Kraustymosi ypatumai į Vokietiją – ką svarbu žinoti?

Sveiki, draugai. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt dvidešimt metų, pervežinėjau žmones visur – nuo Londono iki Tolimojo Rytų, bet Vokietija visada išlieka savita kapšelį. Žmonės visada klauso tų pačių dalykų, o dažniausiai pasiklysta detalesse, kurios atrodo nepriklausančios, bet vėliau sukelia didelius galvos skausmus. Kraustymosi ypatumai į Vokietiją nėra tiesiog apie tai, kaip įpakuoti indus, tai visuminis procesas, kur galižt ne tik biurokratija, bet ir... žinote, paprastas žmogiškas neramumas, kai vairuotojas negerai kalba vokiškai arba kai kyla problemų su muitine. Tiesą sakant, jeigu nežinote konkrečių niuansų, tas kraustymosi ypatumai į Vokietiją gali jus kainuoti brangiau nei planavote, o aš noriu, kad jūs būtumėte pasiruošę ir nebūtumėto tos aukos. Čia giliau panagrinėsime, ką tikrai reikia turėti odyje.

Dokumentai, teisiniai dalykai ir biurokratija

Kas reikalinga išvykstant gyventi ir kaip su tuo kovoti?

Tai visada prasideda nuo popierių. Vokietija mėgga tvarką, be jokių abejonių. Tam, kad galėtumėte legaliai gyventi, dirbti ir gaunti socialines garantijas, būtina turėti vizą arba leidimą gyventi (Aufenthaltstitis), jeigu esate iš trečiųjų šalių, o jei ES pilietis – užtenka registruoties vietinėje įstaigoje (Bürgeramt). Be to, labai svarbu iš karto susitvarkyti sveikatos draudimą, nes be jo ten vos ne kiekvieną kampą gausite baudą, tačiau dažnai žmonės pamiršta, kad reikia ir antros eilės dokumentų, pavyzdžiui, mokesčių numerio (Steuernummer). Vienintelis dalykas, kurį visada praleidžiu (arba praleidžiau, kol nesužeidžiau), yra tai, kad visi šie dokumentai turi būti verčiami į vokiečių kalbą, jeigu originalai yra kitokiame kalbe, kitaip tiesiog niekas nepriims.

Ar sunku gauti vizą ilgalaikiam gyvenimui?

Gali būti vargiai, bet per daug ne. Visa priklauso nuo to, kokią pagrindą turite – darbo sutartis, vedybos arba studijos. Vokiečių ambasada arba konsulatas Lietuvoje dirba gana tiksliai, tačiau procesas gali užtrukti nuo keleto savaičių iki kelių mėnesių, todėl reikia pradėti rūpintis iš anksto, ne prieš pat išvykimą. Aš mačiau situaciją, kai šeima laukė vizos tris mėnesius ir viskas nutrūko tiesiog todėl, kad buvo blogai užpildyta viena lentelė anketose, todėl patariu viską tikrinti dešimt kartų. Yra ir tokia detalė – jeigu planuojate dirbti ne pagal kvalifikaciją, o pvz., „rankomis“, tai vizos gavimas gali būti sunkesnis, reikės įrodymų, kad vietiniai tokio darbininko neturi.

Kaip susitvarkyti su registracija mieste (Anmeldung)?

Tai, tiesą sakant, pirmasis ir svarbiausias žingsnis atvykus į Vokietiją. Be šios registracijos jūs negalite nieko daryti – neįsijungsite telefono, negausite banko sąskaitos, netgi dažnai negalite įsidarbinti. Einate į vietinę registratūrą (Rathaus arba Bürgerbüro), pateikiate nuomos sutartį ir užpildote formą. Procesas paprastas, bet eilės gali būti didelės, ypač didmiesčiuose kaip Berlynas ar Miunchenas, ten tenka užsiregistruoti iš anksto per internetą. Būna taip, kad nuomininkai neranda vietos laiku, o be registracijos jie neturi teisės nieko daryti, taigi susidaro uzdaras ratas, kurį reikia laužti neformaliais būdais (pvz., prašant draugų).

