Kraustymosi logistikos sprendimai į Vokietiją: kas veikia, o kas ne

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti vieną – teoriškai viskas atrodo paprasta, tačiau praktikoje kraustymosi logistikos sprendimai į Vokietiją dažnai sukelia daugiau pilko plauko nei tikėtasi. Klientai dažnai svajoja apie tobulą procesą, kur viską veža ir pasiduoda, tačiau realybėje susiduriame su vokiška griežtumu, biurokratija ir techniniais nesklandumais. Čia ne tik apie tai, kaip įkrauti dėžę į sunkvežimį, bet ir apie tai, kaip išvengti tūkstančių eurų baudų ar neprarasti nervų ties Liuksemburgu. Štai kas iš tikrųjų laukia jūsų kelyje ir kaip tai viskas veikia „žemėje“, o ne reklaminiuose skrajutėse.

Dokumentų chaosas ir tai, ką reikia tur�ti

Ar tikrai reikalingas detalus inventoriaus sąrašas?

Absoliučiai taip, be jokio abejo. Muitinėje jei pamatys, kad sąrašas atsitiktinis, gali sustabdyti visą procesą ir imti tikrinti kiekvieną dėžę. Vieną kartą teko stovėti pasienio punkte šešias valandas tik todėl, kad klientas parašė „baldai“ vietoj to, kad nurodytų „sofa ir lentyna“. Vokietijoje muitininkai nėra jokie juokdariai, jie mėgsta tikslumą, todėl geriau praleisti valandą ir viską užrašyti, nei vėliau kabotis su jais.

Kiek laiko užtrunka paruošti visus kraustymosi logistikos sprendimus į Vokietiją?

Tai tikrai ne tas dalykas, kurį galima padaryti vakare prieš išvykimą. Optimalu tai daryti bent savaitę-dvi iki gero, tačiau žinau, kad gyvenime būna visko. Reikia surašyti sąrašius, suderinti su vairuotoju, patikrinti ar galima važiuoti per miestus (yra apribojimų sunkiasvoriams). (Atsiprašau, aš čia kalbu apie didelius sunkvežimius, jeigu turite mažą autonešį, tai tuomet paprasčiau). Geriau neškiotis, o viską suplanuoti ramiai.

Kas daryti, jei dings kokie nors dokumentai kelyje?

Tai būtų didelė bėda, bet ne neliečiamas. Jeigu dingsta CMR sąvarka (t.y. vežimo dokumentas), tuomet reikia skambinti į įmonę ir kadangi viskas dabar yra elektroninėje sistemoje, galima greitai gauti kopijas. Siuntų sekimas taip pat padeda. Vienas mūsų vairuotojų prarado popierius degalinėje prie Kauno, bet padėjo elektroninis pasas. Svarbiausia – ne panikuoti, bet tuojau pat pranešti dispečeriui, nes vokiečiams be popierių nieko neįrodysite.

Ar sunku susitvarkyti su vokiška biurokratija?

Žiūri, kiek turite kantrybės. Vokiečiai myli formas, parašus ir antspaudus, tai jų kultūra. Kai atvykstate su daiktais, jums gali reikėti parodyti ne tik asmens dokumentą, bet ir įrodymus, kad gyvensite ten ilgiau nei mėnesį (Anmeldung). Kartais paprašo pateikti darbo sutartį ar nuomos sutartį. Jeigu to neturite, gali būti problemų su muitinės statusu – gali paversti tai kaip komercinį vežimą. Taip, tai vargina, bet tokios taisyklės.

Kas dėl draudimo – ar jis tikrai apmoka sugadintus daiktus?

Čia yra viena svarbiausių vietų, kurias klientai dažnai nepastebi. Standartinis draudimas dažnai neapima visko, ypač jeigu daiktus pakavote patys (t.y. prasta kokybe). Jeigu lūžta jūsų brangus porcelianas, nes uždėjote jį į plastikinį kėdės maišą, draudimo kompanija tikrai sumokės ne tiek, kiek tikėtės. Turiu omenyje, kad reikia tiksliai skaityti punktuose apie „vartotojo pakavimą“. Geriausia, jei pakuoja mūsų komanda, tuomet atsakomybė mūsų.

Pinigai, kainos ir kur dingsta biudžetas

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymosi logistikos sprendimai į Vokietiją?

Negalėčiau pasakyti vieno skaičiaus, nes viskas priklauso nuo tūrio – ar tai vieno kambario butas Vilniuje, ar namas su baldais prie Kauno. Kelyje į Miuncheną ar Hamburgą kainos skiriasi šimtais eurų dėl degalų ir kelių mokesčių. Vidutiniškai galima sakyti, kad mažam kraustymui reikėtų skaičiuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų. Užklausos būtina pildyti su tiksliais išmatavimais, tuomet paskaičiuosime tiksliai.

