Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos

Klausyk, per dvidešimt metų šitame versle mačiau visko – nuo pamestų paletų iki „fūrų“, kurios tiesiog pradingo kažkur Lenkijos pakelėse. Kai kalbame apie krovinių pervežimą tarp Lietuvos ir Vokietijos, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad viskas vyksta tarsi savaime, tarsi kokiu magišku būdu. Deja, realybė yra gerokai pilkesnė ir reikalauja geležinės kantrybės bei nuolatinio budrumo. Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra vien tik „paimti ir nuvežti“. Tai yra nuolatinis balansas tarp kainos, greičio ir rizikos, kurią prisiimi kiekvieną kartą, kai pasirašai CMR’ą. Šiandien papasakosiu tau, kaip viskas atrodo iš tikrųjų, be jokių vadybininkų pagražinimų.

Planavimas ir maršrutai

Kaip geriausia suplanuoti siuntimą iš Vilniaus į Berlyną?

Planavimas prasideda nuo to, ar tu siunti vieną dėžę, ar pilną fūrą. Jei tai smulkus krovinys, geriausia ieškoti konsoliduoto pervežimo, kur tavo siunta keliauja su kitų klientų prekėmis. Tai pigiau, bet užtrunka ilgiau, nes reikia sulaukti, kol mašina bus pilna. Mano patirtis rodo, kad geriausia maršrutą dėlioti per Lenkiją, vengiant didžiųjų miestų piko valandų, nes ten prastovos gali suėsti visą tavo pelną. Kartais tenka rinktis ilgesnį kelią per Vokietijos šiaurę, kad išvengtum kamščių aplink Varšuvą, ypač jei vairuotojas jau artėja prie savo darbo laiko limito pabaigos.

Ar verta rinktis oro transportą siuntoms į Vokietiją?

Oro transportas yra brangus malonumas, kurį dažniausiai renkasi tik tada, kai prekės yra kritiškai svarbios arba labai brangios. Jei tavo siunta sveria daugiau nei 100 kilogramų, kaina gali tapti tiesiog neadekvačia. Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos dažniausiai vyksta sausumos keliais, nes atstumas nėra toks didelis, kad oro transportas būtų ekonomiškai pagrįstas. Aš asmeniškai visada rekomenduoju rinktis autotransportą, nebent tai yra skubūs dokumentai ar atsarginės detalės gamyklai, kurios prastova kainuoja tūkstančius eurų per valandą. Oro transportas turi per daug apribojimų dėl pavojingų krovinių.

Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai kelyje?

Didžiausia rizika visada yra žmogiškasis faktorius ir techniniai gedimai. Vairuotojai pavargsta, mašinos genda, o orai Lenkijoje žiemą gali sustabdyti eismą visai parai. Mano praktikoje buvo atvejis, kai fūra užstrigo dėl užšalusio kuro sistemos kažkur prie Poznanės. Vairuotojas prastovėjo visą naktį, o klientas rėkė ant manęs telefonu, nors aš nieko negalėjau padaryti. Be to, vagystės iš stovėjimo aikštelių vis dar yra realybė, todėl visada patariu rinktis tik saugomas aikšteles su vaizdo stebėjimu, net jei tai kainuoja papildomus 20 eurų už naktį. Tai yra investicija į ramybę.

Ar muitinės procedūros vis dar aktualios?

Nors esame Europos Sąjungoje, muitinės procedūros tarp Lietuvos ir Vokietijos neegzistuoja, tačiau vis tiek reikia turėti visus dokumentus. Jei veži akcizines prekes, situacija tampa visiškai kitokia ir reikalauja specialių leidimų. Kartais vadybininkai pamiršta įdėti tinkamą sąskaitą faktūrą, ir tada prasideda problemos su vietos mokesčių inspekcija. Aš visada sakau: geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai. Jei veži prekes į Vokietiją, būk pasiruošęs, kad vokiečių pareigūnai gali patikrinti krovinį tiesiog kelyje, ir jei dokumentai netvarkingi, gausi tokią baudą, kad mažai nepasirodys.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Patikimas vežėjas nėra tas, kuris pasiūlo mažiausią kainą. Dažniausiai mažiausia kaina reiškia, kad kažkur bus sutaupyta – arba ant vairuotojo atlyginimo, arba ant mašinos techninės būklės. Aš visada žiūriu į įmonės reputaciją ir tai, ar jie turi savo parką. Jei įmonė tik perparduoda paslaugas, tu niekada nežinai, kas iš tikrųjų vairuos mašiną. Geriausia yra paprašyti rekomendacijų iš kitų verslininkų, kurie reguliariai dirba šia kryptimi. Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos reikalauja pasitikėjimo, kurį užsitarnauji tik per ilgą laiką ir sėkmingai įvykdytus užsakymus.

