Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kraustymosi procesas į Vokietiją reikalauja kruopštaus planavimo: patarimai iš vidaus
Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės pasitiki tik viltimi. Vakar susitokiau su viena šeima iš Panevėžio, jie sako: „Važiuojame rytoj, viską išsiaiškinsime vietoje.“ Aš tik nusijuokiau, nes žinojau, kas juos laukia. Vokietija nėra vieta, kur galima važiuoti „kaip keliaujant“. Kraustymosi procesas į Vokietiją reikalauja kruopštaus planavimo, net jei tu turi seserį čia ar draugą, kuris „viską išsprendžia“. Be galo daug biurokratijos, neparašytų taisyklių ir tų parašytų, kuriuos reikia laikytis griežčiau nei lietuviams įprasta. Čia ne apie tai, kad padėsiu dėžę į sunkvežimį, čia apie tai, kad tas sunkvežimis iš viso gali būti neleistinas įvairiuose rajonuose. Taigi, jei planuojate, gerai perskaitykite, ką turiu pasakyti, išvengsite nemažai nervų.
Dokumentai, biurokratija ir tas visiškas chaosas
Kodėl reikia rūpintis dokumentais dar Lietuvoje?
Nes vokiečai be popieriaus nekiša nosis. Kraustymosi procesas į Vokietiją reikalauja kruopštaus planavimo būtent pradedant nuo čia. Jei atvyksi be „Anmeldung“ (registracijos) galimybių, gali būti, kad net neįleis į butą ar darbdavys atidės sutartį pasirašymą. Vienas mano klientas atvažiavo be sutarties su butu, gyveno automobilyje savaitę, kol surado ką nors, kas net nėra legalu, bet... visiems taip patinka sakyti, kad „mes čia laisvi“, bet iš tiesų – ne. Geriausiai turėti viską iš anksto surašyta.
Ką daryti su vairuotojo pažymėjimu?
Tai paprasta, jei esi ES pilietis, bet jei ne... tada bėda. Turi keisti į vokišką, o tai trunka. Be to, jei turi šešėlinę pažymėjimą (tai yra, be teisių), tai užsiduosi. Geriau nieko nedaryti pats, o kreiptis į „Führerscheinstelle“, bet ten eilės kaip mėsineje. Žinau, kad skamba baisiai, bet taip yra. (Arba dabar jie pasikeitė pavadinimą, bet esmė ta pati).
Ar tikrai reikia vertimų visų dokumentų?
Taip, ir būtinai prisegus. Ne, šnekamoji kalba neužtenka, net jei moki vokiškai kaip gimtąja. Jie mėgsta oficalius popierius. Turiu omenyje gimimo liudijimus, santuokos, išsilavinimą. Vieną kartą mama nevertė vaiko pažymio apie sveikatą, ir mokykloje jij nepriėmė mėnesį. Nusimano, kiek to streso buvo.
Kaip su tuo „Anmeldung“ susitvarkyti greitai?
Jei turi butą, tai lengva, eini į „Bürgerbüro“ ir registruojiesi. Jei neturi, tai gali užeiti draugui, bet tai nelegalu (kaip ir daug kas čia, bet ką darysi). Yra firmos, kurios siūlo adresą dėl to, tai kainuoja, bet sutaupai nervų. Kraustymosi procesas į Vokietiją reikalauja kruopštaus planavimo, todėl apie šį adresą pagalvok kiekvienam atveju.
Ar sunku gauti socialinį draudimą?
Ne, jei turi darbo sutartį, viskas automatiškai. Jei ne, turi eiti į „Agentur für Arbeit“ ir prašyti. Ten eilės didelės, o darbuotojai... na, kiekvienas savo. Kartais gavau skundus, kad tiesiog neatsiliepia į telefonus arba atsiliepia po mėnesio. Reikia kantrybės.
Ką daryti su vaiko dokumentais?
Mokyklos priima tik su visais sertifikatais. Jei vaikas lankė muzikos mokyklą Lietuvoje, paimk pažymėjimą, galės tęsti. Vokiečai mėgsta, kai vaikai užsiima papildomai. Be to, ne užmiršk apie skiepų knygelę – be jos į mokyklą ar darželį neįleis.
Ar reikia keisti pavardę, jei ji lietuviška ir sudėtinga?
Ne, nebūtinai, bet gali sukelti problemų pronounciavime. Kartais raštininkai tiesiog supranta kaip nori, todėl gali gauti laiškus su visai kita pavarde. Geriau iš karto pasakyti, kaip turi būti tariama, arba palikti kaip yra, jei nebedomi.