Kodėl kaina pakyla, jeigu reikia nešti daug daiktų?

Paprasta fizika – daugiau dėžių reiškia, kad reikia didesnio sunkvežimio arba daugiau kelionių. Didelis sunkvežimis (pvz., 20 tonų) negali važiuoti į kiekvieną kiemą Vokietijoje, ten griežti apribojimai. Jeigu reikės perkrauti į mažesnę mašiną (t.y. performavimas), tai kainos šuolis. Taip pat, jei daiktai yra sunkūs (seifai, pianinai), reikia keltuvo, o tai papildomos paslaugos, kurios nėra įskaičiuotos į bazinę kainą.

Ar verta taupyti ant dėžių ir pakavimo medžiagos?

Mano atsiliepimas – būtų kvaila taupyti ant dėžių, jeigu jose yra jūsų gyvenimas. Stiprios, trikampės dėžės (t.y. „book boxes“) kainoje nėra tiek brangios, kad vertėtų rizikuoti lūžtais kojomis ar buitinės technikos sugadinimu. Matavau, kaip sena dėžė sugriuvo po šimto kilogramų knygų ir viskas išbyrėjo ant asfalto. Nupirkite geras dėžes, juos užklijuokite juosteliu kelis kartus, tai pigiau nei pirkti naują televizorių.

Kokia papildoma kaina gali kilti vairuotojui?

Labai dažnai klientai pamiršta apie vairuotojo poilsį ir maistą. Jeigu vairuotojas laukia iškrovimo 5 valandas, o jūs dar nežinote, kur padėti spintelę, laukimas gali būti įkainojamas. Taip pat, jei krovinys nėra paruoštas laiku (pavyzdžiui, vairuotojas atvažiuoja, o jūs dar susirenkate dėžes), stovėjimo mokestis taip pat eina sąskaitą. Vokietijoje stovėjimo aikštelės brangios, todėl laikas – tai pinigai.

Ar į kainą įskaičiuojami ir keliai bei muitai?

Degalai ir keliai (vinjetės) įprastai būna įskaičiuoti į pasiūlymą, tačiau muitinės mokesčiai arba specialūs leidimai (pvz., transporto įmonės vokiečiškuose miestuose) – ne. Jeigu krovinys yra komercinis, mokėsite PVM ir galbūt importo mokesčius. Asmeniniai daiktai dažniausiai be mokesčio, bet tik tada, kai turite registraciją (Einwohnermeldeamt). Viską reikia aptarti iš anksto, kad pabaigoje nebūtų nepagarbių staigmenų.

Eiga, kelyje ir techninės problemos

Kaip pasirinkti tinkamą transportą – sunkvežimį ar mikroautobusą?

Tai priklauso nuo to, kiek daugiau ar mažiau daiktų turite. Jeigu telpa į 3-5 metrus ilgio mašiną, imkite mikroautobusą – jis lengviau įvažiuoja į miestus, pigiau kainuoja. Jeigu reikia vežti pilną butą ar namą, be sunkvežimio (t.y. 40 pėdų priekabos) nieko nebebus. Tik prisiminkite, dideli sunkvežimiai Vokietijoje turi griežtus apribojimus – naktį negali važiuoti, sekmadieniais negali, o šventėmis visai sustoja. Planuokite atvykimą darbo dieną.

Kiek laiko trunka važiavimas iki Miuncheno ar Berlyno?

Teoriškai iš Vilniaus iki Berlyno važiuojant normaliai maždaug 10-12 valandų su poilsiais (t.y. tachografo reikalavimai). Į Miuncheną dar valanda-dvi ilgiau. Tačiau realybėje užtrunka ilgiau dėl statybų Lenkijoje (ten tiesiog chaosas kelyje) ar avarijų Vokietijoje. Vieną kartą vairuotojas užstrigo ant A9 greitkelio 4 valandas dėl eismo įvykio. Nenuvertinkite to, kad reikia numatyti laiko rezervą, nereikėtų skubėti į iškrovimą vidurnaktį.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju kelyje?

