Kraustymosi organizavimas į Vokietiją: kas vyksta užkulisiuose ir kuo reikia rūpintis

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai nutvarkytų konteineriukų Berlyne iki tokių chaoso scenų Kauno rajone, ką nenoriu prisiminti net po alaus. Kraustymosi organizavimas į Vokietiją atrodo paprasta, tik pasakyk “vežkite”, tačiau realybėje tai yra sudėtingas mechanizmas, kur viena sugedusia pavarų rankena gali viską uždelsti savaitę. Vokietija yra šalis, kurioje vežėjams būna sunkiausiai prasibrauti dėl griežtų taisyklių ir nedrąsių klientų, tad šiame straipsnyje papasakosiu, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidinio pusės, be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų.

Pradžia: kaip viskas prasideda ir kame pagrindinis sutrikimas

Kaip tiksliai prasideda visoks reikalas?

Visada prasideda nuo skambučio, kur klientas sako “turečiu ką nors pervežti”, bet nežino nei kiek, nei kada. Kraustymosi organizavimas į Vokietiją privalo prasidėti nuo inventoriaus sąrašo, o ne nuo svajonių apie pigų kainą. Jeigu jūs nežinote, kiek tūrių ar dėžių turite, aš negaliu jums pasiūlyti nieko tikslaus, tik galiu spėlioti, o tai dažnai baigiasi nep maloniai. Tada tenka vykti apžiūrėti, o tai laiko pinigai.

Kiek laiko užtrunka tas visoks planavimas?

Esant idealiam variantui, uztrunka savaitę, dvi, jei viskas aišku. Bet dažnai žmonės skamba sakyk prieš pat šventes arba penktadienį ir norėtų važiuoti rytoj. Tada kyla nervai, nes vairuotojų nėra, o reikia rasti vietą tvarkaraštyje. Geriau viską derinti pagal būdą bent mėnesį iki išvykimo, kad nebūtų taip, kad vargiai susirenka.

Ar tikrai reikia tas dėžes pirkti specialias ar pakanka savų?

Galima ir savų, jei jos nesubyrėjusios po pusmetės garagoje. Matau dažnai, kad žmonės surenka kiauras Lukškų dėžes iš parduotuvės, o jos tiesiog neišlaiko svorio. Tada atsiranda “ojo” scenų, kai vairuotojas bando nešti dėžę, o ji aplinks. Geriausia pirkti stambesnes, stipresnes su sienelėmis, tai apsimoka.

Kas su tais baldais ar jie turi būti išmontuoti?

Didžioji dalis vokiškų namų turi siaurus duris ar laiptus, tad sofos dažnai tenka išmontuoti. Mums tai įprasta, bet jeigu jūs sukišsite spintą į dėžę ir užfiksuosite varžtais, vėliau lauksit bėdų. Geriau palikti mums ir mes patys surinksime, tiesiog užsirašykite, kur kas yra.

Ką daryti su tais daiktais, kurių nebeina norima vežti?

Geriau nieko nešvaistoti, bet kartais žmonės bando mėtyti viską, kas per klampų. Aš pasakiau – vežame tai, kas jums reikalinga, ne šiukšles. Vokietijoje šiukšlių ivežimas brangu, tai geriau čia atsisakykite to kas sena.

Pinigai, kainų formulės ir kur dažnai susiduriame su pavojais

Kiek apytiksliai gali kainuoti toks reikalas?

Kainuos svyruoja didžiai, priklauso nuo tūrio, bet tarkime, jeigu mažas kraustymasis, tada gali būti ir keli šimtai eurų. Jeigu pilnam kambariui ar namui – skaičiuokite tūkstančius. Neduodu kainų čia, nes vėl kas nors paims ir sakos, kad ažiotažuoju. Geriau skambinti ir sakyti, ką turite.

Ar taip, kad kaina gaunasi už kubinius metrus ar svorį?

Būna ir taip, ir taip, bet dažniau kraustymosi organizavimas į Vokietiją kainojamas pagal tūrį (m3), nes baldai lengvi, bet dideli. O jeigu turite knygų ar metalo laužo – tai tada svoris irgi svarbu, sunkvežimis negali viršyti leistinos masės. Tenka balansuoti.

Kas dėl to įnašo ar depozito, ar tai būtina?

Daugeliui atrodo keista, kai prašau pinigų iš karto, bet po to, kai keliems klientams išvažiavau be apmokėjimo, dabar dirbu tik su įnašu. Tai užtikrina, kad vairuotojui bus sumokėta už degalus ir darbą, o jis nesuiks namo tuščias. Tai garantija abiem pusėms.

Ar galima kažkaip užsidirbti iš to, kad veži ką nors papildomai?

Galima, jeigu turite vietos, tai vadinasi dalinis kraustymasis (dalinių krovinių pervežimas). Tada kaina mažesnė, bet laukti ilgiau reikia, kol mes surinksime kitus keleivius į tą patį sunkvežimį. Tai kaip autobusas – stovi kol užpildomas.

Kokia situacija su mokesčiais Vokiškai pusėje?

