Kuo ypadingas namų perkraustymas iš ir į Vokietiją?

Sveiki, tą pačią kalbą girdėjau jau tūkstančius kartų. Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir matyta viską – nuo idealiai supakuotų porceliano rinkinių iki to, kaip žmonės bando suspausti visą gyvenimą į vieną „Opel Astra“ bagažinę. Vokietija – tai mums artima, tačiau logistika ten turi savo niuansų, kuriuos dažnai pamirštame arba tiesiog nežinome. Namų perkraustymas iš ir į Vokietiją atrodo paprasta, nes esame ES erdvėje, nereikia jokių kompleksinių muitinių deklaracijų kaip su Šveicarija, tačiau vokiškas kietumas ir tvarka gali apstulbinti net patį patyrusį žmogų. Čia ne tik apie tai, kaip pakrauti baldus, bet ir apie tai, kaip išvengti nereikalingo streso ir biurokratinių spąstų, kuriuos patys vokiečiai sukuria be galo. Rašysiu taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus – be jokių „marketinginių“ užuominų.

Kainos, pinigai ir biurokratija

Ar brangu atlikti namų perkraustymą iš Vokietijos?

Žinoma, klausimas apie kainą visada kyla pirmas. Tiesą sakant, niekas negali pasakyti tikslios sumos iš karto, nes namų perkraustymas iš ir į Vokietiją priklauso nuo per daug dalykų. Paprastai kaina formuojasi pagal krovinių tūrį (kubinius metrus) arba atvykimo valandas, jei kalbame apie mažesnes transporto priemones. Jei tenka važiuoti gilyn į Bavariją, pvz., prie Miuncheno, tai bus brangiau nei į Berlyną dėl degalų ir vairuotojo darbo užmokesčio. Taip pat įtakos turi ir tai, ar reikalingi kėlimo darbai, ar tik pirmame aukšte. Vidutiniškai galima tikėtis nuo 50 iki 120 eurų už valandą su mašina, bet tai labai apytikslė skaičiai, viskas labai individualu.

Kokie yra papildomi mokesčiai Vokietijoje?

Čia daug kas suklysta. Mano praktikoje buvo atvejų, kai klientai negalėjo suprasti, kodėl sąskaita gauta didesnė. Vokietijoje yra griežti apribojimai sunkiasvoriams transportams, pavyzdžiui, savaitgaliais ir švenčių dienomis (vadinamasis „Fahrverbot“). Jei mūsų vairuotojas ten pristigs sekmadienį ir turės laukti iki pirmadienio ryto, šis laikas bus apmokėtas. Taip pat gali būti mokestis už specialų leidimą važiuoti į miesto centrą, jei ten yra „Environmental Zone“ (Umweltzone), o mūsų mašina netinkamos klasės. Nors dažniausiai važinėjame naujomis mašinomis, bet senesnės gali turėti problemų.

Ar reikia mokėti už važiavimą keliais?

Aišku, kad reikia, tai nėra nemokama. Vokietijoje nėra bendro kelių mokesčio lengviesiems automobiliams, tačiau sunkiasvoriai transporto priemonės (virš 3,5 tonų) turi mokėti mokesčius už naudojimąsi autostradomis (LKW-Maut). Šis mokestis priklauso nuo nuvažiuoto atstumo, išmetamųjų teršalų klasės ir ašių skaičiaus. Todėl, kai skaičiuojame namų perkraustymo iš ir į Vokietiją kainą, mes įtraukiame ir šias išlaidas, kurios gali būti nemažos, jei tenka važiuoti transitiu per visą šalį. Tai ne mūsų privalumas, tai vokiškas realybė, su kuriuo niekur nepabėgsi.

Kaip sumažinti išlaidas?

Geriausias būdas – atsikratyti nereikalingų daiktų. Nežinau, kodėl žmonės mėgsta vežti senas sulūžusias kėdes ar drabužius, kurių nebusi nešioję jau dešimt metų. Kuo mažiau krovinio, tuo pigiau. Taip pat galima susirasti „Loado“ tipų variantą – t.y., jei turite tik kelis dėžutes, galime jas įkrauti į mašiną, kuri ir taip važiuoja į tą pačią pusę. Tačiau čia reikia lankstumo dėl laiko, nes mes negalime laukti jums savaitę, kol surinksite daiktus. Dar vienas dalykas – jei galite patys pakrauti/iškrauti, taip pat sutaupysite, jei sutinkate su kroviku dirbti.

