Lietuvos ir Vokietijos logistikos sprendimai persikraustymo darbams: Vadovas iš vidaus

Sveiki, čia vėl aš. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, per kuriuos mačiau viską – nuo puikių, be trūkumo įvykusių persikraustymų iki tokių situacijų, kai norėjusiosi tiesiog nuleisti rankas ir eiti į pensiją. Lietuvos ir Vokietijos logistikos sprendimai persikraustymo darbams atrodo paprasti tik brošiūrose, bet realybėje tai visada šiek tiek chaosas, kurį reikia suvaldyti. Dažnai klientai klausia to paties, todėl nusprendžiau viską surašyti vienoje vietoje, taip, kaip būčiau pasakojęs gėrimą prie stalo. Čia nėra sausų faktojų, o tikra gyvenimo patirtis ir tai, ką iš tiesų reikia žinoti, renkantįsi pervežimo paslaugas.

Apie kainas ir tai, kodėl jos kanda

Kiek maždaug gali kainuoti toks pervežimas į Vokietiją?

Žinoma, klausimas, kurį girdžiu kasdien. Viska labai priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur būtent Vokietijoje reikia važiuoti. Jei tai tik kelios dėžės ir sofa, gali būti, kad štai ir tūkstantis eurų su mokesčiais užteks, o jei reikia vežti visą namų ūkį iš buto Vilniuje į Miuncheną, skaičiai gali šokti iki penkių tūkstančių ar net daugiau. Turiu omenyje, kad kuro kainos šiuo metu irgi ne iš pigiausių, o Vokietijoje keliai, nors ir geri, bet mokesčiai už juos (vignette) įeina į sąnaudas. Taigi, niekas neduoda pigiai, jei tikrai norite, kad daiktai atvyktų sveiki.

Kodėl viena firma kainuoja pigiau už kitą?

Tai yra klasika. Vienintelė priežastis, kodėl kaina gali skirtis dukart, yra tai, kas įeina į tą kainą. Pigesni variantai dažnai reiškia, kad vairuotojas važiuos su „partija“, t. y. surinks daiktų iš kelių klientų. Lietuvos ir Vokietijos logistikos sprendimai persikraustymo darbams neretai remiasi būtent tokia apkrova, kai sunkvežimis užpildomas dalimis. Brangesni variantai tai yra ekskursijinis reisas, kai sunkvežimis važiuoja tik tiesiai pas jus. Taip pat žiūrėkite, ar įskaičiuota pakavimo medžiaga, nes kartais už ją imama atskirai ir tai gali nustebinti galutinės sąskaitos pabaigoje.

Ar galima kažkaip taupyti ant šito?

Savaime aišku, kad galima. Jei patys supaksite daiktus į dėžes (o mes tik parvešime juos į sunkvežimį), tai sumažinsime darbo valandas, o darbas Vokietijoje, turiu pasakyti, nėra pigus. Tačiau čia būna ir savas „uodegos“ efektas – jei blogai supaksite ir kažkas sulūžo, draudimas to ne padengs, nes buvote jūsų klaida. Taip pat galita derėtis su datais, jei galite laukti – kartais turiu tuščių reisų, kai vairuotojas grįžta tuščias iš Berlyno ir tada galiu pasiūlyti gerą nuolaidą, kad bent kažkas užsidirbtų benzino.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo sezono?

Žinoma, keičiasi. Vasarą, ypač liepos-rugpjūčio mėnesiais, visi juda, tada kainos šokinėja aukštyn, nes vairuotojų trūksta. Tą patį galima pasakyti apie šventes ir Naujuosius metus – tuomet Lietuvos ir Vokietijos logistikos sprendimai persikraustymo darbams tampa brangesni dėl to, kad reikia mokėti papildomai už vairuotojų poilsį arba greitį. Žiemos sezonas, jei ne Kalėdos, paprastai yra ramesnis, ir tada galima gauti geriausią pasiūlymą, jei nesibijate šalto oro kelyje.

Kada reikia mokėti avansą?

Standartai yra tokie, kad imame maždaug 30 proc. avansą, kad užtikrintume, kad klientas nepadingtų paskutine minutę. Yra buvę atvejų, kai rezervavome datą, atsisakėme kitų klientų, o paskui šis pasakyk „nereikia“. Avansas padengia mūsų prarastą laiką. Likusią dalį dažniausiai reikia sumokėti gavus daiktus arba prieš iškraunant, bet tai jau susitariama individualiai. Pinigus geriausiai pervesti į sąskaitą, kad būtų įrodymas, o ne duoti grynųjų į rankas vairuotojui – tai senoviška ir ne visada saugu.

