Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą: Kaip tai iš tikrųjų vyksta be pasakojimų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, kasdien kas nors nuoširdžiai nustebina. Vokietija yra mūsų pagrindinis partneris, o logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą atrodytų turėjusi būti pasuktas mechanizmas, tačiau realybėje dažnai primena „loteriją“. Žmonės visada klauso apie kainas ir laikus, bet retai supranta, kas vyksta užkulisiuose – tarp vairuotojo poilsio, muitinės eilių ir techninių gedimų. Čia nėra jokių idealų, yra tik tikslas pristatyti krovinį gyvu (nors kartais ir su įbrėžimu). Rašau šią tiesą ne iš vadovo knygos, o iš vairuotojo kabros ir dispečerio skyriaus, kur kavos puodukas visada šaltas, o telefonas – neverkiantis.

Kainos, terminai ir pinigai (o juos visada trūksta)

Ar brangu vežti dabar?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiaulės aikštelėje, ir tai ne aš čia nusiskundžiu, o tiesiog faktas. Degus kainuoja prarastą, vairuotojai reikalauja daugiau, o Vokietijoje kelių mokesčiai (Maut) kiekvieną metą didėja. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą niekada nebuvo pigi, bet dabar, jei kas pasiūlo už pusę rinkos kainos – bėkite pro tokį pasiūlymą. Paprastai 1 tonos kroviniui pervežti (dalinis krovinys) reikia skaičiuoti nuo 100-150 eurų, bet tai labai apytikslis. Viskas priklauso nuo to, ar reikia lifto, ar įvežimas į miesto centrą. Užtat galima drąsiai sakyti, kad šiandien pigiai nebeveža niekas, išskyrus gal tuos, kas važiuoja „tuščiaugiais“ ir nori užsidirbti bent benzinui.

Kiek laiko užtrunka tas vežimas?

Standartiškai sakome – 1-2 darbo dienos, jei kalbame apie dalinį krovinią, kurį reikia surinkti sandėlyje. Jei tai pilna mašyna (FTL) iš Miuncheno tiesiai į Vilnių, tai gali būti ir para, jei vairuotojas neužmiega prie vairo (kas draudžiama, bet žinome, kaip būna). Vakar vienas klientas skundėsi, kad jo siunta važiavo jau tris dienas. Paaiškinau jam, kad vairuotojas teko laukti, kol kitas klientas išsiims dalį krovinius iš to pačio sandėlio Frankfurte. Tokia logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą – tai ne tik vairavimas, tai ir laukimas. Dar reikia atsižvelgti į savaitgalį – jei krovinys pasiekia Lietuvą penktadienį vakare, niekas jo neišsiims iki pirmadienio.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo miesto?

Nes Vokietija didelė. Atvežti iš pasienio miesto, tokių kaip Aachenas ar Frankfurtas prie Oderio, yra viena, o iš Miuncheno ar Hamburgo – visai kita. Tas pats su Lietuva – atvežti į Vilnių ar Kauną paprasčiau nei į mažą kaimelį Zarasų krašte, kur reikia šturmuoti siaurus keliukais ir vairuotojas praranda pusę dienos. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą turi savo geografijos niuansus. Pavyzdžiui, jei reikia važiuoti į Bavariją, ten kalnų keliai ir kelių mokesčiai didesni, todėl ir kaina aukštesnė. Ne visada klientai supranta, kodėl atvežti iš pietų brangiau nei iš šiaurės, bet atstumai čia nieko nedaro, padaro kelių sankasa ir mokesčiai.

Ar galima kažkaip užsisakyti pigiau?