Logistika: kaip viskas telpa ir dingsta
Kada geriausia užsakyti pervežimą?
Mažiausiai prieš mėnesį, o geriausiai prieš du. Ypač jei vasarą. Tada visi kuria, o sunkvežimių trūksta. Kraustymosi procesas į Vokietiją reikalauja kruopštaus planavimo, todėl neskubėkite iki paskutinės minutės, kainos būna kosminės.
Ar verta vežti senus baldus?
Apibūdinkiu taip: jei baldas turi jums sentimetalinę vertę, neškit. Jei tai tiesiog „IKEA“ spinta, kuri jau krakčiuojasi, palikite. Vokietijoje daug kur galima nusipirkti naudotų baldų pigiai (pvz., „eBay Kleinanzeigen“), o pervežimo kainos tos pačios kaip už naują. Sutaupysite nervų su surinkimu.
Kaip apsaugoti brangius daiktus?
Draudimas. Būtinai. Ir ne tik tas, kurį siūlo pervežėjas (jis dažnai dengia tik 10 eurų už kg), o papildomas. Turėjau atvejį, kai vairuotojas užkabino klausytuvą ir jį sulaužė – be draudimo šeimininkas gautų nieką. O taip, įrašyk viską, kas verta, sąraše.
Ką daryti, jei dėžės dingsta?
Tai pasitaiko. Reikia skambinti pervežėjui ir rašyti pretenziją. Tačiau dažniausiai jos tiesiog nuklysta į kitą sunkvežimį arba lieka sandėlyje. Patikrink sąrašą iš karto, kai atvyksta fura, nepalik to rytoj.
Ar galima vežti maistą?
Gali, bet tik uždarytą ir neperšaldytą. Mėsą, sūrį, daržoves geriau neišvis nevežti, ypač jei pervežimas trunka ilgiau nei parą. Vokiečių muitinė gali uždelsti dėl sanitarijos taisyklių. Geresnis variantas – nusipirkti čia, kainos panašios.
Ką daryti su automobiliu?
Jei jis senas, gali tekti mokėti muito (ne ekologinį). O jei jį parduosi per pirmus metus, gali tekti mokėti pelno mokestį. Geriau išsiaiškinti iš anksto, ar verta jį tempti per visą Europą, ar lengviau parduoti Lietuvoje.
Ar saugu duoti raktus vairuotojui?
Dažniausiai taip, jie turi užrakintą dėžę raktams. Bet geriau pasilikti sau svarbių dalykų raktus (nuo namų Lietuvoje arba piniginės). Vieną kartą vairuotojas pametė raktų ryšulį degalinėje, galite įsivaizduoti, kokia buvo panika.
Kaip pasirinkti gerą firmą?
Ne pagal kainą. Pažiūrėkite atsiliepimus, ypač „Google Maps“ ar „Trustpilot“. Jei atsiliepime parašyta „buvo brangu, bet atvežė visą“, tai geriau nei „pigu, bet neatsivežė nieko“. Kraustymosi procesas į Vokietiją reikalauja kruopštaus planavimo, todėl pasirinkimas – tai pusė darbo.
Ar galiu važiuoti savo automobiliu su dėžėmis?
Gali, bet tik jei turi „Versicherung“ (draudimą) ir techninę apžiūrą galiojančią. Be to, jei esi ES pilietis, tai nėra problema, jei ne – gali būti problema su policija.
Ką daryti su nenaudojamais daiktais?
Išmesk arba dovanok. Nėra jokio prasmo vežti dulkes per pusę Europos. Vokietijoje šiukšlių ivežimas kainuoja, o „Sperrmüll“ (didelių daiktų išvežimas) reikia užsakyti iš anksto.
Pinigai, darbas ir buitis
Kiek pinigų reikia turėti atvykus?
Idealiai – 3-4 mėnesių uždarbį, jei neturi darbo. Nuo 5000 eurų pradedant. Nuoma čia brangi, ir reikės įdėti „Kaution“ (užstatą), paprastai 2-3 mėnesių nuomos dydžio. Be to, pirmą mėnesį viskas kainuoja: pirkinių krepšys, transportas, telefonas.
Ar lengva rasti darbą be kalbos?
Priklauso nuo srities. Statybose, sandėliuose, valymuose – lengviau. Ofise ar medicinoje – be kalbos neįeisi. Yra daug lietuvių firmų, kur dirba tik lietuviai, bet ten dažnai darbo sąlygos... tarkime, ne idealios. Žinai, ką turiu omeny.