Ar imate mokesčius už pakyros ar liftus?

Tai yra tamsioji logistikos pusė. Vokietijoje, pavyzdžiui, Miunchene arba Frankfurte, dauguma namų turi liftus, bet kartais jie per maži baldams. Tada tenka samdyti „keltuvą“ su laiptais (Treppengleiter), kuris kainuoja kaip nupirktas mažas automobilis – bent 150-250 eurų vienam valandui. Jei jūsų name nėra lifto ir gyvenate aukštai, šios išlaidos užkrenta ant jūsų pečių. Svarbu tai išsiaiškinti iš karto, o ne tada, kai vairuotojas stovi prie durų ir rankas iškėlęs.

Baldai, dėžės ir keistieniški daiktai

Ar jūsų komanda padeda supakuoti daiktus?

Taip, tai mūsų kasdienybė. Atvykstame su popieriumi, burbuliukine plėvele, dėžėmis – viskas įskaičiuota. Viską supakuome, užklijuojame, užrašome, kas kurioje dėžėje yra. Ypač svarbu tai, kai kalbame apie Lietuvos ir Vokietijos logistikos sprendimus persikraustymo darbams, nes ilgas kelias sukelia vibraciją. Jei indai bus blogai supakuoti, atvyks jau trupiniai. Mūsų pakavėjai jau mato akimis, kur gali nutilti ir kur reikia daugiau užpildo.

Kaip elgtis su baldais, jei jie neįeina pro duris?

Nereikia panikuoti. Esu matęs viską – baldus išardome, o vėliau surandame vėl. Tiesą sakant, dauguma didelių spintų ar sekcijų vokiškame standarte yra gaminamos taip, kad jas būtų galima išardyti, nes jų namų durys taip pat ne milžiniškos. Viską žymime numeriais, kad vėliau nesuklijuotumėte kojų net į tą pačią vietą ( nors kartais nutinka, kad vienas varžtas lieka perteklius, bet tai ne baisu).

Ar galima pervežti dviratį arba motociklą?

Be abejo. Dviračius dažniausiai įdedame į sunkvežimį atskirai, užkabiname ant sienelės, kad nešoktų. Motociklas reikalauia daugiau dėmesio – jį reikia užtvirtinti specialiais diržais, kad nenukristų posūkiuose. Jei turite brangų „Harley-Davidson“ ar ką nors panašaus, gali būti, kad reikės atskiro konteiderio, kad jį neišdrisktų kiti baldai. Bet paprasti miesto dviračiai – be jokių problemų, juos galima net padėti ant dėžių viršaus, jei ten yra vietos.

Kas daryti su augalais? Ar juos įleidžiate į Vokietiją?

Čia yra pavojinga zona. Augalus įvežti į Vokietiją galima, bet turi būti tikrinama, ar jie nėra ligoti ar kenkėjų užkrėsti. Aš asmeniškai nebūčiau pataręs vežti didelį kolekcijos palmių, nes gali būti problema sienoje, jei inspektorius nuspręs, kad tai ką tik iškasta iš miško. Mažus vazonus į dėžes padėti galima, bet atkreipkite dėmesį, kad sunkvežimyje nebus šviesos, tai kelias dienų jiems gali pakenkti. Geriau juos duoti kaimynams arba vežti asmeniniu automobiliu.

Ar saugu pervežti kompiuterius ir techniką?

Technika yra jautriausia. Monitorius, serverus, didelius televizorius visada supakuome į minkštas dėžes („koffer“). Griežtai draudžiama dėti techniką ant grindų be uždėjimo, nes kelyje gali būti duobės. Lietuvos ir Vokietijos logistikos sprendimai persikraustymo darbams visada apima riziką, bet su technika reikia būti ypatingai atsargus. Geriausia, jei turite originalią dėžę nuo kompiuterio – tai geriausia apsauga. Jei ne, mes susigaminsime kažką panašaus, tik prašome išjungti visus įrenginius prieš pakavimą.

Turiu daug knygų – ar tai problemą?