Galima, jei jums nėra skubu. Mes dažnai siūlome „lėtą“ variantą, kai mes kaupiam krovinius ir važiuojame tada, kai mašina pilna. Tai vadinama konsolidacija. Bet čia yra rizika – gali tekti laukti savaitę. Dar vienas būdas – patys atvežti į mūsų sandėlį Vokietijoje (Ex Works terminas), tada mokėsite tik už maršrutą į Lietuvą. Bet tuomet turite patys rasti transportą iki mūsų, o tai dažnai būna daugiau galvos skausmo nei pinigų taupymas. Taigi, logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą neleidžia per daug taupyti be pasekmių.

Kas dėl PVM mokesčio?

Čia visada painu. Jei esate įmonė, turite PVM kodą, ir vežimas tarp ES šalių (Vokietija – Lietuva) yra be PVM (0 proc.), jei pateikiate teisingus dokumentus. Jei esate fizinis asmuo, turi mokėti PVM kaip ir už bet kurią kitą paslaugą Lietuvoje. Dažnai žmonės bando „įsivaizduoti“, kad jie yra įmonė, kad nereikėtų mokėti, bet muitinė to neleistų. Geriau viską aiškiai sutarti iš karto. (Beje, jei krovinio vertė viršija 150 eurų, fiziniam asmeniui vis tiek reikės deklaruoti ir sumokėti muito ir PVM, tai neprisimenu tiksliai procentą, bet jis nėra mažas).

Dokumentai, popieriai ir biurokratija (baisiausia dalis)

Kokius dokumentų reikia?

Pagrindinis dalykas – važiuojamasis lapas (CMR). Jis turi būti parašytas dviejuose egzemplioriuose. Be to, reikia prekių sandėravimo lapą (Packing List) ir sąskaitą-faktūrą (Invoice). Jei prekės specialios (pvz., chemija ar maistas), reikia sertifikatų. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą be šių popierių yra neįmanoma. Vakar vienas klientas norėjo atsiųsti tik „sąrašą ant popieriaus lapo“ – tai neveikia, muitinė tokį krovinį pristabdys ir baudos bus didesnė nei pačių prekių vertė.

Ar reikia eiti į muitinę?

Dauguma klausia „ar aš turėsiu važiuoti į muitinę?“. Jei vežate prekes tarp ES šalių (Vokietija ir Lietuva yra ES), tai formaliai muitinės kontrolės nėra, yra tik Intrastat deklaravimas (jei apimtys didelės). Bet! Jei tai jūsų asmeninis daiktas, kurią vežate į Lietuvą gyventi, arba krovinys ateina iš trečiosios šalies per Vokietiją, tuomet taip, reikės deklaruoti. Aš asmeniškai nerekomenduoju niekam bandyti „praslysti“ pro muitinę, jie turi akis visur. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą tampa košmaru, jei dokumentai netvarkingi.

Kas yra tas CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas. Jis įrodo, kad priėmėte krovinį ir jis atvyko. Jei atvyksta sugadintas dėžutės, be CMR užpildyto pastabų lapo, jūsų pretenzijos niekam neįdomios. Vairuotojas gali sakyti „taip jis atėjo“, ir be įrodymų nieko nepadarysite. Todėl visada, kai gaunate krovinį, patikrinkite būklę vairuotojui akyse. Nerašykite pasirašymo „gerai“, jei dėžė sutrūkinėjusi. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą pareikalauja dėmesio smulkmenoms, o CMR – jūsų pagrindinis ginklas.

Kas daryti, jei prarandu dokumentus?

Nedarykite taip. Bet jei nutiko, skubėkite susisiekti su vežėju. Kopijas paprastai turime, bet muitinė arba bankas gali reikalauti originalų. Atkurinėjimas trunka ir kainuoja. Ypač jei dingo Original Invoice (sąskaita faktūra). Be jos negalite atlikti apmokėjimų. Geriau viską saugoti vienoje vietoje. (Kartais žmonės pasako, kad dokumentą „suvalgė šuo“ – tai, tiesiog sakant, blogiausias pasiteisinimas, ką tik girdėjau).

Ar reikia draudimo?

