Kraustymosi mikroautobusu į Vokietiją proceso etapai: Vadovas iš vidaus

Dirbu pervežimų srityje jau beveik dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, vis dar stebiuosi, kaip žmonės įsivaizduoja šį procesą. Dažnai atrodo, jog tai yra tiek paprasta: pakavame dėžes, įmetame į mašiną ir važiuojame, tačiau realybėje viskas kur kas sudėtingesnė. Ypač kalbant apie tarptautinius maršrutus, kur susiduria skirtingų šalių taisyklės, kelių būklė ir tiesiog žmogiškasis faktorius. Šiame straipsnyje nerašysiu sausų instrukcijų, o papasakosiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų – su nusivylimais, netikėtumais ir smulkmenomis, kurios lemia sėkmę. Suprasite, kad kraustymosi mikroautobusu į Vokietiją proceso etapai nėra tiesus linijinis kelias, o ganėtinai vingiuota paviršiaus nėra.

Pradinis pasiruošimas ir telefoniniai pokalbiai (daugiau streso nei įsivaizduojate)

Kada tikrai prasideda viskas?

Viskas prasideda ne tada, kai atvažiuoja vairuotojas, o dar prieš kelias savaites, kai klientas paima telefoną. Iš pradžių viskas atrodo paprasta: susitariame dėl datos ir vietos. Tačiau tada prasideda išsamesnis pokalbis. Klausiu, kiek daiktų, ar yra baldų, ar reikia išmontuoti. Dažnai žmonės sako: „o, nedaug, vos keletas dėžių“, o atvykę matome, kad „kelios dėžės“ reiškia pilną garažą ir sofą, kuris net netilpės į liftą.

Kaip tiksliai apskaičiuoti dėžių kiekį?

Čia nėra tikslios mokslo formulės, bet patirtis sako, kad geriau prisiskaityti. Jei sakote, jog turite 10 dėžių, o prieš pat išvykimą randat dar penkias su knygomis – tai problema. Mikroautobuso tūris yra ribotas, o kraustymosi mikroautobusu į Vokietiją proceso etapai reikalauja tikslumo. Geriau suskaičiuokite visus kambarius ir prie kiekvieno pridėkite po vieną dėžę „nenumatytiems daiktams“.

Ar verta pirkti dėžes ar rasti pačių?

Žinau, kad visi nori sutaupyti, bet rastos iš parduotuvių dėžės dažnai būna sugadintos arba netinkamo dydžio. Jei dėžės sugedusios, jose esantys lėkštės ar elektronika gali nukristi viduje. Rekomenduoju pirkti naujas, stiprias dėžes – tai nedidelė investicija lyginant su sugadintu televizoriumi. (Nors pats kartais naudoju senas, jei jose kas nors kietas).

Ar reikia išmontuoti baldus?

Beveik visada taip. Dideli spintos, lovos, stalai – mikroautobuse juos įvežti įmanoma tik išmontuotus. Jei nesate tikri, ar susidorosite su varžtais – paprašykite mūsų. Turiu įrankių, tai man trunka penkias minutes, o jums gali trukti valandą ir tiesiog nusibosti. Be to, išmontuotas baldas mažiau pažeidžiamas kelionės metu.

Kas daroma su keiksniais daiktais, tarkime, pianinu?

Pianinus įprastai vežame specialiais priekabomis, o ne mikroautobusu. Bet jei tai yra smūgiškėlis, telpantis į duris, įmanoma. Tiesą sakant, praeitą savaitę teko vežti sunkų senovinį sekantorį. Buvo bemaž viskas. Reikia ypatingo dėmesio, pririšimo, kad ji neišsiristų posūkyje. Taigi, jei turite tokio daikto – praneškite iš karto.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos biurokratija (nuobodu, bet būtina)

Kokius dokumentus reikia tur�ti sau?

Sąžiningai kalbant, nereikia jokios gausybės. Pasas arba asmens kodą turintis dokumentas. Bet daugiau dėmesio skirkite daiktų sąrašui. Vokietijai (Zoll) tai labai svarbu. Jei sąrašo nėra, gali būti problema, ypač jei radinys atrodo kaip prekybinis krovinius. Rašykite paprastai: „5 dėžių su drabužiais“, „1 indų komplektas“.

Kas tiksliai turi būti daiktų sąraše?

Čia dažnai suktų galva net daugelis profesionalų (neašku, kiek detaliai reikia). Geriausiai, kai sąraše yra bendras daiktų aprašymas ir apytikslė vertė. Nenurodžykite per daug tikslių modelių, nebent tai yra brangūs kompiuteriai ar tapyba. Muitininkas nebus patenkintas, jei pamatys „50 vnt. panašaus tipo prekių“ – tai gali būti traktuojama kaip komercinis siuntimas.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei persikraustote į gyvenamąją vietą ir turite registraciją (Anmeldung) Vokietijoje, daiktai gali būti įvežami be mokesčių. Tai vadinama „perkeliamu turtu“. Svarbu paminėti, kad šie daiktai jums priklausė ne mažiau kaip 6 mėnesius. Jei įvežate daiktus, kuriuos nusipirkote prieš savaitę, gali tekti mokėti Voką (PVM), tai yra 19%.

