Kraustytis į Vokietiją ar verta rinktis mikroautobuso transportas?

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Šiandien norėčiau papasakoti apie tai, kaip vyksta tas visas procesas, kai nusprendžiate keisti gyvenamąją vietą ir kraustytis į Vokietiją. Esu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus – maždaug nuo tada, kai Lietuvoje atsirado pirmieji rimti krovininiai mikroautobusai, o vokiški automagistraliai dar nebuvo tokiai užstatyti „Mercedes“ klasės furgonais. Per šį laiką mačiau viską: nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tokių katastrofų, kurias norėtųi pamiršti. Dažnai klientai klausia, ar verta rinktis būtent mikroautobuso transportą, o ne didelius sunkvežimius. Atsakymas nėra vienareikšmis. Čia ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kaip patogu įvežti sofas į senus namus Miunchene arba kaip elgtis su vokišku biurokratijos metalu. Tiesiog pasistengsiu čia parašyti taip, kaip kalbėčiau su jumis gerdami kavą, be jokių marketingo gudrybių.

Kodėl mikroautobusas ir kiek tai kainuoja?

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustytis į Vokietiją mikroautobusu?

Tai, žinoma, klausimas, kurį užduoda visi, ir teisingai. Kainos svyruoja labai stipriai, todėl nėra vieno skaičiaus. Jei vežate tik kelias dėžes iš Vilniaus į Berlyną, tai gali tekti nuo 400-500 eurų, bet jei jau kalbame apie pilną butą įrengimą, tai skaičiai šokteli iki 1500-2000 eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų (kubinių metrų), ir nuo to, į kurį tiksliai Vokietijos kampelį reikia nuvažiuoti. Benzinas (arba dyzelinas) Vokietijoje brangesnis nei pas mus, o keliai mokesčiai už važiavimą keliauja taip pat kainuoja. Taigi, kai šaukiate „kraustytis į Vokietiją“, visada pasiruoškite, kad galutinė suma priklausys nuo tikslios vietos.

Ar mikroautobuso transportas yra pigesnis už sunkvežimį?

Dažnai žmonės galvoja, kad mažesnė mašina reiškia ir mažesnę kainą, bet visada ne taip. Sunkvežimis turi daugiau vietos, taigi jei turite labai daikta, viena kelione dideliu sunkvežimiu gali būti pigiau nei dvi ar trys kelionės mikroautobusu. Tačiau jei daiktų nėra daug, sunkvežimio iškvietimas yra nepagrįstai brangu – ten yra fiksuoti mokesčiai už priekabos užstatymą ir pan. Mikroautobusu transportas šiuo atveju yra lankstesnis. Jis gali užvažiuoti tiesiai po langą, o ne stovėti gatvėje ir blokuoti eismą kaip didelis vilkikas. Taigi, mažiems ir vidutiniams kiekiams – taip, pigiau ir patogiau.

Ką reiškia kaina už kubinį metrą arba už valandą?

Esu matęs įvairių variantų. Kai kurios firmos ima už kubinį metrą – tarkime, 30-50 eurų už kubą į Vokietiją. Kitos dirba pagal valandas – tarkime, 20-30 eurų per valandą vairuotojui, plius degalai. Man asmeniškai patinka aiškus už kubą įkainis, nes tada klientas žino, ką moka už savo sofa ar spintą. Jei imama už valandas, kartais (tai mano nuomonė) gali kilti pagundos tempti laiką, nors dauguma vairuotojų sąžiningi. Kai kalbame apie tai, kad reikia kraustytis į Vokietiją, pasidomėkite, ar kainoje įskaičiuota ir iškrovimas, ar tik vežimas.

Ar kainoje įskaičiuotos pakavimo medžiagos?