Ar reikia keisti vairuotojo pažymėjimą?

Jei ES šalies pilietis, tai ilgiau kaip 6 mėnesius ten gyvenant, privalote, kitaip gausite baudą, jeigu sustabdys policeija. Procesas paprastas – einate į transporto skyrių (Führerscheinstelle), pateikiate savo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, registracijos pažymėjimą (Einwohnermeldebescheinigung), dar kartą sveikatos patvirtinimą (akiračių tikrinimą) ir mokate mokestį. Vokiški pažymėjimai atrodo kaip maži raudoni korteliukai be jokios elektroninės juostos, atrodo kaip iš aštuontojo dešimtmečio, bet jie veikia. Nenuostabu, kad žmonės juos praranda, nes jie tokie maži, tiesiog dingo kišenėse.

Ką daryti su vaiko dokumentais ir mokykla?

Vaikams reikia ne tik asmens dokumentų, bet ir įrašo į mokyklą (Schuleinweisung). Vokiškas švietimo sistema kitokia nei mūsų, ten yra pradinė (Grundschule) ir tolesnės mokyklos, į kurias vaikai paskiriami pagal pažangumas. Būtina turėti visus liudijimus iš Lietuvos, verčius į vokiečių arba anglų kalbą. Vienas mano klientas nepateikė sveikatos kortelės ir galvojo, kad Vokietijoje viską padarys patys, bet vaiko nepriėmė į būrelį be specialių žinių apie alergijas. Tai reiškia, kad reikia susitarti su mokyklos direktoriumi iš karto, kai tik atvykstate, nes vietos užpildomos greitai.

Ar turiu mokėti mokesčius už šunį ar kačę?

Žinoma, Vokietija labai myli gyvūnus, bet mato juos pro piniginę. Už šunį reikia mokėti šunų mokestį (Hundesteuer), kuris skiriasi priklausomai nuo miesto ir šuns dydžio, Miunchene jis gali būti gana aukštas. Be to, visi šunys turi būtiregistruojami vietinėje administracijoje, o ant jų kaklo turi būti ženkukas su numeriu. Taip pat reikės nupirkti specialią draudimo polisą (Hhaftpflichtversicherung), dėl to aš visada sakau savo klientams – jeigu turite didelį šunį, pasidomėkite iš anksto, kiek tai kainuos, nes kartais tai viršija 100 eurų per metus.

Ar reikia versti visus liudijimus ir diplonus?

Taip, beveik visus, ypač jeigu planuojate dirbti savo specialybe. Vokiški įstaigos nėra pareigos tikinti lietuviškų ar angliškų dokumentų, nebent jie turi antspaudą "beglaubigte Übersetzung". Tam reikia rasti prisiekusį vertėją Vokietijoje arba Lietuvoje, kuris turi teisę versti oficialius dokumentus. Aš vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas nebuvo priimtas į darbą, nes jo apylinkės teismo pažymėjimas nebuvo vertas, nors viskas ten buvo aišku parašyta. Taip, biurokratijos čia perteklius, bet toks jų mentalitetas – tvarka pirmiau nei sveikas protas (juokauju, bet dalies tiesos yra).

Kaip susitvarkyti su pensijomis ir sodra?

Jeigu dirbote Lietuvoje, čia viskas susiję su ES reglamentais, jūsų surinktas pensijas darbas neina dingsta, tiesiog užšąla, kol vėl nepradėsite dirbti bet kurioje ES šalyje. Atvykę į Vokietiją, užsiregistruosite vietinėje pensijų draudimo įstaigoje (Deutsche Rentenversicherung), ir jie suskaičiuoją laiką. Svarbiausia – pasilikite senąją Sodros ištrauką, ji gali praversti, kai laikas eis pensijon, nes vokiečiai labai tiksliai viską skaičiuoja, o be to dokumento gali būti problemų įrodant, kad kadaise dirbote.

