Kur kreiptis dėl asmeninių daiktų pervežimo į Vokietiją: neoficialus gidas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir, tikiuosi, tai suteikia man teisę kalbėti tiesiai be jokių apgailestijų. Kasdien matau, kaip žmonės, norintys persikraustyti gyventi į Vokietiją, panika ieško informacijos, dažnai kliudydamiesi apgavysčių ar tiesiog nepagystančios biurokratijos. Klausimas, kur kreiptis dėl asmeninių daiktų pervežimo į Vokietiją, atrodo paprastas, bet atsakymas dažnai virsta tikru labirintu. Jums ne reikia tik „kamino“, kurį užpildysite, o patikimo žmogaus ar komandos, kurią paviksite savo turčia. Štai čia ir prasideda tas rūpestis, nes ne visi, kas skambina telefonu, turi sąžinę. Šiame tekste bandysiu išdėlioti situaciją taip, kaip ji yra realybėje – be gražių žodžių, bet su patarimais, kaip išvengti didžiausių bėdų rūpesčių.

Iš viso pradžių – kas turi vežti tą turtą?

Kodėl visi labiausiai bijo interneto skelbimų?

Visų pirma, nereikia tikėti viskam, kas parašyta populiariuose portaluose. Yra kompanijų, kurios susigundyja žemiausia kaina, o paskui pasirodo, kad šią kainą reikia „pakoreguoti“ krašte. Žinau vieną atveją Berlyne, when klientas sumokėjo už pervežimą iš anksto, o vairuotojas pasakė, kad reikalai užstrigvo Lenkijoje dėl techninių problemų. Iš tiesų, jie tiesiog nusprendė paimti didesnį krovinį ir mus palaukė savaitę. Taigi, ieidamas į šią istoriją, būkite atsargūs su pernelyg pigiomis pasiūlymais.

Ar verta rinktis didelės logistikos firmas ar mažus, vietinius vežėjus?

Tai labai sunkus klausimas. Didelės firmos turi draudimą, sandėlius, bet joms dažnai rūpi tik procedūros. Mažas vežėjas – tai vyras su vilikoju, kuris gali tau padėti nešti dėžes iki trečio aukšto be papildomo mokesčio. Bet jei tas vyras susirgs ar suirus sunkvežimiui, gali likti gatvėje be jokios pagalbos. Asmeninių daiktų pervežimas į Vokietiją nėra tik apie kainą, tai apie rizikos valdymą. Didesnės firmos, nors brangesnės, dažniausiai garantuoja, kad turtas atvyks.

Ar galiu pasitikėti broliu ar draugu, kuris turi „bėgą“?

Kartais taip ir daroma, ypač jei daiktų nėra daug. Bet čia prasideda didžiausios problemos draugystėms. Jei pas jus, tiesiog nešant dėžę į kuprinę, nukrenta brangus televizorius, kas nutinka? Draugas nebegaus draugo, o pinigų už nuostolį nepadengs. Profesionalus asmeninių daiktų pervežimas turi būti įformintas bent jau paprastu sandoriu, kad aišku, kas atsakingas, jei kažkas susilaužo tiesiai Kelne ar Hamburge.

Kaip suprasti, ar įmonė realiai egzistuoja?

Pažiūrėkite ne į svetainę, o į rekvizitus ir buveinę. Jei pasakys, kad esą registruota kaimyninėje šalyje bet ten neturi jokio sandėlio – vykite toliau. Reali buveinė Lietuvoje arba Vokietijoje bent jau rodo, kad įmonė ne viena diena. Buvau matęs, kaip „įmonės“ vadovas pasislepia prie pavadinėmo, o kai kyla problemų, numeris nebeatsiliepia.

Ar turiu būti įsitikinęs, kad vairuotojas kalbos lietuviškai?

Būtina ne, bet labai pageidautina. Situacijose kelyje, kai reikia sutarti dėl iškrovimo vietos arba pakelti telefono vartotoją paletės (jei to reikia), kalbos barjeras gali sukelti neįsivaizduojamą stresą. Ypač kai vykstate gyventi pirmą kartą ir viskas aplinkui svetima.

Kur iš tikrųjų reikia kreiptis, jei noriu profesionalumo?

