Logistika ir transportas perkraustymo procese Lietuva–Vokietija: kas vyksta tikrovėje

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtą dešimtį, ir galiu pasakyti viena – teorija visada skiriasi nuo to, ką matau kelyje. Dažnai žmonės galvoja, kad logistika ir transportas perkraustymo procese Lietuva–Vokietija yra kaip įprastas važiavimas parduotuvėn, bet iš tikrųjų tai sudėtingas mechanizmas, kurį dažnai laiko vienas energingas vadybininkas ir du pavargę vairuotojai. Čia ne tik apie tą atstumą, kurį reikia nuvažiuoti, bet ir apie tai, kaip susitvarkyti su klientų daiktais, kurie dažnai būna nepakartojamų dydžių. Kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais – kaip šiaip su šalia einančiu vilkiku, bet stengiuosi padaryti, kad krovinys pasiektų vietą. Rašysiu paprastai, be jokių gražių frazių, kaip ir kalbėčiau su klientu prie kavos arba telefonu.

Kainos, terminai ir pinigai (realiai be uždaigų)

Kiek laiko trunka tas važiavimas į Vokietiją?

Visada sakau klientams – paviršiškai atrodo, kad tą 1000 kilometrų galima įveikti per dešimt valandų, bet mes ne vėjo lagaminai. Logistika ir transportas perkraustymo procese Lietuva–Vokietija nėra lenktynės, tai procesas. Paprastai įsivažiuojame į Vokietiją per 18–24 valandas priklausomai nuo to, kur keliaujame – ar tai Miunchenas, ar kažkas netoli Lenkijos sienos. Reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką, nes jei jį praleis, baudos ten milžiniškos, o tai vėliau padidina jūsų sąskaitą. Be to, kelyje visada pasitaiko kasdienių situacijų – remontai ar avarijos, kurios gali uždelsti važiavimą keletą valandų.

Kodėl kainos tokios skirtingos pas skirtingas firmas?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Vienos firmos sako, kad pervežimas kainuos 500 eurų, kitos – 1200. Skirtimas slypi ne tik kuro kainoje, bet ir tuo, kas yra įskaičiuota. Pigiausios paslaugos dažnai veda į tai, kad vairuotojas gali atvykti naktį, reikalauti papildomai mokėti už liftą arba neįvežti daiktų į kambarį (tai vėlgi pinigai). Aš visada stengiuosi aiškinti, jog kaina turi dengti ne tik važiavimą, bet ir draudimą, ir vairuotojo atsakomybę. Kartais taip pat pasitaiko kompanijų, kurios tiesiog uždirba ant didžiulio kuro suvartojimo senais vilkikais, o tai taip pat atsiliepia kainai ir kokybei.

Ar galima kažkaip taupyti ant pervežimo?

Sutaupyti galima, bet tai reikalauja kompromisų. Jei sutinkate, kad daiktus vežtų dalinis krovinys (tai yra, mašina vyksta su kelių klientų daiktais), tai gali būti pigiau, bet užtrunka ilgiau, kad reikia aplankyti kelis adresus. Taip pat galima patys susirūpinti pakavimu, jei pasitikite savo jėgomis, bet tada vairuotojas neprisiims atsakomybės, jei kažkas susilūžins per važiavimą. Dar vienas dalykas – jei galite patys išvežti daiktus į artimiausią terminalą Lietuvoje ir atsiimti Vokietijoje, tai taip pat sumažina kainą, bet nemanau, kad verta gaišti savo laiką, jei turite 20 kėdžių ir spintą.

Ar kaina keičiasi, jei aš atidėliosiu važiavimą?

Taip, ir dažnai nemalonai. Jei jau sudarėme sutartį ir vairuotojas jau ruošiasi kelyje, o jūs staiga sakiniate „reikia perkelti po savaitei“, tai laikoma pristatymo atidėliojimu. Logistika ir transportas perkraustymo procese Lietuva–Vokietija yra smulkiai planuojamas dalykas, ir tuščia mašina grįžtant ar laukiant kelia dienas mums kainuoja pinigus. Todėl dažniausiai tokiu atveju taikomi baudos arba reikalaujama padengti vairuotojo laukimo išlaidas, kurios gali būti nuo 50 iki 100 eurų per dieną.

Kuo skiriasi pervežimas į Vakarų Vokietiją nuo Rytų?

