Kraustymuisi iš Vokietijos: efektyvūs būdai, kainos ir patirtis iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo idealiai užbaigtų projektų iki tokių siaubingų istorijų, kad net patirti vairuotojai sužlubia. Kraustymuisi iš Vokietijos dažnai atrodo kaip paprasta logistinė operacija, tačiau realybėje tai yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja ne tik fizinio jėgos, bet ir gero planavimo. Vokiečiai, žinoma, yra disciplinuoti, bet kai kurios situacijos, ypač kai kalbame apie butų ištuštinimą ar senų daiktų atsisakymą, gali virsti tikru košmaru. Tiesą sakant, efektyvūs būdai kraustymuisi priklauso nuo to, kiek turite pinigų, laiko ir, svarbiausia, kantrybio. Žemiau išdėstysiu tai, ką žinau iš praktikos, be jokių gražių brošiūrų tekstų.

Bendri planavimo ir organizavimo klausimai

Kaip tiksliai pradėti planuoti kelionę į Lietuvą?

Pradėkite ne nuo dėžių paieškos, o nuo datos nustatymo. Kraustymuisi iš Vokietijos reikalauja aiškios strategijos, todėl pirmiausia suskaičiuokite, kiek daugiau ar mažiau turite daiktų. Vėliau pradėkite skambinti firmoms, nes, tikiuosi ar ne, geros transporto kompanijos turi užimtus grafikus. Jei laukiate paskutinę minutę, gali tekti mokėti dvigubai arba rasti kažką, kas atvažiuos su sena „Gazelė“ be užrakto. Geriau tai padaryti bent mėnesį iki planuojamos išvykos, o jei kalbame apie vasarą, tai dar anksčiau.

Kada prasideda tas tas „nervų valgymas“?

Dažniausiai prasideda tada, kai suprantate, kad daiktų yra daugiau nei atrodė. Buvo toks atvejis Miunchene, kur klientas manė, kad turi tik kelis krepšius, o prie vairuotojo atvykstant išėjo, kad jis turi visą garažą priemonių ir dar pilną rūsį su senaisiais „Adidas“ bateliais. Kraustymuisi iš Vokietijos tampa stresu, kai pradedate vertinti savo turtą realiai. Nervuoti pradėsite tuomet, kai pamatysite, kad standartinis 3,5 tonų sunkvežimis tiesiog netilps į jūsų kiemą arba kaimynai pradės rėkti dėl užstatytos gatvės.

Ar verta rinktis didelias, žinomas pervežimo firmas?

Ne visada. Didelės firmos siūlo saugumą, bet kainos užkrautos iki dangaus. Dažnai jas pasirenka tiems, kurie nori, kad viskas vyktų „pagal instrukciją“ ir be jokio bendravimo. Mažesnės, bet patirtos kompanijos dažnai dirba greičiau ir lanksčiau, nes joms svarbiau klientas, o ne biurokratiniai procesai. Kraustymuisi iš Vokietijos su vietiniais vežėjais gali būti pigiau, tačiau visada patikrinkite, ar jie turi draudimą. Geriau pasirinkti vidutinio dydžio firmą, kuri turi gerą reputaciją, o ne tik brangų logotipą.

Kaip suprasti, ar pervežėjas ne sukčius?

Labai paprasta – paprašykite dokumentų. Jei jis negali pateikti transporto licencijos arba verčia mokėti grynaisiais į rankas be jokios sąskaitos, bėkite toliau. Yra nemažai atvejų, kai žmonės susitaria su „kaimyno sūnėnu“, o tą dieną jis paragina mašiną, paima avansą ir dingsta. Tikrą pervežėją pažinsite pagal tai, kad jis pats domisi, ką reikia vežti, ir pateikia rašytinę sutartį. Kraustymuisi iš Vokietijos turi būti įformintas teisiškai, kitaip liksite be daiktų ir be vilties juos susigrąžinti.

Kas daryti, jei daiktų labai mažai, tik kelios dėžės?

