Logistika perkraustymo metu į ir iš Vokietijos: kas iš tikrųjų vyksta kelyje?

Sveiki, štai vėl aš, tas pats vyras, kuris jau dvidešimt metų praleidžia prie vairo ir įvairių sandėlių viduje. Daugelis mano klientų mano, kad tarptautinis pervežimas yra kaip nuvažiuoti iki parduotuvės, bet realybė yra šiek tiek kitokia, ypač kai kalbame apie Vokietiją. Šalis didelė, keliuose daug automobilių, o olandai vairuoja taip, kad nori nutilpti. Taigi, kas užtikrina sėkmingą vežimą? Tiesiogiai sakant, tai ne tik kelių kokybė. Labai daug priklauso nuo to, kaip suorganizuota logistika perkraustymo metu į ir iš Vokietijos, ir nuo to, ar vairuotojas tikrai susitvarko su savo emocijomis, kai užstringa ties Miunsteriu. Nekalbu čia apie sausas teorijas iš vadovėlių, o apie tai, ką matau kasdien – įrūdijusius vilkikus, pavargusius vairuotojus ir dėžes, kurios paskutinę sekundę įsiveržia į vagoną.

Kiek laiko tai užtrunka ir kada vykti?

Kiek užtrunka nuvežti daiktus į Vokietiją?

Čia nėra vieno atsakymo, bet visiškai tikrai ne tiek, kiek rodo „Google Maps“. Jei važiuojate į mažą kaimelį netoli Bonos, gali tekti vėluoti valandą dėl to, kad važiuojate tais pačiais keliais kaip ir visi trąšcininkai. Įprastai logistika perkraustymo metu į ir iš Vokietijos numato dieną-dvi kelio, bet jei įvyksta avarija kažkur ant A9 autostrados, tai laisva. Geriau visada turėti atsarginę dieną, o dar geriau – neskambinti vairuotojui kiekvieną pusvalandį ir klausti „kur jūs“.

Ar galima tartis dėl išvykimo laiko?

Žinoma, tartis galima visada, bet ar vairuotojas tai įvykdys? Tai jau kitas klausimas. Mes stengiamės išvykti taip, kad netyčia nepatektume į Vokietijoje galiojančias privalomo poilsio taisykles (arba, kitaip tariant, kad mums nešoktų ant galvos „Lenkijos vokiečiai“). Tarkite, jei norite išvykti penktadienio vakarą, reikės apgalvoti, kad vairuotojas poilsį praleistų prieš pat tą kelionę, o ne puseškelio nuvažiavęs.

Kodėl taip brangu keliaujimai šiais metais?

Su tuo kainų šuoliu nepadėsiu niekas, net aš. Dyzelinas nebe tas koks buvo, o užsienio reisai vis brangsta. Tiesa sakant, daugelis firmų tikrai peržengia ribą su savo maržomis, bet aš stengiuos būti sąžiningas. Logistika perkraustymo metu į ir iš Vokietijos pasidarė prabangesnė ne tik dėl kuro, bet ir dėl to, kad gerų vairuotojų trūksta kaip druskos. Teko atsisakyti keleto klientų, nes jie norėjo mokėti tiek, kiek kainavo dešimt metų atgal.

Ar vežiate ir toliau į giliau Europą?

Taip, jei reikia, nuvažiuojame ir iki Šveicarijos, ar net į Austriją, bet tai jau kitas pasaulis. Ten kitos muitinės (nors ES, bet kontrolės yra), o Vokietija dažniausiai yra tas tarpinis arba galinis punktas. Jei reikia nuvežti į Miuncheną o tada dar kažkur į Alpes, tai reikia aiškiai pasakyti iš karto, o ne tada, kai jau esame Frankfurte.

Ar atiduodate daiktus savaitgalį?