Draudimas yra, bet jis ne visadas apima viską. Standartinis draudimas pagal CMR konvenciją yra apie 8.33 SDR (specialių traukimo teisių) už kilogramą. Tai nėra daug. Jei vežate brangius elektrinius prietaisus, privalote pasakyti ir papildomai apdrausti. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą su brangiu kroviniu be papildomo draudimo yra lošimas. Vieną kartą klientas nepranešė apie 10 000 eurų vertės įrangą, ji dingo (vairuotojas pasigavo), ir gavo tik simbolinę kompensaciją. Nekelkite rizikos.

Kas vyksta kelyje ir vairuotojų kasdienybė

Ar vairuotojai gerai elgiasi su kroviniu?

Dauguma taip, jie profesionalai. Bet yra ir tokių, kurie tiesiog nori greitai baigti darbą. Gali būti, kad kad ir kruopščiai jūs užpaketavote, vairuotojas užmes „pianinę“ (liftą) ant dėžės, norėdamas ją pastumti. Arba uždės sunkų krovinią ant trapaus. Todėl krovinius reikia pakuočiti taip, kad ištvertų ne tik važiavimą, bet ir „rankų darbą“. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą yra fizinis darbas, o ne tik kompiuterinės operacijos. Gerkite kavą su vairuotoju, jei galite, gerai supakuotas daiktas visada turi didesnę šansą atvykti sveikas.

Kodėl vairuotojai vėluoja?

Nes jie žmonės, o ne robotai. Užstrigo eilėje prie Vokietijos sienos (nors ES, bet yra patikros), sugedo mašina, arba tiesiog užmiglo (kaip ir turi būti pagal taisykles). Kartais čia yra mūsų kaltė – dispečeriai per daug įsitempia grafikus. Vokietijoje greičio ribos griežtos, ir foto radarai visur. Vairuotojui gauti baudą Vokietijoje reiškia didelius nemalonumus, todėl jie važiuoja saugiau ir lėčiau. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą yra susijusi su taisyklių laikymusi, o ne su lenktynėmis.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Negalite. Tai nelegalu ir draudžiama draudimo sąlygose. Jei įvyksta avarija, ir jūs būsite kabinoje, draudimo kompanija nieko neatsiskaitys. Dar blogiau, jei policija sustabdys – gausite baudą, o mašina gali būti nuvežta į aikštelę. Nors dažnai klientai klauso „negaliu tik pasodinti žmonos atgal?“, atsakymas visada ne. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą turi griežtas taisykles dėl keleivių, jas geriau gerbti.

Kas yra „pianinė“?

Tai yra hidraulinis liftas, kuris yra mašinos gale. Jei jūsų siunta nėra pakrauta ant paletės ir neturi vietos, už kurios keltis kranu („akiai“), jums reikės pianinės. Ne visos mašinos jos turi, todėl privalote tai nurodyti užsakant. Be pianinės vairuotojas negali iškrauti sunkių dėžių ant žemės. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą be šios technikos taptų neįmanoma tiems, kas perka baldus iš IKEA arba statybines medžiagas be paletės.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Taip, jei pasirūpinote. Bet yra tokia dalykas vadinamas „organizuota nusikalstamumas“. Vokietijoje, ypač dideliuose sandėliuose prie Hamburgo, pasitaiko vagysčių. Jei mašina stovi neapsaugotoje aikštelėje, gali būti „perpjauta“. Mes stengiamės naudoti saugiomis aikštelėmis, bet 100 proc. garantijos nėra. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą turi savo rizikas, todėl brangius daiktus rekomenduoju sekti GPS ir, jei įmanoma, siųsti pilnom mašynomis su tais pačiais gavėjais.

Specifiniai daiktai ir neįprastos situacijos

Ar galima vežti alkoholį?