Logistika, baldai ir fizinis kraustymasis

Kiek laiko užtrunka pervežimas dalykų?

Tai labai priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur tiksliai važiuojate. Vidutinis pervežimas iš Lietuvos į, tarkime, Frankfurto ar Berlyno apylinkes trunka apie 2-3 dienas, jei viskas eina kaip turi būti. Tačiau jeigu reikia surinkti krovinį iš kelių vietų Lietuvoje arba jeigu vairuotojas užstringa vietiniame ratelyje (kas nutinka dažnai dėl greičio apribojimų), tai gali užtrukti ir ilgiau. Aš visada įspėju klientus – nedarykite planų, kad jūsų baldai bus sekmadienį ryte, jeigu vairuotojas išvyko šeštadienį, geriau planuokite savaitę, o tai sumažins stresą.

Ar tą pačią mašiną galima užsakyti keleiviams?

Techniškai – ne. Mes, kaip pervežėjai, turime licencijas prekių pervežimui, o ne keleiviams vežioti, tai mūsų draudimas nebegalioja, jei į mašiną įlipa žmogus. Yra išimčių, kai vairuotojas gali paimti vieną keleivį, tačiau tai turi būti aiškiai susitarta, ir paprastai tai daroma tada, kai tenka važiuoti tame pačiame kelyje, bet ne visos firmos to leidžia dėl saugumo. Paskutiniu metu griežtėja kontrolė keliuose, vokiečių policija mėgsta sustabdyti lietuviškas sunkvežimius ir tikrinti viską iki smulkmenų.

Kaip tinkamai supakuoti baldus, kad nenukentėtų?

Naudokite burbuliukų plėvelę, storas kartoną, o svarbiausia – nepamirškite nuimti visus išimamus elementus: vitrinas, kojas, stalviršius. Vienas kartas mačiau, kaip klientas bandė pervežti vitriną neįdėtas stabdžius, ir žinote, ji atjojo ne kaip vitrina, o kaip krūva stiklo. Taip pat svarbu uždengti baldus nuo dulkių ir drėgmės, o viduje dėžių užpildyti tuščią vietą, kad daiktai nešoktų. Geriau įdėti daugiau plėvelės nei vėliau verkti sugadinto sofos dėl.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus?

Klausimas kiekvienam individualus. Tarkime, jeigu turite brangų, antikinį audinį arba šeimos relikviją, tai tikrai verta, bet jeigu tai paprasta IKEA spinta, kuri jau ir taip judamėja, tai pervežimas gali kainuoti tiek pat, kiek kainuoja nauja. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vokiški namai turi kitus standartus – pvz., durų angos gali būti siauresnės, o laiptai – statesni. Aš dažnai sakau – jeigu baldas pervertas daugiau nei 300 eurų, geriau palikite jį čia.

Ką daryti su technika – šaldytuvais, skalbyklėmis?

Šaldytuvus reikia išjungti bent 24 valandas prieš vežimą, kad susiformuotų šaltkalvių alyva (priešingu atveju kompresorius gali sugesti). Skalbykles reikia tvirtai užfiksuoti, kad būgnas nesisuktų kelionės metu, kitaip gali nulaužti vidinės dalis. Vokietijoje dažnai būna, kad butuose nėra įrengta technika, tai ją reikia vežti, tačiau patikrinkite, ar įtampa atitinka, nors dauguma modernių prietaisų yra universali. Aš mačiau, kaip viena šeima atvežė didelį šaldytuvą, o neįėjo jis pro duris, teko išmontuoti aikštelę, kas kainavo papildomai.

Kaip elgtis su daiktais, kurie netilps į sunkvežimį?