Tada jums nereikia kvietti sunkvežimio. Ieškokite dalinio krovinio (part load) pasiūlymų. Yra firmų, kurios kas savaitę važiuoja maršrutu Berlynas-Vilnius arba Hamburgas-Kaunas ir turi vietos keletui dėžių. Tai bus pigiau ir greičiau. Kraustymuisi iš Vokietijos su keliais bagažais gali kainuoti vos šimtą eurų, jei sutalpinate į kurį nors kitą reisą. Nenaudokite „Uber Freight“ tipo paslaugų, jei vertinate savo drabužius, geriau raskite normalų logistikos brokerį.

Ar reikia daryti inventorizaciją (daiktų sąrašą)?

Privalomai. Ne dėl to, kad jums patinka rašyti, o dėl to, kad jei kažkas dingsta kelyje, turėsite įrodymų. Be to, vokiškai muitinės pareigūnai mėgga matyti, ką vežate, ypač jei tai atrodo kaip verslinė veikla. Kraustymuisi iš Vokietijos be sąrašo yra kvestas bėdai. Užsirašykite brangiausius daiktus – televizorių, kompiuterį, pirštinę gitarą. Paprastus indus galite tiesiog suskaičiuoti „x dėžių virtuvės reikmenų“, tačiau technika turi būti tiksliai nurodyta.

Kainos, mokesčiai ir pinigai

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymuisi iš Vokietijos?

Viskas priklauso nuo atstumo ir tūrio. Jei keliatės iš Vokietijos gilumos, tarkime iš Miuncheno į Vilnių, tai už pilną sunkvežimį (apie 20-30 kubinių metrų) turėtumėte mokėti nuo 1500 iki 2500 eurų. Jei tai tik butas, t.y. 10-15 kubų, tai kaina sumažėja iki 800-1200 eurų. Kraustymuisi iš Vokietijos nebus pigus malonumas, tačiau jei kaina skamba kaip 300 eurų už viską, žinokite, kad kažką čia slepiama – degalai tikrai ne tokie pigūs.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Pirma – degalai, kurie brangsta kaip kvapas po lietumi. Antra – darbo rankos Vokietijoje. Vokiškos rankos kainos brangios, todėl jei reikia dėžių nešioti trečia aukštą be lifto, tai kils. Kraustymuisi iš Vokietijos taip pat priklauso nuo to, ar reikia specialios technikos (keltuvo). Taip pat svarbu data – jei norite važiuoti švenčių metu arba savaitgaliais, kai vairuotojai ilsisi, kaina gali šokti viršun.

Ar kinta kaina pagal metų laiką?

Žinoma, vasarą viskas brangsta. Visi grįžta iš atostogų, studentai baigia mokslus, tėvai vaikus veža į kitus miestus. Rugpjūtis ir spalis yra pikas. Žiemą, sausio ar vasario mėnesiais, galima susitarti dėl nuolaidos, nes vairuotojams trūksta darbo. Kraustymuisi iš Vokietijos žiemą gali būti rizikuotas dėl oro sąlygų, bet piniginėje liks daugiau pinigų. Verta pagalvoti, ar jums taip skubate.

Kaip išvengti paslėptų mokesčių?

Būkite tikri, ką pasirašote. Dažnai firmos užrašo „įkėlimo/iškėlimo darbai“ kaip papildomą paslaugą, nors jos turėtų būti įskaičiuotos. Paklauskite, ar į kainą įeina užraktai, pledai (kombinezonai) baldams apsaugoti, ar mokama už laukimą, jei jūs pavėluosite. Kraustymuisi iš Vokietijos turi būti aiškus – jei sutartyje parašyta „nuo 1 euro“, tai tikrai kainuos daugiau. Reikalaukite fiksuotos kainos.

Ar verta duoti avansą?

