Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kraustymosi sąrašas ir patarimai persikraustant į Vokietiją: Tiesioginis kalbėjimas be įvaizdžių
Sveiki, čia vėl aš. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir pasakykime tiesiai – mačiau viską. Nuo to, kaip žmonės bando susispardyti su sofa ant koridoriaus, iki to, kai vairuotojas pasako, kad sunkvežimis nepraeina pro vartus. Dažnai man klaustate apie tą garsųjį kraustymosi sąrašas ir patarimai persikraustant į Vokietiją, todėl nusprendžiau viską susirinkti vienoje vietoje. Čia nėra jokių gražių paveikslėlių, o tik gilaus, kartais net šiokio tokio nuovargio aprėpta realybė. Persikraustymas – tai stresas, bet jei pasiruošiate teisingai, galima išvengti tų situacijų, kai norite tiesiog nuleisti rankas ir važiuoti atgal. Rašau taip, kaip kalbėčiau su draugu prie kavos, todėl nepiktuokite, jei stilius bus šiek tiek „laisvesnis“.
Dokumentai ir Vokietijos biurokratinis maras
Ar tikrai visus dokumentus reikia versti į vokiečių kalbą?
Žiūrėk, tai priklauso nuo tai, ką norite daryti. Jei tik registruotis adresui (Anmeldung), dažniausiai užtenka lietuviškų dokumentų, bet kai kurie „Beamter“ (tai tokių tarnautojų pavadinimas) gali būti kaprizingi. Asmeninę patirtį pasakysiu – geriau turėkite išversta gimimo liudijimą ir santuokos (arba skyrybų) aktą. Be to, dėl to kad Vokietijoje viskas tvarkoma labai griežtai, vertimą turi patvirtinti prisiekęs vertėjas. Netaisyklingų dokumentų gali nepriimti, ir tada teks važiuoti atgal arba viską daryti skubiai per brangius vertėjus čia pat.
Ką daryti su vairuotojo pažymėjimu – jis galioja?
Čia yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštate. Lietuvos pažymėjimas galioja šešis mėnesius nuo tada, kai užsiregistruojate gyventojui. Po to jis tampa tik lapeliu. Privalėsite keisti į vokišką, o tai reiškia vairavimo kursus (jei esate naujokas) arba paprastą keitimą (jei turite 2 metų stažą). Negerai, jei uždelbsite, nes vairuoti be galiojančio pažymėjimo griežtai draudžiama, o baudos čia tikrai ne iš mažųjų. Geriau tai padaryti iš karto, kai atvykstate, kad nekašteltumėte vėliau su nervais.
Kur ir kada reikia eiti daryti Anmeldung?
Tai pirmas dalykas, kurį turite padaryti. Viskas vyksta vietinėje „Rathaus“ (rotušėje) arba „Bürgerbüro“. Ten reikia užsiregistruoti gyventamajai vietai. Daugeliu atvejų reikia vizito, o ne tik elektroninio parašo. Pasidarykite vizitą iš karto, kai atvykstate, nes laukimo eilės gali trukti savaitėmis. Be šios registracijos negalėsite atidaryti banko sąskaitos, gauti interneto ar net įsidarbinti. Tai kaip pagrindinis raktas prie visų kitų durų šioje šalyje.
Ar reikia sveikatos draudimo iš karto?
Be abejo. Vokietija yra viena vietų, kur be draudimo gyventi praktiškai neįmanoma legaliai. Net jei atvykstate tik savaitgaliai arba trumpam, turite turėti galiojantį kelionės draudimą, o jei liekate ilgiau – privalote užsiregistruoti ligonių kasose (Krankenkasse). Be to, kai rasite darbą, darbdavys tikrai to reikalaus. Pasirūpinkite šiuo klausimu dar Lietuvoje, pasitikrinkite, ar jūsų draudimas veikia Vokietijoje, kad netyčia neišeitumėte į didžiules išlaidas ligoninėje.
Ar vaikų mokyklos klausimas labai sudėtingas?