Ar galima atsisakyti paslaugos paskutinę minute?

Techniškai galima, bet... (čia turiu omenyje, kad bus nemalonumai). Jei atšaukiate dieną prieš arba, kas dar blogiau, kai vairuotojas jau yra kelyje, turėsite sumokėti baudą arba bent jau praleisto laiko sąnaudas. Mes turime planuoti marsrutus, kuriam reikia laiko. Vieną kartą klientas tiesiog neatsiliepė į telefonus, kai atvažiavome jo namuose Frankfurte – vairuotojas pradirbo penkias valandas. Tokiu atveju namų perkraustymas iš ir į Vokietiją tampa brangus pramogas ne jam, o mums, todėl tokių dalykų vengiame įvairiais būdais.

Ar reikia mokėti avansą?

Dažniausiai taip. Užtikrinti užsakymą reikia, nes išvykimas – tai ne tik degalai, bet ir vairuotojo laikas. Paprastai prašome maždaug 30 proc. avansą, o likusią dalį – kai darbas baigtas arba prieš išvykstant iš Lietuvos (jei vežame iš čia). Tai standartinė praktika, ir jei kas nors sako, kad padarys viską be jokio užstato, tai gali būti signalas, kad kažkas čia ne taip. Aš asmeniškai nepatikėčiau tokiais pasiūlymais.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia išardyti baldus?

Žinoma, kad taip. Išardyti ir vėl surinkti, pvz., didelę sieninę spintą ar „Pax“ tipo sistemą, tai ne penkių minučių reikalas. Mūsų komandos tai sugeba padaryti greitai, bet tai papildomas darbas, už kurį reikia sumokėti. Taip pat reikia pagalvoti apie pakavimo medžiagas – burbuliuką, lipdukas, dėžės. Viskas kainuoja. Bet pasakysiu tiesą – geriau mums mokėti už išardymą, nei pačiams bandyti laužti baldus, o paskui suprasti, kad praradote visus varžtus.

Ar apdraudžiamas krovinys?

Tai būtina. Sąskaitoje paprastai yra eilutė „Draudimas“, kuri padengia žalą atsitiktinai atsitikus įvykiui. Standartiškai tai yra apie 3-5 EUR už 1 kg krovinio vertės, bet galima ir didesnę apsaugą. Vokietijoje keliai geri, bet avarijos įvyksta. Vieną kartą mus užplūdo lietus per Lenkiją ir vairuotojas suko ratą – kelios dėžės nukrito. Dėl draudimo viską pavyko atlyginti. Be draudimo namų perkraustymas iš ir į Vokietiją yra loterija.

Ar galima apmokėti kortele?

Taip, galima, bet mes labiau mėgstame banko pavedimus. Vokietijoje vairuotojai retai turi terminalus pas save, o jei reikia sumokėti grynaisiais paskutinę minute, tai gali sukelti problemų (didelės sumos nebegali būti išmokėtų vienoje vietoje be pranešimo). Geriausia visus pinigus išsireguliuoti iš anksto pavedimu, kad nereikėtų ieškoti bankomato kažkurioje Vokietijos miško gilumoje.

Dokumentai ir Vokietijos specifika

Ar reikia jokių specialių dokumentų?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, tai jokių muitinių deklaracijų nereikia (tik jei tai ne verslo krovinys). Tačiau labai svarbu turėti „Turtinių reikšmių deklaraciją“ (arba inventoriaus sąrašą), jei norite atgauti PVM mokesčius. Jei perkraustote daiktus iš Vokietijos į Lietuvą kaip fizinis asmuo, galite kreiptis į VMI ir gauti PVM grąžinimą, jei pirkote daiktus Vokietijoje ir nebuvo apmokestinti (kaip antai naudoti baldai). Be sąrašo to padaryti neįmanoma.

Kas dėl inventoriaus sąrašo?

Jį reikia padaryti būtinai. Tai nėra jokia mūsų išgalvota priemonė pinigams ištraukti – tai būtina dėl draudimo ir dėl to pačio Vokietijos policijos, jei sustabdys mašiną. Ypač jei važiuojate senesniu transportu. Policija gali pagalvoti, kad vežate „grynąsias“ prekes, jei neturite sąrašo, kuriame parašyta „2 sofos, 1 stalas, 15 dėžių su drabužiais“ (tiksliau, turi būti detaliau). Geriau padaryti ir būti ramiam.