Taip, bet ne daugiau kaip 30 procentų. Avansas užtikrina, kad vairuotojas tikrai atvyks į jūsų adresą, o ne nuspręs važiuoti gauti pelningesnio krovinio. Jei reikalauja mokėti 100 procentų iš anksto, tai yra pavojus. Kraustymuisi iš Vokietijos su sąžiningomis firmomis vyksta taip: avansas užfiksuoja datą, likutį sumokate, kai daiktai pakraunami arba iškraunami prie namų.

Ar galima sutaupyti padėdamas pats?

Žinoma, jei turite stiprių nugarų ir draugų. Vokiškai keltuvininkai gerai moka savo darbą, bet jei patys pakelsite dėžes į mašiną, galima derėtis dėl kainos. Tačiau nepamirškite, kad jei nukrenta televizorius ir jį laikėte jūs, niekas jums to neatsikompensuos. Kraustymuisi iš Vokietijos savo jėgomis tinka jauniems, kuriems daugiau laiko nei pinigų, bet senesniems žmonėms geriau pasikrauti papildomą draudimą ir leisti specialistams dirbti.

Kas yra „valandinis“ darbo mokestis Vokietijoje?

Tai jūsų blogas sapnas. Vokietijoje darbas yra brangus, todėl jei sutartyje parašyta, kad valandinis įkrovimo darbas kainuoja 50-60 eurų (ar net daugiau), tai gali greitai paversti 500 eurų sąskaitą į 1500. Kraustymuisi iš Vokietijos gali tapti nepajėgiamu, jei neapibrėžiate fiksuotos sumos už darbą arba neįvertinate, kiek laiko užtruks. Visada derėkitės už visą darbą, o ne už valandas.

Kodėl kainos skiriasi tarp firmų tiek stipriai?

Kai kurios firmos moka mokesčius, kitos – ne (tai vadinasi „juodasis“ pervežimas, kurio aš nerekomenduoju). Kai kurios naudoja senas mašinas, kurios nepraeina techninės apžiūros, kitos – naujus sunkvežimius. Taip pat didelę įtaką daro tai, ar tai yra tarpininkas (brokeris), arba tiesioginis vežėjas. Kraustymuisi iš Vokietijos per brokerį brangniau, nes jis turi uždirbti savo maržą, tačiau brokeris gali geriau suorganizuoti visą procesą.

Dokumentai, muitinė ir teisiniai niuansai

Kokius dokumentus būtina paruošti?

Svarbiausias yra asmens dokumentas – pasas arba ID kortelė. Taip pat reikia sutarties su pervežėju (krovininė žiniaraštis arba CMR). Jei vežate brangų turtą, verta turėti draudimo polisą. Kraustymuisi iš Vokietijos taip pat gali reikalauti „Wohnungsgeberbestätigung“ (išsikraustymo pažymėjimas iš savininko), tačiau tai daugiau jums, nei pervežėjui reikalingas dalykas, kad uždarytumėte reikalus su butu.

Ar reikia deklaruoti turtą muitinėje?

Jei grįžtate į Lietuvą gyventi ir daiktai yra naudoti (ne nauji, su etiketėmis), tai dažniausiai ne. Muitinės taisyklės leidžia atvežti asmeninį naudotą turtą be mokesčių, jei jums jis priklauso ne mažiau kaip 6 mėnesių. Kraustymuisi iš Vokietijos su naujais baldais, kurius nupirkote prieš pat išvykimą, gali būti įtarinėjamas kaip komercinis vežimas. Geriau išimti etiketes iš naujų dalykų, jei norite išvengti nemalonių klausimų.

Kas su PVM mokesčiais, jei vežate verslo įrangą?

Čia viskas yra sudėtingiau. Jei esate registruota verslininkas ir vežate įrangą, reikia pildyti intrakomuninės prekybos deklaracijas arba taikyti 0 proc. PVM tarifą (jei galioja). Kraustymuisi iš Vokietijos verslo reikalams reikalauja gero buhalterio. Aš čia ne ekspertas, bet girdėjau istorijų, kai žmonėms teko mokėti PVM už senus kompiuterius, nes negalėjo įrodyti, kad tai ne prekyba. Geriau pasikonsultuoti su accountant’u prieš važiuojant.