Ar verta drausti krovinius?

Draudimas yra privalomas, jei nenori bankrutuoti po vienos nelaimės. CMR draudimas yra bazinis dalykas, bet jis nepadengia visų nuostolių, ypač jei krovinys yra labai brangus. Aš visada rekomenduoju papildomą krovinių draudimą, ypač jei vežate elektroniką ar brangią įrangą. Kartą mano klientas atsisakė papildomo draudimo, o mašina pateko į avariją. Draudimo bendrovė išmokėjo tik dalį sumos pagal CMR konvenciją, o likusius nuostolius klientui teko padengti iš savo kišenės. Tai buvo labai skaudi pamoka, kurią prisimenu kiekvieną kartą, kai klientas bando sutaupyti draudimo sąskaita.

Kaip veikia „grupavimo“ principas?

Grupavimas arba konsolidavimas yra būdas optimizuoti kaštus. Mes surenkame kelis mažus siuntinius iš skirtingų klientų į vieną fūrą. Tai leidžia dalintis transporto kaštais, todėl kiekvienam klientui kaina tampa mažesnė. Tačiau tai reiškia, kad pristatymo laikas tampa ne toks tikslus. Jei viena siunta vėluoja atvykti į terminalą, visa mašina stovi ir laukia. Tai yra logistikos kasdienybė – nuolatinis kompromisas. Kartais tenka atsisakyti vieno kliento siuntos, kad kiti penki gautų prekes laiku, ir tai yra labai nepopuliarus sprendimas, kurį tenka priimti vadybininkui.

Kokie yra didžiausi iššūkiai žiemą?

Žiema yra logistikos košmaras. Sniegas, ledas, vėlavimai dėl uždarytų kelių – visa tai yra kasdienybė. Vokietijoje eismo sąlygos dažnai būna geresnės, bet Lenkijoje, ypač kelyje A2, viskas gali sustoti dėl vienos avarijos. Aš visada įspėju klientus, kad žiemą reikia planuoti bent 24 valandų rezervą pristatymui. Jei klientas reikalauja pristatymo „tiksliai į minutę“ sausio mėnesį, aš dažniausiai atsisakau tokio užsakymo, nes žinau, kad tai neįmanoma. Geriau būti sąžiningam nuo pat pradžių, nei vėliau teisintis dėl vėlavimų, kurių negali kontroliuoti.

Ar skiriasi pervežimas į skirtingas Vokietijos žemes?

Taip, skirtumai yra didžiuliai. Pietų Vokietija (Bavarija, Badenas-Viurtembergas) yra pramonės centrai, ten visada yra daug krovinių, todėl kainos yra konkurencingos. Šiaurės Vokietija ar rytinės žemės gali būti brangesnės, nes ten mažiau grįžtamųjų krovinių. Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos priklauso nuo to, ar mašina turi ką vežti atgal. Jei mašina važiuoja tuščia atgal, kaina bus dvigubai didesnė. Tai paprasta ekonomika, kurią daugelis klientų pamiršta, kai derasi dėl kainos.

Kaip kontroliuoti krovinio vietą realiu laiku?

Šiais laikais GPS sekimas yra standartas. Kiekvienas save gerbiantis vežėjas turi sistemą, kurioje gali matyti, kur yra mašina. Tačiau būna atvejų, kai vairuotojas išjungia sekimą arba sistema sugenda. Tada prasideda skambučiai vairuotojui, kuris dažnai nekelia ragelio, nes yra kelyje. Aš visada reikalauju, kad vairuotojai atsiųstų nuotrauką su krovinio būkle pakrovimo metu. Tai padeda išvengti ginčų dėl sugadintų prekių. Jei matau, kad kažkas ne taip, iškart informuoju klientą, nes geriau bloga žinia dabar, nei staigmena pristatymo metu.

Ar svarbu, kokia transporto priemonė naudojama?

Žinoma. Jei veži baldus, reikia tentinės puspriekabės su tvirtinimo diržais. Jei veži maisto produktus, reikia šaldytuvo (refrižeratoriaus). Jei veži smulkius siuntinius, užtenka mikroautobuso. Kiekviena transporto priemonė turi savo specifiką. Kartą vienas klientas bandė vežti jautrią įrangą paprastame tente, nes norėjo sutaupyti. Rezultatas – įranga sugedo dėl vibracijos. Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos reikalauja tinkamo įrankio parinkimo. Niekada netaupykite ant transporto priemonės tipo, nes tai visada atsisuka prieš jus.

Kaip elgtis, jei krovinys vėluoja?