Knygos yra sunkios. Tikrai sunkios. Kartais žmonės sako „o, čia tik keletas dėžių su knygomis“, o tas „keletas“ sveria toną. Reikia suprasti, kad negalima įdėti visų knygų į vieną milžinišką dėžę, nes niekas jos nepakels – nei vairuotojas, nei jūsų nugarą. Mes jas išbarstome į mažesnes dėžes, kad būtų galima nešioti. Taip pat knygos mėgsta sugerti drėgmę, todėl dėžės turi būti stebuklingai gerai uždarytos, jei kelyje užlys lietus.

Ar imate pervežti pavojingus daiktus, dažus, benziną?

Ne, čia yra griežtas „ne“. Benzino kanistrai, degikliai, didelės kiekiai dažų – tai draudžiama tarptautiniame pervežime dėl gaisro rizikos. Jei sudegtų sunkvežimas Kelne arba kažkur ties A9 magistrale, tai būtų milijoniniai nuostoliai. Mažus dėžutes su dažais, kurios uždarytos ir nėra pavojingos, galima, bet geriau viską išmesti arba vežti savo automobiliu. Negeriau, nei kelyje užsidegantis kanistras su benzinu – tikrai nenorite būti toje situacijoje.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos specifika

Ar reikia deklaruoja daiktus muitinei?

Nuo 2023 metų (jei nenuklydau, tai gal net vėliau) taisyklės pasikeitė, bet bendrai, jei persikraustote įgyvendinti gyvenamąją vietą (pervencija), daiktai gali būti įvežami be muito. Reikia pateikti sąrašą daiktų (inventoriaus sąrašą) ir dokumentus, kad registruotėte gyvenamąją vietą Vokietijoje. Jei tiesiog vežate dėžę pas draugą kaip dovaną, tai gali būti įvardyta kaip prekė ir gali reikėti mokėti PVM. Geriau viską iš anksto pasikalbėti su brokeriu.

Kas nutinka, jei sienoje sustos ir tikrins?

Tai retas atvejis su pilnametrais daiktais, jei viskas tvarkingai. Bet jei vairuotojas atrodys įtartai arba sąrašas bus rašytas ranka „ant kelio“, gali būti patikra. Tada reikės parodyti, kas yra kurioje dėžėje. Viena kartą man nutiko, kad vairuotojas užmiršo pasiimti pasirašytus dokumentus ir mes dvi valandas laukėme prie sienos, kol klientas atsiuntė nuotrauką. Nervinga, bet su Lietuvos ir Vokietijos logistikos sprendimais persikraustymo darbams tokių smulkių nesklandumų visada pasitaiko.

Ar reikia sąskaitų faktūrų už daiktus?

Jei daiktai yra nauji, su etiketėmis, gali būti, kad reikės parodyti, kiek jie kainavo, kad muitinė galėtų apskaičiuoti mokesčius (jei netaikoma atleistis). Jei tai naudoti daiktai, kuriuos turite jau metus, dažniausiai pakanka sąrašo su apytikslė verte. Nerašykite, kad 5 metų sena sofa kainuoja 5000 eurų – niekas to nepatikės. Rašykite realią vertę, tarkime, 50 eurų, ir bus ramu.

Jei aš ne ES pilietis, ar kažkas keičiasi?

Tai gali būti komplikuota. Jei esate iš trečiosios šalies, pavyzdžiui, iš Ukrainos arba Baltarusijos, reikės vizų ar leidimų gyventi. Muitinė gali tikrinti kruopščiau. Mums, kaip pervežėjams, svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi, nes jei asmens dokumentai neteisingi, daiktų nepaleis į šalį nepaisant to, koks geras mūsų sunkvežimis yra. Geriau visą šį reikalą išsiaiškinti su teisininku prieš kelionę.

Ar reikia vertimo dokumentų į vokiečių kalbą?

Daugeliu atvejų, anglų kalba užtenka, vokiškai kalbančiai muitinei, bet jei turite ką nors labai specifinio, gali prireikti prisegti vertimą. Inventoriaus sąrašą geriau turėti dvikalbį (lietuvių/vokiečių arba anglų/vokiečių), kad vokiškai kalbantis pareigūnas nevarytų galvos ir neiškrautų viso sunkvežimio tik todėl, kad nemato, kas parašyta „knygos“.

Ar galima perveži alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai. Nustatyti kiekiai: degtinės ar viskio galima nuvežti keletą litrų, vyno daugiau, bet jei bandysite pervežti dešimt dėžių alaus, tai gali būti pripažinta prekyba. Vokietija griežtai stebi alkoholio pervežimą iš ES šalių, jei tai atrodo kaip verslas. Geriau neišsigirti bandymus nuvežti pusę sandėlio – neapsimoka.

