Kraustymosi iš Vokietijos procesas: kaip išgyventi ir nenusižemti pinigais bei nervais

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, turiu pasakyti, kraustymosi iš Vokietijos procesas niekada nesukasi taip lygiai, kaip tai piešia brošiūrose. Vokietija – tai tvarka ir disciplina, bet tarp to ir mūsiškių „kaip nors bus“ dažnai įvyksta trinties. Aš matęs viską: nuo tų, kurie viską supakavo į maišus prieš pat išvykimą, iki tokių, kurie bandydami sutaupyti, susirado „firmą“ be sutarties. Čia ne tik apie tai, kaip užsidėti daiktus į sunkvežimį, tai apie logistiką, psichologiją ir vokišką biurokratiją, kuri gali sukelti galvos skausmą net patramsiusiam žmogui. Jei ruošiatės šiam žingsniui, geriau žinoti realią vaizdą, nei skaityti idealius tekstus iš reklamos brošiūrų.

Dokumentai ir Vokietijos biurokratinis purvas

Kokie dokumentai yra būtini, kad viskas vyktų sklandžiai?

Tiesiog pasas ar asmens kodas nebeužteks, jei norite, kad jums nesumokėtų didelių mokesčių už turtą. Svarbiausia čia yra tarpininkavimo dokumentas arba sutartis su pervežėju, kurioje turi būti aiškiai įrašyta, kad tai yra asmeninio turto pervežimas, o ne prekybinis krovinys. Be to, jei turite transporto priemonę, būtinai reikės jos techninio pasiro, draudimo poliso (dar galiojančio Vokietijoje) ir to, ką vokiečiai vadinja „Abmeldung“ – išsiregistravimo iš gyvenamosios vietos lapo. Be šito dalyko gali būti nemažų problemų su muitine, jei kils klausimų, kodėl išvežiate taip daug daiktų.

Ar tikrai reikia deklaruoti visus daiktus muitinėje?

Techniškai taip, ypač jei vežate brangius elektronikos prietaisus ar brangius meno kūrinius, bet praktiškai, jei tai tikras asmeninio turto pervežimas, dažniausiai užtenka pateikti inventorinį sąrašą. Muitininkai dažniausiai tikrina, ar nėra prekybinio kiekio, pavyzdžiui, 50 vienodų telefonų, tai jau bus verslas, o ne kraustymasis. Geriausia turėti sąrašą vokiškai arba angliškai, kad vokiečių pareigūnai nesipiktintų, jog turi versti versti. Tiesa, yra buvę atvejų, kai jie prašydavo parodyti pirkimo kvitus, jei atrodavo, kad daiktas labai naujas ir brangus, tad tokius dalykus geriau tur�ti pasiruošus.

Kaip susitvarkyti su „Abmeldung“ procedūra?

Tai būtina, kitaip gausite baudas už neapsimokėtus radijo mokesčius ar kitus viešuosius mokesčius. Einate į savo miesto „Bürgeramt“, pateikiate prašymą ir gaunate lapelį. Tas lapelis gali būti reikalingas ir vairuotojui, jei kils klausimų kelyje. Procesas paprastas, bet eilės ten gali būti baisios, tad užsirašykite iš anksto. Nepamirškite patikrinti, ar neesate skolingi už šiukšlių ivežimą (Müllabfuhr), nes vokiečiai labai tai seka ir gali pridėti sąskaitą prie galutinio pasirašymo.

Ar reikia vertinimo aktą (Wertgutachten) baldams?

Daug kas klausia, ar verta gaišti pinigus. Jei baldai yra seni, paprasti, iš IKEA, tai tikrai nereikia. Bet jei turite antikvarinių baldų, brangių paveikslų ar unikalių kolekcijų, vertinimas gali praversti, jei, Dievo forbiden, įvyks įvykis kelyje. Be to, Lietuvoje gali kilti klausimų apie kilmę, kai atvežate permainų. Aš asmeniškai nemačiau, kad kas nors dažnai daro šį aktą paprastam kraustymuisi, bet jei jums tie daiktai brangiau nei 10 tūkstančių eurų, pagalvokite apie tai.

Ar galima vežti savo automobilį be vairuotojo?

Taip, tai dažnas dalykas. Automobilis užkraunamas į sunkvežimį su kitais daiktais arba vežamas su autovežiu. Svarbiausia, kad jis būtų apdraustas (nebent jūs jį draudžiate atskirai) ir kad raktai būtų lengvai pasiekiami vairuotojui. Jei automobilis yra ant „Halterbriefen“ (vokiška registracija), jums reikės jo ir atgal. Neužmirškite nusipirkti tarptautinės draudimo žalos („Grüne Versicherungkarte“) kortelės, jei planuojate važiuoti pats, nors paprastai, jei jis eina su sunkvežimiu, draudimas turi dengti pervežimą.