Kreipkitės į tų, kurie specializuojasi būtent kilnojamuosiuose darbuose (pervezimai), o ne ne į tiekėjų logistiką. Pastariesiems rūpi juostų, dėžių ar metalo liekiniai, o ne jūsų šeimos albumai, kurie gali su drėgme sugadintis. Asmeninių daiktų pervežimas reikalauja kitokio požiūrio – daiktai turi būti uždėti ant europaletės, užtvirtinti ir apsaugoti nuo purvo.

Biurokratija su mumis – muitai ir popieriai

Ar tikrai reikia deklaruoti viską Vokietijos muitinėje?

Vokietijos muitinė (Zoll) gali būti labai griežta, jei ji įtaria, kad vežate prekes parduoti. Jei tai asmeniniai daiktai, naudojami ir ne nauji (su pirkimo kvitu ar be jo, bet be komercinio pakavimo), tuomet dažniausiai galima naudotis nulinio muito tarifu. Bet reikia užpildyti specialų formą, kuri rodo, kad persikeliate gyventi ilgam. Pas mane buvo atvejis, kai klientas neįformino to ir jam bandė apmokestinti visas senas baldus kaip naujus importo prekes.

Ką toliau daryti, jei neturiu jokių dokumentų daiktams?

Nesijaudinkite per daug. Turite teisę teigti, kad daiktai yra naudoti. Jei daiktas labai brangus ir atrodo kaip naujas (pavyzdžiui, keliaujantis kambarys), gali prireikti parodyti, kad jį nupirkote prieš daugiau nei pusę metų. Bet dažniausiai, jei tiesiai ir drąsiai sako, kad tai persikėlimas, muitininkai nėra labai ankstyvi. (čia svarbu nepamiršti pasiimti sutarties su darbu ar nuomos butą Vokietijoje – tai geriausia garantija).

Kur gauti tą formą „Transfer of Residence“?

Šią formą (dažnai vadinama 0350 arba panašiai, priklauso nuo vietinio posto) reikia rasti tiesiog Vokietijos muitinės puslapyje arba paprašyti savo vežėjo. Geri vežėjai, kiekybinių pervežimų srityje dirbantys, dažnai patys siunčia instrukcijas. Aš asmeniškai visada siunčiu klientams nuorodą, nes nežinau, ar jie sugebės tai rasti patys vokiškame chaosme.

Ar reikia mokėti PVM už savo senus daiktus?

Jei įrodote, kad gyvenate Lietuvoje ne mažiau kaip 12 mėnesių ir dabar persikeliate į Vokietiją daugiau nei 6 mėnesiams, PVM neturėtumėte mokėti. Tai vadinama „pervedimo iš vienos šalies į kitą“ procedūra. Bet jeigu vykstate tik trumpam (pavyzdžiui, 3 mėnesiams dirbti), tai gali būti traktuojama kaip laikinas importas ir PVM gali būti taikomas. Niekada negaliu 100% pasakyti, ką konkretus muitininkas galvos galvoje, todėl geriau turėti dokumentus, kurie rodo jūsų ryšį su Vokietija (darbo sutartis, pažyma iš "Bürgeramt").

Kas vyksta, jei vežu automobilį, kuris dar nėra užregistruotas Vokietijoje?

Automobilių pervežimas į Vokietiją turi savo niuansų. Jūs galite važiuoti su lietuviškais numeriais tam tikrą laiką (dažniausiai iki 6-12 mėnesių), jei esate užsienietis. Tačiau privalote jį užregistruoti Vokietijoje (per TÜV) ir gauti vokiškus numerius. Kai vežame automobilį atskirai (pvz., su tralų), reikia tikrai aiškiai deklaruoti, kad tai ne prekybinis automobilis, o asmeninis, kitaip muitai gali būti milžiniški. (nors dabar jau keičiasi taisyklės, bet tai pagrindas).

Kas dėl techninių reikmenų, tokių kaip kompiuteriai ar serveriai?

Jei kas nors veža du didelius serverius namams naudoti, tai gali atrodyti įtartai. Galite būti sulaikyti ir paklausti, kodėl jums trys galingi serveriai? Reikia tiesiai paaiškinti, kad dirbate IT sferoje ir tai jūsų įrankiai. Jei dokumentų nėra – gali tekti įrodinėti labai ilgai. Žinau vieną programuotoją, kuriam dėl to užpylė visą krovinį ir prašė mokėti garantinį įnašą, kol neįrodys, kas yra kas.