Tokiu atveju mes susirandame papildomą transportą arba darysime dvi keliones. Kartais klientai bando užsakyti mažesnę mašiną, kad sutaupyti, bet paskui gaunasi, kad visa sodo technika paliekama kieme. Geriau iš karto paprašyti, kad atvyktų vadybininkas apžiūrėti turtą (galime padaryti ir nuotoliniu būdu per vaizdo skambutį), tada tiksliai paskaičiuosime, kokia mašina reikalinga. Nenuostabu, kad žmonės perka „pigiausią“ variantą ir paskui verčia mokėti dvigubai.

Ar saugu vežti paveikslus ir meno kūrinius?

Tikrai, bet reikia specialių dėžių – medinių rėmų su viduje įmontuota putomis. Tokie dalykai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams ir smūgiams, todėl jie keliauja atskirai nuo kitų daiktų, dažniausiai netgi ne ant grindų, o pritvirtinti prie sienos mašinos viduje. Aš turiu vieną istoriją, kaip paveikslas, buvo įdėtas tarp baldų be apsaugos, ir atėjo su spalvos įbrėžimu – tai buvo liūdna. Užtikrinkite, kad vairuotojas žino, kur yra brangūs dalykai.

Ar galima pervežti augalus į Vokietiją?

Galima, bet yra apribojimų. Jeigu augalai yra vazonuose ir auga namuose, tai paprastai neleidžiama, kadangi jie gali nešti ligas ar kenkėjus (pvz., kirmėles). Tačiau jeigu tai ką tik nupirkti augalai su sertifikatu (pheidzunė), tai gali būti leidžiama. Aš nerekomenduoju vežti didelius želdinius, nes dažnai juos sugražina muitinėje arba reikia mokėti brangius procedūras. Geriau nusipirkti naujus vietiniame sodininkystės centre, jų ten pilna.

Ar reikia rūpintis pašarais ar vaistais gyvūnams?

Žinoma. Jeigu vežate šunį ar katę, būtinai turite veterinarinę pažymą, kad gyvūnas yra sveikas, paskiepytas ir turi mikroschema (čipą). Pašarai turi būti originalioje pakuotėje, nedaryta perpakavimų, kitaip gali būti paimti kaip potenciali grėsmė. Vaistai – tik su receptu ir originaliu etikete. Vokietijos muitinė labai tikrina šiuos dalykus, ypač jeigu atvykstate iš šalių, kuriose yra ligų.

Kaip įvežti alkoholį ir cigaretes (muitinės ypatumai)?

Jeigu atvykstate iš ES šalių (kaip Lietuva), tai nėra kiekių apribojimų asmeniniam vartojimui, jeigu tai nekomercinės paskirties. Tačiau jeigu matote, kad žmogus veža 200 litrų degtinės, tai jau bus įtariama prekyba be licencijos. Nereikia perdėti – geriau nuvežti keletą butelių gerų vynų ar degtinės dovanų nei bandyti užpildyti visą sandėlį. Aš kartą mačiau, kaip vienas vyrukas buvo sustabdytas ir jo degtinės buvo konfiskuotos, nes įtiko, kad jo neišgerins gyvenime.

Finansai, kainos ir niekas nežino ką

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas į Vokietiją?

Tai kintantis dalykas. Už 1kv.m krovininės mašinos erdvės (taip, mes taip skaičiuojame) Lietuvoje tai gali būti nuo 50 iki 100 eurų, priklausomai nuo sezono, ir plus kelionės kaina (degalai, mokesčiai, vairuotojo atlyginimas). Paprastai įprastas vieno buto pervežimas (apie 20-25 kv.m.) kainuoja nuo 1200 iki 2000 eurų, tačiau čia labai apibendrinta. Verta paminti, kad kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainos, kuri, kaip žinote, dabar nėra maža. Aš stengiuosi būti sąžiningas, todėl paskaičiuoju tiksliai, o ne „akių“.