Ar galiu vežti techniką be instrukcijų?

Galima, bet nerekomenduoju. Vokiečiai yra labai technologiški, jei vežate, tarkime, brangų vaizdo įrašymo įrenginį ar profesionalią garso aparatūrą, gali kilti klausimų dėl kilmės. Jei neturite PVM sąskaitų, gali būti įtariamas vagystės arba kontrabanda. Paprasta buitinė technika – šaldytuvai, skalbyklės – be problemų, jei ji atrodo naudota. Bet jei tai dėžė su penkiais naujais „iPhone“ tai jau kita istorija.

Ar reikia deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimą?

Jei norite išvengti PVM (priešingai nei pirkdami prekes), tai taip. Yra speciali forma Vokietijos muitinėje (Formular 0350), kuri patvirtina, kad išsikraustote iš šalies ir vežate savo turtą į kitą ES šalį be mokesčių. Tai naudinga, jei vežate, pvz., naują automobilį ar brangius baldus, kuriuos nupirkote Vokietijoje mažiau nei prieš 6 mėnesius. Be šio popieriaus gali tekti sumokėti VVM (Vokietijos PVM analogą).

Kas daro, jei prarandu daiktus?

Pirmiausia tikriname su vairuotoju. Kartais nutinka, kad dėžė tiesiog nukrito į kitą mašinos kampą arba buvo palikta sandėlyje. Jei tikrai dingsta – rašome pranešimą draudimo kompanijai. Čia vėl padeda tas inventoriaus sąrašas. Be jo, įrodinėti, kad turėjote auksinę grandinę, bus labai sunku. Vokietijoje vagystės iš sunkvežimių nėra tokios dažnos kaip, tarkime, Italijoje, bet įvyksta.

Ar galiu su savimi vežti augalus?

Galima, bet yra apribojimų. Negalima vežti dirvožemio su šaknimis (dėl kirmėlių ir ligų), o augalai turi būti namų ūkio (t.y., ne komerciniai). Vieną kartą klientas bandė vežti didelę palmę be šaknų apdorojimo – pasibaigė tuo, kad reikėjo ją palikti sienoje. Geriau pasikonsultuoti iš anksto, o ne rizikuoti. Vokietijos fitosanitarijos tarnybos nėra linkusios juokauti.

Ar galiu vežti savo šunį?

Žinoma, šunys, katės ir graužikai – tai ne problema, jei turite pasą (gyvūno) su čipu ir skiepymus nuo pasiutligės. Turi būti ir antiparazitinis gydymas (prieš 24-48 val. iki išvykimo). Vairuotojai dažnai neleidžia gyvūnų būti kabinos be dėžės, todėl pasirūpinkite transportine dėže. Nors aš pats myliu šunis, bet vairuotojas gali atsisakyti vežti, jei šuo šokinėja po visą kabiną ir kanda sėdynes.

Ar reikia leidimo važiuoti sunkiasvoriu mieste?

Kai kuriose senose Vokietijos miestų dalyse (pvz., Miuncheno centras arba senieji kvartalai) yra draudžiama važiuoti sunkiasvorėms mašinoms virš 3,5 tonų. Jei gyvenate tokiame rajone, reikės gauti specialų leidimą (Ausnahmegenehmigung) arba nuomoti mažesnę mašiną su kėlimu (kurių kaina žymiai aukštesnė). Tai dažna problema, su kurią susiduriama namų perkraustymas iš ir į Vokietiją metu, todėl reikia patikrinti adresą iš anksto.

Ar galiu vežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip. Yra normos: 90 litrų vyno (tai daug), 110 litrų alaus ir 10 litrų stipriųjų alkoholinių gėrimų. Jei turite daugiau, gali būti įtariamas prekyba. Kartais žmonės bando vežti pigų vokietišką alų atgal į Lietuvą dideliais kiekiais, tai neapsimoka, jei sustingsite su per dideliu kiekiu be licencijos. Geriau nepulenkti ant akis.

Pakavimas, baldai ir keiksmai

Kaip geriausiai supakuoti indus?

