Laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą: patirtis, kuri nėra iš vadovėlių

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir galiu pasakyti vieną – tobulo grafiko nėra. Visada svajojame, kad viskas vyktų kaip laikrodis, bet realybėje laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą dažnai panašus į lošimą rulette. Klientai visada klausia „kada bus?“, o aš žiūriu į orus, savo sąrašus ir turiu prisipažinti – kartais tiesiog negaliu pasakyti 100 proc. tiksliai. Čia ne tik apie kilometrus; tai apie vairuotojų nuovargį, muitinę (net jei ir viduje), eismo spūstis ties Lenkijos ir Vokietijos riba ar ties tiesiog paprastą nelaimingą atsitikimą kelyje. Štai kodėl reikia žinoti daugiau nei tik atstumą tarp miestų.

Visgi, pagrindinis dalykas, kurį turiu suprasti kiekvienas užsakantis yra tas, kad laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja atsargumo. Jei ką nors žadate savo klientui arba tiesiog laukiate dovanos, geriau turėkite timpią maržą. Nebevieni metai, kai siunta iš Berlyno atkeliauja per dieną be jokių problemų. Dabar reikia galvoti apie taisymus, sustojimus ir tai, kas vokiškai vadinasi "Unfalle" – avarijas. Taigi, leiskite papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Pagrindiniai dalykai apie terminus maršruose

Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Visada sakau klientams – žiūrėkite į žemėlapį. Jei siunta keliauja iš vakarinės Vokietijos, pavyzdžiui, iš Kelno ar Diuseldorfo, tai yra apie 1200–1300 km. Toks atstumas vilkiku, kuris gali važiuoti tik 80 km/h (arba ir mažiau, jei vairuotojas laikosi taisyklių), užtrunka maždaug dvi dienas. Tačiau tai yra gryvas važiavimo laikas. Laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą turi apimti ir pakrovimą, ir iškrovimą. Taigi, saugiai skaičiuokite nuo 2 iki 4 darbo dienų, jei tai yra dalinis krovinys, ir 1–2 dienas, jei tai pilna mašina „iš durų į duris“.

Ar įtakoja tai, iš kurio Vokietijos miesto keliaujama?

Žinoma, milžiniškai. Žmonės pamiršta, kad Vokietija didelė. Atstumas nuo Miuncheno iki Vilniaus ir nuo Hamburgo iki Vilniaus skiriasi kaip dangus ir žemė. Miunchenas pietuose, reikia važiuoti per Čekiją arba Vokietijos viduriu, o Hamburgas – šiaurėje, ten dažniau lūžta vilkikai dėl vėjo (ypač žiemą). Vakarų Vokietija, pavyzdžiui, Frankfurto srityje, dažniau užstringa dėl didžiulių eismo spūsčių. Taigi, kai kalbate apie laiko planavimą pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą, visada nurodykite konkrečų miestą, kitu atveju aš jums pasakysiu nieko ne reiškiantį „nuo 2 iki 5 dienų“.

Kas nutinka, jei reikalinga dalinė krovinio (siuntų) transportavimo paslauga?

Čia prasideda tikras nervedimas. Dalinis krovinys (arba grupinis) reiškia, kad vairuotojas turi sustoti dešimt vietų, kad surinktų mašiną. Jis gali pradėti krauti pirmadienį anksti ryte, bet jei paskutinis klientas vėluoja dvi valandas, tai visi kiti laukia. Čia laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą tampa būtent sudėtingiausias. Negaliu garantuoti, kad vairuotojas išvažiuos lygiai tada, kai suplanavome, nes jis priklauso nuo kitų žmonių. Paprastai tokios siuntos Lietuvoje pasirodo po 3–5 darbo dienų nuo pakrovimo momento.

Ar savaitgalis įskaičiuojamas į terminą?

