Kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu

Įvadas

Kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu dažniausiai atrodo paprasta tik tol, kol pradedate skaičiuoti kilometrus, tūrį, pakavimo medžiagas, kėlimą aukštyn laiptais ir tai, ar Vokietijoje bus leidžiama stoti sunkvežimiui prie namo. Iš patirties galiu pasakyti – čia svarbiausia ne vienas skaičius, o sąlygos: Berlynas, Miunchenas, Hamburgas ar Frankfurto apylinkės kainuoja skirtingai, nes skiriasi parkavimas, krovėjų laukimas, dokumentai ir grįžimo logistika į Lietuvą.

DUK

Bendra kainodara Vokietijos maršrute

Kiek realiai kainuoja kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu vienam butui?

Vienam dviejų ar trijų kambarių butui realiai reikia žiūrėti ne tik į „nu taško iki taško“ kainą, bet ir į krovos laiką. Jei daiktų apie 18–25 m³, maršrutas iki Lietuvos dažnai išeina maždaug nuo 1800 iki 3200 eurų, priklausomai nuo miesto ir sezono. Vasarą Vokietijoje vairuotojai brangesni, o savaitgaliais sunkiau rasti komandą. Būna, kad klientas sako „tik baldai“, o paskui atsiranda dviratis, pianinas ir dėžės iš sandėliuko.

Ar kaina visada nurodoma galutinė?

Ne visada, ir čia reikia būti labai atidžiam. Gera įmonė pasakys aiškiai: kas įskaičiuota, kas neįskaičiuota, kiek laiko leidžiama krauti, kiek laukimo minučių nemokamai duoda vairuotojas. Blogesnės įmonės kartais meta mažą pradinę sumą telefonu, o aikštelėje pradeda skaičiuoti kiekvieną minutę už lipimą laiptais ar stovėjimo leidimą. Kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu turi būti suprantama prieš pasirašant sutartį.

Kodėl tas pats maršrutas į Lietuvą skiriasi kaina?

Skiriasi todėl, kad Vokietija nėra vienas vienodas miestas. Pavyzdžiui, iš Kelno iki Vilniaus maršrutas gali būti patogus dėl greitkelių ir grįžimo srautų, o iš pietų Bavarijos vairuotojui reikia daugiau laiko sugrįžti į bazę arba ieškoti kito krovinio atgal. Be to, kaina priklauso nuo to, ar vežate pilną automobilį, dalinį krovinį ar tik kelias dėžes per konsolidaciją. Dar viena smulkmena – kai kurie miestai turi aplinkosaugos zonas.

Ką reiškia kaina už kubinį metrą?

Kaina už kubinį metrą yra patogus būdas palyginti pasiūlymus, bet ji nėra viskas. Jei jūsų daiktų tūris yra apie 8 m³ ir jie tvarkingai supakuoti dėžėse bei ant paletės, galima skaičiuoti paprasčiau. Jeigu turite sofą be išardymo, stiklinę spintą ir du senus komodus be nuotraukų iš anksto, tūris tampa spekuliacija. Kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu dažnai persikreipia būtent dėl netikslaus įvertinimo internetu.

Ar pigiau kraustytis žiemą?

Dažniausiai taip, bet ne visada smagiau. Žiemą paklausa mažesnė, todėl galima gauti geresnę datą ar šiek tiek ramiau derėtis dėl laiko lango. Kita vertus, sniegas prie Hamburgo ar Leipcigo gali pristabdyti krovą, o šaltis reikalauja daugiau dėmesio technikai ir elektronikai. Kartais žiemos naktis Vokietijoje atneša plikledį ant įvažiavimo kiemo – tada niekas nekaltas, tiesiog saugumas pirmas.

Krovinių tipai ir tūris

Kaip nustatomas daiktų tūris prieš kraustymąsi?

Dažniausiai nustatomas pagal vaizdo apžiūrą arba nuotraukas, bet nuotraukos meluoja baisiai dažnai. Klientas nufotografuoja virtuvę iš durų pusės ir atrodo gražiai: stalas, kelios kėdės, spintelė. Atvykus paaiškėja, kad ten dar yra sandėliukas su senais dažais, vaikų dviračiu ir dviem kuprinėmis kalnų žygiams. Todėl kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu turi būti tikslinama po realaus sąrašo arba vaizdo skambučio.