Naudokite daug popieriaus! Ne laikraščių (jie dažnai nešvarūs), o specialaus pakavimo popieriaus. Indai turi būti įdėti į dėžes taip, kad jie nejudėtų. Vieną kartą gavau dėžę, kurioje indai buvo supakuoti... su servetėlėmis. Viskas buvo suskaldęs. Nenaudokite tų didelių dėžių (pvz., po šaldytuvą) indams – jos taps per sunkios, kai jas užpildysite, ir tiesiog praplėšsite apačią.

Ar reikia išimti turinį iš baldų?

Būtinai. Nežinau, kodėl žmonės mania, kad spinta pilna knygų išsilaikys kelyje per du tūkstančius kilometrų. Ji neišlaikys. Išimkite viską, išimkite ir stalčius (jei galima), arba juos užfiksuokite lipnia juosta. Spintos durys taip pat reikia pririšti, kad neatsidarytų važiuojant ir neitvirtų. Paprastai tai daro mūsų komanda, bet jei pakruojate patys – atsiminkit tai.

Ką daryti su šaldytuvu?

Jį reikia išjungti ir išdeginti bent parą prieš kelionę. Jei viduje bus vanduo, jis ištekės užkrovimo metu ir užlies kitus daiktus (ypač knygas ar drabužius). Taip pat reikia palikti duris atviras, kad nesuveistų. Vienas klientas ne taip padarė, ir mes turėjome vėdinti visą priekabą kelias dienas, nes kvapas buvo nepakartojamas. Šaldytuvų gabenimas yra atsakomybė, ne tik fizinis darbas.

Ar galiu vežti pirolizinę krosnelį?

Galima, bet ji turi būti tvirtai užfiksuota. Jos svoris didelis, o viduje yra šamotos, kurios gali suskilinti. Jei krovinys nebus užtvirtintas tinkamai, krosnelė gali „nuvažiuoti“ ir trenkti į šaldytuvą arba net pramušti sienelę. Vokietijoje ypač griežtai tikrinama krovinių užtvirtinimas (sicherung), todėl čia negalima taupyti virvių ir rėmų.

Ar reikia išardyti lovas?

Didžiąją dalį – taip. Ypač jei tai „King size“ lova su grotelėmis. Jos paprastai neįeina pro duris nei bute, nei į mašiną surinktos. Mūsų meistrai sugeba tai padaryti greitai, bet svarbu, kad turite visus varžtus. Jei varžtų nėra, mes surasime atitikmenis, bet tai gali trukti. Geriau viską sudėti į vieną maišelį ir uždėti ant lovos viršaus, kad nepasimestų.

Ką daryti su paveikslais ir veidrodžiais?

Juos reikia apvynioti storu kartonu arba specialiu pakuolių kilimėliu. Niekada negulėkite veidrodžio ant grindų be apsaugos – jei kažkas užlips ant jo arba užkris į jį dėžė, baigtis. Paveikslus geriausia transportuoti stovint (vertikaliai), o ne gulint, kad rėmas neįsigimtų. Tai dažna klaida, kurią daro nepatyrę žmonės.

Ar galiu vežti dviračius?

Taip, dviračius mes vežame dažnai. Galima juos pakabinti ant specialių laikiklių priekaboje arba tiesiog užtvirtinti viduje. Tiesa, jei dviračias brangus (pvz., kelių dviračias už 3000 eurų), geriau jį išardyti ir padėti į dėžę, kad nebūtų įbrėžimų. Paprasti miesto dviračiai gali važiuoti ir taip, svarbu tik apsaugoti vairą nuo pasisukimo.

Ar reikia nuimti duris nuo šaldytuvo?

Ne visada, bet rekomenduojama. Tai sumažina šaldytuvo svorį (kas svarbu kėlimo metu) ir išvengia to, kad durys nulūžtų nuo vibracijos. Jei šaldytuvas senas, durų vyriai gali būti supuvę, ir vienas staigus sustojimas gali jiems nukristi. Geriau nuimti ir uždėti šalia, užtvirtinus lipnia juosta.

Kas daryti, jei nebetelpu į mašiną?

Tai reali problema. Kartais žmonės sako: „Aš turiu tik kelias dėžes“, o paskui atsiranda ir pianinas, ir 10 metrų sofa, ir dviračiai. Jei krovinys netelpa, tenka rengti antrą kelionę, kas kainuoja dvigubai. Todėl, kai konsultuojatės dėl namų perkraustymas iš ir į Vokietiją, stenkitės kuo tiksliau apibūdinti, ką turite. Nurodykite „10 dėžių“ – nėra tikslu. Nurodykite „10 dėžių 50x50x50“ – tai jau kalba.