Techniškai gali, jeigu yra vietos (t.y. sėdynių keleiviams), bet draudžiškai tai yra pilnų grėsmių zona. Jeigu įvyksi avarija ar sustigs policija, o tu neesi įrašytas į vairuotojo atostogų lapą ar darbo sutartį, gali būti bauda ir draudimo neismokėjimas. Dauguma įmonių, įskaitant ir mūsų, šio nedraudžia oficialiai, tačiau žiūriu iš šalies, kad žmonės daro tai. (Čia turiu omenyje, kad tai nelegalu, tačiau praktikoje kartais praleidžia). Geriau važiuoti savo automobiliu.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tuomet įsijungia pagalbos tarnyba, kurią turi kiekviena transporto įmonė. Jeigu mes, tada siunčiame techninę pagalbą arba keičiame mašiną, jei dalykas rimtas. Vieną kartą mums sprogo padanga prie Hanoverio, vairuotojui teko laukti 3 valandas. Klientas buvo labai nervinas, bet mes jį informavome iš karto. Svarbiausia – turėti dispečerio telefoną, kuris dirba 24/7, o ne tik 9-5 valandomis. Būkite pasiruošę, kad gali pavėluoti.

Ar galima pervežti augalus ir gyvūnus į Vokietiją?

Augalus galima, bet turi būti švarios šaknys (be žemės), kartais reikia fitosanitarinių pasų, jei tai daug. Gyvūnus – tik su šunų pasais (čipu, skiepais). Katinus ir šunis galima, bet nebevežti laukinių gyvūnų ar egzotinių vabzdžių, tai griežtai draudžiama. Buvo atvejis, kai klientas bandė įvežti papūgą be dokumentų – pasienyje atėmė ir kelioms dienoms laikė karantine. Negerai elgtis taip, geriau viską tvarkingai suformuoti.

Kaip su baldais, kurie neina per duris?

Tai klasikinis klausimas. Jeigu baldas yra didelis (pvz., sofa ar spinta), o durys mažos, turime dvi opcijas: arba išmontuoti baldą (nuplėšti rankenas, nuimti duris), arba (ką darome retai) įkelti pro langą su keltuvu. Vokietijos namuose dažnai yra siauri laiptai, tad išmontavimas yra standartinė praktika. Mūsų komanda turėtų turėti su savimi įrankius, todėl nepanikuokite, jeigu reikės atsukti kelis varžtus.

Ar saugu vežti brangią elektroniką?

Saugu tik tada, kai pakavimas yra „kiaušinis“ (t.y. putos, burbuliukai). Negalima tiesiog padėti televizoriaus ant sėdynės. Mes rekomenduojame imti originalią pakuotę, jei jos nėra – įpakuoti į medinę dėžę su putomis. Buvo atvejis, kad klientas nešė neįpakuotą monitorių, vairuotojas užkabinėjo vairą ir jūsų vaizdas baigėsi. Draudimas tokio neapmoka, jei pakavimas buvo netinkamas. Atsakingai žiūrėkite į tai.

Specifiniai niuansai (ir nepatogios tiesos)

Kodėl negalima vežti kai kurių daiktų (alkoholio, degalų)?

Muitinės taisyklės dėl alkoholio yra griežtos – asmeninis naudojimas leidžiamas tam tikru kiekiu, bet ne visam sandėliui. Degalus, aerozolius, pavojingas chemijas vežti draudžiama be specialios licencijos (ADR). Vieną kartą vairuotojui atėmė licenciją, nes rado 10 kanistrų su benzinu pakrovėje. Tai pavojinga ir nelegalu. Jeigu turite tokių dalykų, geriau juos sunaikinti čia, arba vežti savo automobiliu, o ne mūsų mašina.

Kas su maistu, kurį norime pasiimti su savimi?

Kietas maistas (duona, makaronai, konservai) dažniausiai ne problema, jei tai asmeniniam naudojimui. Bet mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių griežtai draudžiama vežti į ES, jei jie ne iš ES šalių (o Lietuva yra ES, tai į Vokietiją galima). Žiūrėkite, jeigu vežate mėsą iš Ukrainos ar Baltarusijos – tai draudžiama. Lietuviškas duona ir kefyrai į Vokietiją nueis be problemų, tik uždarykite gerai, kad neužkvepėtų vairuotojui.

Ar dažnai pasitaiko sugadintų daiktų istorijų?

Sąžiningai sakant, nedažnai, jei dirba profesionalai. Bet įvykiai įvyksta. Sulūžta koja nuo lentynos, įbrėžta sofa, gėlė nukrito. Geriausios įmonės turi draudimą, kuris tai padengia. Blogiausia, kai pasamdo „kaimynus su gazu“ – tuomet niekas neatsakingas. Mūsų statistika rodo, kad tik 1 iš 50 krovinių turi smulkių pažeidimų. Bet taisyklė tokia – dėžės su paženklintais „subtiliais“ daiktais turi būti pažymėtos.

Kaip elgtis su parkingais Vokietijoje, kur sunkvežimiai negali stovėti?