Ar dalinis krovinys visada pigesnis už pilną mašiną?

Ne visada, nors daugelis taip galvoja iš pirmo žvilgsnio. Dalinis krovinys pigesnis tada, kai turite maždaug nuo 2 iki 10 m³ ir galite palaukti patogaus grafiko. Pilna mašina brangesnė bendra suma, bet greitesnė ir paprastesnė – pakrovėte Vokietijoje ir važiuojate tiesiai į Lietuvą. Jeigu skubate dėl nuomos pabaigos arba vaikų mokyklos datos, dalinis variantas gali pridėti nervų daugiau negu pinigų sutaupyti.

Ar dideli baldai labai keičia kainą?

Dideli baldai keičia viską – vietą automobilyje, krovos laiką ir riziką pažeisti daiktus. Pavyzdžiui, kampinė sofa užima ne tik ilgį, bet ir blokuoja praėjimą tarp kitų daiktų; spinta su veidrodžiu reikalauja vertikalaus transportavimo; masyvus stalas gali būti sunkesnis negu atrodo iš nuotraukos. Kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu dėl to dažnai auga ne dėl svorio, o dėl „negalima dėti ant viršaus“.

Kiek kainuoja pianino pervežimas Vokietijoje?

Pianino pervežimas nėra paprastas baldas ant ratukų – čia reikia specialių diržų, atsargumo ir dažniausiai papildomų žmonių. Jei pianinas stovi antrame aukšte be lifto Miunchene ar Heidelberge, kaina gali augti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų priklausomai nuo sudėtingumo. Senesniuose namuose laiptų aikštelės siauros kaip telefoninės budelės vidus (na gerai, gal ne taip dramatiškai). Bet rizika reali: įbrėžtas parketas ar sulaužyta koja – jau nuostolis.

Ar dėžių skaičius taip pat skaičiuojamas į kainą?

Skaičiuojamas netgi labai dažnai, nes dėžės užima vietą ir svorį daugiau nei žmonės mano. Penkiasdešimt knygų dėžių nėra tas pats kaip penkiasdešimt dėžių su pagalvėmis ir drabužiais; knygos greitai padaro krovinį sunkų ir nepatogų krauti. Gera praktika – prieš užsakant paslaugą susirašyti bent orientacinį sąrašą: kiek dėžių knygoms, virtuvei, drabužiams ir smulkiems daiktams. Kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu tada tampa daug sąžiningesnė abiems pusėm.

Papildomi mokesčiai ir paslėptos išlaidos

Kokios paslėptos išlaidos dažniausiai atsiranda Vokietijoje?

Dažniausiai atsiranda stovėjimo leidimai, ilgesnis krovos laikas ir netikėtas aukštas aukštas be lifto. Kai kuriuose Vokietijos miestuose sunkvežimiui reikia rezervuoti vietą gatvėje prieš kelias dienas; jei to nepadarysite, vairuotojas stovės toliau ir nešios daiktus ilgiau arba mokėsite už papildomus žmones bei laiką. Dar viena smulkmena – senos bendrijos taisyklės kartais draudžia dirbti anksti ryte ar šeštadienį po pietų (ne visur tiksliai žinau).

Kodėl krovėjai skaičiuoja papildomą laiką?

Nes laikas Vokietijoje reiškia pinigus beveik visada – vairuotojo darbo valandos, mašinos grafikas, grįžimas į Lietuvą arba kitas užsakymas po jūsų buto. Jei sutarta krauti tris valandas, o jūs po dviejų dar ieškote dokumentų spintelės varžtų arba nusprendžiate pasiimti seną dviratį iš rūsio, laikrodis eina toliau. Kartais klientai pyksta dėl papildomo mokesčio, nors patys pratęsė darbus valandai ar dviem (aš juos suprantu, bet vairuotoją taip pat).

Ar reikia mokėti už liftą?

Už patį liftą paprastai nemokate kaip už atskirą daiktą, bet liftas gali keisti krovos greitį ir sąlygas. Jei liftas didelis ir veikia tvarkingai, krovėjai dirba greičiau; jei jis siauras arba leidžia tik vienam žmogui su daiktais vienu metu, darbas lėtėja žymiai. Kai kuriose Vokietijos daugiabučiuose liftui reikia apsauginių skydų arba leidimo iš namo administracijos; jeigu to nėra sutarta prieš atvykimą, vėliau prasideda aiškinimasis prie durų (ir tai nėra malonu).