Daugelis klausia: „Užsakykite penktadienį, kada bus pas mane?“. Tada aš turau aiškinti, kad vairuotojai taip pat žmonės (nors kai kurios firmos tai pamiršta), ir jie ilsėjasi. Jei vairuotojas pakrauną penktadienį vakare, jis važiuos iki Lenkijos ar iki Vokietijos ribos ir sustos ilsėtis. Reiškia, Lietuvą pasieks tik pirmadienį arba antradienį. Negalima tikėtis, kad jis kels 1000 km savaitgaliu be poilsio, tai nelegalu ir pavojinga. Taigi, laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą turi skirti vietą poilsio pertraukoms.

Kodėl kartais užtrunka ilgiau nei buvo žadama?

Esu sąžiningas – kartai mes patys suklydame. Pavyzdžiui, prieš metus teko vienam klientui iš Vokietijos atvežti brangų fotelį, ir dispečeris užmiršo pridėti į maršrutą vieną sustojimą, dėl to vairuotojas važiavo ratu per 150 km. Taip yra ir dėl techninių gedimų. Vilkikai – sudėtingos mašinos, kartais tiesiog lūžta stabdžių būgnai, arba padangos plyšta (ypač Lenkijoje, keliai ten... kaip pasakyti... nelabai geros). O dar dažnai būna, kad siuntėjas Vokietijoje vėluoja paruošti dokumentus.

Ar galima užsakyti „skubų“ pristatymą?

Galima, bet tai kainuos. Turime ekspresinių mašinų, kurios važiuoja be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį). Tokiu atveju laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą yra labai tikslus – galima atvežti per 24 valandas arba net mažiau, jei tai „vienetas“ (maža siunta automobiliu). Bet už tai teks mokėti dvigubai ar trigubai daugiau nei už standartinę transportavimo paslaugą. Paprastai tai naudoja gamyklai, kai stovi konvejeris, o ne privatūs asmenys, kurie laukia sofos iš eBay.

Kaip elgiamasi su CMR sąskaitomis ir dokumentais?

Dokumentai – tai kita bėda. Kartą atvežiau siuntą, ir vokiškai parašyta buvo, kad tai „detales“, o Lietuvos muitinė (nors tai ir ES viduje, kartais tikrina) galvojo, kad tai kažkas kita. Dėl to praradome tris valandas aiškinantis. Be gero CMR draudimo ir tikslaus prekių sąrašo (paketavimo sąrašo), viskas gali užstringti. Geriausias patarimas – nufotografuokite, ką krovote, ir užpildykite sąrašą kuo tiksliau, kitaip laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą taps košmaru dėl biurokratijos, o ne dėl kelių.

Biurokratija ir papildomi rūpesčiai

Ar reikia deklaruoti siuntas Lietuvos muitinėje?

Nereikia (nes abi šalys ES), jeigu tai nėra draudžiami produktai ar tabakas/alkoholis dideliais kiekiais. Bet yra vienas „bet“. Jei pervežate daugiau nei 1500 Eur vertės (arba 1000 eur jei asmeninis importas iš trečiosios šalies, bet čia kalbame apie Vokietiją), geriau turėti sąskaitą faktūrą. Kartais muitinės pareigūnai tiesiog sustabdo ir klausia: „Ką vežate?“. Jei neturite dokumentų, gali būti nemalonumų. Tad dokumentų tvarkymas yra neatsiejama laiko planavimo pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą dalis.

Kas vyksta, jei siuntėjas Vokietijoje užmiršta duoti sąskaitą?

Tada mes sustojime. Vairuotojas negali išvažiuoti be dokumentų, nes jei jį sustabdys policija, gausią didelį baudą. Kartą teko laukti iki sekančios dienos ryto, kol vokiškas ofisas atidarydavo ir siuntėjo galva rado sąskaitą. Tai pavėlino pristatymą visiems kitiems klientams mašinoje. Taip pat, jei sąskaitoje parašyta „vokietiškai“ ir matote klaidų, praneškite iš karto. Vėliau ištaisyti yra beveik neįmanoma.