Gal ne sudėtingas, bet biurokratiškas. Jei vaikus vedate į valstybinę mokyklą, turite gyventi tam tikrame rajone (Schulbezirk). Negalite tiesiog nueiti į bet kurią mokyklą, kaip čia dažnai darome. Reikia eiti į vietinę švietimo skyrių arba tiesiog į pačią mokyklą su visais dokumentais. Dar vienas dalykas – jei vaikas nemoka vokiškai, jį dažnai deda į specialias klases kalbai mokytis. Tai gali trukti metus ar ilgiau, tačiau vaikai greitai prisitaiko, geriau nei suaugusieji.
Kas dėl daiktų? (kraustymosi sąrašas ir patarimai persikraustant į Vokietiją)
Ar verta vežti senus, jau nusenusius baldus?
Sąžiningai sakant? Dažniausiai ne. Vokietijos „Sperrmüll“ (didelių atliekų surinkimo) dienomis gali pamatyti sofas, kurios atrodo kaip naujos. Čia žmonės dažnai keičia baldus, o naudotus rasi pigiai arba nemokamai „eBay Kleinanzeigen“ platformoje. Vežti sofą, kuri kainuoja 50 eurų, keli šimtus eurų pervežimo sąnaudų – tiesiog beprotybė. Išskyrus atvejus, jei tai yra labai brangus antikvarinis baldas arba turi didelę sentimetalinę vertę, geriau palikite senąją arseną ir nusipirkite naują čia.
Kaip tinkamai supakuoti indus, kad jie nenušoktų?
Tai klasika. Nenaudokite laikraščių, jei nenorite, kad indai būtų juodai ištepti rašalo. Geriau investuokite į burbuliukų plėvelę (bubble wrap) arba specialius popieriaus lapus. Indus reikia dėti vertikaliai, ne vienas ant kito, kaip statyti plytas. Tarpumą užpildykite drabužiais arba servetėlėmis. Ir svarbiausia – dėžės apačią padėkite storą sluoksnį amortizacijos. Turiu omenyje, kad vairuotojas gali staigiai stabdyti, o jei dėžė bus prasta, viskas suskaldys kaip šampanas.
Ar galima vežti maistą atsargose, pvz., mėsą ar sūrį?
Čia būkite labai atsargūs. Vokietijos muitinė (Zoll) labai griežtai tikrina maisto produktus, ypač gyvūninės kilmės. Mėsos, pieno produktų, kiaušinių iš ne ES šalių (o Lietuva yra ES, tačiau taisyklės kartais keičiasi) gali būti draudžiama arba ribojama. Asmeniniam vartojui galima vežti tam tikrą kiekį, jei tai supakuota ir neatsidaro. Bet jei vežite keletą šakų dešros, gali būti, kad teks jas suvalgyti patiesai sienos arba jas atims. Geriau ne rizikuoti ir nusipirkti maisto čia, pasirinkimas tikrai didesnis.
Ką daryti su gėlėmis – ar jas galima vežti?
Gėlių klausimas visada painus. Jei tai kamos arba paprastos gėlės, dažniausiai praeina, jei nėra žemės ant šaknų. Bet jei turite sodą, ką tik išrautą augalą su žeme, tai gali būti problema. Yra rizika, kad su žeme atvežsite kenkėjus ar ligas, todėl griežtai tikrinama. Rekomenduoju konsultuotis su fitosanitarijos tarnyba prieš važiuojant. Asmeniškai aš niekada nevežiu augalų su žeme, nes nėra verta gaišti nervų dėl vienos puokštės, kurią galima nusipirkti čia už 5 eurus.
Ar tikrai reikalingas toks griežtas inventorinis sąrašas?
Taip, ir tai ne dėl to, kad aš noriu jums uždirbti pinigų. Vokietijos muitinė gali sustabdyti sunkvežimį ir pareikalauti parodyti, ką vežate. Jei sąrašo nėra, gali būti bauda arba ilgas patikrinimas. Sąraše turi būti įrašyti visi brangesni daiktai (buitinė technika, baldai, brangūs drabužiai) su apytikslės vertės nurodymu. Geriau jį padaryti iš anksto, nei stovėti prie sienos ir rašinėti ant kelnių rankogalių viską, ką įmetėte į dėžę.
Kelionės ir pervežimo niuansai (kraustymosi sąrašas ir patarimai persikraustant į Vokietiją)
Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas iki Vokietijos?