Ar galima gauti nuolaidą, jeigu važiuoju ne į populiarius miestus?

Galima, nes į mažesnius miestus (pvz., Tiuringijos arba Saksonijos regionuose) daugiau nevažiuoja didžiosios pervežėjų firmos, todėl mes galime pasiūlyti geresnę kainą už grįžimą tuščia mašina. Taip pat jeigu galite laukti mūsų vairuotojo keletą dienų, nes jis turi kitus užsakymus tame regione, tai galima sutaupyti iki 20-30 procentų. Tačiau reikia lanksčumo su jūsų pusės.

Ar verta rūpintis draudimu kelyje?

Be abejo. Mes, kaip profesionali firma, turime atsakomybės draudimą (CMR draudimas), kuris apsaugo jūsų turtą, jeigu įvyksi avarija arba gaisras. Tačiau verta patikrinti sumas – standartinis draudimas dažnai siekia tik apie 10 eurų už kilogramą, tai jeigu vežate brangų pianiną, gali nepakakti. Yra galimybė papildomai apdrausti brangius daiktus (All Risk), tai kainuoja papildomai, bet suteikia ramybės. Nenaudokit šansų – kelyse viskas įmanoma.

Ką reiškia „tiražas“ ir kodėl jis brangus?

Tiražas – tai mokestis, kurį moka sunkvežimiai už važiavimą Vokietijos keliais (maždaug 0,15 euro už km). Lietuvoje mes to neturime, todėl dažnai nesuprantame, kodėl kaina už pervežimą tokiame atstume (tarkime, 500 km) yra tokia aukšta. Be to, vairuotojai turi laikytis griežtų poilsio laikų – negali vairuoti daugiau nei 4,5 valandas be pertraukos. Tai reiškia, kad ilgai kelionės gali reikalauti nakvynei, o tai – papildomi mokesčiai viešbučiui.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Kartais būna, kad klientai pamiršta apie mokesčius už didelių daiktų iškėlimą arba pakrovimą, jeigu nėra prieigos prie namų (pvz., gyvenat 4 aukšte be lifto). Taip pat gali būti mokestis už užstatą (Anzahlung) – dažnai reikalaujama 10-30 procentų iš anksto, kad užtikrintume, kad užsakymas neišnyks. Nerekomenduoju mokėti viso dydžio iš anksto, nebijačius labai patikimos firmos.

Kaip atpažinti blogus pervežėjus („kirvis“)?

Pagrindinis ženklas – jeigu kaina pernelyg žema (pvz., 300 eurų už pervežimą į Vokietiją). Tai tiesiog negali būti tiesa, kai vertiname degalus ir darbą. Taip pat jeigu jie neduoda sutarties, nesiverčia į rašytinę formą, arba reikalauja mokėti tik grynaisiais pinigais (vokiečiai to nemėgsta). Būkite atidūs, jeigu vairuotojas nekalba jokia kalba, kurią suprantate, tai gali būti problema susisiekti. Aš girdėjau istorijų, kai tokių „firmų“ mašinos tiesiog dingo su klientų daiktais.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio (gavę daiktus)?

Normalios firmos to nedaro, nes rizikuojame prarasti turtą, o pinigus išsireikalauoti iš užsienio yra sunku. Tačiau esu pasitarkęs su kai kuriais reguliariais klientais, kuriems prireikė laiko susidėlėti pinigams (pvz., kai darbo sutartis vėluoja). Visada geriau šiuos klausimus aptarti iš anksto, o ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie durų su rankomis už nugaros.

Ar verta vežti maistą, kurį turiu namuose?

Asmeniniam vartojimui – taip, jeigu tai uždarytos pakuotės. Tačiau nerekomenduoju vežti mėsos ar pieno produktų, kurie gali sugesti (vokiečiai gali sustabdyti ir patikrinti šaldytuvo temperatūrą). Taip pat nenaudokite maisto kaip užpildo dėžėse – tai gali pritraukti graužikų ar kenkėjų, o vokiečiai tai mato kaip didelę problemą. Geriau viską suvalgykite arba atiduokite kaimynams prieš išvykdami.