Kas vyksta kelyje ir kodėl vėluojame

Kiek laiko užtrunka kelionė į Vokietiją?

Standartiškai, jei važiuojame į vakarinę dalį, tarkime į Duisburgą arba Frankurtą, tai užtrunka maždaug 12-14 valandų važiavimo. Bet tai tik vairavimo laikas. Jei reikia iškrauti keletą klientų (tai yra Lietuvos ir Vokietijos logistikos sprendimų persikraustymo darbų esmė), tai gali užtrukti ir dvi, ir tris dienas. Vairuotojui taip pat reikia poilsio – jis negali vairuoti 24 valandas be perstojo (nors kai kurie būtų norėję, bet įstatymai draudžia).

Kas vyksta, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka dažniau nei norėčiau pripažinti. Progos gali būti įvairios: avarija A1 autostradoje (kas nutinka kasdien), techninė gedimas arba tiesiog užstrigimas ties siena. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo ties Lenkijos-Vokietijos siena per 8 valandas, nes buvo didelis pasienio kontrolės renginys. Jei pavėluojame, visada skambinama ir pranešama. Neklauskite, kodėl neatsiliepiame iš karto – vairuotojas gali būti už vairo arba srutulėjime su pareigūnais.

Ar galima sekti kur yra mano daiktai?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS stebėjimą, tačiau mes negalime duoti jums tiesioginės nuorodos sekimui realiu laiku dėl saugumo sumetimų (duomenų apsauga ir t.t.). Bet galite visada paskambinti mums dispečeriui, ir jums pasakys, kur mašina yra maždaug. Paskutiniu metu pradedame diegti sistemas, kur klientas gali matyti, kada vairuotojas artėja prie išsikrovimosi vietos.

Kas jei kelyje sulūžta sunkvežimis?

O tai būna. Technika yra technika. Jei lūžta, mes kviečiame pagalbą iš artimiausios serviso stoties. Jei reikia, iškrauname daiktus į kitą sunkvežimį (tai vadinama perkrovimu), kas yra brangu ir ilga procedūra. Lietuvos ir Vokietijos logistikos sprendimai persikraustymo darbams apima draudimą, kuris padengia ir tokius atvejus, taigi jūsų daiktai nebus prarasti, gali būti tik pavėluoti. Vieną kartą teko pervežti dėžes taksi, nes sunkvežimis užstrigo purvame.

Ar vairuotojai moka už tiltus ir tunelius?

Taip, viskas įskaičiuota į kainą, nebent sutartyje parašyta kitaip. Vokietijoje nėra mokamų kelių lengvosioms mašinoms, bet sunkvežimiai turi mokėti mokesčius už aplinkos apsaugą (LKW-Maut). Taip pat, jei keliuose eina pro tunelius (pvz., Elbtunnel Hamburge) ar brangius tiltus, tai mūsų biudžetas. Jums nereikia turėti grynųjų pinigų vairuotojui tokiais atvejais, viskas apmokama kortelėmis.

Kaip elgiamės su „Umweltzone“ (žalia zona) Vokietijos miestuose?

Tai labai svarbu. Dauguma miestų turi zonas, kur negali važiuoti seni, taršingi sunkvežimiai. Mūsų flotilė yra nauja (Euro 6 standartas), todėl mums leidžiama važiuoti į bet kurį miesto centrą, net į Berlyną arba Štutgartą. Jei pasamdysite ką nors pigiau su sena mašina, gali būti, kad jie negalės važiuoti prieš jūsų namus ir teks nešti daiktus per pusę miesto rankomis. Tai papildomi laikas ir pinigai.

Problemos, su kuriomis susiduriame realiame gyvenime

Kas nutinka, jei sugenda liftas Vokietijoje?

O, tai mano mėgstamiausia (ironiškai). Vokiečiai labai myli savo techniką, bet ji taip pat genda. Jei užsukame į namus, o liftas neveikia, ir jūs gyvenate 4 aukšte be lifto... tada prasideda linksmybės. Reikia nešti rankomis. Jei tai nenumatyta, tai gali padidinti sąskaitą už papildomus valandas. Vieną kartą Televizijos bokšte (Fernsehturm) net neįleido mūsų, nes ten griežta apsauga, teko laukti kliento žemėje.

Ar tikrai vairuotojai yra vieni?