Ką daryti, jei Vokietijos muitinė (Zoll) sustabdo?

Nenuokryskite, tai jų darbas. Reikės parodyti daiktų sąrašą ir dokumentus. Dažniausiai patikrina, ar nėra alkoholio ar tabako virš ribų. Jei viskas tvarkingai, paleidžia per 20 minučių. Bet jei įtariant prekybą – gali trukti valandą. Būkite kantrūs. Kartais gali būti patikrinimas ir prasidedantys kraustymosi mikroautobusu į Vokietiją proceso etapai gali šiek tiek užsitęsti.

Ar galima vežti alkoholį?

Kas tai, asmeniniam naudojimui galima, bet ribojimai yra griežti. Vaikinams dažnai kyla mintis nusipirkti pigią degtinę ir vežti. Nerekomenduoju viršyti 10 litrų stipriųjų alkoholinių gėrimų vienam asmeniui. Viršijus šią ribą, gali būti priskiriama prie prekybinio krovinio ir reikės mokėti didžiulius mokesčius, todėl geriau to nedaryti.

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Vairuotojas turi turėti vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą (TUV galiojantį), draudimo polisą (Zelkarta arba Green Card) ir, žinoma, kelionę lapą (CMR). Be CMR jūs oficialiai nevykstate jokio krovinio pervežimo. Tai svarbu ne tik muitinėje, bet ir jei įvyksią eismo įvykis.

Kelionės eiga: keliai, automagistralės ir įtampą

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Berlyno ar Miuncheno?

Tai priklauso nuo maršruto, bet įprastai iki Berlyno važiuojame apie 10–12 valandų, iki Miuncheno – ilgiau, gal 14–15 valandų. Tai gryvas vairavimo laikas. Bet kraustymosi mikroautobusu į Vokietiją proceso etapai apima ir krovinio įkėlimą, iškrovimą, poilsio pertraukas. Taigi, planuokite dieną-dvi. Jei vairuotojas važiuoja vienas, jis privalo daryti 45 min. pertraukas kas 4,5 val.

Ar automagistralėse Vokietijoje yra mokami tuneliai ar tiltai?

Vokiečių autobanai (Autobahn) daug kur nemokami, skirtai nuo Lenkijos arba Čekijos. Tačiau kai kurie miestai ar tuneliai gali reikalauti mokesčio (Umweltplakette – ekologinės kortelės mūsų mikroautobusams dažniausiai nereikalingi, jei mašina ne per sena, bet geriau pasitikrinti). Degalai Vokietijoje brangesni nei Lietuvoje, tad tai taip pat įeina į sąskaitą.

Kas nutinka, jei sugenda mikroautobus?

Buvo atvejų. Vieną kartą kelią nutraukė sunkvežimis priešais, teko stovėti valandą. O kita kartas mums užsibožėjo generatorius. Tai tas nemaloniausias momentas. Tada skambinam techninei pagalbai. Jei dėl to gali pavėluoti pristatyti – skambinu klientui ir paaiškinu. Geriau skambinti ir sakyti tiesą, kad vairuotojas laukia vilkiko, nei meluoti apie spūstis, kurių nėra.

Ar saugu važiuoti žiemą?

Žiema Vokietijoje gali būti slide net labiau nei pas mus, ypač pietuose, netoli Alpių. Mūsų vairuotojai turi būti pasiruošę – padangos su dygliais privalomos (tai ne tik reikalavimas, bet ir sveiko proto klausimas). Jei oras blogas, nevažiuosime greitai. Saugumas svarbiau už greitį.

Ar vairuotojas gali imti keleivių?

Tiekiamos paslaugos yra krovinių pervežimas, o ne keleivių. Oficialiai vairuotojas negali vežti jūsų giminaičių nemokamai, tai yra draudžių sutarties pažeidimas. Jei norite važiuoti kartu, tai turi būti sudaryta atskira sutartis arba nuoma, o ne paprastas pervežimas. Dažnai žmonės to nesusimąsto.

Iškėlimas vietos ir galiniai niuansai (kas dažnai blogai)

Kaip vyksta iškėlimas Vokietijoje?

Atvykome prie adreso. Vairuotojas išsireiškia (reikia vietos parkuoti). Miestuose tai dažnai bėda, jei nėra vietos kieme. Jeigu reikia stovėti ant gatvės – gali tekti mokėti parkingą. Tada prasideda nešimas į butą. Vokietijose dažnai būna siauri laiptai arba tik liftas, kuris netelpa sofos.

Ar reikia manyti vietos užstatymą (parking mokestį)?

Taip, jei vairuotojas praleidžia daugiau laiko nei numatyta, arba jei reikia užsidėti prie „mėlynos zonos“ (Blaue Zone). Tai papildomi išlaidos, kurias dažniausiai sumoka klientas vietoje arba paskui pridedame prie sąskaitos. Geriau iš anksto susitarti dėl galimų parkingų, kad nebūtų staigmenų.