Galima, bet tai sudėtinga. Jei tai verslo tikslais, reikia specialių leidimų (akcizo žymėjimo). Jei asmeniniam – yra ribojimai (kiek litrų galima įvežti be mokesčių). Vienas kartą klientas bandė įvežti 100 litrų vyno „dovanai draugams“, tai baigėsi sąskaita muitinei. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą su alkoholiu yra griežtai reglamentuojama, geriau to nelipti į galvą, nebent žinote taisykles išilgai ir išcross.

Kaip vežti baldus?

Baldai – tai blogiausias sapnas logistikoje. Jie lengvai įbrėžiami, netelpa į standartines dėžes, dažnai neturi pakuojimo. Jei pervežate baldus iš Vokietijos, juos privalote supakuoti į storą kartoną ir uždėti polistirolo (putų) kampus. Vairuotojas nieko negaus dėl to, kad jūsų spinta buvo supakuota tik į plėvelę. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą su baldais reikalauja dvigubo dėmesio pakavimui. Aš asmeniškai visada sakau – jei bijote, kad sugadins, nupirkite draudimą.

Ar galiu vežti mašinos dalis?

Taip, tai labai dažna situacija, ypač iš brangiausių autoliubėjų (vadinamų „vokiškų detalių“). Bet jei tai naudotos dalys (iš perdirbimo), gali kilti klausimų dėl švarumo (nuotėkų). Geriau, kad jos būtų išvalytos. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą su naudotomis detalėmis kartais sukelia muitinės pareigūnų susidomėjimą, ar tai nėra šiukšlės. Tikrinkite, ką pervežate.

Kas dėl technikos (kompiuteriai, telefonai)?

Elektronika reikalauja originalių pakuočių ir serijinių numerių (jei verslas). Jei asmeniškai – nėra problemų, jei neviršijate ribų. Bet būkite atsargūs, nes tai dažniausiai vogiami daiktai. Geriau siųsti taip, kad pakuotė nebuvo akivaizdi (pvz., ne rašyti „iPhone“ ant dėžės išorės). Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą su elektronika turi būti diskretiška.

Ar vežate gyvūnus?

Gyvūnus (šunis, kates) dažniausiai veža specializuotos kompanijos, ne bendrosios logistikos. Standartinis furos vairuotojas negali įsileisti šuns į kabiną dėl higienos ir taisyklių. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą nėra pritaikyta gyvūnų pervežimui, nebent tai yra specialios transporto priemonės. Nerekomenduoju klausyti draugų, kad „galima užsidėti šunį į dėžę ir įvežti“, tai nelegalu ir pavojingia gyvūnui.

Įmonių pasirinkimas ir problemų sprendimas

Kaip pasirinkti gerą vežėją?

Nežiūrėkite tik į kainą. Žiūrėkite į atsiliepimus, ypač į tuos, kurie rašyti prieš metus-dvejus. Jei įmonė egzistuoja tik mėnesį ir siūlo neįtikėtinai mažas kainas – tai tikra pavojus. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą turi daug „pelenų“ kompanijų, kurios paima avansą ir išnyksta. Pasitikrinkite, ar jie turi realų sandėlį, ar atsako telefonu.

Kas nutinka, jei krovinys dingsta?

Tai blogiausias scenarijus. Pradedame ieškoti, rašome pareiškimus policijai, kviečiame draudimo įmonę. Procesas trunka mėnesius. Jei pasirinkote ne patikimą vežėją, gali būti, kad jo neberasite rasti. Todėl svarbu CMR draudimas. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą be patikimo partnerio yra lošimas. (Kartais net aš nežinau, kur dingo mašina, paskutinis signalas buvo ties Kielcu, ir tylu...).

Ar galima reikalauti nuolaidos?

Galima visada bandyti, jei vežate reguliariai ar didelius kiekius. Bet jei tai vienkartinis siuntimas, nedirbkite iš vairuotojo pinigų. Jis ir taip uždirba mažai, o nuolaidos dažniausiai daro dispečeriai ar vadovai. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą turi savo kainos dugną, žemiau kurio tiesiog neįmanoma dirbti be nuostolio.