Ar galiu vežti auginamąsias daržoves?

Jeigu tai tik keletas vazų su pomidorais langinėje – tai greičiausiai praeis, bet jei turite visą šiltnamio derlių, tai gali būti traktuojama kaip prekinis krovinys. Vokietijos fitosanitarinė kontrolė yra griežta dėl ligų. Geriau suvalgyti pomidorus Lietuvoje ir nusipirkti naujų Vokietijoje, nei rizikuoti, kad viską konfiskuos sienoje.

Problemos, nenumatyta situacija ir realybė

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa?

Vokietijoje keliai geri, bet nutinka avarijų. Jei mūsų mašina sugenda arba užstringa dėl eismo įvykio, mes nedelsdami pranešame ir stengiamės išspręsti problemą. Kartais reikia perkrauti krovinį į kitą mašiną. Tai užtrunka, bet mes tai darome. Klientams tai atrodo baisu, bet mums – kasdienybė. Svarbu turėti draudimą, kuris padengia net ir tokią išlaidą.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne. Pagal taisykles, sunkvežimis skirtas kroviniui, o ne keleiviams. Be to, vairuotojas turi poilsio režimus, jis miega kabinoje, ir jums ten bus nepatogu. Ypač jei važiuojate su šunimi ar vaikais. Geriau susitarti, kad vairuotojus paimtų Jūsų automobilį (jei jis važiuoja „priešakyje“) arba tiesiog susitikti paskirtyje. Taip pat draudimas nebegalioja, jei yra neįregistruoti keleiviai.

Ką daryti, jei klientas negali atiduoti raktų?

Tai buvo vienas keisčiausių atvejų. Atvažiavome į Vokietiją, o klientas (jo buvusi žmona) raktų nepaleido. Teko laukti policijos. Trukmės nebegaliu nustatyti, bet praradome pusę dienos. Tokiu atveju, mes ne kalti, todėl laukimo laikas apmokėtas. Jei Jūsų namų perkraustymas iš ir į Vokietiją susijęs su konfliktais, pasirūpinkite raktais iš anksto, arba mokėkite už mūsų laukimą.

Ar dažnai pasitaiko sugadintų daiktų?

Nebent klientas pats blogai supako. Mes stengiamės važiuoti saugiai, bet jei dėžėje yra tuščia vieta, daiktai juda ir susidaužo. Arba jei statote ant viršaus something sunkų ant ką tiklio. Dažniausiai problema yra ne su lūžimu, o su įbrėžimais – baldai gali susižaloti apie kitus baldus. Todėl vyniojimas yra raktas.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį?

Stengiamės to nedaryti. Mašina stovi apsaugotoje aikštelėje arba prie vairuotojo namų. Tačiau jei tenka sustoti poilsio aikštelėje (kaip ir privaloma pagal taisykles), rizika visada yra. Vokietijoje vagystės iš sunkvežimių nėra tokios epideminės kaip Prancūzijoje, bet... geriau nebandyti likimo. Brangiausius daiktus (gintaras, pinigai, dokumentai) geriau vežti su savimi.

Kodėl vairuotojai vokiškai nemoka?

Nors Vokietija šalia, ne visi mūsų vairuotojai kalba vokiškai. Dauguma kalba angliškai arba rusiškai. Jei reikia kalbėtis su vietiniais policininkais ar sandėlininkais, dažnai tenka naudotis vertėju arba aplikacijomis telefone. Tačiau mūsų dispečeriai kalba vokiškai, todėl jei kyla problemų, visada galite paskambinti mums, o ne tikėtis, kad vairuotojas aptars detales.

Ką daryti, jei gatvė per siaura?

Vokietijos miesteliai dažnai turi labai siauras gatves, kur sunkvežimis tiesiog neina provažiuoti. Jei Jūsų namas yra tokiame rajone, reikės naudoti mažesnę transporto priemonę („7.5 toną“ arba 3.5t su kėlimu). Tai brangiau. Kartais net tenka perkrauti daiktus į mažesnės mašinos priekabą tiesiog gatvės galuje, kas yra nepatogu ir brangu.

Ar atvežate ir šiukšles?