Logistika: kai keliai ir sunkvežimiai nesutaria

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Standartiškai, jei važiuojate iš Miuncheno ar Frankfurto, tai apie 18–24 valandas važiavimo, priklausomai nuo poilsio laikų. Bet kraustymosi iš Vokietijos procesas apima ne tik važiavimą. Prieš tai reikia pakrauti, o tai gali trukti nuo 4 iki 10 valandų, priklausomai nuo to, kiek aukštame name gyvenate ar ar yra liftas. Vokiečiai dažnai gyvena namuose be lifto (Altbau), o penktame aukšte nešti sofas tai yra... na, patirtis. Taip pat, jei reikia sukti į kelis adresus (paimti dar iš draugų, iš sandėlio), tai diena gali prailgėti.

Kas daryti, jei sunkvežimis negali užvažiuoti prie namo dėl „Užtvankos“ (Verkehrsberuhigter Bereich)?

Tai klasikinis problemų šaltinis. Vokiškuose miestuose daug vietų, kur įvažiavimas sunkvežimiui draudžiamas arba yra fizinės užtvaros. Vairuotojas turi žinoti tai iš anksto, kitaip jis tiesiog neįvažiuos arba gaus baudą, kurią teks mokėti klientui. Tokiu atveju reikia planuoti „pakrautį gatvėje“ (jei leidžiama) arba nuomoti mažesnę transporto priemonę sukeliantą (kitaip vadinamą „pakuolė“), kuri perveš daiktus nuo didelio sunkvežimio iki namų. Tai papildomai kainuoja, bet privalu.

Ar saugu palikti daiktus sunkvežimyje per naktį?

Jei vairuotojas sustoja poilsio aikštelėje, dažniausiai tai saugu, nes sunkvežimiai yra užrakinami, o vagystės iš jų retos (nors įvyksta). Bet problema ta, kad vairuotojas gali tiesiog nenorioti važiuoti toliau be poilsio, ir jūsų daiktai pristabdomi viduryje kelionės. Jei jums skubia, reikia tartis dėl dviejų vairuotojų komandos, kad jie važiuotų be sustojimų. Tačiau tokios paslaugos kaina žymiai aukštesnė. Kartais vairuotojai sustoja pas mane prie Vilniaus, paima kavos, o ten viskas ramu, bet Vakarų Europoje aikštelės kartais būna... įdomios vietose.

Kaip susitvarkoma su daiktais, kurie netilpėjo?

Tai įvyksta dažnai. Klientas sako: „Aš turiu tik 20 kubinių“, o atvažiuoja, paskaičiuoja, o jų yra 32. Tada prasideda diskusijos. Paprastai vairuotojas turi papildomą vietą, jei tai ne pilnas konteineris, bet jei tai jau pilna mašyna, tenka arba palikti daiktus Vokietijoje (pvz., draugų garaže), arba siųsti papildomą mašiną. Antrasis variantas kainuoja dvigubai. Geriausia niekada nesimeluoti apie tūrį, geriau padaryti atsargų.

Ar galima sekti savo krovinio buvimo vietą realiu laiku?

Didelės firmos turi GPS stebėjimą, bet mažesnių pervežėjų vairuotojai tiesiog nutildo telefoną, kai važiuoja poilsio metu arba, tiesiog gint, neturi ryšio. Aš visada sakau – nepykite, jei vairuotojas neatsiliepia po 20 valandų, jis turi miegoti. Tačiau jei jis neatsiliepia ryte, tuomet galima pradėti nerimauti. Profesionalios kompanijos duoda dispatcherio numerį, su kuriuo galite susisiekti bet kuriuo metu.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta pavargęs arba netinkamas?

Yra buvę atvejų, kai atvažiuoja vairuotojas, kuris, sakyčiau, ne iš to krumo. Jis gali būti agresyvus arba nebežinoti, ką daryti su kilnojamoju turto liftu. Tokiu atveju nedelsdami skambinkite savo vadovui. Mes stengiamės siųsti patikimus vairuotojus, bet rinka yra rinka, kartais tenka imti kasą. Jei jaučiatės nesaugūs, neleiskite pradėti darbo, geriau laukti kito, nes sugadintas brangus baldas kainuos daugiau nei viena diena laukimo.

Kainos ir pinigai: kur galima sutaupyti, o kur ne

Nuo ko tiksliai priklauso galutinė kaina?