Vėlavimai yra neišvengiami. Svarbiausia – komunikacija. Jei žinau, kad vėluosime, iškart skambinu klientui ir pasakau tiesą. Niekada nebandau meluoti, kad „mašina jau už kampo“, jei ji dar už 200 kilometrų. Klientai labiau vertina sąžiningumą nei tuščius pažadus. Kartais vėlavimas būna dėl mūsų kaltės, kartais dėl force majeure. Jei tai mūsų kaltė, visada siūlome kompensaciją ar nuolaidą kitam pervežimui. Tai padeda išlaikyti ilgalaikius santykius, kurie šiame versle yra svarbesni už vienkartinį pelną.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR)?

ADR pervežimai yra atskira sritis, reikalaujanti specialių leidimų ir sertifikuotų vairuotojų. Ne kiekvienas vežėjas gali tai daryti. Jei tavo krovinys yra pavojingas, privalai tai deklaruoti iš anksto. Būna atvejų, kai klientai bando nuslėpti, kad veža degias medžiagas, tikėdamiesi mažesnės kainos. Tai yra nusikaltimas ir didžiulė rizika. Jei policija sustabdys tokią mašiną, bus konfiskuotas krovinys, o įmonė gaus milžiniškas baudas. Aš visada griežtai atsisakau dirbti su klientais, kurie bando apeiti ADR taisykles.

Kaip vyksta atsiskaitymas už paslaugas?

Atsiskaitymo sąlygos yra derybų objektas. Dažniausiai tai būna 30-60 dienų atidėjimas. Tačiau smulkiems klientams dažnai tenka mokėti iš anksto. Tai yra normalu, nes vežėjai turi mokėti už kurą ir vairuotojų atlyginimus iškart. Jei esi naujas klientas, nesitikėk ilgo atidėjimo. Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra verslas, kuriame apyvartinės lėšos yra labai svarbios. Jei vėluoji mokėti, kitą kartą tavo krovinys bus paskutinis eilėje, ir tai yra faktas, kurio niekas garsiai nesako, bet visi žino.

Ar verta naudoti logistikos platformas?

Platformos kaip „Trans.eu“ yra naudingos, bet jose pilna nepatikimų vežėjų. Aš jas naudoju tik tada, kai reikia skubiai rasti mašiną ir neturiu kitų variantų. Tačiau visada patikrinu vežėjo reitingus ir draudimo poliso galiojimą. Būna, kad platformose siūlomos kainos yra nerealios, nes vežėjai tiesiog bando užpildyti tuščią mašiną. Tai gali būti geras būdas sutaupyti, bet rizika yra didesnė. Mano patirtis rodo, kad geriau turėti 2-3 patikimus partnerius, su kuriais dirbi nuolat, nei nuolat ieškoti pigiausių variantų platformose.

Kaip paruošti krovinį transportavimui?

Pakavimas yra pusė darbo. Jei krovinys blogai supakuotas, jis bus sugadintas, nesvarbu, kaip atsargiai vairuotojas važiuos. Paletės turi būti tvarkingos, prekės apvyniotos plėvele, o jei reikia – pritvirtintos diržais. Kartą mačiau, kaip klientas atvežė prekes tiesiog sudėtas į kartonines dėžes be jokio tvirtinimo. Žinoma, kad pakeliui viskas išbyrėjo. Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos reikalauja, kad krovinys būtų paruoštas taip, jog atlaikytų kelionę. Jei abejoji, geriau supakuok dar kartą.

Ar skiriasi kainos priklausomai nuo sezono?

Taip, kainos labai svyruoja. Prieš Kalėdas kainos šauna į viršų, nes visi nori viską pristatyti laiku. Vasarą, atostogų metu, kainos gali kristi, nes mažiau gamybos. Tai yra sezoninis verslas. Aš visada patariu klientams planuoti savo siuntas iš anksto, ypač sezono metu. Jei bandysi užsisakyti mašiną gruodžio viduryje, mokėsi dvigubai daugiau arba išvis nerasi laisvos vietos. Tai yra tiesiog rinkos dėsnis, kurio negali pakeisti jokie vadybininkų pažadai (na gerai, kartais pavyksta rasti išimčių, bet tai retenybė).

Kokie yra dažniausi nesutarimai su klientais?