Ar sunku surasti vairuotoją, su kuriuo galima susitarti lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, taigi, nėra problemų. Bet jei naudojate užsienio (pvz., lenkų ar vokiškų) firmų paslaugas, gali būti kalbos barjeras. Tokiu atveju viskas turi būti užrašyta popieriuje. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas nebežinojo, ką reiškia „iškrovimas prie durų“, ir paliko siuntą sandėlyje Kaune, o klientas gyveno Alytuje. Gerai, kad klientas buvo understanding (suprantantis), kitu atveju reikėtų mokėti už papildomą vežimą.

Kaip veikia draudimas kelionės metu?

Pagal taisykles, kiekviena siunta turi būti apdrausta (CMR draudimas). Bet yra niuansas – minimali draudimo suma pagal Berno konvenciją yra apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) vienam kilogramui. Tai labai nedaug, apie 10 eurų. Jei vežate brangų kompiuterį, privalote pasakyti apie tai ir apsisaugoti didesne suma. Laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą taip pat reiškia ir laiko skyrimą draudimo klausimams išsiaiškinti, nes po incidento tai bus vėluoti.

Ar dažnai pasitaiko sugadintų siuntų?

Nebent kas antra, jei kalbame apie blogai užfixuotas krovinius. Vilkikas važiuoja, stabdo, ir jei dėžė eina laisvai, ji atsitrenkia į sieną. Aš visada sakau – vairuotojas nėra moveris (krovėjas). Jo užduotis nuvežti, o ne gulti ant grindų ir užtikrinti, kad jūsų vazone stovintis vazono neapsiverčia. Užkrovėjas Vokietijoje privalo gerai užsegti juostas. Jei jų nepadaro, laukite problemų, ne tik vėluojančio pristatymo.

Kas daro įtaką greičiui?

Ar Lenkijos keliai dar taip blogai veikia terminus?

Reguliuoja labai. Nors jie dabar turi „Autostradą“ A1, tačiau ateina periodai, kai ji uždaryta remontui, ir visi eina senais keliais („gierówka“). Tiesiog važiuojate 50 km/h eilėje. Kartą pravažiavau pro Varšuvą ir praradau 4 valandas. Ten tiesiog chaosas. Todėl laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą turi numatyti „Lenkijos koeficientą“ – tai papildoma 4–6 valandos, kurios dingsta niekur nebegedamos.

Kaip orai veikia suplanuotą laiką?

Žiema – mūsų blogiausias svajonė. Vokietijoje dažnai sninga, o kai sniego nėra, yra rūkas, dėl kurio stabdo eismą. Taip pat, vairuotojai turi įsidėti žiemos padangas, kitaip gaus baudą. Bet jei tenka stabdyti dėl slidžių takų, viskas užstringa. Vieną kartą vairuotojas pranešė, kad stovi kalnoje netoli Poznanės, nes negali užlipti į kalną. Tą dieną mes vėlavome 12 valandų. Tokios situacijos neišvengiamos.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dabar jau dauguma firmų siūlo GPS stebėjimą. Mes taip pat. Bet technologijos ne visada tobulos. Kartą GPS rodė, kad mašina yra Kauno centre, nors ji buvo už 50 km, tiesiškai kaimo viduryje, kurioje nebuvo ryšio. Taip, laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą tampa lengvesnis su telefonų programėlėmis, bet nepasitikėkite jomis aklai. Geriau paskambinti dispečeriui, jei atrodo, kad mašina stovi vietoje per ilgai.

Kodėl kartos vairuotojai atsisako pristatyti į atokius vietas?

Jei kelyje yra 3 valandos ryto, o adresas rodo kaimą, kur nėra asfaltuoto kelio, vairuotojas gali tiesiog pasakyti „ne“. Jis turi teisę saugoti savo sveikatą ir mašiną. Tokiu atveju reikia organizuoti pervežimą iš „miesto“ paskirstymo centro (pavyzdžiui, iš Vilniaus ar Kauno) iki jūsų namų. Tai papildomas laikas ir pinigai. Čia ne jų kaltė, kad gyvenate ten, kur velkikas neužsuka.