Ką daryti su mokesčiais už šiukšles (Müll)?

Tai, ko daugelis ne žino. Vokietijoje šiukšlių surinkimas yra labai organizuotas ir brangus. Kai išsikraunate, gali likti daug pakuočių ir dėžių. Nereikia jų mesti tiesiog gatvėje. Reikia rasti artimiausią šiukšliadėžę arba (dažniau) nuvykti į „Recyclinghof“. Dėl to aš visada sakau – išsirinkite dėžes iš karto, kai vairuotojas iškrauna, nes kitaip paskui galvojote, kad galėsite jas palikti kieme, o kaimynai paskambins inspektoriui.

Gyvenimas, pavojai ir kas po to

Kokia ypatinga Vokietijos kultūra susijusi su kaimynais?

Vokiečiai yra labai tvarkingi, ir jų manymas, tvarka – tai ramumas. Jeigu šeštadienį ryte ėmėsite kalbinėti arba statyti baldus, gausite skundą, nes šeštadieniais ir sekmadieniais yra „Ruhetag“ (totos dienos). Taip pat būkite atidūs su muzika – garsiai grojant radiją, gali būti problema, ypač jeigu sienos plonos. Pirmiausia visada pasisveikinkite su kaimynais, tai sukuria geresnį atmosferą (nors jie gali atrodyti šalti).

Ar saugu gyventi Vokietijoje, ar yra nusikalstamumas?

Beveik visur saugu, ypač mažesniuose miestuose. Tačiau didmiesčiuose (pvz., Berlyno Kreuzberg rajone arba Frankfurto prie Maino centruose) vakare reikia būti atidesniems. Būna vagysčių, ypač metro stotyse. Tačiau lyginant su kai kuriais kitais regionais, Vokietija yra ramioji šalis. Svarbiausia – nenaudokite brangų daiktų atvirose vietose ir nesilikite pavienių naktį įtartose vietose.

Kaip susitvarkyti su banko sąskaita atvykus?

Reikia eiti į banką (arba naudotis internetiniais bankais, kaip N26 arba Comdirect), paimti asmens tapatybės kortelę, registracijos pažymėjimą ir dažnai dar vieną dokumentą, pvz., mokesčių numerį. Vokiški bankai gali būti griežti dėl to, jeigu neturite pastovaus atlyginimo. Aš patariu iš karto susirasti „Block“ sąskaitą, kurioje gausite algą, o tada galima atidaryti ir paprastą. Viena močiutė negalėjo gauti kortelės 3 savaites, nes nebuvo pažymėjimo (vėl tas paties dalykas).

Ar sunku surasti darbą Lietuvai atvykusiam?

Priklausomai nuo srities. Jeigu esate kvalifikuotas specialistas (inžinierius, gydytojas, IT), tai galimybės didelės, ypač dabar, kai trūksta darbuotojų. Jeigu norite dirbti tiesiog fizinį darbą, taip pat yra vietų (sandėliuose, statybose), tačiau reikia bent elementarios vokiečių kalbos. Vienas mano draugas išvažiavo be kalbos, dirbo sandėlyje, sugebėjo išmokti pagrindus per pusę metų. Taigi, neįmanoma nėra, bet reikia noro.

Kokia situacija su sveikatos apsidraudimu, jeigu darbo neturiu?

Jei turite ES sveikatos kortelę (EHIC), tai galite gauti būtinąją pagalbą (pavyzdžiui, skubią pagalbą), bet ne viską. Jeigu be darbo, reikės įsigyti privačų draudimą, kuris kainuoja apie 150-200 eurų per mėnesį (priklausomai nuo amžiaus ir lyties). Be draudimo gi negalite gyventi legaliai, tai vienas iš tų dalykų, kuris verčia susirasti darbą kaip įmanoma greičiau.