Ką daryti, jei atvyko sugadinta siunta?

Nesirašykite CMR! Tai pirmasis dalykas. Fotografuokite visas pažeidimas iš visų pusių. Skambinkite dispečeriui nedelsiant. Jei pasirašysite dokumentus be pastabų, vėliau įrodyti nieko nebus. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą yra paremta dokumentais, o ne žodžiu. Jūsų tylėjimas priimant krovinį reiškia, kad viskas tvarkoje.

Kodėl kai kurios įmonės blogai vertinamos?

Nes jų vadybininkai meluoja. Pasako, kad atveš rytoj, o atvežia po savaitės. Arba pažada „pianinę“, o atvažiuoja be jos ir keliauja piktas. Dar dažnai būna, kad imamas avansas, o paskui reikia mokėti dar ir papildomai už „iškrovimą“ (toks „mafijos“ metodas). Geriau rasti šiek tiek brangesnę, bet sąžiningą. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą turi savo „juodąją sąrašą“ įmonių, kurias geriau vengti.

Ar reikia mokėti iš anksto?

Depozitas arba avansas dažnai reikalaujamas naujiems klientams. Tai įprasta praktika, kad įmonė neprarastų, jei klientas atsisako priimti krovinį. Bet neleidžiame mokėti 100 % iš anksto. Įprasta yra 30-50 %. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą remiasi pasitikėjimu, bet verslas yra verslas. Jei kas reikalauja viso sumokėti prieš vežimą – įtarkite.

Kaip elgtis su dispečeriu?

Būkite draugiški, bet reiklūs. Dispečeris – tas žmogus, kuris valdo vairuotoją. Jei jums svarbu laikas, pasakykite tai tiesiogiai. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą dažnai priklauso nuo to, kaip gerai susikalbate su žmogumi gale telefono. Aš visada saku, kad geriau nusipirkti dispečeriui kavą (simboliškai ar realiai), nei šauktis.

Ar verta rinktis didelę ar mažą įmonę?

Didelės turi resursų, bet dažnai yra biurokratinės. Mažos gali būti lankstesnės ir greitesnės, bet gali trūkti mašinų pikui. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą sėkmingai vyksta ir ten, ir ten. Svarbiausia – konkretus vadybininkas, kuris už jus atsako.

Ką daryti, jei vairuotojas nepasirodo?

Skambinkite įmonės vadovui. Kartais vairuotojai tiesiog „užmiega“ arba sugenda telefonas. Jei įmonė neatsako – rašykite pareiškimą. Tai reta situacija, bet įvyksta. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą turi savo neprognozuojamų momentų. (Vakar vienas klientas laukė 4 valandas, o vairuotojas tiesiog pamiršo adresą ir važiavo ratu...).

Ar galima siųsti atgal į Vokietiją?

Žinoma, mes darome ir tokius maršrutus. Grįžtant mašina tuščia (arba su daliniu kroviniu) gali būti pigiau, nes tenka tik užpildyti vieną pusę. Bet vėlgi, viskas priklauso nuo vietos. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą ir atgal yra kasdieninis duonos darbas mums.

Išvada

Visas šis procesas atrodo sudėtingas tik tol, kol sužinote, kad dauguma problemų kyla dėl blogai užpildytų dokumentų arba netinkamo pakavimo. Logistika daiktams pervežti iš Vokietijos į Lietuvą nėra rocket science, ji reikalauja tik kantrybės ir realumo. Nereikia tikėtis, kad kainos bus kaip prieš 10 metų, ar kad vairuotojas bus superžmogus. Pasirūpinkite draudimu, gerai užpilkite CMR ir būkite kantrūs – tada viskas atvyks taip, kaip planavote. Ir nepamirškite, kad visada gali kažkas nutikti – technika sugenda, o žmogus klaidų daro, svarbiausia mokėti juos spręsti.