesiai – dingsta daiktai retai, bet sąrašas visada padeda susirasti.

Ar reikia turėti vokišką draudimą?

Draudimas turi veikti visą kelionę, įskaitant Vokietiją. Jei turite tik Lietuvos draudimą, tikrinkite, ar jis galioja ES. Jei ne – bus bėdų, jei nutiks įvykis. Aš visada liepiu klientams pasidaryti „Casco“ (bent jau minimalų) brangiam turiniui, nes kelyje niekas nežino.

Kaip sužinoti, ar galiu įvežti savo automobilį?

Automobilį įvežti galima be mokesčių, jei jis naudotas 6 mėnesius ir jums priklauso 12 mėnesių. Reikia pateikti dokumentus, kad jis buvo jūsų nuosavybė Lietuvoje. Būna situacijų, kai žmonės bando apgauti sistemą, parduodant automobilį tarpusavyje, bet tai labai rizikuota. Geriau viską padaryti legaliai, nors ir kainuoja.

Kainos ir biudžeto planavimas

Nuo ko priklauso kaina?

Pagrindiniai dalykai – tai atstumas, tūris (kubometrai) ir aukštai (ar reikia keltininko). Taip pat įtakos turi metų laikas ir savaitės diena. Vakarais ar savaitgaliais brangiau. Logistika perkraustymo metu į Vokietiją – efektyvūs sprendimai dažnai reiškia ir lankstumą – jei galite laukti dieną-dvi, galiu paimti kitą krovinį ir jums pigiau padaryti.

Ar pigu vežti dalinį krovinį (Part load)?

Galu pigu, bet lėčiau. Jeigu turiu tik kelias dėžes, aš jas galiu užkrauti į sunkvežimį, kuris važiuoja į Miuncheną, bet gali tekti laukti, kol jis surinks visus kitus klientus. Galbūt teks laukti savaitę. Taigi, jei skubate, geriau mokėti už pilną sunkvežimį, o jei ne – dalinis krovinis yra geras pasirinkimas.

Kiek kainuoja pakavimo medžiagos?

Tai maždaug nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo to, kiek reikia. Dėžės, juosta, burbuliukai – viskas kainuoja. Kai kurios firmos tai įtraukia į kainą, kitos ne, tai tiksliau pasiklauskite. Aš stengiuosi duoti medžiagas be pelno, jei sutartis didelė, bet mažiems klientams teka mokėti.

Ar yra paslėptų išlaidų?

Žinoma, yra. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat namų (narrow streets Vokietijos miestuose), reikės mokėti už vežimą rankomis arba už mažesnę mašiną (pervarą). Taip pat, jei reikia ilgai laukti, nes raktų nėra – taip pat gali būti paimamas mokestis už laukimą.

Ar verta taupyti ant vairuotojo?

Galbūt verta, jei jūs pats galite vairuoti sunkvežimį (bet jums reikės teisių). Profesionalus vairuotojas žino kelių nuostatas, kur gali važiuoti, kur ne. Buvo atvejis, kai klientas norėjo pats vairuoti nuoma paimtą sunkvežimį, tai pabrango gerokai, kai jis užkliuvo į tiltą Berlyne. Vairuotojas tai išvengtų.

Kaip apskaičiuoti tūrį?

Matuokite ilgį, plotį, aukštį ir sudauginkite. Arba tiesiog suskaičiuokite dėžes. Vienai dėžei (standartiniai 50x50x50) tarkime 0,125 kubo. Daugiau mažiau taip ir gaunasi. Jei nežinote – nufotografinkite kambarius ir atsiųsk man, aš akimi įvertinsiu (aš čia tikrai specialistas, jau 20 metų matau tūrius).

Kas vyksta, jei aš atšaukiu užsakymą?

Jei atšaukiate prieš kelias dienas – galima viską išspręsti be baudos. Jei atšaukiate, kai sunkvežimis jau stovi prie jūsų namų... tada teks mokėti bent jau už išvažiavimą. Tai nėra malonu, bet mums taip pat ne – mes sugedome laiką ir degalus.

Kelio problemos ir vairuotojai

Ką daryti, jei vairuotojas nežino vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai, bet vokiškai – retai. Tačiau komunikacija su vokiečiais dažniausiai vyksta angliškai. Jei būna rimta problema, mes kviečiame vertėją arba kalbame su muitinės pareigūnais telefonu. Taip, kartais būna triukšminga (nors stengiamės elgtis kultūringai).

Kas daryti, jei krovinys vėluoja?

Geriausiai nedžiugintis ir laukti. Keliuose Vokietijoje dažnai būna spūstys (ypač A9 autostradoje arba prie Miuncheno). Jei vėluojame valandą ar dvi – tai normalu. Jei dieną – tada skambinu ir paaiškinu. Kartais vėluoja dėl techninių gedimų, bet tai retai, nes mašinas prižiūrime.

Ar saugu duoti raktus vairuotojui?

Jei jis iškrauna į sandėlį – taip. Jei jis veža į butą – taip pat, kadangi jam reikia atidaryti duris. Bet jei jums ką nors įtariama, geriau patys būkite šalia. Esu girdėjęs istorijų apie tai, kad dingdavo raktai, bet pas mūsų firmos to nebuvo (dar!). Visada patikrinkite vairuotojo dokumentus.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta kelyje?

Jei tai mūsų kaltė (blogai užkrovėme), mes atlyginame. Jei tai jūsų kaltė (blogai supakavote), tai mums ne. Todėl rekomenduoju draudimą. Vieną kartą spinta nukrito, nes vairuotojas stačiai stabdė (o prieš jį kažkas užlipo ant raudono šviesoforo). Buvo daug ginčų.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai taip, jei yra vietos ir sėdynių. Tačiau dauguma firmų to nedaro dėl draudimo. Be to, vairuotojas turi ilsėtis, o jums gali būti nepatogu su juo sėdėti 10 valandų. Geriau susitikti ties vietos.

Kaip elgtis su kaimynais Vokietijoje?

Vokiečai yra disciplinuoti. Jei užblokuosite jų važiavimą su sunkvežimi, jie iškviels policiją. Būkite mandagūs, praneškite kaimynams, kad bus triukšmas (jei reikia krauti laukan). Nereikia jų erzinti, jie labai mėgsta rašyti skundus.

Ar dažnai tiria krovinius?

Muitinė dažnai tikrina dokumentus, o patį krovinį – retai, jei nėra įtarimų. Tačiau jei matyti, kad sunkvežimis permesta, gali sustabdyti. Geriausia, kad viskas būtų tvarkingai uždaryta ir uždėtos plombos. Tada jie net nebandys atidaryti.

Išvada

Viskas susikerta ties paprastumu ir tuo, kad logistika perkraustymo metu į Vokietiją – efektyvūs sprendimai negali būti be jūsų aktyvaus dalyvavimo. Negalima tik palikti raktų ant stalo ir tikėtis, kad viskas nuskris į vieną vietą. Reikia pasiruošti, suderinti dokumentus ir būti kantriems, nes kelyje visada įvyksta kažkas neprognozuojamo. Nors dirbu šią darbą jau dešimtmetį (na gal kažkur mažiau, bet jaučiuosi kaip amžinai), žinau, kad kiekvienas perkraustymas yra unikalus istorija su savo problemomis ir sprendimais. Sėkmės kelyje ir vokiškame tvarkos pasaulyje.