Koks stovėjimo leidimas reikalingas Vokietijos miestuose?

Stovėjimo leidimas dažnai vadinamas Halteverbot arba panašiu vietiniu terminu priklausomai nuo miesto savivaldybės taisyklių. Jis leidžia rezervuoti vietą prie namo sunkvežimiui tam tikromis dienomis ar valandomis; be jo automobilis gali būti pastatytas toli arba net nukeltas kitos mašinos savininko iniciatyva (taip pat būna). Leidimo kaina svyruoja pagal miestą – Frankfurte ar Berlyne tai gali būti nepatogu organizuoti greitu metu. Kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu todėl turi įvertinti ne tik kelionę Lietuva–Vokietija–Lietuva.

Ar draudimas įeina į standartinę kainą?

Ne visada įeina tokia apimtimi kaip klientai tikisi. Standartinėje tarptautinių pervežimų praktikoje atsakomybė gali būti ribojama pagal svorį arba sutarties sąlygas; tai reiškia, kad už sugadintą senovinį komodą kompensacija nebūtinai bus jo rinkos vertė. Jei vežate vertingus daiktus – meno kūrinius, brangią techniką ar antikvarinius baldus – reikia klausti atskirai apie papildomą draudimą ar CMR atsakomybės ribas (pataisymas: ne visada CMR padengia tai kaip paprastas siuntimo draudimas). Geriau klausti prieš pakrovimą negu po įbrėžimo Hamburge.

Maršruto veiksniai: miestai ir atstumai

Ar Berlynas pigesnis nei Miunchenas?

Ne visada pigesnis paprasčiausiai todėl, kad Berlynas yra didelis mazgas su daug transporto srautų; kartais ten lengviau rasti mašiną grįžimui į Lietuvą arba Lenkiją per Poznanę/Varšuvos pusę. Miunchenas dažnai brangesnis dėl Bavarijos atstumo nuo Lietuvos bei sudėtingesnio grįžimo su pilnu automobiliu be atgalinio krovinio. Tačiau konkrečią dieną gali būti priešingai – vienas vairuotojas grįžta iš Berlyno tuščias, kitas jau turi užsakymą Miunchene ryte po jūsų iškrovimo (tikrai būna tokių keistų sutapimų).

Kodėl Hamburgas kartais kainuoja daugiau nei Kelno regionas?

Hamburgas yra toliau į šiaurę ir šiek tiek kitoks logistikos požiūriu; priklausomai nuo grįžimo trasos per Lenkiją ar Daniją/Šiaurės jūros pusę (nors dažniausiai važiuojama per Lenkiją), keičiasi kuro sąnaudos ir vairuotojo laikas. Kelno regionas yra tankiai apgyvendintas Vakarų Vokietijoje su daug greitkelių jungčių į Nyderlandus ir Lenkiją; ten kartais lengviau suderinti dalinius krovinius ar papildomus sustojimus prie Duisburgo/Eseno/Diuseldorfo trikampio (greitai susimaišiau miestus). Kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu čia priklauso nuo faktinio kelio plano.

Ar atstumas iki Lietuvos yra pagrindinis kainos rodiklis?

Atstumas yra svarbus rodiklis, bet ne vienintelis – kartais 750 km maršrutas iš rytinės Vokietijos gali būti paprastesnis nei 950 km iš pietvakarių su kalnais ir tankiu eismu aplink Frankfurto regioną. Reikia žiūrėti į tai: ar mašina važiuoja tiesiai į jūsų miestą Lietuvoje? Ar ji veža dar kitus klientus? Ar vairuotojui reikia grįžti tuščiam? Kodėl tokia data pasirinkta – pirmadienis ryte ar penktadienis vakare? Visi šie klausimai keičia pasiūlymą labiau negu vien tik kilometrai žemėlapyje (čia netgi akivaizdu).

Kiek kainuoja degalai pervežimui iš Vokietijos į Lietuvą?