Klausiate, kaip aš galiu pasakyti, nežinodamas, kiek daiktų turite? Kainą lemia ne tik atstumas, bet ir tūris (kubatura), kiek aukštai yra butas be lifto, ar reikia nešti per daug laiptų. Mažam automobiliui su 10–15 kubų gali tekti nuo 800 iki 1500 eurų, o dideliam sunkvežimiui – ir kelios tūkstančiai. Visada prašykite apskaičiuoti konkretų pasiūlymą, o ne klausykite „vidutines kainos“, nes tokios nėra. Dar nepamirškite, kai vaziuoju (tarkime, taip įsivaizduoju kelią), kainos svyruoja priklausomai nuo degalų.
Kiek laiko užtrunka pati kelionė?
Jei viskas vyktų idealiai, tai nuo Vilniaus iki, tarkime, Miuncheno būtų apie 12–14 valandų važiavimo. Bet mes gyvename realiame pasaulyje. Yra darbo valandos vairuotojui, reikia poilsio, galima užstrigti pasienio punkte (nors jis ES, bet kartais tikrina) arba susidurti su spūstėmis. Paprastai kelionė užtrunka vieną dieną, bet jei krovinys didelis arba yra papildomų sustojimų (klientai dažnai prašo nuvežti dalykus ir broliui į kitą miestą), tai gali užtrukti ir ilgiau. Planuokite savo atvykimą su atsarga.
Ar vairuotojas padeda pakrauti ir iškrauti?
Standartiškai, kai sutariama dėl kainos, manoma, kad vairuotojas padeda tik įvežti dėžes į sunkvežimį ir išvežti iš jo. Tačiau jei turite butą penktame aukšte be lifto ir reikia nešti sofas laiptais, tai jau yra papildoma paslauga. Dauguma vairuotojų yra normalūs žmonės ir padės, jei paprašysite ir duosite arbatos, bet jie nėra privalo tai daryti nemokamai. Geriau iš anksto pasikalbėti su firma, kad nesusidurtumėte su situacija, kai vairuotojas sako „ne mano darbas“.
Kas daryti, jei sunkvežimis vėluoja?
Tai nutinka dažniau, norėtumėt to išvengti. Gali užstrigti techninės priežiūros arba buvo blogi orai kelyje. Jei žinote, kad vairuotojas vėluoja, nedelskite susisiekite su dispečeriumi. Nevertėkite jo skambinti kas dešimt minučių, kai jis vairuoja greitkeliu. Paprastai firmos informuoja apie vėlavimą, bet jei ne – būkite kantrūs. Nervinimasis čia nieko nepagerins, tik sugadins nuotaiką. Kartais vėluoja dėl to, kad prieš tai iškrovė kitą klientą, kuris buvo nepasiruošęs.
Ar reikia mokėti už uždarą miestą ar tiltus Vokietijoje?
Vokietijoje nėra mokamų kelių lengviesiems automobiliams, kaip mūsų „Via Lietuva“, bet sunkvežimiai turi mokėti mokesčius už naudojimą keliais (Maut). Tai įskaičiuota į pervežimo kainą, ką mokate jums. Tačiau jei reikia važiuoti į miesto centrą, pvz., į „Umweltzone“ (ekologinę zoną), sunkvežimiui turi būti specialus ženklas. Už tai papildomai mokėti nereikia, bet jei vairuotojas įvažiuos be jo – bauda didelė. Užtikrinkite, kad firma žino, į kokias zonas važiuoja.
Vokietijos buitis: ką nenušoksi iš interneto
Ką daryti su šiukšlėmis – čia tikrai taip sudėtinga?
Iš pradžių atrodo, kad tai mokslas. Yra geltoni maišeliai (plastikas), mėlyni (popierius), rudi (kompostas), juodi (liekanos) ir konteineriai stiklui. Jei išmesite neteisingai, gali gauti įspėjimą arba baudą, o kaimynai tikrai nusipirš. Taip pat reikia nupirkti specialias lipdukes (Wertmarke) šiukšlių konteineriui, kurį išnešate. Be lipduko šiukšlių automobilis jų nepaima. Tai kažkas nepriprastino mums, bet čia kasdienybė. Geriau iš klausyti kaimynų, ką į kur dėti.
Ar tikrai tiek brangu gyventi palyginti su Lietuva?