Kaip su mokesčiais?
Jei dirbi legaliai, viską ima iš atlyginimo. Jei esi savininkas, turi mokėti „Gewerbesteuer“ (verslo mokestį) ir „VAT“ (PVM). Tai sudėtinga, geriau pasikalbėti su „Steuerberater“ (buhalteriu), kitaip gali užlipti į didelius skolus.
Ar brangu gyventi?
Miestuose kaip Miunchenas, Frankfurtas – labai. Rytuose, kaip Dresdenas, Leipcigas – pigiau. Bet ir atlyginimai skiriasi. Kraustymosi procesas į Vokietiją reikalauja kruopštaus planavimo, todėl suskaičiuok, kiek uždirbs ir kiek išleis. Nerealūs lūkesčiai sukelia daugiausia nusivylimų.
Ką daryti su šunimi?
Reikia pasidaryti „EU Pet Passport“ ir antkūdį. Be to, kai kurie nuomininkai neleidžia gyventi su gyvūnais, tad tikrink iš karto. Veterinarijos paslaugos čia brangios.
Ar sunku susirasti mokyklą vaikui?
Ne, jei turite registraciją. Einate į „Schulamt“ ir jie priskiria artimiausią mokyklą. Bet jei norite specifinę (pvz., Waldorf), gali tekti laukti.
Kaip su sveikatos apdraudimu?
Privalomas. Be jo negausi nei vizos, nei „Anmeldung“. Gali būti privatus arba valstybinis (statinis). Valstybinis brangesnis, bet dengia daugiau.
Ar verta imti kreditą išvykimui?
Nebent tiki užsidirbti daugiau nei mokėsi už kreditą. O jei ne, tai tik padidins stresą. Vokietijos bankai skolingiems neskolina, tai gali būti apsisaugojimas.
Ką daryti, jei neįleidžia į butą?
Jei turi sutartį, gali kreiptis į teismą, bet tai trunka. Geriau iš karto tur�ti užstatą ir visus dokumentus tvarkingai. Kartais nuomininkai tiesiog nepatinka „Ausländer“ (užsieniečiai), nors tai nelegalu, bet įrodyti sunku.
Ar galima gyventi be vokiškų žinių?
Galima, bet kaip „antras eilės“ pilietis. Parduotuvėse, ligoninėse, valstybinėse įstaigose bus sunku. Vaikai greitai išmoks, o suaugusieji... sunkiau. Bet reikia mėginti.
Ką daryti, jei pasibaigia pinigai?
Kreipkis į socialinę paramą („Bürgergeld“). Gali gauti pinigus pragyvenimui, bet reikia atiduoti visus išlaidų čekius. Jie labai griežtai seka, ką tu perki.
Ar saugu čia gyventi?
Labai saugu. Naktiga gali eiti gatve ir nieko nenutiks. Policija dirba gerai. Bet... yra vietų, kur geriau nevažiuoti, kaip ir visur.
Kaip susirasti draugus?
Darbe, sporto klubuose, mokyklose (tėvai). Lietuvių bendruomenių taip pat yra, bet geriau integruotis į vietinę aplinką.
Ar reikia mokėti už radiją ir televiziją?
Taip, „Rundfunkbeitrag“. 18,36 eurų per mėnesį. Moka kiekvienas butas, net jei neturi televizoriaus. Tai būtina mokėti, kitaip gausi baudas.
Ką daryti, jei nori grįžti?
Parduoti viską ir važiuoti. Kraustymosi procesas į Vokietiją reikalauja kruopštaus planavimo, o grįžimas – dar daugiau. Daugelis grįžta po metų, nes iškyla šeimos problemos arba tiesiog nepatinka klimatas (ir ne tik oras, bet ir žmonių požiūris).
Kuo skiriasi Rytai nuo Vakarų?
Rytuose žmonės šiek tiek atviresni, pigiau, bet uždarbis mažesnis. Vakaruose – viskas atvirkščiai. Pasirink priklausomai nuo tavo prioriteto: pinigai ar ramybė.
Išvados
Viskas apibendrinant, nėra taip sunku, kaip atrodo iš pradžių, jei neskubėsi. Kraustymosi procesas į Vokietiją reikalauja kruopštaus planavimo, kantrybės ir gero draugo (arba patikimos pervežimo firmos). Nereikia bijoti klausinėti, net jei tavo kalba nėra tobulas, vokiečiai vertina sąžiningumą. Sėkmės kelyje, ir nepamiršk pasiimti skėčio, čia dažniau lyja.