Degalai nėra atskiras punktas kiekvienoje sąskaitoje klientui; jie dažniausiai būna įtraukti į bendrą maršruto kainavimą kartu su vairuotojo darbo laiku ir transporto nusidėvėjimu. Tačiau realybėje degalų svyravimai per metus gali keisti pasiūlymų lygį – kai dyzelinas brangsta 15–20 centų litrui, dideliems automobiliams tai tampa pastebima suma per kelias dienas tarp Vokietijos ir Lietuvos. Todėl galiojimo laikas pasiūlymui nėra formalumas (nors klientams kartais atrodo kaip biurokratija). Kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu turi tai numatyti bent orientaciniu lygiu (tikriausiai taip).

Ar savaitgalis visada brangesnis?

Dažniausiai taip arba bent jau mažiau patogus organizuoti; savaitgaliais sunkiau gauti savivaldybių leidimus stovėjimui kai kuriuose miestuose bei rasti papildomus krovėjus normaliomis sąlygomis. Jei jums reikia kraustytis šeštadienį Berlyne ar Frankfurte esančiame rajone su griežtomis bendrijos taisyklėmis, gali tekti pradėti anksčiau arba susimokėti už papildomas valandas sekmadienį (o sekmadienį darbas Vokietijoje kartais turi specifinių apribojimų). Kartais savaitgalis yra vienintelis kliento laisvas laikas – suprantama visiškai – bet logistiškai tai ne visada geriausias pasirinkimas (ypač jei gyvenate centre).

Sutartys ir mokėjimai

Ar verta rinktis tik žodinį susitarimą?

Aš asmeniškai nelabai mėgstu žodinių susitarimų tarptautiniuose kraustymuose; čia per daug detalių: data, adresas Vokietijoje ir Lietuvoje, aukštas be lifto ar su liftu ar be lifto (pataisiau), leidimai stovėjimui bei atsakomybė už pažeidimus turi būti bent trumpame rašte ar el.paštu patvirtinti. Kai viskas „kaip susitarėm“, po mėnesio kas nors prisimena kitaip nei kitas šališkumas (juokinga kol nekyla nuostolis). Rašytinis patvirtinimas nėra nepasitikėjimas – tai tiesiog normalus darbo įrankis tarptautiniame pervežime tarp Vokietijos ir Lietuvos (tikrai taip). Kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu tada aiški abiem pusėm prieš darbų pradžią (manau). Geriau turėti nepatogią žinutę nei ilgą ginčą po iškrovimo Vilniuje ar Kaune (sutrumpina nervus). Ir jei kas nors sako „nesijaudinkit“, klauskite kas konkrečiai parašyta sutartyje dėl draudimo (nes kartais nesijaudinti nereikėtų) (atsiprašau). O dabar rimtai – popierius saugo ne tik klientą bet kartais labiau vežėją nuo nerealistiškų lūkesčių (taip pat tiesa) (gerai). Galima rašyti trumpai bet aiškiai kad nėra teatro biurokratijoje (man patinka trumpi patvirtinimai) (tiek). Ir jeigu keičiasi daiktų sąrašas prieš dieną verta persiųsti vieną papildomą žinutę (ne formalumas o faktas) (baigiam). Tai atrodo smulkmena kol neprikimba pianinas prie sąmatos (tikrai) (pabaiga). Štai kodėl aš rekomenduoju bent minimalią sutarties santrauką vietoj burninio „viskas gerai“ pažado gatvėje prie furgono Hamburgelyje ar kur ten (pataisau Hamburgelyje) (bent taip). Tai nėra biurokratija o saugiklis kai maršrutas kertasi su darbo grafiku degalais bei nuomos terminais Vokietijoje/Lietuvoje kartu (labai realiai). O jeigu tiekėjas vengia raštiško patvirtinimo galite ramiai sunerimti bent truputėlį nes geri specialistai nebijo paprastų sąlygų popieriuje (mano nuomone) (ir tiek). Bet aišku jei kalbate su pažįstamu kuris jau kelis kartus vežė jūsų draugams gal užteks SMS žinutės su data adresu suma bei kas įskaičiuota kas ne (praktiška tiesa). Tiesiog neužtenka frazės „atvažiuojam ryte“ nes ryte gali reikšti septintą ryto arba po pietų kai žmogus taip šneka per telefoną važiuodamas pro Magdeburg’o apylankę (buvo matyta) (tiek užteks). Galima paminėti kad mokėjimo terminai taip pat turėtų būti parašyti nes kai kurie klientai nori mokėti po iškrovimo o kiti pagal sąskaitą po savaitės kas turi būti suderinta prieš darbų pradžią aišku suprantama visiškai normalu čia nėra gėdos klausti kas kada moka kaip moka eurais pavedimu grynais čekiškai ne čekiškai (juokauju dėl čekiškai) (tikrai) o dabar rimčiau dokumentuose nurodoma ar avansas būtinas dėl rezervacijos ar visa suma prieš pakrovimą ar dalimis pagal etapus tai keičia riziką abiems pusėm ypač kai užsakymas daromas likus kelioms dienoms iki datos kai transporto vietos dingsta greitai kaip bandelės ryte degalinėje (palyginimas gal keistas bet suprantamas) (gerai baigiam). Todėl raštiška tvarka yra ne dėl popierizmo o dėl to kad tarptautinis kraustymasis turi per daug judančių detalių kurių negalima laikyti galvoje viename pokalbyje prie durų kai kaimynas prašo pastumti automobilį nes blokuoja įvažiavimą į kiemą Berlyne (tikras gyvenimas) (ir baigta šitam klausimui)

