Krovinių transportavimo procesas į Vokietiją: pilnas vadovas ir dokumentacija

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – Vokietija visada buvo ir išliks mūsų pagrindinė partnerė, bet čia niekas nekeliauja taip paprastai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Transportavimo procesas į Vokietiją su visa dokumentacija gali tapti tikru košmaru, jei neprisižiūrite smulkmenų, o jų ten gausu. Vokiečiai mėgsta tvarką, o jei trūksta parašo ar spaudovo, gali laukti didelių nedarbo dienų ir baudų. Štai kodėl verta žinoti, kas iš tikrųjų laukia kelionėje į Berlyną ar Miuncheną, kad neišprotėtumėte su biurokratija.

Pagrindiniai reikalavimai ir dokumentai

Kokie dokumentai būtini?

Beveik visada reikalingas CMR (tarptautinis krovinių vežimo kvitas), kuris patvirtina sandorį tarp siuntėjo ir vežėjo. Be jo, jei ką nors prarandate kelyje, niekas neatsakys už tą prekią, o draudimas nebus priimtas. Be to, būtina komercinė sąskaita faktūra ir prekių pakavimo sąrašas – be šių dviejų dokumentų per sieną nepraeisite net su mažiausia siunta.

Ar CMR kvitas visada privalomas?

Taip, beveik visada, nes tai pagrindinis dokumentas, kuris apsaugo abejas šalis, jei kyla ginčų dėl krovinio būklės ar pristatymo laiko. Yra atvejų, kai mažos siuntos siunčiamos kurjeriais, bet jei kalbame apie pilnavertį transportavimo procesą į Vokietiją, be CMR būti negali. Vieną kartą turėjau klientą, kuris manė, kad „pažadu“ raštelis pakanka, ir po to mūsų advokatai mėgino išsiaiškinti dalykus pusę metų.

Kas daryti, jei trūksta prekių sąrašo?

Tada tikrai bus problemų, nes muitinės pareigūnai gali visą krovinį iškrauti ir patikrinti vieną po kito, kas užtrunka valandas ar net dienas. Geriau iš anksto pasirūpinti, kad viskas būtų surašyta, o jei staiga pamiršote, skubėkite siųsti skenuotą kopiją el. paštu vairuotojui. Vokiškai muitinės very strict, ypač Diusburge ar Hamburge, kur prekybos srautai milžiniški, ir jie nieko nemėgsta netvarkos.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Ne visada būtina, bet labai rekomenduoju, ypač jei prekės yra specifinės ar pavojingos, nes vokiečių muitininkai gali užstrigti ties angliškais terminais. Paprastai anglų kalba užtenka, bet jei norite išvengti nereikalingų klausimų, turėkite vokišką aprašą bent pagrindiniams dalykams. Pats mačiau, kaip paprasta „plieno konstrukcija“ pavertė triukšmą tiesiog todėl, kad pareigūnas nesuprato angliško aprašymo.

Kas yra TIR knygelė?

TIR (tarptautinis muitinės perdavimo režimas) leidžia važiuoti per sienas be sustojimų muitinėje, jei krovinys yra uždarytas tam tikroje priekaboje su tarptautiniu patvirtinimu. Tai labai greitina transportavimo procesą į Vokietiją, ypač jei važiuojate per kelias šalis, bet knygelė brangi ir reikalauja griežtų taisyklių laikymosi. Jei pamiršite uždaryti priekabą ar pažeidžiate plombą, TIR galiojimas nutrūksta akimirksniu.

Ką daryti, jei vairuotojas pamiršta dokumentus?

Tai klasika, vykstanti kas antrą dieną, todėl visada turiu pasirūpinęs, kad vairuotojas turi ne tik originalus, bet ir skenuotas kopijas telefone ar planšetėje. Jei originalų užmiršote, reikia skubiai siųsti kurjeriu arba daryti deklaraciją muitinėje, kad dokumentai „vyksta“. Vieną kartą mus sustabdė ties Miunchenu, ir tik dėl to, kad vairuotojas turėjo PDFą, išvengėme baudos.

Ar galima siųsti dokumentus el. paštu?

Taip, dažniausiai muitinės priima elektroninius dokumentus, bet visada geriau pasitikrinti su konkrečiu klientu, ar jis neprižiūra originalų. Kai kurios firmos Vokietijoje, ypač senos ir konservatyvios, vis dar reikalauja popierinės versijos ant rankų. Geriau klausti iš anksto, kad nereikėtų vėliau važiuoti į paštą siųsti originalų, kaip man teko daryti Berlyne prieš Kalėdas.