Techniškai atstumas skiriasi nedaug, bet patogumas – žymiai. Važiuojant į Berlyną arba Hamburgą keliais yra geresni, o įkrovos vietų daugiau. Jei reikia važiuoti giliai į Bavarijos kaimus ten, kur kalnai ir siauri keliai, ten viskas apsiverčia brangiau ir sudėtingiau dėl didelio krovininio automobilio manevravimo. Vakaruose daugiau modernių sandėlių, bet ten ir eismas intensyvesnis, kas sukuria riziką užstrigti spūstyse. Rytinė dalis, pvz., Dresdeno srityje, šiek tiek lankstesnė, bet ten gali būti problemų su vietiniais restoranų darbuotojais, kurie ne visada kalba angliškai arba rusiškai (kaip mūsiškiai įpratę).

Ar tikrai reikia mokėti už apžiūrą ar įkrovą išsiėmimą?

Daugelis klientų nustemba, kai gavo sąskaitą su eilute „krovimo darbai“. Bet pagalvokite patys – vairuotojas atvažiuoja ne tik vairuoti, jis turi fiziškai pakelti tūkstantį kilogramų. Jei turite tik kelias dėžes, tai pavyks greitai, bet jei perkraustote butą su sofa ir pianinu, tai neįmanoma be papildomo žmogaus arba įrangos (liftų, vežimėlių). Todėl šie darbai visada įkainojami atskirai nuo tikrojo transporto. Kartais, jei vairuotojas yra geras (arba turi gerą nuotaiką), jis gali padėti nemokamai su mažomis bagažinėmis, bet į tai ne visada galima skaičiuoti.

Dokumentai, muitinė ir burokratinis chaosas

Kokius dokumentuos reikia tur�ti su savimi?

Pagrindinis dalykas yra krovininio kvitas (CMR), kuris turi būti parengtas dviejų kalbų (lietuvių ir vokiškai, arba anglų) versijomis. Be to, būtinas turtas sąrašas – inventoriaus sąrašas, kuriame tiksliai išvardinti visi pervežami daiktai, jų būklė ir, svarbiausia, vertė. Be šio dokumento, jei įvyks avarija, draudimas nebus išmokęs nieko. Dar reikia asmens dokumento, jei vykstate patys, arba įgaliojimo, jei pervežimą tvarko kuratorius. Vokietijoje muitinė (nors tai ir ES erdvė) kartais gali sustabdyti ir patikrinti, ar nevežate preparatų ar neteisėtų techninių prietaisų.

Ar būtina daryti techninį apžiūrėjimą daiktams?

Nebūtina, bet labai rekomenduoju. Ypatingai, jei pervežate brangų elektroniką, paveikslus ar antikvariatą. Logistika ir transportas perkraustymo procese Lietuva–Vokietija dažnai sukelia vibracijas, kurios gali sugadinti jautrius daiktus. Apžiūrėjimo aktas (foto fiksacija) leidžia vėliau įrodyti, kad brangus televizorius buvo pažeistas ne jūsų kaltės, o būtent tranzito metu. Be to, vokiečai yra labai tikslūs, ir jei parduodate kažką jiems, jiems reikia įrodymų apie prekės kokybę pristatymo momentu.

Kas daryti, jei prarandu daiktus kelyje?

Pirmiausia – nieko nepadekite ir nedarykite savavališkų išvadų. Privalote nedelsiant pranešti pervežėjui ir užpildyti pranešimą apie pažeidimą ar praradimą (tai dažniausiai daroma CMR kvito gale). Draudimo kompanija reikalaus šio dokumento ir policijos protokolo, jei buvo įtariama vagyste. Negana to, būtinai padarykite nuotrasas tuščios vietos mašinoje (kur turi būti daiktas) ir pažeisto paketo. Jei neturite draudimo, tada viskas priklauso nuo vairuotojo sąžinės ir įmonės geranoriškumo, o tai, turiu pripažinti, kartais būna labai varginanti.

Ar yra kokių nors apribojimų dėl tai, ką galima vežti?

Yra, ir jie griežti. Negalima vežti bet kokių pavojingių medžiagų (sprogmenys, degiosios medžiagos) be specialių leidimų (ADR). Taip pat griežtai reglamentuojami ginklai, alkoholis (dideliais kiekiais) ir tabako gaminiai. Dar vienas dalykas, apie kurį dažnai pamirštama – gyvūnai. Jei norite pervežti šunį ar katę, tai turi būti nurodyta sutartyje, o gyvūnas turi turėti visas vakcinacijas ir mikroschemas pagal EU reikalavimus. Vokiečių pareigūnai už tai uždraudžią vežti mums gali skirti didžiules baudas.

Kodėl reikia nurodyti tikslų adreso paieškos kodą?