Tai svarbu. Kai kurios firmos sako, kad „viskas įskaičiuota“, o paskui atvažiuoja be dėžių ir pasako: „O, dėžės už papildomą mokestį“. Geriau pasiklaustyti iš karto. Klijų juosta, burbuliukų plėvelė, kartoninės dėžės – tai viskas kainuoja. Jei turite daug brangių daiktų, geras pakavimas pasidaro pusė biudžeto. Asmeniškai visada patariu klientams nusipirkti dėžių pačiams parduotuvėje, tai išeiga pigiau, o mes tik padėsime sudėti. Vokietijoje dėžės brangios, o pas mus dar galima rasti pigių variantų.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Būna. Vokietijoje, pavyzdžiui, yra vietų, kur reikia gauti specialų leidimą stovėjimui krovininei mašinai (Umweltzone arba vietiniai apribojimai). Jei vairuotojas įvažiuoja į zoną be užrašo, gali gauti baudą, ir ją, žinoma, užkels į sąskaitą. Taip pat, jei reikia naudotis liftu (keltuvu) namuose, kuriame nėra lifto, tai taip pat papildomai kainuoja – toks įrenginys vadinamas „Mietwagen“ ir jo nuoma ne tokia jau pigi. Viską geriau suderinti iš anksto, kad nesistebėtumėte, kodėl galutinė suma padidėjo 100 eurų.

Ar galima gauti nuolaidą, jei važiuoju darbo dienomis?

Žinoma. Jeigu galite laukti ir neskubite kraustytis į Vokietiją būtent šeštadienį ar sekmadienį, pasirašykite sutartį vidurdienį. Vairuotojai myli tuomet, kai galima atlikti darbą ramiai, be streso ir eismo kamščių, todėl firmos dažnai duoda 5-10 proc. nuolaidą. Be to, savaitgaliais Vokietijoje griežčiau ribojamas mažų krovininių transporto eismas kai kuriose vietose, nors mažesniems mikroautobusams tai taikoma mažiau. Tačiau ramus darbas vairuotojui vertinamas.

Kaip vyksta pati kelionė ir kiek laiko tai užtrunka?

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus į Vokietiją?

Įprastai, jei važiuojame į vakarinę dalį, tarkime į Miuncheną ar Štutgartą, tai kelyje praleidžiame apie 14-16 valandų viena kryptimi. Bet tai yra tik vairavimo laikas. Reikia prisidėti pakojimą Lietuvoje, iškrovimą Vokietijoje, sustojimus degalinėse. Taigi, dažniausiai tai visos dienos reikalas, kartais net dvi, jei yra keletas adreso taškų. Negalima manyti, kad iš ryto išvykstame ir vakare jau gėrėjame alų Vokietijoje – tai ne taip veikia (ypač jei vairuotojas turi ilsėtis pagal tachografą).

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, jei yra vietos. Mikroautobuse dažnai būna viena ar dvi vietos keleiviams šalia vairuotojo. Bet legaliai ir praktiškai? Čia yra pilkasas plotas. Jei tai yra krovininis pervežimas, o ne keleivinis, draudžiasi vežti keleivių pinigais (tai turi būti sutartyje nurodyta kaip „palydovas“). Be to, ar norėtumėte sėdėti 15 valandų šalia užsuktų dėžių? Asmeniškai aš nebūčiau patenkintas tokiu kelionės komfortu, bet kai kurie klientai taip daro, kad pasiektų vietą greičiau.

Kas daroma, jei pasibaigia vairuotojo darbo laikas?

Tai labai reali situacija. Tachografas – tai toks dalykas, kuris nelemia. Jei vairuotojas važiavo jau 4,5 valandas, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Jei jis važiavo 9 valandas, jis privalo ilsėti 11 valandų. Taigi, jei sakote „kraustytis į Vokietiją“ ir tikimės, kad jis atvyks naktį, nes „užteks laiko“, gali būti, kad jis tiesiog sustojs prie pirmojo motelyje Lenkijoje ir miegos. Taisyklės yra griežtos, baudos milžiniškos, todėl geriau nereikalaukite nuo vairuotojų stebuklų.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje, jei reikia nakvynei?