Ar verta mokytis vokiečių kalbos iš karto?

Absoliučiai taip. Nors daugelis vokiečių kalba angliškai (ypač jaunesni), tačiau biurokratijoje, parduotuvėse, susitikimuose su kaimynais be vokiečių kalbos bus labai sunku. Netgi paprasti dalykai, kaip susitarti dėl interneto arba suprasti pašto siuntą, gali tapti problema. Aš mačiau, kaip vienas jaunuolis negalėjo suprasti, ką jam sako veterinaras, ir teko naudotis vertėjų programa telefone. Mokykitės bent pagrindus („Hallo“, „Danke“, „Ich verstehe nicht“).

Ką daryti, jeigu mašina su daiktais užstringa kelyje?

Mes turime techninį pagalbą, todėl dažniausiai tai mūsų problema, ne kliento. Vairuotojas susisieks su technine pagalba, ir jie atvyks remontuoti. Jeigu tai užtrunka ilgiau nei dieną, mes pranešame jums ir, jeigu reikia, organizuojame laikiną vietą sandėliuoti daiktus. Tačiau retas atvejis, nes mes stengiamės naudoti patikimas mašinas.Vienas kartas mačiau, kaip sunkvežimis apsiveržė ant greitkelio A2, aš sužinojau tik rytoj.

Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių vaikams aikštelėse?

Vokietijoje aikštelės dažnai turi griežtas taisykles – vaikai turi būti prižiūrimi, o suaugusieji neturėtų ten šokinėti arba gerti alkoholio. Be to, daugelyje vietų vaikų transporto priemonės turi būti uždarytos (neleidžiama palikti atvirų). Taip pat būna taisyklių dėl šunų – daugelyje aikštelių šunys negali būti be pavadės. Nenuostabu, kad ten viskas taip tvarkingai suorganizuota.

Kaip greitai galima susirasti nuominą butą?

Tai vienas sunkiausių dalykų, ypač didmiesčiuose. Rinka labai konkurencinga, o nuomotojai dažnai renkasi tarp dešimčių pretendų. Būtina turėti tvarkingas dokumentus (darbo sutartį, be šokolėlių nuomotojui nebus pakanka). Pasitaiko, kad reikia laukti mėnesį ar daugiau, kol rasite ką tinkamo. Patariu ieškoti ne tik per brokerius, bet ir per lokalius portalus bei grupes soc. tinkle.

Ar galiu lietuviškai kalbėti su įstaigomis Vokietijoje?

Oficialiose įstaigose dažniausiai ne, jos dirba tik vokiškai. Tačiau daugelyje vietų (parduotuvėse, kavinėse) susitiksiate žmonių, kurie supranta arba moka angliškai, o kartais net ir rusiškai (deja, taip yra). Tačiau dėl svarbių klausimų (policija, ligoninė) geriau turėti vertėją arba bent draugą, kuris kalba vokiškai. Neapsikreipkite tik ant to, kad visiems paaiškinsite lietuviškai, gali nesusigauti.

Išvados

Viskas susideda iš smulkmenų. Kraustymosi ypatumai į Vokietiją gali atrodyti kaip daugybę taisyklių sąrašas, bet iš tikrųjų tai tik racionalus požiūris į gyvenimą. Svarbiausia – būti pasiruošus, turėti dokumentus, susitarti su patikima pervežimo firma ir nesiimti per daug daiktų, kurių nereikia. Dirbu šitame jau 20 metų ir galiu pasakyti – geriau investuoti šiek tiek daugiau pinigų į draudimą arba į kokybiškas dėžes nei ilgai verkti dėl sugadintų daiktų arba baudų. Sėkmės kelyje, Vokietija verta to, jeigu į ją atvykstate su galva ir sąžiningai.