Kraustymosi sąnaudos į Vokietiją ir atgal – kainų palyginimas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir kas kartą, kai kas nors klauso apie kainas, matau tą pačią paniką akyse. Žmonėms tiesiog reikia gero ir aiškaus atsakymo, o ne sudėtingų lentelių, kurios nieko neaiškina. Tiesą sakant, kraustymosi sąnaudos į Vokietiją ir atgal – kainų palyginimas yra tas dalykas, kurį reikia žiūrėti platiau, o ne tik į eurų sumą sąskaitoje. Čia ne tik apie tai, kiek kainuoja degalai, bet ir apie tai, kiek laiko užtruks vairuotojui pailsėti ar kaip sunku įvažiuoti į senamiestį sunkvežimiu. Rašysiu taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus – tiesiog, be jokių apvadų, kad jums būtų aišku, ką tikėtis ir kodėl vienas pasiūlymas kainuoja pigiau, o kitas brangiau.

Pagrindiniai kainų formavimo dalykai ir niuansai

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymas į Vokietiją?

Visada sakau klientams, kad vidurkis – tai pavojinga dalyka, bet vis tiek reikia kažko nuo ko startuoti. Už mažą butą ar dalinį kraustymąsi, tarkime, 10–15 kubinių metrų, turėtumėte numatyti nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, į kurį Vokietijos kampą reikia važiuoti. Jei kalbame apie pilną namą su visais baldais, čia skamba jau 2500–4000 eurų. Žinoma, kraustymosi sąnaudos į Vokietiją ir atgal – kainų palyginimas rodo, kad atgal važiuoti dažnai šiek tiek pigiau, jei pavyksta suderinti grįžtantį reisą, bet viskas labai priklauso nuo jūsų daiktų kiekio.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai?

Tai klausimas, kurį girdžiu kas dieną. Vienos firmos važinėja senais „Scania“ sunkvežimiais, kurios degalai ėda kaip arkliai, o kitos – mažesniais „Mercedes“ furgonais. Dar didžiausia įtaka darbo jėgai – kai kurie dirba legaliai, moka atostogaujančius vairuotojus, o kiti tiesiog samdo „kietus“ vyrukus už duonus. Taigi, kai matote pigią kainą, galvokite, ar jie tikrai apdraudžia jūsų turtą, ar jei kas nukris iš važiuoklės ant autobano A9, kas jums sumokės.

Ar brangiau kraustytis į Miuncheną nei į Berlyną?

Žinoma, atstumas vaidina vaidmenį. Miunchenas yra toliau, ir ten, beje, labai griežti eismo ribojimai, todėl dažnai tenka važiuoti aplinkkeliais, kas prailgina laiką. Berlynas taip pat ne lengvas miestas dėl didelių eismo spūsčių, bet atstumas trumpesnis. Taip pat, kai darome kraustymosi sąnaudų į Vokietiją ir atgal – kainų palyginimą, reikia atsižvelgti į tai, kad Pietų Vokietija (Bavarija) paprastai brangnesnė ir pačioje gyvenimo prasme, tad vietiniai darbininkai paprašo daugiau už kraustymąsi patyse miestuose.

Kaip apskaičiuojamas kubinis metras?

Tai paprasta matemika, bet klientai dažnai painioja tūrį su svoriu. Lietuvoje ir Vokietijoje krovinių pervežime dažniau lyginama pagal tūrį – kiek vietos daiktai užima mašinoje. Vienas sofa gali sverti nedaug, bet užimti daug vietos. Paprastai vienas kubinis metras – tai tai, ką sudeda apie 8-10 standartinių dėžių. Jeigu sako, kad jums reikia 20 kubinių, tai jau gana didelis toks vieno ašies sunkvežimio priekaba užpildyta pusiau.

Ar svoris turi įtakos kainai?

Paprastai ne, nebent jums pervežti reikia labai sunkių daiktų, kaip kad saujos knygų ar metalo laužo, arba, svarbiausia, saugyklos seifų. Tada mums gali tekti keip mašiną, kad netrūktų ašinės apkrovos. Bet įprastame būste, kur daugiau baldų ir drabužių, svoris nėra tas pagrindinis rodiklis, kuris keičia kainą – čia svarbiau tūris.

Kas yra „tuščias reisas“ ir kodėl jis brangus?