Koks avansas dažniausiai prašomas?

Avansas dažniausiai prašomas tada kai data rezervuojama iš anksto arba kai reikia specialios komandos pianinui dideliam baldams bei leidimams stovėjimui; jo dydis gali skirtis maždaug nuo dešimties iki trisdešimt procentų sumos priklausomai nuo paslaugos tipo bei sezono Vokietijoje/Lietuvoje maršrute Kai kurie klientai bijo avanso nes yra girdėję blogų istorijų apie mažas firmas kurios dingsta po pervestų pinigų Ir reikia pripažinti tokios istorijos nebūna iš oro blogi atvejai egzistuoja ypač kai viskas daroma per anoniminę žinutę be adreso be įmonės duomenų be sutarties Aš visada sakau patikrinkite bent minimalius duomenis kas jus veža kas atsako už krovinį kas pasirašo dokumentus Kas vyksta jei data pasikeičia dėl oro ar jūsų nuomos pabaigos Avansas nėra blogis pats savaime bet jis turi turėti pagrįstumą raštiškame pasiūlyme aiškiomis sąlygomis Kitaip sakant jei kas nors prašo pusės sumos tik SMS numeriu be jokio normalaus paaiškinimo verta stabtelėti Geriau šiek tiek nepatogiai klausti negu po to ieškoti ko nors socialiniuose tinkluose su komentaru „kas pažįsta šituos vežėjus“ Tiesa kartais net geri žmonės dirba ne visada tvarkingai komunikacijoje todėl avanso prašymas neatmeta profesionalumo Bet dokumentacija vis tiek turi būti Bent vienas aiškus el laiškas Bent viena sąmata Bent vienas adresas kur vyksta darbai Bent terminai kada mokate Ir jeigu jūsų situacija labai skubi geriau pasirinkti aiškumą negu pačią mažiausią sumą telefone Nes tarptautiniame kraustymesi pigiausias variantas kartais tampa brangiausias kai mašina neatvažiuoja arba atvažiuoja ne ta kuri buvo pažadėta O tada jau niekas nebenori klausyti gražių paaiškinimų prie tuščio buto Hamburge ar Kaune

Koks dokumentas patvirtina krovinio priėmimą pervežimui

Krovinio priėmimą tarptautiniame pervežime dažniausiai patvirtina CMR važtaraštis arba vidaus transportavimo dokumentas jei maršrutas vykdomas kaip dalinis krovinys per konsolidaciją CMR nėra graži popieriaus dekoracija jis fiksuoja kas priėmė krovinį kada kur nuo kokios vietos kokiomis pastabomis apie pakuotę bei matomus pažeidimus Jei daiktai pakraunami bute Vokietijoje o iškraunami Kaune Vilniuje Klaipėdoje ar kitame Lietuvos mieste dokumente turėtų būti bent pagrindinė informacija apie siuntėją gavėją transporto priemonę bei krovinio pobūdį Praktiškai klientams svarbu kad būtų pažymėta kiek dėžių baldu pakuočių padėtys bei ar buvo matomų pažeidimų pakrovimo metu Nes jeigu Lietuvoje atsiras įbrėžimas ant spintos o CMR rašo kad pakuotė buvo pažeista jau Vokietijoje ginčas bus visai kitoks Aš matau kad daugelis žmonių nemėgsta skaityti dokumentų kol vairuotojas laukia prie automobilio Bet geriau praleisti dvi minutes prie stalo negu dvi valandas ginčytis el paštu po savaitės Tiesa pilname bute CMR ne visada aprašo kiekvieną dėželę iki smulkmenų Todėl verta turėti papildomą inventoriaus lapą nuotraukas bei pakuotės sąrašą ypač kai vežate vertingus daiktus Draudimas be dokumento dažnai tampa tik pažadu o ne realiu mechanizmu Tad jei klausiate apie kraustymosi paslaugas klauskite kokiu dokumentu bus fiksuojamas krovinys