Ar turiu daryti sąrašą daiktų? (Inventorius)

Surašykite. Nereikia detalaus iki kiekvienos kojinės sąrašo, bet bendras sąrašas, pvz., „3 stalai, 10 dėžių su drabužiais, 1 sofa“ labai padės. Be to, jei prarasite dėžę kelyje (kaip tai kartais nutinka su prastais vežėjais), turėsite įrodymus, kas buvo viduje. Draudimo kompanijos be to sąrašo nieko nekompensuos.

Kainos ir pinigai – kur juos leisti, kad nusivilstum

Kodėl kainos svyruoja tarp 500 ir 2000 eurų tuo pačiu maršrutu?

Kodėl? Kadangi kaina priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo to, kiek vietos jūsų daiktai užima „bėgoje“. Jei turite tik kelias dėžes, galite susirasti vietos bendrame krovininyje (dalinis krovinys). Jei užpildote visą sunkvežimį, tai jums reikia mokėti už visą kelią. Taip pat įeina kuras, kainos Vokietijoje aukštesnės, ir mokesčiai už vairuotojo darbą. (tikrai nemanau, kad galima sutaupyti čia).

Ar yra kokių paslėptų mokesčių, kurių aš nematau?

Deja, yra. Labai dažnai pasitaiko „iškrovimo mokestis“, jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat patalpų durų (pvz., senamiestyje). Tada reikia samdyti papildomą komandą padėti nešti rankomis 50 metrų. Taip pat gali būti mokestis už vežimėlių naudojimą (liftas, kurį reikia nuomoti). Geriau viską aptarti iš anksto.

Kaip suprasti, ar kaina už kubą (m3) ar už metrą reali?

Už kubą (m3) dažniau skaičiuoja tarpininkai ir dalinių krovinių vežėjai. Už metrą (ratais) – tie, kurie veža atskirą sunkvežimį. Jei jūsų daiktai yra sunki (knygos, metalas) bet nedideliai, kaina už kubą gali būti nelogiška, nes sunkvežimis turi svorio limitą. Todėl reikia aiškiai pasakyti, koks svoris. Kartais aš tiesiog klausiu: „Ar daugiau knygų ar plunksninių antklodžių?“

Kas nutinka, jei aš pateikčiau mažiau daiktų, nei buvau sakęs?

Jei pasirašote sutartį už 10 m3, o paskui parodote 15 m3, vežėjas gali tiesiog atmesti krovinį arba paprašyti papildomai sumokėti vietoje. Priešingu atveju, jei mažiau – pinigų negražins, nes jis turėjo suplanuoti maršrutą tiesiog jums. Čia reikia sąžiningumo iš abiejų pusių. Asmeninių daiktų pervežimo procese netikslumas sukelia daugiausia pykčių.

Ar verta imti „įrankių pasipriešinimą“ draudimą?

Draudimas... tai sudėtinga klausimas. Standartinis draudimas dažnai nedengia visko, ypač jei pakavote patys. Jei dėžė su TV nukrenta, o viduje nėra burbuliukų, niekas negarantuoja, kad sumokės. Tačiau brangiems daiktams (muzikos instrumentai, menas) verta pasidomėti papildomu draudimu, nors tai kainuoja. (geriau palikti brangiausius daiktus pas save automobilyje, patikėkite).

Ar derėtisi dėl kainos?

Drąsiai. Logistikoje kainos dažnai yra „nuo“. Jei esate lankstus dėl iškrovimo datos (pvz., galite laukti savaitę, kol jiems sukraus kitus klientus tame rajone), gausite nuolaidą. Tiesiog nedarykite to vėliau, kai vairuotojas jau stovi prie namų ir reikalauja „bakšišalų“.

Kaip atrodo mokėjimo grafikas įprastai?

Įprasta prašyti 30-50 % avanso, o likutį – atlikus darbą. Jei prašo 100 % iš anksto – akivaizdu, kad kažkas ne taip. Niekada neperduokite visų pinigų, kol nepamatėte, kad daiktai saugiai įvežė į butą. Girdėjau istorijų, kai po avanso telefonas tylojo tiek pat metų.

Pakavimas ir pasiruošimas – kas iš tiesų svarbu

Ar galiu duoti dėžes su knygomis, savigynos priemonėmis ar vaistais?