Galiu atiduoti, jei užmokesti tam tikrą „greitojo reagavimo“ mokestį, arba jei vairuotojas yra mano geras draugas (kas nutinka retai). Vokietijoje dauguma sandėlių ir didelio mažmenininkų (pavyzdžiui, „IKEA“ tipo vietų) savaitgaliais nedirba, arba dirba pagal sudėtingą grafiką. Geriau neirzgti nervų ir tartis iš karto dėl darbo dienos.

Pinigai, dokumentai ir privalumai

Ką reikia padaryti prieš atvykstant?

Klientas turėtų turėti aiškią sąrašą, ką vežame. Buvo atvejų, kai atvažiuojame, o klientas sako: „o, aš dar turiu du dviračius garaže, kurių neužrašiau“. Tai keičia visą logistiką perkraustymo metu į ir iš Vokietijos planą. Taip pat, jei perkraustote į namus, kur yra sunkiai įveikiami laiptai, tai privalote pasakyti iš anksto, o ne tuomet, kai daugiau nebebegalima atsitraukti.

Ar draudžiate daiktus?

Draudimas yra, bet jis nepadengs tų pačių jūsų emocijų, jei susilaužysite tėvų vazą. Beje, turiu vieną istoriją apie tai. Vienas klientas neleido vynioti lėkščių, nes sakė „jis saugiai vairuoja“. Ir žinote, atsitiko taip, kad vairuotojo sustabdė „gazuotojas“. Na, lėkštės buvo... drąsiai sakant, susilikusios. Taigi, užtikrinkite, kad viskas įpakuota.

Ar reikia mokėti iš karto?

Įprastai taip, imame avansą, kad aš galėčiau užpildyti baką. Negana to, kai kurie klientai mėgina derėtis po to, kai krovinys jau pakartas. Tokiu atveju, aš tiesiog pasiuimu telefoną ir skambinu savo vadybininkui (arba tiesiog sustoju prie kelio šalies). Nepultykite ant mano kantrybės, aš jau per senas šiokiam tokiam „sirkui“. (Čia šiaip pagalvojau, kad užtruksiu daugiau negu planavau su šia tema, bet eikime toliau).

Ką daryti su sąskaitomis?

Sąskaitas-faktūras išrašome be PVM tada, kai tai įmanoma pagal taisykles, bet jei jūsų įmonė reikalauja visokių papildomų formų, tai už tai imamas papildomas mokestis. Per daug bijažių vadybininkų dabar būna. Vokietijoje pirkėjai yra labai griežti dėl dokumentų, net menkiausia klaida sąskaitoje gali prailginti mokėjimą iki mėnesio.

Ar greitai pateikiate pajavų dokumentus?

Stengiamės daryti tą pačią dieną, kai krovinys išvežtas. Kadangi kartais vairuotojas užmiršta nufotografuoti spidometrą arba ką panašaus, gali pavėluoti šiek tiek. Bet įprastai viskas tvarkingai – CMR dokumentą turiu su savimi.

Vokietijos keliai ir specifika

Ar sunku vairuoti Vokietijoje?

Vairuoti ne难 sunku, sunku yra ten dirbti. Olandų vairuotojai yra... na, tarkime, labai aktyvūs. Ir dar tie sunkvežimiai su juodais stiklais, kurie važinėja 140 km/h nors kas neleidžia. Logistika perkraustymo metu į ir iš Vokietijos reikalauja ypatingo dėmesio tam tikruose ruožuose, pavyzdžiui, ties Riuru arba aplink Berlyną. Ten važiavimas lyg kompiuterinis žaidimas „Need for Speed“, tik be restarto.

Į kokias miestas dažniausiai važiuojate?

Daugiausiai į industrialines zonas – Duisburgas, Esenas, Štutgartas, Niurnbergas. Ten yra daug lietuvių, kurie perkraustosi darbui. Bet ir į mažiausius kaimelius, pvz., Bavarijos girioje taip pat važiuojame, tik ten reikia gerai įsiliesti į GPS koordinates, nes signalas kartais dingsta.