Ne, mes ne šiukšliavežiai. Jei norite atsikratyti senų baldų ar technikos, reikia tai susitarti iš anksto ir padėti atskirai. Mes juos išvežime tik jei tai įtraukta į sutartį kaip papildoma paslauga (pavyzdžiui, į šiukšliadėžę). Bet dažniausiai klientai mano, kad mes tiesiog juos „pameisiame“ kažkur kelyje – taip negali. Vokietijoje už šiukšlių išmetimą taip pat reikia mokėti.

Kaip elgtis su pianinu?

Tai atskira tema. Pianinai yra sunkūs, trapūs ir brangūs. Jų negalima guldyti ant šono, reikia specialių juostų ir dažniausiai – kraninio. Jei gyvenate be lifto 4 aukšte, pianino gabenimas kainuos kaip naudas automobilis. Be to, reikia įvertinti, ar pianinas įeis pro laiptus – kartais jis tiesiog neįeina ir turi būti keliamas per langą (irgi atvejis iš praktikos).

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Neprivaloma, bet labai padeda susidraugauti. Aš sakyčiau, kad vokiška kava yra stipri (kaip ir jų alus), bet vairuotojai visada vertina gerą sąlygą. Jei pasiūlysite skysčio (ne alkoholinio!) ar leisite naudotis tualetu, jie dirbs greičiau ir su didele pagarba. Tai paprasta žmogiška taisyklė.

Kodėl kainos skiriasi tarp firmų?

Nes vienos firmos moka mokesčius ir turi draudimą, o kitos – ne. Taip pat skiriasi vairuotojų kvalifikacija. Jei kas nors siūlo kainą, kuri yra 50 proc. žemesnė nei rinkos, tai greičiausiai jis nebus apdraustas, arba bus važiuojama sena, besilančia mašina. Namų perkraustymas iš ir į Vokietiją – tai ne vienas kelias, todėl pigiausias variantas dažniausiai tampa brangiausiu išlaidų dėl problemų.

Ar galima vežti dujas?

Butiniai balionai – griežtai ne. Tai sprogusios medžiagos, o tuneliuose ar keltuose tai griežtai draudžiama. Jei turite dujinį grilį, balioną turi iškrauti iš jo. Jei automobilis dujomis (CNG/LPG), tai kita kalba, bet krovinio negalima.

Kas daryti, jei pasikeičia planai?

Praneškite kuo anksčiau. Jei pakeičiate adresą iš Berlyno į Hamburgą iš karto, kai mašina jau važiuoja į Berlyną, tai kainuos papildomai (kuro ir laiko). Mes nesijuokiame, kai reikia važiuoti atgal. Planuokite iš anksto, o jei kas keičiasi – skambinkite nedelsiant, o ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie neteisingų vartų.

Ar reikia tikrinti orus?

Vokietijoje oras gali būti netikėtas. Liūtis gali sustabdyti kėlimo darbus, jei naudojame kraną (vėjas). Taip pat, jei labai šalta, gali užsalti hydraulika. Tačiau dažniausiai važiuojame bet kokia ora, tik reikia, kad klientas būtų pasirūpinęs, kad bute nebūtų per šalta (neužšaltų vamzdžiai), kol iškrauname šaldytuvus.

Ar pasitikite savo darbu?

Taip, ačiu dievui, po 20 metų galiu pasakyti, kad mums pasitiki. Matome daugybę klientų, kurie grįžta pas mus kaskart, kai keičia gyvenamąją vietą. Namų perkraustymas iš ir į Vokietiją yra mūsų kasdienybė, ir mes norime, kad jis būtų ir Jūsų ramybė, ne nervų išbandymas. Svarbiausia – nebijokite klausti ir pasakykite tiesą apie savo daiktus.

Išvada

Na, tiek apie šią istoriją. Kaip matote, namų perkraustymas iš ir į Vokietiją nėra tik apie tai, kad užkrauname ir važiuojame. Yra tūkstantis smulkių dalykų, kurie gali nulemti sėkmę – nuo to, ar tinkamai išdžiovintas šaldytuvas, iki to, ar vairuotojas gali įvažiuoti į Jūsų gatvę. Nereikia būti logistikos ekspertu, kad viskas susitvarkytų, tiesiog būkite sąžiningi su savo paslaugų teikėju ir pasirūpinkite dokumentais. Sėkmės kelyje ir laiko susiruošti!