Vokietijos nepavyksta apeiti, jie viską tikrina Ypatingai griežtai, jeigu radote „mašinos“ dalį ar tai kas atrodo kaip prekė. Turi apmokėti PVM ir muitus, jeigu neprivataus naudojimo daiktai. Čia tenka būti labai atsargiam.

Kas vyksta, jeigu vairuotojas laukia ir jo laukia?

Vokietijoje vairuotojų darbo laikas reglamentuotas labai griežtai. Jeigu jis laukia jūsų valandą, tai jis ją užrašo ir reikia susimokėti. Nėra tas pats kaip Lietuvoje, kur gali laukti ir pamiršti. Ten laikas – pinigai.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių apie ką niekas nesako?

Žinoma, pavyzdžiui, užvažiavimas į „žaliąją zoną“ mieste arba užnešimą į aukštą be lifto. Kartais klientai galvoja, kad tai įeina į kainą, bet ne. Jeigu reikia nešti penktą aukštą per laiptus su sofos – tai papildomas darbas.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos biurokratinis pragaremas

Kokius dokumentus reikia turėti su savimi?

Būtinai reikia asmens dokumento, daiktų sąrašą (inventorius) ir jeigu turite transporto priemonę – jos techninę pasą. Be to, jeigu jūs persikeliate gyventi, reikia gauti tą dokumentą istiejimą iš Lietuvos (registracijos pažymėjimą). Be jo Kraustymosi organizavimas į Vokietiją gali būti apmokestintas kaip prekių importas.

Kas tas inventorius ir ar jį reikia rašyti lietuviškai?

Inventorius turi būti vokiškai arba Angliškai, lietuviškai nėra nieko netinka tiems muitininkams. Jame turi būti parašyta kas kas yra, kiek to dažniau yra ir apytikslė vertė. Jie mėgsta, kai viskas aišku, jeigu ne – pradeda braižyti.

Kaip elgtis su tuo, jeigu neturiu vertės?

Tada verta patys realiai, kiek tai kainuotų naudotą. Nerašykite tūkstančio eurų už seną televizorių, jie supranta, kad tai žiūklė. Geriau užrašyti mažiau, kad nebutu klausimu, ir taip sutaupyti nervų.

Ar svarbu tas persikėlimo dokumetas per daug?

Labai svarbu. Jis rodo, kad jūs nebe gyvenate Lietuvoje ir perkeliate savo turtą, o ne parduodate jį Vokietijoje. Jį gaunate iš savo savivaldybės Lietuvoje vieną kartą, jo bekopijuoti negalima (vėl gi gali būti problemų jeigu bus nukopijuotas neteisingai).

Kas dėl alkoholio? Ar galima veži?

Galima, bet ribotai. Maždaug tiek, kiek tinkama vienam asmeniui trumpam laikui, o ne visam sandėliui. Vokietijos muitinė mėgsta patikrinti lazdelę, kai mato daug dėžių su vynu. Geriau užsirašyti „vynas rinkinys“ ir nedaryti per daug triukšmo.

Ar dažnai sustoja pasitikrinimui?

Ne visada, bet kai kuriose vietose (pavyzdžiui, prie Lenkijos-Vokietijos sienos) įprasta sustoti ir parodyti dokumentus. Jeigu viskas tvarkinga – praeina per penkias minutes. Jeigu ne – gali prasidėti “mėsinė”.

Ar reikia specialiai kažką deklaruoti mažoms dėžėms?

Mažoms dėžėms taip pat reikia sąraše, jos nedings. Nekalbu apie šiukšles, bet asmeninius daiktus visada rašome. Muitinė turi žinoti, ką atvežate, negali tiesiog važiuoti kaip šmėkla.

Kelionės specifika, vairuotojai ir nepageidaujami netikėtumai

Kaip dažnai vykstate į Vokietiją?

Vežame tiesiai arba kas savaitę, arba kaip susirenka grupė. Kraustymosi organizavimas į Vokietiją yra mūsų kasdienybė, ypač į Miuncheną, Hamburgą arba Berlyną. Zonai tenka skirstytis taip, kad vairuotojai nesusivaikščiotų.

Ar galiu važiuoti savo mašina su jumis?

Galima, bet tas pats kaip laisvai samdyti sunkvežimį – brangu. O jeigu norite važiuoti savo automobiliu užkabinime – tai kita istorija. Mūsų vairuotojas važiuoja savo, jūs savo, susitinkame vietoje.

Kas dėl sekmadienių ar tada galima vykti?

Vokietijoje sekmadieniais draudžiama vykti sunkvežimiams (kai kuriose zonose net ir furgonams), su išimtimis tik tarptautiniams reisams, bet geriau to nedarant. Rizikuojate gauti didelį baudą, kurią jums teks mokėti. Mes visada stengiamės planuoti, kad prieš sekmadienį jau būtume atvykę.

Kas jeigu vairuotojas atsilieka ir neužtenka laiko?