Ar dienos laikas turi įtakos pristatymui?

Taip, yra „langai“ sandėliuose. Jei vairuotojas atvyksta į didelį prekybos centrą arba gamyklą po 15:00 valandos, jis gali neįvažiuoti, nes jų „krovimo langas“ uždarytas. Tuose atvejuose jis privalo laukti rytojo. Todėl jei ruošiatėsi priimti siuntą, pasitikrinkite darbo laiką. Mes stengiamės derinti grafikus, bet kai vairuotojas vėluoja dėl spūsčių, mes nebegalime jį pagreitinti.

Specialūs atvejai ir patirtis

Ar buvote atvejų, kai siunta dingo?

Dingsta retai, bet įvyksta. Kartais tai ne vagystė, o painiava. Vieną kartą iškraunant mišinį, vairuotojas netyčia padovanojo vieną dėžę kitam klientui. Vėliau teko važiuoti susigrąžinti. Tai užtruko dar dvi dienas. Tokiuose atvejuose svarbiausia yra užtikrinti, kad dėžėse yra jūsų kontaktai arba etiketės su užsakymo numeriu. Be to, laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą apima ir tikimybę tokių klaidų, nors jos ir retos.

Kaip elgiamasi su perkrauta mašina?

Tai didelė problema. Yra firmos, kurios nori uždirbti daugiau ir įkrauna 25 tonas į mašiną, kurios riba yra 24 t. Tokia mašina važiuoja lėtai, dažniau lūžta, o jei ją sustabdo policija Vokietijoje – bus bauda ir stovėjimas iki kol iškraups dalį krovinio. Mes stengiamės to nedaryti, bet rinkoje to yra. Pasirinkdami pigų pervežimą, rizikuojate nukristi į tokias „karalines“.

Ar sunku pristatyti baldus iš IKEA ar panašių parduotuvių?

Nebent jei tai didelės virtuvės ar sekcijos. Dažniausiai tai yra dalinės siuntos, kurios sukrautos ant paletės. Viskas gerai, jei pakuotė nenukritė. Bet jei pirkote naudotus baldus iš „eBay Kleinanzeigen“, tada tai dažniausiai būna „be paletės“. Ten reikia labai gerai užsegimų. Esu matęs, kaip atvažiuoja vokiškas sofa, kurios rankena įlįžusi į gretimą dėžę. Atsargumo principas čia labai svarbus.

Kas daryti, jei siunta skamba (pučia arba lieja)?

Iš karto praneškite! Negalima laukti, kol vairuotojas išvažiuos. Jei tai pavojingos medžiagos (baterijos, dažai), mes turime vežti juos specialiomis taisyklėmis. Kartais klientai slepia, kad veža „kažką nedidelio“, o iš tikrųjų tai yra degiosios aerozolių dėžės. Jei sprogia arba dega mašinoje, prarandame viską – ir vairuotoją, ir krovinius. Laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą taip pat reiškia ir sąžiningą deklaravimą, kadangi sustojimai patikrai gali sustabdyti visą maršrutą.

Ar verta rūpintis apdraudimu brangiems daiktams?

Be abejo. Sakau tai ne kaip draudimo agentas, o kaip žmogus, kuris matė, kaip degė vilkikas (nors tik variklio dalis). Jei vežate 10 000 Eur vertės pirktą techniką, papildomai apsidrausti už 20–30 eurų nėra brangu. Kai kažkas įvyksta, be to bus labai liūdna. O įmonės gali teisti metus, kol atgaus pinigus be draudimo.

Kaip elgtis, jei vairuotojas reikalauja papildomų pinigų už iškrovimą?