Dažniausiai nesutarimai kyla dėl kainos ir pristatymo laiko. Klientai visada nori pigiau ir greičiau, o tai ne visada suderinama. Taip pat būna ginčų dėl sugadintų prekių. Klientas sako, kad atvežėme sugadintą, mes sakome, kad taip buvo pakrauta. Todėl nuotraukos pakrovimo metu yra būtinos. Aš visada stengiuosi išspręsti konfliktus taikiai, nes vienas nepatenkintas klientas gali sugadinti reputaciją visam gyvenimui. Tai yra verslas, kuriame tavo vardas yra tavo didžiausias turtas.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai (ekspeditoriai) yra naudingi, jei neturi laiko pats ieškoti mašinų ir tvarkyti dokumentų. Jie prisiima atsakomybę už visą procesą. Tačiau už tai reikia mokėti papildomai. Jei esi didelė įmonė, galbūt verta turėti savo logistikos skyrių. Jei esi mažas verslas, ekspeditorius yra geriausias pasirinkimas. Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra sudėtingas procesas, todėl patikimas ekspeditorius gali sutaupyti daug nervų ir laiko. Svarbiausia – rasti tokį, kuriuo pasitiki.

Kaip veikia „Express“ pristatymas?

„Express“ pristatymas reiškia, kad mašina važiuoja be sustojimų, su dviem vairuotojais. Tai yra brangu, bet greita. Jei reikia pristatyti prekes per 24 valandas, tai vienintelis būdas. Tačiau tai reikalauja didelių kaštų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientui reikėjo pristatyti detales į gamyklą Vokietijoje per 20 valandų. Mes samdėme du vairuotojus, kurie keitėsi kas 4 valandas. Tai kainavo brangiai, bet klientas išvengė gamybos sustabdymo, kuris būtų kainavęs šimtus tūkstančių. Tai buvo verta kiekvieno euro.

Ar svarbu kalbos mokėjimas?

Vokiečių kalbos mokėjimas yra didelis privalumas. Nors dauguma vadybininkų kalba angliškai, bendraujant su vokiečių vairuotojais ar sandėlio darbuotojais, vokiečių kalba labai padeda. Kartais kyla nesusipratimų dėl kalbos barjero, kurie virsta prastovomis. Aš visada stengiuosi turėti bent vieną žmogų komandoje, kuris laisvai kalba vokiškai. Tai padeda greičiau spręsti problemas vietoje. Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra komunikacijos verslas, todėl kalba yra tavo įrankis.

Kaip tvarkyti grąžinimus?

Grąžinimai yra logistikos galvos skausmas. Tai kainuoja beveik tiek pat, kiek ir pristatymas, o naudos jokios. Aš visada stengiuosi, kad klientai kuo tiksliau aprašytų prekes, kad išvengtume grąžinimų. Jei jau reikia grąžinti, tai dažniausiai vyksta per tą patį vežėją. Tai yra papildomas darbas, kurį reikia suplanuoti. Kartais tenka derėtis su klientu dėl grąžinimo kaštų pasidalinimo. Tai yra nemaloni dalis, bet ji yra neišvengiama, jei nori išlaikyti kokybę.

Ar svarbu, kur yra sandėlis?

Sandėlio vieta yra labai svarbi. Jei sandėlis yra toli nuo pagrindinių magistralių, tai didina kaštus. Vežėjai nenori važiuoti į atokias vietas, nes tai užima daug laiko. Aš visada patariu klientams rinktis sandėlius, kurie yra patogioje vietoje. Tai leidžia greičiau pakrauti ir iškrauti prekes. Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra laiko ir atstumo žaidimas, todėl kiekviena detalė turi reikšmės.

Kaip išvengti prastovų?

Prastovos yra didžiausias pelno naikintojas. Kad jų išvengtum, reikia viską suplanuoti iki smulkmenų. Dokumentai turi būti paruošti iš anksto, prekės turi būti paruoštos pakrovimui. Jei mašina atvažiuoja, o prekės dar nesupakuotos, tai yra prastova. Aš visada įspėju klientus, kad už prastovas jie turės mokėti. Tai drausmina. Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos reikalauja abipusės pagarbos laikui.

Ar verta investuoti į savo transportą?

Jei pervežimų kiekis yra didelis ir pastovus, galbūt verta turėti savo mašinas. Tačiau tai reiškia dideles investicijas į techniką, vairuotojų paiešką, draudimą ir priežiūrą. Tai yra visiškai kitas verslas. Dauguma įmonių pasirenka patikėti logistiką profesionalams. Aš manau, kad tai yra teisingas sprendimas, nes leidžia susikoncentruoti į savo pagrindinę veiklą. Logistika yra per daug sudėtinga, kad ją darytum „tarp kitko“.

Išvada

Logistika ir siuntinių pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra nuolatinis iššūkis, reikalaujantis patirties ir atsidavimo. Nėra vieno teisingo būdo, kaip viską padaryti tobulai, nes kiekviena situacija yra unikali. Svarbiausia yra sąžiningumas, komunikacija ir gebėjimas greitai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes. Jei dirbsi su patikimais žmonėmis ir planuosi viską iš anksto, problemų bus mažiau, o rezultatai – geresni. Tai nėra lengvas kelias, bet su tinkamu požiūriu – įveikiamas.