Ar ten yra problemų su parkavimu?

O, čia yra didžiausia bėda. Privatūs namai Vokietijoje dažnai neturi didelių kiemų, o gatvės siauros. Jei krovininis automobilis už kliudo du savaites, gausite baudą, o galiausiai ir gatvės tarnyba iškels jį savo sąskaita. Todėl visada turiu su savimi sankabas (pakabinamuosius ratus), nors retai juos naudoju.

Ar žino apie „Umweltplakette“ (ekologinę lentelę)?

Tai labai svarbu. Jeigu bandysite važiuoti į „žaliąją zoną“ be to lipduko ant priekinio stiklo, gausite baudą vos ne iš karto. Aš jau turiu lipdukus ant visų savo vilkikų, taigi su manimi saugu. Bet jei važiuojate savo mašina užvežti daiktų, nepamirškite to.

Ar yra brangu pavalgyti pakeliui?

Vokietijoje autoservisai (Rasthof) yra brangesni nei Lietuvoje ir palyginus su Lenkija, bet maistas ten kokybiškesnis. Nerekomenduoju valgyti vien tik dešrinių, paskui vairuotojui gali būti sunkiau. Aš dažniau pasidariusiu sumuštinius iš namų (nors žmona dabar raugo, kad aš per daug svorio).

Daiktų pakavimas ir keblumai

Ar galiu vežti savo alkoholį?

Kiek matau, lietuviai visada vežia daugiau negu gali išgerti. Kiekviena dėžė turi būti įrašyta sąraše. Jei užknisa muitinė (nors ES ribose kontrolės retos, bet tikrintųjų dažnis auga), gali tekti mokėti mokesčius, jeigu viršijate ribas ta prasme, kad tai atrodo kaip prekybinis krovinys. Asmeniniam naudojimui – gerai, bet ne pilnu vagonu.

Kaip su pianinu arba seifu?

Tai yra mano mėgstamiausia dalis (ironiškai). Pianinus keliame su specialia įranga. Negaliu tiesiog „pakelti ir numesti“. Vienas kartą teko kelti pianiną į trečią aukštą be lifto... Niekada daugiau nebežadu taip daryti. Tai brangu, bet tai saugo jūsų nugarą ir mano instrumentus.

Ar reikia iš tuštinti spinteles?

Būtina. Ne todėl, kad aš tingiu nešti drabužius, bet todėl, kad spintė su knygomis sveria kaip mažas „Volkswagen“ (kadangi jie ten mėgsta knygas). Jei spintė išlūžta pervežimo metu, aš nekaltas. Patarimas: išimkite viską. (Čia tikrai svarbu, nes vėl praeitą savaitę viena klientė pasakė, kad „ten tik keletas dalykų“, o ten buvo pusė bibliotekos).

Ar saugu vežti bižuteriją?

Brangius daiktus reikia vežti su savimi. Aš negaliu užtikrinti, kad vairuotojo kabinoje nebus įlūžta (o jie dažnai ten palieka daiktų). Aš atsakau tik už tą krovinį, kuris yra krove. Piniginus, passportus ir brangias grandinėles imkite į rankinį bagažą.

Kas daryti jei sužaloju kažką?

Jeigu įvyko incidentas, nedelsdami praneškite man. Mes turime draudimą atsakingumui. Buvo atvejis, kai vairuotojas kliudė gatvės žibintą išvažiuodamas iš kiemo. Už tai sumokėme, nors širdis kankino, veltui šiaip pinigai išėjo. Tačiau viskas buvo apmokėta iš karto, kadangi vairuotojas neišsigando ir pats viską pranešė.

Ar vežiate augalus?

Vežame, bet tik jei oras ne per šaltas. Sunkvežimio krove nebus šildomas (tik jei tai specialus šaldytuvas, o tokie reisai šiaip nelabai verti). Žiemos metu augalai gali užšalti ir užtempti. Tai jūsų rizika. Geriau palikite kaimynams.