Daugeliu atvejų taip, ypač jei tai mažesnis pervežimas (pvz., 3,5 tonos sunkvežimis). Jei tai didelis 40 tonų sunkvežimis su vilkiku, dažnai važiuoja du vairuotojai (vienas vairuoja, kitas miega). Tačiau jei reikia nešti daiktus į butą, vairuotojas dažnai dirba vienas. Jei jūsų daiktų yra labai daug arba yra sunkių pianinų, mes siūlome samdyti papildomą padėjėją iš vietos (tai vadinama „Mann mit Auto“ paslauga Vokietijoje), nes vienas vairuotojas fiziškai nesuspės.

Kas jei kažkas sulūžo pervežimo metu?

Tai baisiausia baimė. Mes turime CMR draudimą, kuris draudžia krovinius. Jei atsitinka žala, reikia užpildyti protokolą (Schadensprotokoll) vietoje, kol vairuotojas dar nevažiavo toliau. Jei pastebėsite sulūžusį stalą tik po savaitės, kai vairuotojas jau bus Lietuvoje, gali būti sunku įrodyti, kad tai ne jūs pats jį sulūžinėjote. Užtikrinkite, kad viską patikrinsite iš karto.

Ar galima atsiimti daiktus iš sandėlio Vokietijoje?

Taip, jei negalite iš karto priimti daiktų (pavyzdžiui, dar nesiruošiate butas), mes galime juos padėti į sandėlį Vokietijoje. Tai kainuoja, nes tenka mokėti už sandėliavimą (dažnai už kubinį metrą per dieną). Taip pat reikia mokėti už iškrovimą į sandėlį ir vėliau pakrovimą iš jo. Lietuvos ir Vokietijos logistikos sprendimai persikraustymo darbams yra lankstūs, bet sandėliavimas visada brangina procesą.

Kodėl kai kurios firmos atsisako imti mano užsakymą?

Gali būti priežasčių. Gal jūsų daiktai per daug dideli, gal prieinamoji vieta yra per siaura (sunkvežimiui negalima privažiuoti), arba gal jūsų adresas yra tokiame mieste, kur reikia specialių leidimų (pvz., senamiestyje). Kartais tiesiog neturime laisvų mašinų tam datas. Mes stengiamės padėti visiems, bet kartais techninė galimybė lemia, kad turime pasakyti „ne“. Geriau pasakyti „ne“ iš karto, nei pažadėti ir nepavykti.

Ar verta rinktis pigesnį variantą be draudimo?

Niekada. Niekada. Niekada. Tai kaip važiuoti automobiliu be draudimo – kol kas nieko neįvyko, viskas gerai. Bet viena duobė, vienas staigus stabdymas, ir jūsų brangus servisas skrenda grindimis. Draudimas Lietuvos ir Vokietijos logistikos sprendimuose persikraustymo darbams yra būtinas elementas, ne papildomas paslaugos. Užsukite porą šimtų eurų daugiau, bet miegokite ramiau.

Kaip surengti didelį persikraustymą iš buto?

Tai reikalauja planavimo. Pirmiausia reikia atsisakyti lifto laiką (jei namuose tvarkoma tvarka), reikia gauti leidimą stovėti sunkvežimiui prie namų (dažnai reikia iškabinti lentą „Stopp“). Tada reikia suplanuoti, kas eina pirmyn. Geriau, jei mes atvykstame dieną anksčiau surašyti inventorių, o tada kitą dieną vežame. Skubėjimas čia yra priešas – prarastų daiktų tikimybė išauga dvigubai.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Neprasome (šypsosi). Bet jei pasiūlysite, niekas nepasisakys. Vairuotojai yra paprasti žmonės, jei juos pamaitinsite ar paduosite puodelį kavos, jie bus linkę padėti daugiau, pavyzdžiui, pastatyti dėžę būtent ten, kur norite, o ne tiesiog koridoriuje. Tai nedidelis „socialinis draudimas“, kuris dažnai padaro procesą smagensesnį abiem pusėms.

Išvada

Na, va, tokie yra tie Lietuvos ir Vokietijos logistikos sprendimai persikraustymo darbams iš vidinės pusės. Nėra nieko tobulo, visada bus vėlavimų, blogų kelių ar sulūžusių dėžių, bet su patirtimi ir gerais partneriais visa tai įveikiama. Svarbiausia yra ne rinktis tik pigiausią kainą, o žiūrėti į pasitikėjimą ir aiškų susitarimą. Tikiuosi, šis straipsnis padės jums mažiau nerimauti, kai ateis laikas daryti šį didelį žingsnį į naują gyvenimą.