Tai yra „scam“ apgavystės variantas, jeigu tai nebuvo sutarta. Jei sutartyje parašyta „iškrovimas įtrauktas“, vairuotojas negali nieko prašyti. Bet jei jis atvyko į vietą be keltuvo, o jūsų adresas yra 3-as aukštas be lifto (arba be pravažiuojamo kelio), tada jis turi teisę reikalauti „mover“ paslaugos mokesčio. Čia reikia suprasti vairuotojo pusę – jis negali nešti 100 kg dėžės nugaros linksniais vienas.

Ar yra skirtumas tarp didelių ir mažų pervežėjų?

Didelės firmos turi daugiau mašinų, bet daugiau biurokratijos. Mažos firmos gali būti lankstesnės, bet jei jų mašina sugenda, jos neturi atsarginės. Aš dirbu vidutinėje, ir manau, tai aukso vidurkis. Mums svarbus ilgalaikis ryšys. O kai sakau apie laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą, didelės firmos dažnai tiesiog duoda standartinį atsakymą iš sistemos, kuris neatspindi realios padėties kelyje.

Ką daryti, jei prekės atėjo suplėšytos?

Atsisakykite pasirašymo arba pasirašykite su pastabomu („su rezervacija“). Nerašykite „gerai“, jei dėžė minkšta kaip duona. Tada draudimas neveiks. Turiu užfiksuoti nuotraukas. Vairuotojas gali pykti, bet jo interesai yra ne jūsų interesai. Jis nori išvažiuoti kuo greičiau, o jūs norite geros prekės. Būkite tvirti, bet pagarbiai. (Nors kartais vairuotojai būna įkyrūs, bet tai jų darbas – kuo greičiau baigti).

Ar dažnai keičiasi maršrutai?

Kasdien. Jeigu atsiranda pigesnis kuras arba uždaro kelią, mes pakeičiame. Nesenai bandžiau eiti per Ščeciną vietoj Varšuvos, norėtau sutaupyti laiko, bet ten buvo eilės į keltą. Taigi, planas pasikeitė į prastą variantą. Laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą yra gyvas organizmas. Jis keičiasi kiekvieną valandą.

Ar verta siųsti mašinas į Vokietiją tuščias atgal (kai turi kažką vežti atgal)?

Tai vadinasi „importas“ mūsų kalboje. Jei galime surasti klientą, kuris nori kažką vežti iš Lietuvos į Vokietiją, mes tai darome pigiau. Tačiau neretai tenka važiuoti tuščia („be krovinių“). Kainą tuomet sudaro tik vienas kelias. Tai yra brangu, todėl kainos šiame maršrute nėra žemos kaip, tarkim, kelyje į Lenkiją.

Kaip sezonai veikia transportavimą?

Kalėdos ir Naujieji metai – tai chaosas. Visi nori atvežti dovanas, o sandėliai dirba sutrumpintai. Vasarągi visiilsėja, geriau oras, mažiau problemų su sniegu, bet daugiau turistų keliuose. Rudenį – lietūs, vairuotojai važiuoja lėčiau. Geriausias laikas – pavasarį ir ankstyvą vasarą, bet ir tada gali būti nelaimingų atsitikimų.

Ar galima pristatyti tam tikru laiku (pvz., tarp 14:00 ir 15:00)?

Galima tik tada, jei tai ekspresas. Paprastai mes sakome „iki 17:00“ ar „priešpiečiais“. Tikslus laikas neįmanomas, nes mes negalime užtikrinti, kad prieš tai neatsiras spūstis ar nebus ilgas iškrovimas ankstesniame kliente. Būkite kantrūs su tuo.

Pabaigos mintis

Manau, pagrindas aišku. Laiko planavimas pristatant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą nėra tikslus mokslas, o daugiau meno ir patirties derinys. Nenustokite, jei vėluojame – dažniausiai mes stengiamės kuo greičiau pasiekti tikslą, bet keliai ir aplinkybės stipresnės. Geriausia taisyklė – turėkite rezervą bent vienai dienai ir būkite su dispečeriu draugiškas, tada ir jam bus maloniau jums padėti.