Ar montuojate baldus vietą?

Taip, mūsų komanda gali surinkti baldus Vokietijoje, jei sutartame tai iš anksto. Bet vėl gi, turiu pasakyti – jei jūsų spintelė yra iš „IKEA“ ir jos detalės jau buvo surinktos ir išardytos penkis kartus, gali būti, kad jos nebesueina į vieną vietą. Taip atsitinka su senais medžio baldais.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Prašau, nepalikite šiukšlių krašte. Vokietijoje šiukšlių išvežimas yra labai brangu (tenka mokėti už kiekvieną tirštą maišą). Jei aš atvežu daiktus, aš ne „šiukšliavežis“. Jei paliksite statybines atliekas, teks už tai papildomai sumokėti vairuotojui, kad jis jų išmestų germaniškai tvarkingai (kas nėra taip paprasta, kaip čia prie namų).

Ar priima kreditines korteles?

Geriau grynais. Kai kurie vairuotojai turi terminalus, bet ryšys Vokietijos miškuose arba požeminėse aikštelėse gali dingti. Grynais visada saugiau ir greičiau susitarti. Nors dabar viskas eina prie skaitmeninių mokėjimų, bet pervežimo srityje senasis geriausias būdas vis dar gerybieji.

Ar būna, kad vairuotojas atsisako vežti?

Buvo atvejų. Ypač tuomet, kai klientas pareiškia, kad daiktų yra dešimt kartų daugiau nei užsirašė, o vairuotojas jau numatė kitą užsakymą. Arba jei būna pavojingos situacijos (pvz., agresyvūs šunių laikytoji). Mes stengiamės rasti sprendimus, bet kartais tiesiog reikia sakyti „ne“.

Kaip elgiamės su dėvėtais drabžiais?

Drabžius rekomenduoju dėti į specialias dėžes su kablys (kėdės dėžės). Taip jie nesuglemžės ir neįgis dvokio. Tiesiog į maišus metimas yra blogiausias pasirinkimas.

Ar reikia rūpintis viza ar leidimais?

Jei ES pilietis, viskas tvarkoje. Bet jei atvykstate iš trečios šalies, tai čia jau ne mano „pienas“. Aš vežu daiktus, o ne žmones. (Nebent jūs sėdite keleiviu, bet tai atskira paslauga). Pasitikrinkite savo dokumentus prieš skrydį.

Kaip sekti kur yra mano daiktai?

Siunčiu coordinates, bet vairuotojas negali būti prie telefono 24/7. Jeigu nežinote kur jis, reiškia, kad jam gerai sekasi arba jis miega. Nenaudokim „GPS tracker“ kaip priemonės kontroliuoti kiekvieną jo judesį, tai įžeidžia vairuotojo orumą.

Ar įmanoma susitarti dėl papildomo krovejo vietoje?

Taip, jeigu reikia nešti labai sunkius daiktus į aukštą be lifto arba jeigu yra daug laiptų. Papildomas žmogus kainuoja papildomai, bet tai sumažina sužalojimų riziką. Negerai, kai du vyrai neša sofos 150 kg ir vienam atsilenka nugarą.

Ar dar ką pamiršau? Tikriausiai pamiršau paminėti, kad Vokietijoje labai gera kava, bet tai ir taip žinoma.

Išvados

Galiausiai, noriu nuriminti – tai nėra mokslass, bet nėra ir lengvas vaikščiojimas parke. Logistika perkraustymo metu į ir iš Vokietijos reikalauja patirties, atidumo ir kantrybės abiejose pusėse. Jei pasirinksite patikimą partnerį (kaip aš tikiu, kad esu aš), viskas praeis sklandžiai, nors gali būti šiek tiek gumos deginimo kvapo. Pasirūpinkite dokumentais iš anksto, nenuodykite vairuotojų, o tai atsispigs jums geresniu požiūriu ir greičiu. Kelionės link ir sėkmės užsienyje!