Tai klasika. Jei mes atvežame jūsų daiktus į Miuncheną, o grįžti tuščia mašina atgal į Vilnių mums nieko neduoda, mes prarandame pinigus. Todėl kaina į vieną pusę gali būti brangesnė, nes įtraukiame ir grįžimo išlaidas. Geriausias variantas yra tada, kai pavyksta surasti krovį abiem kryptimis, tada kraustymosi sąnaudos į Vokietiją ir atgal – kainų palyginimas yra labai jums naudingas, nes galima derašyti nuolaidą.

Ar galima užsakyti dalinį krovinį (dalis mašinos)?

Žinoma, tai dažnas atvejas, kai žmonės turi nedaug daiktų. Tada mes sujungiame kelis klientus vienoje mašinoje. Jums paskiriama tam tikra vieta, tarkime, 5 kubiniai metrai. Tai yra pigiau, bet užtat tenka laukti, kol mes surinksime kitus klientus ir surinksime maršrutą. Gali užtrukti savaitę-dvi, kol išvažiuojame.

Kiek laiko užtrunka viskas?

Į Vokietiją važiuoti paprastai trunka apie 18–24 valandas, priklausomai nuo to, kur tiksliai. Tačiau ne užmirškite, kad vairuotojui reikia poilsio. Jei tai pilnas kraustymas su iškraustymu, tai reikalaujama diena-po dvejų viename pietuose. Tad jei jums reikia viską atvežti pirmadienį ryte, reikia važiuoti jau nuo šeštadienio.

Vokietijos specifika ir vietiniai reikalavimai

Ar sunku įvažiuoti į Vokietijos miestus?

Labai sunku, ypač senamiestyje. Vokietijos taisyklės griežtos – jei sunkvežimis įvažiuoja į „environmental zone“ (Umweltzone) be tinkamos žaliosios kortelės, baudos didelės. Be to, ten siauros gatvės, daugiaaukščiai namai be liftų. Turėjau atvejį Hamburge, kur vairuotojas negalėjo privažiuoti prie namų, teko nešti daiktus 300 metrų per parką. Visi tai kainuoja papildomai.

Ar reikia rūpintis leidimais (Erlaubniskarte)?

Kai kuriose vietovėse, ypač kai reikia statyti mašiną „pėsčiųjų zonose“, tam tikrais laikais būtina gauti specialų leidimą iš vietinės policijos ar administracijos. Geriausios firmos tai padaro už jūsų, bet jei samdate privačų vairuotoją „iš kelio“, gali būti bėdų, ir jūsų daiktai gali likti gatvėje.

Kaip su „Maut“ (kelių mokesčiais) Vokietijoje?

Visi sunkvežimiai moka Maut, tai įskaičiuota į kainą. Jei važiuojate mažesniu furgonu (iki 3,5 t), galite nesimokėti, bet tokiu daiktų nepavežsite daug. Dideliems sunkvežimiams tai milžiniškos išlaidos, todėl kaina ir didesnė. Nemanau, kad reikia tai specialiai paminėti, tačiau dažnai klientai klausia, kodėl brangiau nei Lietuvoje – va viena priežastis.

Ar vietiniai vokiečių kraustytojai brangesni?

Be abejo. Vokietijoje darbo ranka valanda kainuoja gerokai brangiau nei čia. Jei užsakote vietinę firmą Vokietijoje, kuri tiesiog padės nešti daiktus iš jūsų buto, tai gali atsieiti tiek, kiek kainuoja kelionė iš Lietuvos. Todėl dažniau dirbame savo komanda – atvažiuojame, iškrauname, važiuojame toliau.

Ar yra kokių nors „uždarų“ dienų?

Vokietijoje labai griežtai laikomasi poilsio dienų. Sekmadienį ir šventėmis negalima triukšmauti ir kraustytis, nebent gavote specialų leidimą, kuris beveik neįmanomas gauti. Geriau planuokite atvykimą į penktadienį arba šeštadienį ryta, o sekmadienį pailsėkite.

Kaip su parkavimu Vokietijoje?

Tai tikras košmaras. Vietos retos, brangios, o sunkvežimiui visai sunku rasti. Kartais teka statyti mašiną už keleto blokų. Jei statome ant „parking zone“ su mokėjimo aparatu, reikia mokėti už visą dieną, o tai taip pat eina į sąskaitą. Niekas nenori gauti 50 eurų baudos už netinkamą parkavimą.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Man, kaip pervežėjui, nereikia, mūsų vairuotojai sugebės susitarti anglų kalba arba rankomis. Bet jei jums tenka daryti something su vietine administracija dėl leidimų, tai vokiškai labai praverčia. Be to, jei statote mašiną kaimynystėje, vokiškai pasakyti „Guten Tag“ ir paaiškinti, kad jau baigsite, gali išgelbėti nuo skundų.