Vokietijoje adresavimo sistema yra specifinė – gatvės numeriai gali būti ne vienoje eilėje, o išsidėstę chaotiškai. Be to, kai kurie miestai turi „Užmiestio“ (Landstraße) zonas, kurios gali būti už kelių kilometrų nuo miesto centro. Jei nurodysite tik miestą, vairuotojas gali praleisti pusę dienos ieškodamos vietos, o tai kelia problemų. Tikslus kodas (Postleitzahl) leidžia GPS nustatyti maršrutą tiksliai iki pat kiemo vartų, kas taupo laiką ir nervus.

Ar galima pervežti maisto produktus?

Taip, bet tik jei tai yra uždaryti, gamybinės pakuotės produktai, skirti asmeniniam vartojimui, o ne prekybai. Jei bandysite pervežti kiaulieną ar paukštieną nelegaliai, tai gali baigtis ne tik konfiskavimu, bet ir baudomis dėl veterinarinių reikalavimų pažeidimo. Vokietija labai griežtai seka maisto saugumą. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientui konfiskavo dešimtą kilogramą keptos mėsos, nes jis neturėjo veterinarinio sertifikato, nors tai buvo dovana broliui.

Kelionės rizika, techniniai dalykai ir vairuotojai

Kas nutinka, jei mašina sugedus kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Jei vairuotojas sužino, kad variklis užsisega arba plyšia padanga, jis nedelsia praneša dispečeriui. Tada mums tenka ieškoti pagalbos artimiausioje serviso stotyje. Logistika ir transportas perkraustymo procese Lietuva–Vokietija turi numatyti ir šiuos atvejus – dažniausia krovinias perkeliamas į kitą mašiną (transkrovimas), o tai gali užtrukti ir šešias, ir dvylika valandų. Klientui tai reiškia vėlavimą, bet mes visada stengiamės padengti nuostolius, jei kaltė yra mūsų techninės pusės.

Ar vairuotojai moka vokiškai?

Ne visada, ir tai yra problema. Dauguma mūsų vairuotojų kalba rusiškai, angliškai šiek tiek, ir tik keletas laisvai kalba vokiškai. Todėl, jei reikia susitarti su vietiniu ūkininku dėl įvažiavimo ar su pareigūnu, dažnai tenka improvizuoti naudojant vertėjus telefone arba gestus. Aš visada patariu klientams, jei jie gali, būti vietoje arba pasirūpinti, kad kažkas vietinis padėtų susisiekti. Kartą buvo toks atvejis, kad vairuotojas negalėjo suprasti, ką vokiškai šaukia sandėlio darbuotojas, ir užvažiavo į kitą kiemą, už kurio buvo avarija.

Kaip elgiamasi su Lenkijos tranzitu?

Tai yra vienas sunkiausių momentų. Važiuojant per Lenkiją keliais dažnai būna blogi, o eismas intensyvus. Be to, ten yra daug „niekšų“, kurie mėgsta bandyti „apgauninėti“ vairuotojus arba reikalauoti kyšio. Mūsų vairuotojai yra įspėti, kad nieko nepasirašinėtų be aiškumo, bet situacija Lenkijoje visada įtempta. Tiesa, pastaruoju metu keliai pagerėjo (ypač A1 autostrada), tačiau vis tiek tenka būti labai atidiems, kad neatimtų degalų kortelės arba nepažeistų krovinio.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugu tiek, kiek saugu gali būti kelyje. Mes naudojame GPS stebėjimą, kuriuo sekame mašiną realiu laiku. Taip pat tinkle yra ir specialių „Sleeping“ vietų, kuriose vairuotojai gali saugiai praleisti naktį, tačiau vis tiek egzistuoja vagystės rizika, ypač prie poilsio vietų arba neapsaugotų aikštelių. Brangiausius daiktus (ginklus, juvelyrinius dirbinius) visada rekomenduoju vežti specializuotais, apsaugotais automobiliais su ginkluota palyda, o to kaina jau yra kitas lygmuo.

Kokios yra dažniausios techninės bėdos?

Besitraukiantys stabdžiai, padangų plyšimai ir problemos su elektros instaliacija (ypač žiemą). Vokietijoje orai gali pasikeisti iš karto – nuo saulėtos iki sniego, tai sukelia didelę apkrovą mašinoms. Kartais sugenda liftų mechanizmai (halybridiniai automobiliai), o tada neįmanoma iškrauti krovinio be uosto kranų. Todėl prieš kiekvieną kelionę technikas tikrina mašiną, bet gamta yra neprognozuojama.

Ar vairuotojas gali nuvežti daiktą į kambarį?