Kas nutinka su netinkamais pakuočiais?

Jei dėžės suyra arba yra pažymėtos kaip pavojingos, o jos tokios nėra, gali būti didelių problemų su saugumu ar net draudimo atsisakymu. Vokietijoje labai griežtai žiūrima į pakavimo standartus, todėl naudokite kokybiškas euro paletes ir užfiksuokite vaizdo medžiagą pakavimo procesą. Pats mačiau, kaip blogai surištas kroviniui lūžo kelyje ties Frankfurte, ir mums teko mokėti už valymą.

Maršrutai, terminai ir praktiniai niuansai

Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai į Vokietiją važiuojame 1-2 dienas, priklausomai nuo to, ar važiuojame į vakarus (į Miuncheną ar Štutgartą), ar į šiaurę (Hamburgas, Brėmenas). Tačiau reikia atsižvelgti į eismo intensyvumą, ypač ties pramoniniais centrais, kur stovėjimas gali trukti valandas. Vieną kartą važiavome į Kelną ir stovėjome 40 kilometrų spūstyje, tad terminas paslydo per dieną.

Kur dažniausiai važiuojate?

Dažniausiai keliaujame į logistikos centrus aplink Diusburgą, nes ten yra didžiausių sandėlių mazgai, taip pat dažnai važiuojame į Miuncheną, Berlyną ir Hamburgo uostą. Kiekvienas regionas turi savo specifiką – pavyzdžiui, pietuose labai griežtai tikrinami vairuotojų poilsio laikai, o šiaurėje daugiau dėmesio skiriama pačiam krovinui. Transportavimo procesas į Vokietiją neapsiriboja vien maršrutu, svarbu ir kur tiksliai kraunate.

Ar sunku rasti vairuotoją?

Šiuo metu labai sunku, nes rinka yra permaininga, o vokiečiai turi griežtas taisykles dėl minimalaus atlyginimo (Mindestlohn), todėl ne visi nori važiuoti į šias šalis. Kartais teko siūlyti didesnes užmokesčio dalis, kad vairuotojas sutiktų važiuoti į Sudharo rajoną, kur nėra kur pailsėti. Situacija pagerėjo, bet vis dar ne tokia kaip buvo prieš dešimtmetį.

Kas su eismo įvykiais?

Jei įvyksta avarija, reikia nedelsiant skambinti policijai ir užpildyti Europinę avarijos deklaraciją, kitaip draudimas neatsiskaitys. Vokiška policija labai operatyvi, bet ir reikalauja tikslumo, todėl turėkite visus duomenis apie krovinį po ranka. Pats mačiau, kaip vienas vairuotojas pamiršto užfiksuoti brangų elektronikos numerius po smūgio ties Niurnbergu, ir tai kainavo mums tūkstančius.

Ar galima sekti krovinių buvimo vietą?

Taip, šiuolaikinės sistemos leidžia matyti, kur yra mašina realiu laiku, nors kartais signalas pradingsta kalnuotuose Vokietijos regionuose arba poilsio vietose. Klientai visada klausia, kur jų prekės, todėl stengiamės turėti gerą GPS stebėjimą. Bet ne visada tikslus, nes kartais vairuotojas išjungia įrangą, kai ilsisi, kad nebūtų trikdžiamas.

Kokia vidutinė kaina?

Kaina svyruoja priklausomai nuo degalų ir sezono, bet paprastai kalbame apie 1,2 iki 1,5 euro už kilometrą mašinai su tentu. Jei reikalingas ekspresinis pervežimas į Vokietiją, kaina gali šokti dvigubai, nes tenka važiuoti be krovinio atgal. Visada sakykite iš anksto, jei skubate, nes paskubos mokestis yra realus dalykas.

Ar reikia specialių leidimų sunkiasvoriams?

Taip, jei masė viršija 40 tonų arba krovinių matmenys yra nestandartiniai, reikia gauti leidimus iš Vokietijos institucijų, o tai gali užtrukti kelias dienas. Be to, yra naktinių ir savaitgalių draudimai, todėl reikia tiksliai planuoti maršrutą, kad nebaigtumėte stovėti prie kelio. Pats mačiau, kaip viena mašina „užstrigo“ sekmadienį Bavarijoje be leidimo.

Kodėl paslateina pristatymas?