Krovininėse mašinose, ypač tokiose, kurios veža į Vokietiją, dažnai būna good quality spynos, bet vagysčių rizika visada egzistuoja, ypač prie poilsio vietų arba dideliuose prekybos centruose. Mes visada stengiamės statyti mašiną taip, kad būtų matoma iš vaizdo stebėjimo kamerų arba šviesių vietų. Jei mašinoje yra kažkas labai vertingo, geriau tai pasakyti iš anksto – galima uždėti papildomą antspaudą arba netgi rizikuoti ir neimti to su savimi (geriau siųsti pavienių siuntomis). Bet paprastai, jei mašina užrakinta ir stovi saugioje vietoje, viskas būna gerai.

O jeigu kelyje pasidaro techninė bėda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Būna, kad lūžta pakaba, arba, kas dažniau, pradeda „pūsti“ padangos. Vokietijoje greitas pagalba („gelbėjimo kryžius“) veikia labai efektyviai, bet tai kainuoja. Jei lūžta mašina, mes privalome skambinti klientui ir pranešti, kad vėluosime. Nereikia pykti – tai nėra mūsų kaltė, tai technika. Geriausia, jeigu turite draudimą, kuris padengia ir vėlavimo nuostolius, bet paprastai tiesiog žiūrime, kaip greičiau sutaisyti ir važiuojame toliau.

Ar galima sekti kur yra mašina realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimo sistemas. Aš asmeniškai visada siunčiu nuorodą klientams, kai jie klausia „kur jūs?“. Tai patogu – matai, kad mašina jau pravažiavo Varšuvą arba artėja prie Frankfurto. Tačiau nereikia skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti, kada bus – jis negali atsakinėti, kai vairuoja (ir tai yra nelegalu). Geriau žiūrėti programėlėje ramiai.

Daiktų paruošimas ir pakavimo niuansai

Ar aš turiu pats susirinkti daiktus?

Galite susirinkti patys, o galite mokėti už mūsų vyrų darbą. Jei pasirinksite „raktą į ranką“ paslaugą, mes atvykstame, viską supakuojame, išnešame, vežame ir iškrauname. Bet tai brangu. Jei norite sutaupyti, geriau viską turėti jau sudėtą į dėžes prie durų. Vienintelis dalykas, kurį visada patariu daryti patiems – tai išsimontuoti baldus. Lubų tipo spintos ar lovos nepraeis pro duris, jei jas nesukratysite į dalis.

Kaip elgtis su baldais, kurie neina išardyti?

Turiu omenyje tokius didelius sieninius spintose ar sojus, kurie yra suformuoti iš medžio drožlių plokštės. Juos reikia išardyti, kitaip neišeis. Jei nesumontuojat, vairuotojai gali tiesiog pasakyti „nevežiame“ ir išvažiuoti, o tada liusite su mobiliaisiais meistrais prie durų. Ypatingai tai aktualu kraunantis iš senų sovietinių butų, kur durys yra siauros. Vokietijoje butai dažniau erdvesni, bet įvežti pro laiptus irgi visada ne taip paprasta.

Ar reikia ištuštinti šaldytuvą ir indaplovę?

BŪTINAI. Esu matęs tą situaciją ne kartą. Žmogus užrakina šaldytuvą, o kai atidarome vėliau Vokietijoje, ten vanduo tekėja sienomis, viskas kvapą smirdi. Kombainai taip pat turi likti sausi. Vairuotojas neatsakingas už jūsų likutį vandens viduje. Jei šaldytuve yra maistas – jį suvalykite arba atiduokite kaimynams, nes kelionė trunka ilgiau nei galiojimo data.

Kaip supakuoti stiklus ir lėkštes?