Jeigu tai yra įrengta mašina su liftu („kelias“ vokiškai), tai taip, jis gali pakelti daiktus iki 2–3 aukštų. Bet jei name nėra liftų arba laiptai yra per siauri, tada vairuotojas gali atsisakyti dėl saugumo sumetimų. Tada reikia samdyti papildomus krovikus. Aš vienąkart girdėjau, kaip vairuotojas atsisakėnešti sofos per penktą aukštą be lifto, nes jis tiesiog fiziškai negalėjo to padaryti vienas, o klientas nenorėjo mokėti už papildomą žmogų. Buvo didelis konfliktas.

Perkraustymo specifika ir pakavimo ypatumai

Kaip teisingai supakuoti baldus?

Baldai turi būti išmontuoti (jei įmanoma), o visas paviršius uždengtas staluomis, putomis arba storu gofruotu kartonu. Negalima tiesiog užmesti ant sofos pledo ir manyti, kad tai apsauga. Logistika ir transportas perkraustymo procese Lietuva–Vokietija sukelia vibracijas, kurios gali nudžiūti medienos arba subraižyti furnitūrą. Aš visada patariu klientams nusipirkti specialias užkaltes (kampus) ir lipduką, kad spintelės neišsirinktų kelyje. Pavėluoti susirūpinti pakavimu yra dažniausia klaida.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet ne visus. Labai dideli augalai gali nebetilpti į aukštį, o smulkūs gali sušalti žiemą, jei mašinoje nėra šilumos. Be to, reikia turėti fitosanitarinius pažymėjimus, jei tai yra lauko augalai (medžiai, krūmai), kad neperneštų ligų. Kambariniams augalams dažniausiai tik reikia uždengti šaknis nuo purvo, kad neapsiteptų baldų. Vieną kartą vairuotojas parvežė vazoną, kuris per važiavimą apvirto ir visa žolė buvo purve – klientas buvo labai nepatenkintas.

Ką daryti su pianinu arba smuiku?

Tai yra brangiausi ir jautriausi daiktai. Pianinas turi būti uždėtas ant specialios pakylos, pritvirtintas diržais, o klaviatūra uždengta storu kartonu. Smuikai ir kiti styginiai instrumentai turi būti transportuojami tik kietame kufre, o ne minkštoje dėžėje. Jei neturite profesionaliojo pakavimo, geriau tokias daiktus patikėti specializuotiems perkraustymo meistrams, o ne bandyti daryti patys. Draudimas tokiais atvejais be specialios įrangos neveikia.

Ar reikia ištuštinti spintas ir stalčius?

Be abejo. Niekada negalima vežti baldų su daiktais viduje – tai tikras išbandymas gravitacijai. Stalčiai iššoks, o knygos sugadins vidų. Viską reikia išimti, sudėti į dėžes ir pažymėti (pvz., „Virtuvė, stalčius nr 3“). Tai taip pat palengvina krovimą, nes baldai tampa lengvesni. Aš mačiau, kaip vienas klientas bandė nešti pilną spintą, ir ji tiesiog skilo po svorio, prieš tai uždaužia vairuotojui koją (tai buvo baisi sceną, laimei, nieko nelūžo).

Kokios dėžės geriausios tinka?

Geriausios naudoti standartines judriųjų dėžių („kofferio“ tipo) arba specialias perkraustymo dėžes, kurios turi rankenas. Naudoti senas prekybos centro dėžes (pvz., nuo bananų) nerekomenduoju, jos dažnai būna su drėgme arba per daug minkštos. Dėžės turi būti uždarytos lipnia juosta viršuje ir apačioje, kad neišsiverstų. Kiekviena dėžė turi turėti numerį ir trumpą aprašymą, kad žinotume, kur ją padėti iškrovos metu.

Kodėl negalima krauti daiktų iki pat lubų?

Fizikos dėsniai – aukštis svyruoja. Jei kraunate aukštai, centras svorio pasislenka aukštyn, ir mašina gali tapti nestabili (ypač posūkiuose). Be to, jei staiga sustosite, viršutiniai daiktai gali nukristi ant žemesnių juos sulaužydamas. Rekomenduojama užpildyti tarpus tarp dėžių (putomis, pledais), kad niekas nejudėtų, tačiau palikti apie 20 centimetrų tarpą iki lubų ventiliacijai ir vairuotojo vaizdo (jei tai yra „būstas“ tipo mašina).

Problemos ir nepatogios situacijos (tiesiog iš gyvenimo)

Kas nutinka, jei klientas neatvyksta į susitikimą?