Tai priklauso nuo vietos. Miunchene arba Hamburge nuoma ir maistas tikrai brangesni, bet mažesniuose miestuose arba kaimo vietovėse kainos panašios ar netgi žemesnios už Lietuvos didmiesčius. Benzinas čia pigesnis, o maisto prekių kainos (pvz., pieno, duonos) gali būti mažesnės. Didžiausia išlaida – būstas. Jei dirbate už gerą algą, tai gyvenimo lygis tikrai aukštesnis, todėl nebijokite šių gandų apie begalinį brangumą.
Kaip rasti butą, ar yra kokių patarimų?
Rasti butą Vokietijoje gali būti košmaras, ypač didžiuosiuose miestuose. Naudokite „ImmoScout24“ arba „WG-Gesucht“. Svarbiausia – turėkite paruoštus dokumentus (Schufa – kredito istoriją, darbo sutartį, užtikrinimą). Kai skambinate ar rašote, būkite mandagūs ir nedelskite. Vokiečiai mėgsta tvarką, todėl jei atvykstate į peržiūrą su 5 minučių pavėlavimu, gali būti, kad jūsų nebebežiūrės. Reikia veikti greitai ir būti „zuverlässig“ (patikimas).
Ar sunku susirasti darbą nekalbant vokiškai?
Jei norite fizinio darbo, pavyzdžiui, sandėlyje ar statybose, dažnai užtenka angliškai, bet vokiškai padeda labai daug. Jei kalbate tik lietuviškai, bus labai sunku net ir su paprastais dalykais susitvarkyti, nekalbant apie karjerą. Vokiškai mokytis reikia iš karto. Yra nemokamų kursų (Integrationskurs), kuriuos finansuoja valstybė, jei turite leidimą gyventi. Nenaudokite šios galimybės, nes kalba – tai raktas ne tik į darbą, bet ir į bendruomenę.
Ką daryti su savo automobiliu – jį reikia perregistruoti?
Jei atvykstate gyventi ilgesniam laikui, automobilį reikia perregistruoti per 6–12 mėnesių (priklausomai nuo federalinės žemės). Tam reikės Technikos apžiūros (TÜV) ir specialių numerių. Lietuviškus numerius galima važiuoti tik laikinai. Be to, jei automobilis nėra pritaikytas Vokietijos standartams (pvz., šviesos), gali nepraeiti apžiūros. Geriau iš anksto sužinoti, kiek kainos techninės pataisos, kad nenuviltumėte.
Smulkmenos, kurios gelbėja nervus (kraustymosi sąrašas ir patarimai persikraustant į Vokietiją)
Kur pigiausia gauti dėžes krovininiam?
Nesigirkite dėžių pačių, kainos gali būti neįsivaizduojamos. Užsukite į bet kurį supermarktą ir paklauskite, ar neturi tuščių dėžių iš vaisių arba daržovių. Dažniausiai jas duoda nemokamai. Taip pat galite pažiūrėti „kleinanzeigen“, ten žmonės išduoda dėžes po persikraustymą už simbolinę kainą arba nemokamai. Vienintelis minusas – reikės susirinkti ir suskleisti, bet taip sutaupysite šimtus eurų.
Ar reikia kažką ypatingo daryti su vandentiekiu prieš išvykstant?
Būtinai nufotografuokite vandens skaitiklio būseną ir paskambinkite tiekėjui, kad praneštumėte išsiregistruojant. Vokietijoje vandens sąskaitos dažnai paskaičiuojamos pagal suvartotą kiekį, o ne fiksuota. Jei nepanešite, gali būti, kad gausite sąskaitą už visus metus, kai jūsų ten nebuvo. Dar vienas dalykas – uždarykite vandenį (sraigtą bute), kad netyčia neprasidėtų nuotėkis, kai jūsų nebus.
Ką daryti, jei norite vežti savo kailinius šunį?
Šunį vežti galima, bet turi būti pasidaryta antžeminės maršrutizacijos (prieš 21 dieną) ir pasidarytas čipas. Taip pat reikia Europinio gyvūno paso. Jei šuo yra paminėtas kaip „pavojingas“ (toks sąrašas egzistuoja), gali reikėti specialių leidimų arba netgi muziaus. Geriau iš anksto sužinoti savo veislės statusą Vokietijoje, kad nebutumėte grąžinti atgal su šuniu sienoje. Tai gana dažna situacija, kurios norėtų išvengti.