Kas daryti su pakuoju medžiagom (dėžėmis, plėvele)?

Dėžės, jei jos geros, gali būti paliktos jums. Plėvelės ir buklos dažnai išmetamos, nes joms nėra kur grąžinti. Jei norite, kad vairuotojas viską išneštų ir pakuotu medžiagas išvežtų – susitarkite. Kartais Vokietijoje griežtai žiūri į šiukšles, todėl reikia viską surūšiuoti.

Ar galima raktus palikti vairuotojui, kad jis iškrautų pats?

Kai kurie klientai nori taip padaryti, kad nereikėtų laukti. Aš asmeniškai nerekomenduoju palikti svetimam žmogui raktų be prižiūrėtojo. Kas nutinka, jei kažką sulaužo? Vairuotojas turi atsakingai žiūrėti procesą, o ne būti vienas bute be liudytojų. Geriau būti vietoje arba bent jau turį atstovą.

O kas jei bute dar nėra grindų (remontas)?

Tai dažna situacija – Vokietijoje dažnai paimami butai „baltame“ stadijoje. Ten pilna dulkių, statybinių atliekų. Vairuotojas gali nešti daiktus, bet jis nešvarins grindų po savęs. Užtikrinkite, ar yra nulaidžiamos keliai arba paklentos lentos, kad neapniokintumėte baldų nešant per betoną.

Kainos, apgavystės ir patarimai iš vidaus

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina susideda iš atstumo, darbo valandų (krovimo/iškrovimo) ir kuro kainos. Taip pat įtakoja sunkumas (ar reikia nešti 5 aukštus be lifto). Nemažai įtakos turi ir kraustymosi mikroautobusu į Vokietiją proceso etapai sudėtingumas – ar reikia derėtis su muitinę, ar yra uždarų teritorijų.

Kodėl kaina gali pasikeisti paskutinę minutę?

Jei pasakote „vos kelios dėžės“, o realiai teko nešti pianiną ir 3 dėžes su knygomis iš rūsio, aišku, kaina šoks. Taip pat degalų kainos. Mes nustatome kainą tiksliai tik tada, kai matome krovinių vaizdo medžiagą arba atvykstame į vietą (jei tai ne įmanoma anksčiau). Užsisakykite vertinimą.

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Jeigu kaina per žema (puse mažesnė nei rinkos) – žalia šviesa. Jeigu sutartyje nėra jokio kontaktinio telefono ar adreso – tikrai bėkite. Jeigu reikalauja visą sumą grynaisiais iš karto, be sąskaitos – tai kažkas čia ne taip. Patikrinkite atsiliepimus „Google“ ar „Facebook“ grupėse, nors ir ten gali būti melagingų.

Ar reikia mokėti užsakymą (avansą)?

Taip, įprasta praktika yra 10–30 proc. avanso. Tai užtikrina, kad vairuotojas išvažiuos. Jeigu nieko nemokate, ir kitą dieną rasti pigesnį, jūs tiesiog nutraukiate ryšius, o mes prarandam laiką. Avansas – tai abiejų šalių garantija. (Nors kartais, jei žmonės pažįstami, galima ir be, tai jau kaip susitarsim).

Ar derėtis dėl kainos?

Galima drąsiai paklausti, ar yra galimybė sumokėti mažiau, jei, tarkime, pasirūpinsite dėžėmis arba padėsite krauti. Kartais pavyksta sutaupyti šimtą ar du eurų. Bet neprašykite nuolaidos tiesiog taip, „nuo savęs“. Pasiūlykite kažką už tai.

Ką daryti, jei kažkas sugedo kelyje?

Jeigu pamatote, kad dėžė įdrėskė – nufotografuokite iš karto. Jei atidarykite ir rastite sulaužytą vazą – skambinkite mums nedelsdami. Draudimas (jeigu jis buvo pasirinktas) padengs dalį žalos. Jei draudimo nėra – tai sunkiau, bet visada stengiamės išspręsti draugiškai, jei mes kalti.

Ar verta rinktis didelę firmą ar mažą?

Didelės firmos turi tikslų procesą, bet dažnai brangiau ir daugiau biurokratijos. Mažos (kaip mūsų) gali būti lankstesnės, prieinamesnės, ir tiesiogiai kalbate su vadybininku ar vairuotoju. Jei reikia asmeninio požiūrio – rinkitės mažesnes komandas.

Galutiniai patarimai ir išvados

Visi šie kraustymosi mikroautobusu į Vokietiją proceso etapai gali atrodyti sudėtingi, bet svarbiausia yra komunikacija. Pasakykite mums viską: apie sunkų pianinę, apie rūsio laiptus, apie tai, kad vokiečiai gali neleisti stovėti prie namų. Kuo daugiau informacijos iš anksto, tuo mažiau streso kelionės dieną. Nenusimęskite, jei kas nors nueina ne taip – su dvidešimt metų patirtimi galiu pasakyti, jog idealių pervežimų be jokių nenumatytų akimirkų beveik nėra.