Geriausia naudoti specialias dėžes su skyrieliais („kelių rūšių“ dėžės). Jei jų neturite, apvyniokite kiekvieną lėkštę atskirai burbuliukų plėvele. Nenaudokite newspaper! Spauda dažnai nusidažo stiklą, o po to turite ne indus, o juodus dažus, kuriuos neišskalbate. Vokietijoje žmonės labai mėgsta savo porcelianą, tai nenusimanote, kaip jie gali nuliūpti, jei atvyks su sulaužyta servizu.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet yra ribojimai. Jei tai keli puodukai su geraniumais – problema nėra. Jei norite vežti didelį vazoną su žeme, gali kilti klausimų dėl fitosanitarinių taisyklių (kirmėlės, ligos). Paprastai nežiūrima į pavienes gėles, jei jos ne į saugomos rūšies sąrašą. Tačiau žiema vežti augalus negalima – jie tiesiog užšals ir atšals mikroautobuse, nes ten nėra tiek šilumos kaip keleiviniame automobile.

Ką daryti su pavojingais daiktais (dažai, benzinas)?

Tai griežtai draudžiama. Negalima vežti degalų kanistrose, aerozolių, dažų, jei jie nėra gerai uždaryti ir patvirtinti. Mikroautobuse yra degalai, o jei susprogs dažų balionas, gali užsidegti visas krovinys. Tokius daiktus reikia išvežti savo automobiliu arba atiduoti kitiems. Nekelkite mūsų ir savęs į pavojų dėl 5 eurų vertės dažų likučio.

Ar imate vežti techniką (kompiuterius, televizorius)?

Imame, bet rekomenduoju išimti visas dėžutes. Jei neturite originalių dėžių, apvyniokite putomis. Televizorių geriausia guldyti ant standžios paviršiaus, ne ant krašto. Kompiuterių sisteminio bloko viduje turi įsijungti judesio sensorius (jei tokie yra) arba tiesiog reikia juos atjungti, kad nešoktų kelyje. Nors keliai Vokietijoje geri, bet lietukai gali būti staigūs.

Ar galima vežti dviračius?

Galima, bet jie užima daug vietos. Vienas dviratis gulint gulėti gali užimti vietos kaip dvi didelės dėžės. Jei turite kelis dviračius, gali tekti imti didesnį mikroautobusą arba netgi priekabą. Verta apgalvoti, ar verta juos vežti, ar galima nusipirkti naujus Vokietijoje (ten dviračiai kultūra labai išvystyta, o naudotus pigiai galima rasti per „eBay Kleinanzeigen“).

Vokietijos specifika ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia turėti pervežimui?

Pagrindinis dalykas – krovinio sąrašas (pakavimo vėrinys). Jis turi būti parašytas vokiškai arba angliškai (bent dviem kalbomis). Sąraše turi būti nurodyta, kas yra kiekvienoje dėžėje (bent apytiksliai: „drabužiai“, „virtuvės reikmenys“). Be to, reikia asmens dokumento, kai atvykstate į Vokietiją – jei sustos policija, turi parodyti, kad tai jūsų daiktai ir juos perkeliate (ne parduodate).

Ar reikia mokėti muito ar mokesčių Vokietijoje?

Jei perkeliate savo asmeninius daiktus į naują gyvenamąją vietą (tai vadinama „Umzugsgut“), tai dažniausiai nuo muito ir PVM atleidžiama. Sąlyga paprasta: daiktai turi būti naudoti ne mažiau kaip 6 mėnesių ir jums jie priklauso. Negalima užpildyti mikroautobuso naujais televizoriais iš parduotuvės ir sakyti, kad tai „asmeniniai daiktai“ – tai yra prekyba, ir tuomet gausite didelę mokesčių sąskaitą. Muitinėje (Zoll) žino tiksliai, kaip atskirti vieną nuo kito.

Kas daryti, jei sustoja vokiška policija arba muitinė?

Nieko baisaus. Nedarykite staigių judesių. Paimkite dokumentus (sutartį, sąrašą, pasus) ir eikite pasitikrinti. Jei viskas tvarkai – jūsų daiktai „Umzugsgut“, jie jus paleis. Jei įtars, kad prekiaujate, gali apžiūrėti dėžes. Būkite sąžiningi. Vokiškai pareigūnai nėra blogi, jie tiesiog dirba savo darbą, bet jie labai tiksliai laikosi taisyklių. Jei neturite sąrašo – gali būti bėdų.