Čia yra didžiausia galva. Negalima tiesiog sustoti prie parduotuvės „Lidl“. Reikia žinoti, kur yra sunkiasvorių stovėjimai (Rastplatz). Jeigu vairuotojas važiuoja į miesto centrą ir ten nėra vietos, jis gali gauti didelę baudą (iki 100 eurų ir daugiau). Prieš išvykstant reikia susitarti su klientu, kur bus galima pastatyti mašiną. Kartais reikia įvežti dėžes mažomis partijomis iš tolimo parkingo. Tai laiko, pinigų ir nervų.

Ar labai griežti vokiečių pareigūnai (polcija)?

Jie yra labai tikslūs ir laikosi taisyklių. Jeigu vairuotojas viršijo greitį 1 km/h, bauda. Jeigu nebuvo užsidėjęs saugos diržo – bauda. Jie niekada nekalba „už galva“, viskas pagal protokolą. Mums, lietuviams, tai atrodo per daug griežta, bet jiems tai normalu. Geriausia, kad vairuotojas būtų „švarus“, tada ir problemų nėra. Jeigu rasi kažką įtarto, tikrai tikrins su kitažodžiu.

Kas dėl atliekų (pakuočių) išvežimo po iškrovimo?

Tai dažnai būna „kliūtis“ punktu. Klientai mano, kad vairuotojas pasiims ir visą šiukšlių maišą su savimi. Taip, mes pasiimsam tuščias dėžes, jeigu aptarta, bet jeigu jūs mums duodate maišą su senais drabužiais ir buitinėmis šiukšlėmis – tai ne mūsų darbas. Vokietijoje šiukšlių išvežimas brangu. Geriausia susitarti dėl dėžių grąžinimo (jei jos geros) arba jas suskaldyti patiems vietiniame konteineryje.

Ar būtina mokėti vokiškai, kad susitvarkyti su kraustymosi logistikos sprendimais į Vokietiją?

Ne būtina, jeigu turite gerą įmonę, kuri su viskuo padeda. Tačiau, jeigu atvykstate patys ir susiduriate su problema prie sienos, anglų kalba padeda, bet vokiškai visada geriau. Pareigūnai gali būti nemalonūs, jeigu kalbate tik rusiškai ar lietuviškai. Geriausia turėti vertėją arba partnerį, kuris kalba vokiškai, ypač jeigu reikia eiti į „Gewerbeamt“ ar „Bürgeramt“. Tai sutaupo daug laiko.

Galutiniai sprendimai ir praktiniai patarimai

Ką daryti, jei atvykome į Vokietiją, o raktai nuo namo pasiliknam?

Tai buvo viena keisčiausių situacijų – klientai atvyko vėlai, o makleris neateino. Vairuotojas negali laukti amžinai. Jeigu taip nutinka, reikia skubiai rasti nakvynę sau (hoteliai), o mašiną statyti artimiausiam saugiam parkinge. Jeigu krovinys yra jautrus, gali reikėti saugyklos paslaugos, tai kainuoja. Visada patikrinkite, kur yra raktai, prieš išvažiuodami iš Lietuvos. Nėra nieko blogiau už pavėluotus vairuotojus.

Ar galima užsisakyti tik viena kryptį (pvz., tik į Vokietiją)?

Žinoma, dauguma mūsų užsakymų yra būtent vienos krypties – iš Lietuvos į Vokietiją. Retai kas grįžta atgal su tuščia mašina, nebent tarpininkaujame kitą krovinį. Užsakant vieną kryptį, mokate tik už tai ką naudojate. Tačiau, jeigu norite sutaupyti galite ieškoti „backload“ (t.y. tuščios mašinos kelio atgal), bet tai rizikinga dėl laiko. Geriau užsisakyti tikslų laiką.

Kada geriausia metas kraustytis?

Vasarą birželio-rugpjūčio mėnesiais yra „pikas“ – brangiau ir sunkiau užsakyti mašiną. Žiema (lapkritis-sausis) pigiau, bet yra rizika dėl oro (sniegas, šaltis). Pavasaris ir ruduo yra optimalūs – oras geras, kainos normalios. Taip pat, stenkitės neiti šventėmis – Velykos, Kalėdos, Naujieji metai, tuomet viskas stovi ir brangiau. Suplanuokite kelionę darbo dienomis, tada išvengsite streso.

Galutinai noriu pasakyti, kad kraustymosi logistikos sprendimai į Vokietiją nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės. Pasirinkite patikimus žmones, skaitykite sutartį (nors tai nuobodu) ir būkite sąžiningi dėl savo daiktų. Gerai suplanuotas kraustymas yra pusė sėkmės, o likęs pusė – tai šiek tiek laimės kelyje ir vokiško tolerancijos.