Tai nutinka dažniau negu norėtų. Stabai ties Lenkija, techninė gedimai (pavyzdžiui, pasigailėjau, vienas kartą važiavo sunkvežimis, kuris užgeso ties Frankfurto geležinkelio stoties, tai buvo problemų). Tada skambinam ir deklaruojame paveizėjimą.

Ar jūsų vairuotojai moka vokiškai?

Praktiškai visi moka pagrindinius žodžius, bet ne visi laisvai kalba. Užtenka suprasti instrukcijas ir parodyti kur reikia. Sudėtingesnius dalykus sprendžiame telefonu su jumis arba vietiniais.

Kas jeigu negalima privažiuoti prie pat namų?

Tada reikia nešti. Vokietijos miestuose daug „žaliųjų zonų“ (Umweltzone), kur neįleis seno sunkvežimio. Tada tenka statyti artimiausioje vietoje ir nešti per kelias šimtus metrų. Tai įtraukia į kainą.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui nakčiai?

Sunki klausimas. Paprastai vairuotojai miega kabinoje arba saugioje stovėjimo vietoje, bet visomet yra tikimybė. Mes duodame draudimą, bet rekomenduoju brangius daiktus (ginklus, brangius papuošalus) vežti su savimi.

Smulkmenos, drabužiai ir technika (kaip išvengti suirimo)

Kaip geriausiai supakuoti drabužius?

Nenaudokite kelnes, geriau naudokite dideles dėžes, kurias lengva nešti. Drabužius galima rišti ryšuliais, bet vėliau bus bėdų juos išsirinkti. Geriau sudėti į dėžes, tai laiko taupo.

Ar reikia išpumpuoti vandenį iš skalbimo mašinos?

Privalomai! Būkime, kartą įvyko incidentas, kai nepamiršėm ir užpilome visą krovinių skyrių vandeniu. Tai buvo siaubas. Visada tikrinkite vandens likutį šaldytuve, skalbimo mašinoje.

Kas su buitine technika ar reikia ką nors fiksuoti?

Reikia užfiksuoti baterijas, laiptus, jei yra. Kadangi važiuojam per bumpus, viskas juda. Geriau užklijuoti juostelėmis duris, kad neatidarytų kelyje. Yra specifiniai rėmai technikai fiksuoti.

Ar labai svarbu užrašyti ant dėžių kas jose yra?

Labai svarbu. Vairuotojas nežino, kur dėti dėžę su „virtuve“, jeigu ant jos parašyta „knygynas“. Tai padeda greičiau iškrauti. Nerašykite tik „daiktai“, būkite specifiniai.

Kaip elgtis su lėlėmis ar su jautriais daiktais?

Gerai suvynioti į burbuliukų plėvelę ir padėti į dėžę tarp drabužių arba patiesčių. Nepatariu statyti viršuje, gali nukristi. Vairuotojai stengiasi važiuoti ramiai, bet kelyje niekas negarantuoja.

Ar galima veži augalus?

Galima, bet reikia pasirūpinti, kad neužšaltų (žiemos metu). Taip pat reikia tikrinti ar tai ne saugomos rūšys. Paprastai patalpame juose tarp dėžių, taip jiems mažiau krūvio.

Draudimas, rizika ir finaliniai nuomonės

Ar įeina draudimas į kainą?

Įprastai įeina pagrindinis draudimas, bet jis dengia tik labai mažą sumą (apie 10 EUR už kg). Jeigu turite brangios technikos, reikia pirkti papildomą. Daugelis apie tai neprisimena kol neįvyksta avarija.

Kas nutinka jeigu kažkas suyra kelyje?

Tada rašome defekto aktą vietose, susitvarkome su draudimo kompanija. Mums niekada nesinori kad ką nors sudaužytume, nes tai mūsų reputacija bet kartais nutinka. Žinoma, kompensuojame.

Ar galiu pasitikėti savo daiktus vairuotojui?

Tokia yra darbo specifika – tiki. Dirbame su patikimais vyrais, kuriems nėra jokios naudos vogti jūsų senus drabužius. Tačiau brangus dalykus visada geriau pasitikėti sau į rankinį bagažą.

Ką daryti jeigu atvykstu ir vairotojas nepasirodo?

Skambinkite man iš karto. Kartais būna nesusipratimų su adresais arba sulaiko policija. Mes visada stebime savo flotilę GPS, tai žinome kur jis yra.

Kodėl pas jus brangiau nei pas kitus?

Gali būti ir pigiau, bet tada klauskite – ar jie turi draudimą? Ar jūsų daiktai nevažiuos su atsitiktiniu keleiviu? Kraustymosi organizavimas į Vokietiją reikalauja atsakomybės, o ne tik žemos kainos.

Kaip matai, šis procesas nėra taip paprastas, kaip gali atrodyti iš šalies, bet jeigu viską suplanuoti iš anksto ir pasikliauti specialistais, viskas praeisi gana sklandžiai. Svarbiausia – nebijok klausti ir niekada nenaudokite senų pažeistų dėžių, tada išvengsite半个 (pusės) problemų. Gerai susiruošęs puskelėjimas yra jau pusė sėkmės. Sėkmės kelyje ir sėkmingo apsigyvenimo Vokietijoje!