Ar galiu vežti transporto priemonę be vairuotojo?

Taip, galite, bet ji turi būti įtraukta į krovininį sąrašą. Taip pat reikia įsitikinti, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir uždraustas (ne privalomasis civilinis draudimas Lietuvoje, o „green card“ arba transporto draudimas kelyje). Kraustymuisi iš Vokietijos su automobiliu ant priekabos (jei jo nevažiuojate) yra dažnas dalykas, bet reikia nurodyti važiuoklio numerį dokumentuose, kitaip muitinė gali sustabdyti.

Ar reikia MGB (muitinės garantinio pažymėjimo)?

Jeigu daiktai keliauja tranzitu per trečiąją šalį (nors iš Vokietijos į Lietuvą to paprastai nereikia), arba jei tai yra komercinis siuntinys. Asmeniniam kraustymuisi MGB dažniausiai nebūtina, nes muitinės procedūros atliekamos greitai. Kraustymuisi iš Vokietijos yra paprastesnis nei, tarkime, iš Anglijos po „Brexit“, todėl ten nereikia tiek daug biurokratijos. Viskas vyksta vidinės ES rinkos principais (nors Vokietija kartais su savo nurodymais aplenkia ES).

Kas daryti, jei prarandu dokumentus kelyje?

Skelbkite praradimą ir kreipkitės į policiją. Jei dingsta krovininė žiniaraštis, vairuotojas turi turėti kopiją arba galima susitarti dėl naujo dokumento sudarymo prieš iškrovimą. Kraustymuisi iš Vokietijos be dokumentų yra įmanomas, bet labai nepatogus. Geriau visus svarbius popierius pasidaryti nuotraukas telefonu ir išsiųsti sau į el. paštą dar prieš išvykstant.

Ar gali mane sulaikyti policija dėl daiktų?

Tik jei jie įtaria, kad daiktai pavogti arba kad jūs nelegaliai vežate cigaretę/alkoholį (viršytos normos). Jei turite sutartį ir daiktai atrodo kaip jūsų asmeniniai daiktai, nėra priežasčio rūpintis. Kraustymuisi iš Vokietijos su pilnu sunkvežimiu dažnai patraukia policijos dėmesį, todėl vairuotojas turi turėti tvarkingus vairuotojo pažymėjimus ir poilsio laiko apskaitą. Tai ne jūsų problemos, tai vairuotojo, bet tai gali uždelsti išvykimą.

Pakavimas, daiktai ir specifinės situacijos

Kaip teisingai supakuoti baldus?

Juos reikia išmontuoti (jei įmanoma) ir suvynioti į burbuliukų plėvelę arba kartoną. Negalima tiesiog mesti į mašiną – baldai subraižomi. Kraustymuisi iš Vokietijos su vokiškais baldais dažnai reiškia, kad jie yra labai dideli ir sunki, todėl be įrankių niekur nenuvažiuosite. Užsirašykite, kuris varžtas nuo kurio spintelės, kitaip surinkimas namuose užtruks tris dienas.

Kokias dėžes naudoti geriausiai?

Nenaudokite prekybos centrų plastikinių dėžių – jos suyra po 20 kilogramų. Geriausiai turi vidutinės, storos sienelės kartoninės dėžės (tarkime, knygų dėžės). Kraustymuisi iš Vokietijos reikalauja, kad dėžės būtų uždarytos lipnia juosta, o ne užsegamos. Jei dėžė bus per pilna, ji sprogs apačioje, o ten gali būti jūsų lėkštės. Naudokite mažesnes dėžes sunkiems daiktams.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Galite, bet atsargiai. Atidarytos mėsos ar sūrių lazdelės gali pradėti „kvepti“ po dviejų dienų kelionės vėžiu. Kai kurios firmos tiesiog draudžia vežti maisto produktus dėl higienos. Kraustymuisi iš Vokietijos dažnai įtraukia ir vyną (Vokietija turi gerą vyną), tačiau atsiminkite, kad butelių turi būti uždaryta. Jei sudygs kažkuris butelis, sugadinsite visus baldus.