Ar verta vežti elektrinius prietaisus, jei čia kitokia įtampa?
Vokietijoje įtampa 230V, kaip ir pas mus, taigi technika veiks. Bet problema gali būti su kišeniniais arba mažais prietaisais, kurie turi nestandartines jungtis. Didžiąją dalį galite naudoti su paprastu perėjimu, bet jei turite seną, didelę plautuvę ar šaldytuvį, kuris nėra energijos taupantis, gali būti, kad jums brangiau jį eksploatuoti dėl aukštų elektros kainų. Verta pagalvoti, ar neverti pirkti naujo, su „A++“ klasės.
Ką daryti jei vokietiškas paštas nepristato laiškų?
Tai nutinka. Jei negavote jokių raštelių arba banko kortelės, eikite į pašto skyrių su savo pasu. Galbūt laiškas liko pas paštininką, nes jis neįleido į namus (dažnai būna, kad durų skambutis neveikia). Pašto tarnyba Vokietijoje ganėtinai patikima, bet klaidos įvyksta. Taip pat patikrinkite pašto dėžutę (Briefkasten) – ar ji gerai užrakinta, nes vagystės nors ir retos, bet įvyksta.
Ar reikia kažką ypatingo daryti su vaiku, jei jis dar neįeina į mokyklą?
Jeigu vaikas mažesnis nei 3 metai, galite laikyti jį namie arba vesti į „Kindergarten“ (darželį). Vietų ten trūksta kaip ašarų, tad stokite į eilę (Warteliste) vos tik sužinojote, kad važiuojate. Nėra būtina jį kažkur registruoti iki 3 metų, jei vienas iš tėvų ne dirba arba yra motininis atostogos. Bet socializacija čia labai vertinama, todėl verta stengtis gauti vietą.
Ką pasilikti Lietuvoje, o ką pasiimti su savimi?
Palikite viską, kas jums brangu tik prisiminimuose, bet nešioti nėra verta. Senus drabužius, kurių nebevilkate, duokite labdarai. Pasiimkite tas dalykus, kurie leis jums jaustis kaip namuose – mėgstamą antklodę, keletą paveikslų, knygų. Nenusileiskite tobulumo, geriau turėkite mažiau daiktų, bet tokių, kurie kelia laimę. Kraustymosi sąrašas ir patarimai persikraustant į Vokietiją turėtų prasidėti ne nuo baldų, o nuo to, kas svarbiausia jums.
Ar reikia iš anksto susitarti su interneto tiekėju?
Taip, būtinai. Vokietijoje internetas nėra jungiamas per dieną. Gali prireikti savaitės ar dviejų, kol technikas atvyks pajungti. Užsakykite ryšį dar prieš išvykdami arba iš karto atvykę. Be interneto šiandien sunku susitvarkyti net su banko sąskaita ar paštu. Yra greitųjų ryšių (Kabel Deutschland, Vodafone ir kt.), pasirinkite pagal jūsų miesto galimybes.
Galutinis patarimas – kaip išvengti depresijos po persikraustymo?
Nebijokite klausti pagalbos. Persikraustymas – tai psichologinis šokas. Iš karto susiraskite lietuviškus bendruomenes mieste (jie yra beveik visuose didmiesčiuose), nueikite į lietuvišką parduotuvę, kad pamatytumės pažįstamus produktus. Bet tuo pačiu metu stenkiteš bendrauti su vietiniais. Vokietija nėra bloga šalis, ji tiesiog kita. Duokite sau laiko prisitaikyti, ir viskas susitvarkys.
Išvada
Galiausiai, noriu pasakyti, kad nėra idealaus kraustymosi sąrašo ir patarimų persikraustant į Vokietiją, kuris tiktų visiems. Viskas priklauso nuo jūsų situacijos – kur važiuojate, su kuo ir kiek turite pinigų. Svarbiausia yra ne užmiršti, kad tai tik vienas gyvenimo etapas. Pasiruoškite dokumentus, atsikratykite nereikalingų daiktų ir būkite kantrūs su save ir su vokiečiais. Sėkmės kelyje, ir tikimės, kad jūsų dėžės pasieks paskirtį saugiai.