Ar galima užsakyti iškrovimą į namus su liftu?

Taip, tai standartinė paslauga. Vokietijoje daug namų turi liftus, bet jie dažnai maži (nešiojimo keltuvai). Jei butas yra 4 aukšte be lifto, tada reikia naudoti išorinį liftą, kuris dedamas pro langą. Už tai imamas papildomas mokestis, priklausomai nuo aukščio. Geriau iš anksto nufotografuoti langą ir nusiųsti mums, kad mes žinotume, ar įsilesime tą sofos dalį.

Kas daryti su atliekomis (šiukšlėmis)?

Mes ne statybinių atliekų vežėjai. Jei turite senas mėnesines dujas arba statybines liekanas, tai reikia išvežti į specialią aikštelę Lietuvoje prieš išvykdami. Vokietijoje atliekų surinkimas labai griežtas – negali tiesiog numesti į konteinerį, jei neturi specialios kortelės. Vairuotojas nebus laimingas, jei turės vežti jūsų sugedusią skalbyklę į šiukšliadėžę.

O jeigu aš pamirščiau kažką Lietuvoje?

Tai nutinka. Vienas klientas pamiršo savo katiną (ne, aš juokauju, katina ne, bet raktus nuo seno buto paliko). Jei pamiršote daiktą, mes galime grįžti tik tada, jei sutarsite apmokėti kelionę abi kryptims. Vokietija-Lietuva ir atgal – tai brangu. Todėl prieš išvykdami patikrinkite visas kambarius, po lovomis ir spintomis. Geriau praleisti 20 minučių tikrinant, nei mokėti 500 eurų už vieną pamirštą dėžę.

Ar reikia pranešti apie savo atvykimą namų savininkui Vokietijoje?

Tai ne mūsų reikalas, bet patariu. Vokietijoje griežtai laikomasi taisyklių dėl „Ein- und Auszug“. Reikia pranešti namų ūkiui (Hausverwaltung), kada atvyksite krovininė mašina, kad jie galėtų užimti vietą gatvėje (arba padėti lipduką „Umzug“ ant lango). Jei neužimsite vietos, gautumėte baudą, o mes negalėsime parkuoti.

Kaip apmokėti už paslaugą?

Standartiškai – pavedimu arba grynaisiais prieš išvykstant (arba atvykus). Nerekomenduoju mokėti visą sumą iš karto, kai užsakykite iš interneto, geriau padaryti nedidelį avansą. Likutį sumokėkite, kai daiktai jau pasiekia vietą. Taip apsisaugosite nuo sukčių (o jų, deja, pasaulyje pervežimų srityje gana). Niekada nesiųskite kopėčių ar dovanų kortelių – pinigai yra geriausia.

Ar dirbate šventinėmis dienomis?

Vokietijoje yra daug švenčių, kurias mes čia net nežinome. Pavyzdžiui, Vysbadeno regata arba kaimų šventės, kai viskas uždaryta. Geriau žiūrėti kalendorių. Jei bandysite atvykti Vokietijoje per Velykas, gali būti, kad negalėsite nupirkti vandens vairuotojui, nes parduotuvės uždarytos. Mes dirbame, bet logistika tampa sudėtingesnė.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad nuspręsti kraustytis į Vokietiją yra didelis žingsnis, o pasirinkti mikroautobuso transportą gali būti puikus sprendimas, jei norite greitumo ir lankstumo. Nereikia bijoti klausti nedidelių, kvailų atrodančių klausimų, nes geriau klausti dabar nei vėliau raudoti prie sulaužyto veidrodžio. Rinkkitės patikimas firmas, ne būtinai pačias brangiausias, o tas, kurios turi atsiliepimus ir realią patirtį. Sėkmės kelyje ir viskas gerai susikrausys naujoje vietoje.