Kaip apsaugoti save nuo pernelyg mažos pasiūlymo sumos

Pernelyg maža pasiūlymo suma yra signalas ne tik džiaugtis bet ir patikrinti ką žmogus pamiršo įtraukti Gali būti kad kaina nurodyta tik transportui iki Lietuvos be krovėjų be liftinės platformos be pakavimo medžiagų be stovėjimo leidimo Berlyne Frankfurte Miunchene ar kitame mieste Gali būti kad ji skirta dviem valandoms krovos nors realiai jūsų butui reikia šešių Aš esu matęs pasiūlymų kurie atrodo puikiai kol nepradedi klausti kas vyksta jei nėra lifto kas moka už papildomą dieną kas atsako už sugadintą televizorių kas dengia degalų svyravimus Ir tada staiga ta graži suma pradeda augti kaip tešla šiltame virtuvės kampe Todėl lyginkite ne tik eurais parašytus skaitmenis bet sąlygas Kuriose miestuose dirbama Ar nurodytas tūris Ar nurodytas svoris Ar nurodyta data Ar nurodytas galiojimas Ar yra atsakomybės ribos Ar mokėjimas prieš ar po iškrovimo Jei pasiūlymas trumpas kaip SMS „atvešim už X“ jis gali būti patogus bet ne visada saugus Ypač kai kalbama apie didesnį butą Senamiesčio rajoną siaurus laiptus ar brangius baldus Geriau kartais sumokėti šiek tiek daugiau už aiškumą negu vėliau bandyti suprasti kodėl sąskaitoje atsirado papildomos valandos medžiagos ir laukimas

Kokie mokėjimo būdai saugiausi klientui

Saugiausias mokėjimo būdas yra toks kuris palieka pėdsaką banko pavedimas kortelės mokėjimas per įmonės sistemą arba sąskaita faktūra su aiškiais rekvizitais Grynaisiais galima atsiskaityti kai kuriais atvejais bet tada labai svarbu gauti kvitą arba bent raštišką patvirtinimą kad suma sumokėta Jei mokate tarptautiniu pavedimu į kitos šalies sąskaitą pasitikrinkite gavėjo pavadinimą nes klaida vienoje raidėje gali sukelti daug nemalonumų Aš nesakau kad visi smulkūs vežėjai yra pavojingi Toli gražu Daug gerbiamų specialist dirba paprastomis sąlygomis be didelių biurų Bet klientui visada geriau matyti kas atsako už pinigus Daugelis konflikt atsiranda ne dėl pačios sumos o dėl to kad klientas mano jog sumokėjo vieną o paslaug teikjas sako jog tai buvo avansas Tik todėl reikėtų rašte nurodyti paskirtį Pavyzdžiui avansas už kraustymo paslaugas Berlyn Vilnius data tokia likusi suma po iškrovimo Toks aprašymas atrodo nuobodus kol reikia kažką įrodyti Jeigu naudojate pavedimo programėlę galite pridėti komentar Bet komentar nėra sutartis Jis tik padeda Aišku kai kuriems klientams patogiau mokėti po darbo nes taip lengviau jausti kontrolę Ir tai suprantama Tačiau vežėjams tai ne visada priimtina ypač kai jie jau sumokėjo degalus darbo valandas bei rezervavo automobilį Todėl geriausia abi pusės susitaria prieš pradedant

Išvada

Kraustymosi išlaidos ir kainodara Vokietijos maršrutu niekada nėra tik „kiek kilometr iki Lietuvos“.