Grįžimas į Lietuvą – ar tikrai pigiau?

Ar atgal vežimas kainuoja mažiau?

Teoriškai taip turėtų būti, jei radome užsakymą Vokietijoje, kurį reikia atvežti čia. Tada mes tiksum kuro išlaidas. Tačiau jei važiuojame tuščia, kaina gali būti tokia pat kaip ir į Vokietiją, nes mums reikia padengti grįžimo kaštus. Dėl to kraustymosi sąnaudos į Vokietiją ir atgal – kainų palyginimas dažnai parodo, kad pigiausia yra suderinti abiem kryptimis.

Kodėl kai kurie atsisako vežti atgal?

Kartais būna, kad vairuotojas išvežė daiktus, o grįžti nori savaitgalį namo poilsiui. Tada jis neisioks vežti jūsų 3 dėžių atgal, nes jam brangiau laikas negu pinigai. Čia jau reikia derėtis su direktoriumi, o ne su vairuotoju vietoje.

Ar Lietuvoje lengviau iškrauti?

Lengviau tik tuo, kad vairuotojas pažįsta miestą. Bet jei gyvenate pirmame aukšte be lifto čia, tai taip pat bus sunku. O jei dar ir kiemas užsnigtas žiemos metą (kaip buvo šįmet sausį ties Vilniumi), tai tai gali trukti ilgai.

Ar customai ( muitinė) kelia problemų grįžtant?

Nuo kada esame ES, muitinės tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra. Bet jeigu vežate transporto priemonę, kuri neregistruota, arba alkoholio daugiau nei leidžiama, tai gali būti problemos. Taip pat, jei radote seną tėvo ginklų kolekciją rūsyje – geriau deklaruoti, o ne bandyti slėpti. Muitininkai turi akies ir tokius dalykus mato gerai.

Ar galima padaryti „stop“ tarpinį maršrate?

Kartais klientai prašo numesti dėžę seseriai į Varšuvą ar Kaune kelionės metu. Maži dalykai – ne problema, jei tai nenukrypsta nuo maršrato. Bet jei reikia važiuoti pro šalį 50 km, tai jau papildomas laikas ir kuras. Be to, mes negalime atiduoti jūsų daiktų trečiai šaliai be jūsų raštiško leidimo, tai saugumo klausimas.

Papildomos išlaidos ir paslėpti mokesčiai

Ką reiškia „pakavimo medžiagos“?

Dėžės, lipdukai, burbuliukai, užraktai – visa tai kainuoja. Kartos firmos sako, kad medžiagos „nemokamos“, bet tada įtraukia į valandinių kainą. Aš tiesiai sakau – dėžė kainuoja 2–3 eurus, o specialus dėžės drabužiams „wardrobe box“ – 10 eurų. Geriau juos supirkti ir pasidaryti patys, jei norite taupyti.

Ar įskaičiuota išpakavimas?

Dauguma kainų, kuriuos matote internete, yra tik už „patalpinimą mašinoje“ ir „išleidimą mašinoje“. Jei reikia nešti į butą, surinkti baldus, įstatyti į vietą – tai visi papildomi darbai. Visada klauskite, ar kaina yra „iki durų“ ar „į kambarį“. Skirtumas didelis.

Kokia situacija su liftu?

Jeigu liftas veikia – puiku. Jeigu neveikia arba jo nėra – tai papildomi mokesčiai už nešimą per laiptus. Paprastai vienas aukštas kainuoja keletą eurų už kiekvieną gurną. Penktame aukšte be lifto tai jau gana solidi suma prie galutinės sąskaitos.

Ar draudimas privalomas?

Aš visada sakiu – privalomas. Kas nutinka, jei mašina užsidegia? Ar jei vairuotojas, vengdamas šuns, važiuoja į šaligatvį ir suardo jūsų sofą? Be draudimo gausite „atsiprašymą“ ir nieko daugiau. Standartinis draudimas paprastai dengia tam tikrą sumą, bet galima ir pridėti papildomai brangiems daiktams.

Kas dėl „pamainų“ mokesčio?