Dažniausiai dėl eismo įvykių, blogo oro arba todėl, kad klientas pats vėluoja paruošti krovinį, o vairuotojas negali laukti be limito. Kartais problema būna ir su sandėliais Vokietijoje, kurie nebežino, kur krauti, nes informacijos sistema nulūžo. Kiekvienas transportavimo procesas į Vokietiją turi savo niuansų, todėl nedrįsku garantuoti 100 proc. laikymosi.

Muitinė, draudimas ir problemų sprendimas

Ar reikia eksporto deklaracijos?

Jei vykstate iš Lietuvos (ES) į Vokietiją (ES), eksporto deklaracija paprastai nereikalinga, nebent prekės yra labai specifinės arba reikalingas specialus leidimas. Tačiau jei prekės ateina iš trečiosios šalies, tada būtina atlikti muitinės procedūras Lietuvoje prieš išvykdami. Vieną kartą teko grįžti atgal, nes klientas nepasakė, kad prekės iš Šveicarijos.

Kas yra kodai HS?

HS (Harmonizuota sistema) kodai yra skaitmeniniai kodai, kurie apibūdina prekę, ir jie būtini muitinės deklaravimui bei mokesčių skaičiavimui. Jei nurodysite neteisingą kodą, gali būti baudų arba prekės sulaikymo tol, kol išaiškinsite tikrąją prigimtį. Vokiška muitinė labai gerai išmano šiuos kodus, todėl jokios melagystės nepraeis.

Ar apdraudžiate krovinius?

Taip, turime standartinį draudimą, kuris dengia 1,3 euro už kilogramą, bet jei prekės brangesnės, reikia papildomo draudimo. Klientai dažnai pamiršta pasakyti apie vertę, o tada, kai dėžė su telefonais dingsta, pradeda verkti. Būtinai patikrinkite savo sutarties dėl draudimo skyrių prieš siunčiant brangius daiktus, o ne tik tada, kai jau praradote.

Kaip elgtis su sugadintu kroviniu?

Pirmiausia reikia užfiksuoti žalą vietoje (nuotraukos, protokolas) ir nedelsiant pranešti draudimo kompanijai, kitaip jos gali atmesti ieškinį. Vokiški klientai labai reikalaujami ir dažnai atsisako priimti netuščias dėžes, todėl reikia turėti aiškų planą. Pats mačiau, kaip viena siunta su baldais atvyko su sužalotais kampais, ir teko juos remontuoti vietoje.

Kas yra atsakingasis sandoris?

Atsakingasis sandoris (Incoterms) apibrėžia, kas kurioje vietoje atsako už krovinį – ar jis jūsų, ar jau pirkėjo. Nustatykite tai iš anksto, kad nebūtų ginčų, kas turi mokėti už iškrovą arba kurioje vietoje perėjo rizika. Dažnai klientai painioja DAP ir DDP, o tai sukelia didelių nesusipratimų apie mokesčius.

Ar dažnai tikrina muitinė?

Ne taip dažnai kaip anksčiau, bet jei sistema „pamatys“ kažką įtartino, tikrinimas vykdomas be išankstinio įspėjimo. Geriau turėti tvarkingus dokumentus, kad net jei sustabdo, viskas nueitų sklandžiai. Paskutinį kartą mus tikrino Hamburge, tik dėl to, kad vairuotojas buvo pernelyg pavargęs ir atrodė įtartinai.

Ką daryti, jei prarandate krovinį?

Tai retas atvejis, bet įvyksta, todėl labai svarbu turėti GPS stebėjimą ir gerą sandėliavimo kontrolę. Jei krovinys dingsta, privalome pranešti policijai ir draudimo kompanijai per 24 valandas, kitaip bus problemų. Vieną kartą dingo dalis siuntos su padangomis, ir tik dėl to, kad vairuotojas paliko atvirą priekabą prie užeigos.

Ar galima vežti maistą?

Taip, bet reikia specialių leidimų ir atitikti sanitarius reikalavimus, ypač jei tai mėsos arba pieno produktai. Vokiška inspekcija labai griežta ir gali lengvai sulaikyti visą mašiną, jei trūksta vieno lapelio. Transportavimo procesas į Vokietiją su maistu yra kur kas sudėtingesnis nei su paprastomis prekėmis, todėl verta pasikonsultuoti.

Kas daryti su pavojingomis medžiagomis?