Vaistai ir asmeniniai reikmenys, kuriuos jums reikia kasdien, geriau vežti rankiniame bagaže. Savigyna amunicija – tai visiškai kita istorija (leisti ginklai reikalauja leidimų). Knygos? Knygos yra blogiausias daiktas – sunkios, suspaudžia dėžes, ją plyšta. Geriau knygas krauti į mažesnes, stipresnes dėžes, o ne į tas didelias, kurios nurieda.

Ką daryti su baldais, kurie išardomi?

Jeigu baldai gali būti išardomi, tai išardykite Tai sutaupo vietą (taigi ir pinigų) ir sumažina pažeidimų riziką. Nenorišk, kad kojos nuo sofos būtų sukniūžtos. Vokietijose dauguma namų turi siaurus duris, tad ir taip teks viską varstyti per galvą. Išardykite iš anksto.

Ar turiu nupirkti specialias dėžes?

Idealiai – taip. Realiai – tinka ir stiprios prekybos centruose parduodamos dėžes (tik ne per mažos). Jei naudojate senas dėžes iš daržovių, tikėkitės, kad galimas dalykas, jos suirs po svorio. (aš asmeniškai visada siūlau pasiimti drabužių dėžes, jos tikrai stiprios).

Kaip užžymėti dėžes?

Nerašykite tiesiog „Drabužiai“. Rašykite „Virtuvė – indai“ ar „Miegamasis – šlepetės“. Vairuotojui nesvarbu, kas viduje, bet jums, iškraunant, bus žymiai lengviau. O jei dėžė dingsta kelyje, į sąrašą įrašyti „dėžė Nr.5 su indais“ bus tiesiog neįmanoma be užrašų.

Ar reikia ištuštinti spintas?

Taip, absoliučiai. Spintos yra labai sunkios ir nepatogios. Jei jas užpildysite daiktais, jos gali tiesiog plyšti arba iškristi iš furnitūros. Ištuštinkite ir išimkite duris (jei galima). Tai senas taisyklė, kurios dažnai nepaiso, o paskui gailėjasi sulaužytos korpuso.

Kas dėl taisytų artrapų technikos (šaldytuvai, skalbimo mašinos)?

Šaldytuve reikia palikti duris atviras bent dieną prieš kelionę, kad išdžiūtų. Kitaip bus jūsų bute parduodamas miltelis kvapas, kuris išsilaiko mėnesius. Vanduo turi būti nuleistas iš skalbimo mašinos. (ką tik girdėjau istoriją, kad vėl pervežė pilną su vandeniu – chaosas visame krosniuke).

Ar reikia rūpintis pakavimo medžiagu (plėvele, lipduku)?

Jeigu įmonė suteikia pakavimo paslaugas, ji atveš viską. Jei bandysite sutaupyti ir daryti patys, nusipirkite kokybišką plėvelę (streč). Pigioji plėvelė trūkinėja pirmame kilpmetyje.

Realus gyvenimas – kas gi nutinka kelyje

Kas bus, jei sunkvežimis užstrigs sienoj arba sulūžo?

Tai blogiausia scenarijus, bet jis vyksta. Jei turite profesonalų, jis tuojau pat suorganizuos kitą transportą arba remontą. Jei turite „voveraitę“ be parduotuvės, gali būti, kad jūsų daiktai stovės kelias dienas kažkur prie kelio. Būtinai pasidomėkite, ar jie turi techninę pagalbą užfiksuotą sutartyje. (nors tikrai tikiuosi, kad jums nereikės su tuo susidurti).

Ar galiu sušilti su vairuotoju iki tikslo?

Dėl draudimo priežasčių, dauguma firmų to neleidžia. Keleivis yra atsakomybė. Kartais, jei sutarta iš anksto ir vairuotojas – individualus, galima susitarti, bet ne tikėkite, kad taip bus be problemų. Vokiškai reikalaujama griežtai laikytis taisyklių, todėl geriau nedaryt problemų vairuotojui prie inspekcijos.

Kaip sugeba vairuotojai rasti adresą Vokietijos nuotoliniu būdu?