Tai vienas įžūliausių dalykų. Vairuotojas važiuoja tūkstančius kilometrų, o paskutinis adresas – tuščias. Tada mes privalome skambinti klientui. Jei jis neatsiliepia, laukti (dažniausiai iki 2 valandų), o paskui – važiuoti atgal arba į sandėlį laikinai laikyti (ir tai papildomai kainuoja). Logistika ir transportas perkraustymo procese Lietuva–Vokietija neapsieina be komunikacijos. Jei žinote, kad vėluosite, praneškite iš anksto – tai gelbės nervus abiems pusėms. Kartą buvo toks atvejis, kad klientas tiesiog pamiršo ir išvyko atostogų, o mes nešėjo jo daiktus atgal į Lietuvą.

Ar dažnai pasitaiko daiktų pažeidimų?

Nebent kažkas blogai supakuota. Statistiškai maždaug 5–10 proc. perkraustymų turi smulkių pažeidimų (įbrėžimai, nulūžę kojelės). Didelių incidentų (pavyzdžiui, visa mašina sudegė) aš per savo 23 metus mačiau tik du kartus. Dažniausiai problemos kyla ne dėl vairuotojo, o dėl to, kad klientas bando taupyti ant pakavimo ir padėja stiklinį indą ties įmetalą be apsaugos.

Kaip elgtis su blogomis pervežimo firmomis?

Būkite atidi. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai greičiausiai yra. Patikrinkite įmonės kodą ir reitingus internete (pvz., „Google Maps“ arba vietinėse srityse). Jei įmonė neturi tinklalapio arba jis atrodo skeptiškai, geriau ieškoti kito. Aš girdėjau istorijų, kaip žmonės mokėjo avansą, o mašina niekada neatvyko. Visada reikia reikalauti sutarties su antspaudu ir įmokų kvitų.

Ar įmanoma susitarti dėl mokėjimo vėliau?

Didelėms, patikimoms įmonėms – taip, jei turite ilgalaikę sutartį arba esate reguliarus klientas. Bet vienkartiniam perkraustymui 99 proc. atvejų reikalaujama išankstinis avansas arba mokėjimas grynaisiais (arba kortele) iškrovos metu. Per daug buvo atvejų, kai po atliktų darbų klientas susimąstė, kad „brangiau“ ir atsisakėmokėti likutį. Todėl mes apsisaugome.

Kokios yra dažniausios klientų klaidos?

Pagrindinė klaida – laiko planavimas. Žmonės dažnai mano, kad galima išsikrauti 30 kubinių metrų daiktų per valandą, o tai fiziškai neįmanoma be penkių žmonių komandos. Dar viena klaida – nepažymėti dėžių. Tada vairuotojas nežino, kur dėti „virtuvės“ dėžę, ir viskas baigiasi maiše virtuveje su miegamu antklode. Ir dar – nepasakyti apie sunkius daiktus (pavyzdžiui, akmeninę viršų), kur reikia nešti ne vienam.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma firmų to nedaro dėl draudimo ir saugumo taisyklių, bet kai kurios leidžia (ypač jei tai yra „būstas“ tipo mašinos su atskirta keleivio vieta). Bet reikia suprasti, kad tai bus ilga, nepatogi kelionė su vairuotoju, kuris dirba ir gali būti pavargęs. Jūs neleisite muzikos, nebus kur prigulti. Aš asmeniškai nerekomenduočiau, nebent būtina paskubėti arba stebėti brangų krovinį.

Ką daryti, jei atvykus vokiečių pareigūnai reikalauja kažko papildomo?

Nesipanikuokite. Dažniausiai tai tikrina tikslumą arba kuro kiekį (jei yra abejonės, kad gabenate prekes be PVM). Jei visi dokumentai tvarkingi, viskas praės greitai. Jei ne – mūsų dispečeriai su vokiškai kalbančiais kolegomis padeda išspręsti problemą tiesiogiai telefonu. Svarbiausia – neiginėti net ir tada, kai atrodo, kad klausimas yra keistas. Vokiečiai mėgsta tvarką.

Išvada

Galiausiai, logistika ir transportas perkraustymo procese Lietuva–Vokietija nėra mokslo sritis, bet reikalauja kantrybės ir supratimo. Jei viską suplanuosite iš anksto, pasirūpinsite dokumentais ir kruopščiai supakuosite, kelionė turėtų praeiti be jokių didelių nepriotrūkčių. Nerašau čia jokių gražių pabaigos frazių, tiesiog pasakyčiau – geriausia taisyklė yra bendrauti. Dauguma problemų kyla ne iš techninių gedimų, o iš to, kad žmonės tiesiog nepasako vienas kitam, kas vyksta. Pasirūpinkite savo kroviniu, o mes pasirūpinsime, kad jis pasiektų vietą. Sėkmės kelyje (ir vokiškai – „Gute Fahrt“).