Kas su pižamomis ir indais? (Kodėl žmonės klausia to?)

Nesuprantu, kodėl žmonės klausia, ar galima vežti pižamas. Žinoma, galima. Tai asmeniniai drabužiai. Indai – taip pat, tik reikia, kad jie būtų supakuoti. Vienas klientas manė, kad pervežėjas suteiks dėžes ir padės susirinkti indus. Ne, pervežėjas ne šveicariškas naktinis sargas. Jis atveža mašiną. Kraustymuisi iš Vokietijos reiškia, kad jūs turite būti pasiruošę – indai turi būti popieriumi apgaubti.

Ar saugu vežti pianiną ar didelę spinę?

Tai pavojinga. Pianinas yra labai jautrus vibracijai ir temperatūrai. Jei jis brangus, reikia specialios technikos ir pianino pervežimo eksperto. Paprastas vairuotojas gali nukristi su juo laiptuose. Kraustymuisi iš Vokietijos su didelėmis spinėmis gali būti problema dėl aukščio – vokiški namai turi aukštas lubas, bet lietuviški – ne, todėl spintelė gali netilpti pro duris. Išmatuokite viską iš anksto.

Kaip elgtis su pavojingais krovinais (dažai, benzinas)?

Jokiu būdu nevežkite degalų kanistrose. Tai yra saugos pažeidimas ir draudimas. Dažus gali vežti tik uždarose, originaliose pakuotėse. Kraustymuisi iš Vokietijos su chemine priemone gali baigtis tuo, kad muitinė konfiskuoja visą siuntą arba įstačia baudą. Tokie dalykai geriau išmesti arba atiduoti kaimynams, o ne rizikuoti gyvybe.

Ar galiu vežti augintinį mašinoje?

Kai kurios firmos leidžia, kai kurios ne. Jei leidžia, tai augintinis turi būti narvelyje ir turėti pasą bei skiepų knygelę. Negalima leisti šuns laisvai bėgioti tarp dėžių – jis gali išsigąsti ir apgadinti daiktus. Kraustymuisi iš Vokietijos su šunimi ar kate yra įmanomas, bet reikia tai suderinti iš anksto, o ne nešti į mašiną paslėptą.

Kas daryti su atliekomis ir šiukšlėmis?

Nesivežkite šiukšlių į Lietuvą. Vokietija turi geras sistemą, tad išmeskite visas šiukšles į „Gelben Tonne“ (geltoną dėžę) arba konteinerius prieš išvykdami. Kraustymuisi iš Vokietijos ir vežti senus matračius ar sulūžusius baldus į Lietuvą nėra logiška – čia tik mokesčiai už sąvartyną. Palikite tai Vokietijoje, geresnis gyvenimas prasidedas be senių rūšių.

Vairuotojai, kelionės eiga ir problemos

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Pirmiausia paskambinkite jam. Vokietijoje yra daug „Baustellen“ (statybų vietų), todėl spūstys ant Autobahn’o yra normalus dalykas. Jei jis pavėluoja daugiau kaip 4 valandas, gali būti problema su technika. Kraustymuisi iš Vokietijos ne visada vyksta pagal laikrodį. Būkite kantrūs, bet reikalaukite informacijos. Jei jis neatsiliepia, skambinkite į kompanijos biurą.

Kas, jei vairuotojas yra nepageidaujamas (baisus, agresyvus)?