Žemėlapiai dabar geri, bet Vokietijoje yraVietų, kur sunku pravažiuoti dideliu sunkvežimiu („Environmental zone“ – Umweltzone). Jei jūsų namas yra toje zonoje, o sunkvežimis neturi žalios kortelės, gali tekti nešti daiktus metrais nuo zonos ribos. Patikrinkite iš anksto, ar jūsų rajonas yra uždraustas sunkiasvoriams.

Ar dažnai dingsta daiktai kelyje?

Pasiskambink mane – ne. Bet pas kitus – taip. Be to, dažniausiai dingsta ne kas nors didelis (kaip sofa), o o dėžutės su smulkmenomis, kurios buvo neįtvirtintos ir prasilindo nušokti. Todėl svarbu, kad vairuotojas užfiksuotų būklę pakrovimo metu.

Kas daryti, jei atvykstant randu sugadintą daiktą?

Nepasirašykite priėmimo akto be pastabų. Jei matau įrūžytą dėžę, ją užfotografuokite ir parašykite į akte „prižiūrėti“. Jei pasirašote, kad viskas gerai, vėliau niekas niekam neatsakys. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas pasirašė aktaus naktį, o ryte pareiškė, kad trūko kompiuteris. Ką aš galiu daryti? Be dokumentų – nieko.

Ar reikia suteikti vairuotojui maisto ar gėrimų?

Nereikia, tai ne jo darbas. Tačiau jei matote, kad dirba sunkiai ir padeda jums nešti, butelis vandens ar kavos puodelis (gėrimas) sukuria gerą atmosferą. Žmogus, su kuriuo jūs gerai sutariate, pastangą padės labiau. Neduokite pinigų, tai keista.

Kaip elgtis, jei vairuotojas yra nepageidaujamas arba girdu laisvuosius žodžius?

Kreipkitės į savo vadovą arba dispečerį iš karto. Mes nebegalime leisti tokių dalykų, nors dar yra senos mokyklos vairuotojų. Jei jus įžeidžia, tiesiog sustabdykite procesą ir skambinkite policiją, jei reikia. (tiesiog bijau, kad dabar toks elgesys vis dar pasitaiko, nors jau turėtų būti praeityje).

Ar įmanoma pervežti daiktus į Vokietiją žiemą pavojingai?

Beveik viskas įmanoma, bet būkite pasiruošę, kad jei bus stiprus šalčiai, dalis skysčių gali sušalti, net jei esama vandens nuleistas. Taip pat dėžės gali sušalti ir tapsti nešamas. Žūklės reikmenys arba sporto įranga, kuri turi aerozolį, gali sprogti šalyje.

Ar galiu atidėti daiktus sandėlyje Vokietijoje, jei dar neturiu buto?

Taip, tai dažna praktika. Mes turime partnerių sandėliuose Miunchene, Frankfurte arba Berlyne, kur galime padėti jūsų daiktus savaitę ar mėnesį. Tai kainuoja papildomai, bet kartais yra vienintelis išeitis, kai nuomos sutartis prasideda tik po mėnesio.

Kas nutinka, jei aš pats klystu dėl datos ar laiko?

Jūs sumokėsite už praleistą laiką. Vairuotojo laikas yra pinigai – laukimo mokestis. Būtinai derinkite laiką su savo šeime, kadangi stovėjimas prie namų Vokietijoje gali kainuoti brangiau nei pačios pervezimas. (tikrai nepervertink laiko svarbos).

Kur kreiptis dėl asmeninių daiktų pervežimo į Vokietiją išties, jei viskas blogai?

Jei įmonė neatsako, o daiktai dingę, kitas kelias yra kreiptis į policiją arba teismą. Tačiau geriausia įsitikinti iš anksto, kad įmonė turi gerą reputaciją. Straipsnyje galėčiau daugiau rašyti apie teisinius dalykus, bet dažniausia būtų tiesiog pasakyti – pasirinkkite patikimus.

Galutiniai sumanymai

Važiuoti gyventi į Vokietiją yra didelis žingsnis, o asmeninių daiktų pervežimas – tik viena iš nemažai bėdų, su kuriomis susidursite. Jei pasirinksite patikimus partnerius ir sudėsite į galvą, kad biurokratija nebegėda, viskas turėtų pavykti. Svarbiausia – nebijoti klausti ir reikalauti aiškumo iš tų, kuriems patikite turtą. Sėkmės kelyje ir naujuose namuose!