Jei norite, kad vairuotojai dirba naktį arba šventę, jie reikalauja papildomo mokesčio – tai vadinama „naktiniais“ arba „šventiniais“. Tai ne aš sugalvojau, tai darbo kodeksas (kolektyvinės sutartys). Geriau planuokite darbo dieną.

Ar galima sumokėti kortele?

Dauguma mūsų mėgsta grynaisiais, nes taip lengviau apmokėti vairuotojus degalams kelyje. Kortelėmis taip pat galima, bet tada gali būti taikomas papildomas mokestis (paprastai 2-3 proc.) arba reikalaujama apmokėti iš anksto. Čia tiesiog buhalterijos niuansai.

Ar yra kažkokių „užstatų“?

Kartos, kai klientas nėra patikimas, arba tai didelė, brangi transportavimo operacija, gali paprašyti avanso. Avansas – tai užtikrinimas, kad jūs neatsisakysite paskutinę minutę. Jei atsisakote be priežasčios, avanso negrąžiname, nes mes jau laikėmę mašiną ir atsisakėm kitų klientų.

Pasitikėjimas ir sutartys

Kaip patikrinti, ar firma normali?

Patikrinkite registrą (jei Lietuvoje – Sodra, jei Vokietijoje – Handelsregister). Pažiūrėkite, kiek jie egzistuoja. Jei firma susikūrė prieš mėnesį ir siūlo neįtikėtinas kainas – vengkite. Geriausia dirbti su tais, kurie turi „ilgą nosį“ rinkoje, kaip mes.

Ar reikia raštiškos sutarties?

Būtinai. Jei kas nors nueina negerai – daiktai dingsta, sulūžina – be sutarties teismas nieko nedarys. Net jei draugas važiuoja, pasirašykite bent paprastą dokumentą, kad jis pasiėmė jūsų daiktus ir atsakingas už juos.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo?

Reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir užpildyti „defektų aktą“. Nufotografuokite padarytą žalą. Jei pranešite tada, kai jau vairuotojas važiuoja toliau į kitą šalį, bus sunku įrodyti, kad ne jūs patys sužeidėte tą staliuką.

Ar įmanoma vežti labai brangius daiktus (paveikslus, antikvarą)?

Įmanoma, bet tai reikalauja specialaus režimo. Gali tekti samdyti privatiųjų pervežimo kompaniją, o ne standartinį sunkvežimį. Tokiems daiktams reikia specialių dėžių, o kartais ir palydovų. Kaina, žinoma, bus didesnė.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Ypatingai Vokietijoje dėl eismo spūsčių ar avarijų pavėluojama dažnai. Jei pavėluojama dėl mūsų kaltės, pvz., sulūžo mašina, turime sumokėti baudą (kompensaciją), bet tai dažniausiai užrašyta sutartyje. Jei pavėluoja dėl eismo – tai nėra mūsų kaltė.

Ar verta rūpintis apžiūra prieš kraustymąsi?

Taip. Mes siūlome apžiūrą, kad tiksliai suprastume, kiek daiktų ir koks jų tipas. Buvau atvejų, kai klientas sako „turim du kėdes“, o atvažiavęs matome du didelius sofus, kuriuos neįmanoma išnešti pro duris (teko išmontuoti langą). Dėl to kraustymosi sąnaudos į Vokietiją ir atgal – kainų palyginimas gali nukrypti nuo pradinio.

Ar galima susiplanuoti visa operacija per žinutes?

Galima, bet nerekomenduoju. Telefonu arba gyvenamai visada lengviau išsiaiškini detales, ypač kai kalbame apie sudėtingus adresus. Rašant galima kažką supainioti, o vėliau būti nustebintam, kad atvažiavo ne ta mašina.

Išvados ir patarimai

Galiausiai, visi šie skaičiai ir taisyklės yra vienas dalykas, o realumas – kitas. Svarbiausia yra ne rasti pigiausią kainą internete, o rasti žmones, kuriems galite pasitikėti. Kraustymosi sąnaudos į Vokietiją ir atgal – kainų palyginimas turi būti tik jūsų pradžios taškas, o ne vienintelis kriterijus. Pasidomėkite firmos reputacija, klauskite draugų, ir visada skaitykite smulkmenas sutartyje. Nenuvilsite, jei pasirūpinsite šiomis detalėmis iš anksto, o tada kelionė į naują gyvenimą bus daug mažiau stresinė. Sėkmės kelyje ir laiko susitvarkyti!