Jei vežate ADR (pavojingų medžiagų krovinius), būtina turėti visus sertifikatus ir specialią įrangą, o vairuotojas turi turėti teises. Vokietijoje labai dažnai tikrina, ar ADR lipdukai teisingai pritvirtinti, arba ar yra privaloma įranga. Pats mačiau, kaip griežtai baudžia už neteisingą žymėjimą ties Kelno tuneliu.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Kartais verta, jei neturite savo kontaktų arba patirties su specifiniais kroviniais, bet tada jums reikės sumokėti jų paslaugas. Geras tarpininkas gali išspręsti problemas, kurios jums užtruktų dienas, bet blogas – tik pablogins situaciją. Aš visada sakykite, jei galite susitvarkyti patys, tai bus pigiau ir greičiau.

Kaip elgtis su vokiškais klientais?

Būkite tikslūs, laiku ir nedelskite su atsakymais, nes jie nemėgsta neapibrėžtumo. Jei pasakyta 8:00 valanda, reikia būti tada, o ne po 10 minučių, nes tai laikoma negerbe. Mano patirtis rodo, kad geras ryšys su vokišku logistiku užtikrina sėkmę ilgam laikui.

Kas su mokesčiais (PVM)?

Tarp ES šalių PVM nebraunamas, jei abiejų šalių įmonės turi validžius PVM mokesčių mokėtojo numerius. Būtina nurodyti tuos numerius sąskaitoje faktūroje, kitaip vokiškas klientas gali atsisakyti priimti prekę. Be to, jei prekės yra naudojamos asmeniniam tikslui, tada PVM taikomas.

Ar galima veži asmeninius daiktus?

Taip, bet tai jau ne komercinis pervežimas, o kitas procesas, reikalaujantis kitų dokumentų (pavyzdžiui, deklaracija dėl asmeninių daiktų perkėlimo). Negalima maišyti asmeninių daiktų su komerciniu kroviniu vienoje mašinoje, nes tai laikoma kontabanda. Vieną kartą bandėme praeiti su keletu dėžučių, ir tai baigėsi dideliu nedarbo laiku.

Ką daryti, jei mašina sugenda?

Reikia skubiai skambinti techninei pagalbai, o jei krovinys gali sugesti (šaldytuvas), tada reikia iškrauti į kitą mašiną. Vokiška techninė pagalba brangi, todėl tikrai verta turėti gerą draudimą. Pats mačiau, kaip vienas vairuotojas praleido šaltą naktį kelyje ties Leipcigu, nes pagalba atvyko tik ryte.

Ar keičiasi taisyklės?

Nuolatos, ypač dėl aplinkosaugos ir vairuotojų poilsio, todėl reikia sekti naujienas, kad nebūtumėte nustebinti. Pavyzdžiui, dabar kalbama apie naujus reikalavimus elektromobiliams, kurie gali paveikti logistiką (bent jau taip buvo anksčiau girdėjau). Negalima sėdėti ant senų žinių, ši srityje viskas juda greitai.

Kaip apskaičiuoti tūrį?

Svarbu žinoti ne tik svorį, bet ir tūrį, nes kai kurios prekės (pvz., mediena, vata) užima daug vietos, bet sverbi mažai. Vokietijoje dažnai mokama už užimamą vietą (LDM – linijinis metras), todėl reikia tiksliai išmatuoti savo krovinius. Pats dažnai matau, kaip klientai sumoka už tuščią vietą, nes blogai suskaičiavo.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Galima, bet reikia papildomo draudimo ir galbūt apsaugos vairuotojo, o taip pat stebėjimo sistemų. Niekas neduoda 100 proc. garantijos, bet su priemonėmis rizika sumažėja. Vieną kartą vežėm brangų meną į Miuncheną ir visą kelionę buvome labai įtampi, kol viskas atvyko saugiai.

Kas yra „return load“?

Tai kai mašina grįžta atgal su kroviniu, o ne tuščia, kas leidžia sutaupyti klijentui pinigus. Jei galite laukti arba lanksčiai derinti terminus, tai geras būdas sumažinti kainas. Transportavimo procesas į Vokietiją tampa pigesnis, jei randamas toks grįžtamasis krovinys.

Išvada

Viskas suskamba paprastai tik tada, kai turi gerą planą ir patirtį, o be to, net ir mažiausia klaida gali kainuoti labai brangiai. Patariu visada dvigubai patikrinti dokumentus prieš išvykdami ir niekada nesitikėti, kad vokiečiai bus „permokę“ arba nepastebės klaidų – jie pastebi viską. Geriau praleisti valandą paruošiant dokumnetacija, nei dienas spręsdant problemas užsienyje.