Tai reta, bet įmanoma. Jei jums atrodo, kad jis gali nuplėšti daiktus arba yra neblaivus, nedelsiant skambinkite policijai ir sustabdykite kraustymą. Geriau praleisti dieną ir rasti kitą vairuotoją, nei prarasti visus turtus. Kraustymuisi iš Vokietijos su patikimu vairuotoju – tai 90 proc. sėkmės. Pasitikėjimas čia svarbiau nei bet kokia sutartis.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma firmų to nedraudžia (netgi sako, kad galima), tačiau tai nebūtinai yra patogu. Sunkvežimio kabinoje yra šalta, dažnai kvapnia cigaretėmis (nors neleidžiama), o vairuotojas nori važiuoti ir nekalbėti. Kraustymuisi iš Vokietijos su šeima kablyje yra romantiška tik filmuose. Realiai jūs užimsite vietą, kurioje gali būti reikalingas antras vairuotojas (jei toks yra reikalavimas). Geriau susitikti prie namų Lietuvoje.

Kaip užtikrinti, kad daiktai nepasislėps kelyje?

Pasirašykite CMR sąskaitą faktūrą (krovininį lapą) tik po to, kai iš anksto susiskaičiuojate dėžes arba patikrinte, kad viskas įkrauta. Kai vairuotojas uždaro užraktus, pasidarykite nuotrauką to užrakto su antspaudu (jei toks yra). Kraustymuisi iš Vokietijos be užraktų yra beprotiška. Užraktas kainuoja 10 eurų, o ramybės – brangiau.

Kas daryti, jei atvyksta mažesnė mašina nei buvo sutarta?

Tai yra vienas dažniausių nusiskundimų. Firmos bando taupyti degalus ir siunčia mažesnę mašiną, tada priverčia jus mokėti už antrą reisą arba palikti daiktus. Tokiu atveju nedarykite iškrovimo, jei netilpote. Reikalaukite, kad atvyktų kita mašina. Kraustymuisi iš Vokietijos turi būti vykdomas pagal sutartį, ne pagal tai, ką vairuotojas numanė ryte.

Ar reikia maitinti vairuotoją?

Jei jis dirba (nešioja daiktus) ilgiau nei 4-5 valandas, etiketas (ir dažnai sutartis) reikalauja, jog jis būtų pamaitintas. Duokite jam vandens, o jei darbas prailgėja – pasiūlykite užkandį. Nereikia šventinti vakarienės, bet alkis vairuotoją daro lėtą ir blogai nuotaiką. Kraustymuisi iš Vokietijos su laiku numylėtu vairuotoju gali baigtis tuo, kad jis geriau įdės daiktus.

Kas daryti, jei sugenda mašina prieš pat Lietuvos sieną?

Tai blogas dalykas, bet įvyksta. Firma turi siųsti pagalbą arba organizuoti perkrovimą į kitą mašiną. Jums neturėtų kainuoti nieko papildomai, jei tai ne jūsų kaltė. Kraustymuisi iš Vokietijos gali užtrukti dieną ilgiau dėl techninių gedimų. Čia jums lieka tik kantrybė ir galimybė pasiimti daiktus vėliau.

Ar galiu sekti savo krovinią internetu?

Didelės firmos siūlo GPS sekimą. Mažos – ne, ten reikia skambinti vairuotojui. Jei jums labai svarbu žinoti, kur jūsų sofa yra šiuo momentu, pasirinkite firmą, kuri turi šią technologiją. Kraustymuisi iš Vokietijos be informacijos sukelia stresą, todėl jei esate neramus, mokėkite už šį privalumą.

Išvada

Galiausiai, viskas apie tai, kaip vežti daiktus, sumažėja iki paprasto pasitikėjimo ir logikos. Kraustymuisi iš Vokietijos nėra rocket science, bet reikalauja, kad nebūtumėte naivus. Pasirinkite patikimą žmogų, o ne pigiausią pasiūlymą, ir viską užrašykite ant popieriaus. Nepamirškite, kad tai tikrai vienas svarbiausių gyvenimo etapų, todėl verta investuoti šiek tiek daugiau laiko, kad vėliau galėtumėte ramiai gyventi naujuose namuose be ieškomojo prašymų rašymo. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, kad jūsų baldai atvyks sveiki.