Pagrindinis dalykas – tai kubiniai metrai (m3). Toliai – aukštas be lifto, atstumas nuo sunkvežimio iki durų, darbo diena ar savaitgalis (Vokietijoje darbas savaitgaliais kainuoja brangiau). Taip pat įeina pakavimo medžiagos (dėžės, folija, lipdukai). Jei norite sutaupyti, pakuokites patys, bet tada atsiminkite – jei dėžė viduje sušoks per važiavimą, pervežėjas nebus atsakingas. Kraustymosi iš Vokietijos kaina taip pat priklauso nuo degalų kainos, šiuo metu ji svyruoja, tad užtikrintos kainos galioja tik tam tikrą laiką.

Ar verta rasti pervežėją per „blablacar“ arba skelbimus?

Nesu. Tikrai nesu. Žinau, kad kainos ten gali būti pusantro karto mažesnės, bet rizika didelė. Tas vyras su vagonėliu gali atvažiuoti, paimti pinigus iš karto, o paskui užstrigti Lenkijoje su sugedusiu sunkvežimiu. Jūs neturėsite jokios sutarties, jokio draudimo. Jei jūsų pianinas nukris per kelio duobę, niekas jums nieko neatlygins. Užsisakykite normalią firminę transportą, bent jau turinčią CMR draudimą.

Kaip vyksta apmokėjimas – grynaisiais ar pavedimu?

Profesionalios firmos neima grynųjų (arba ima tik nedidelį avansą), viskas vyksta pavedimu. Jei reikalauja sumokėti visą grynaisiais prieš pakrovimą, tai didelis raudonos vėliavėlės signalas. Vokiškose firmose viskas aišku – sąskaita faktūra, terminas, pavedimas. Kartais imama nedidelė užstato suma (10–20 proc.), kad užtikrintų, kad klientas neatsisakys paskutinę minutę, kai vairuotojas jau važiuoja.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Kartais taip. Pavyzdžiui, už „Verladehilfe“ (pakrovimo pagalbą) Vokietijoje, jei tai nebuvo įtraukta į sąskaitą. Arba už ilgalaikę stovėjimo vietą, jei vairuotojas negali pakrauti tiksliai laiku. Taip pat gali būti mokestis už užstatą (Mietpfand), jei nuomotate dėžes. Visada klauskite, ar kaina yra „All Inclusive“ (viskas įskaičiuota), ar bus papildomų sąskaitų vėliau. Aš stengiuosi visada parašyti galutinę sumą, kad nė vieno euro daugiau nebūtų.

Kuo skiriasi kaina tarp „Ekonom“ ir „Premium“ paslaugos?

Ekonom – tai kai vairuotojas atvažiuoja pats, jūs padėjote daiktus prie durų, jis įmeta į mašiną ir važiuoja. Premium – tai kai atvažiuoja komanda, viską išpakoja, užlenkia baldus, uždengia kilimėliais, surašo detalių inventorių ir Lietuvoje padėja įrengti. Skirtumas gali būti iki 50 proc., bet jei turite daug brangių daiktų arba esate fiziškai negaliąs, tai verta pinigų.

Pakavimas ir daiktai: kaip išvengti suirusių lėkščių

Ar reikia išpakuoti visus spintas ir lentynas?

Būtina. Nors daug kas sako: „O, vairuotojas sakė, kad galima ne“, tai neigiama patirtis. Jei spinta yra pilna knygų ir ją nešant per pakopą ji atsiskirs, knygos iškris, o galinė siena nulūžta. Viskas turi būti tuščia. Tą patį sakau apie komodas – išimkite stalčius (nors kartais juos paliekame, jei jie užrakinami, bet geriau išimkite). Tai užtrunka valandą, bet sutaupys šimtus eurų remontui.

Kaip saugiai pakuojuoti stiklo ir indus?

Nenaudokite laikraščių – jie palieka dėmes ir dažus. Geriau naudoti specialų popieriaus lapą (pakavimo popierių). Indai dedami į dėžes vertikaliai (kaip butelius), o ne horizontaliai, tada jie nesulūžta nuo svorio. Tarp jų užpildykite tuštumas. Vieną kartą gavau dėžę, kurioje buvo sumesti indai su vyno buteliais – vaizdas buvo žiaurus. Geriau duok daugiau dėžių, nei gailėkis vietos.

Ką daryti su maisto atsargomis (konservais, miltais)?

Muitinė neleidžia vežti mėsos ir pieno produktų (išskyrus kūdikių maistą), tačiau konservai, džiūvėsėliai, miltai – tai viskas ok. Viską uždarykite į dėžes, kad neišbirusių makaronų nebūtų po visą mašiną. Jei turite daug alkoholio, patikrinkite limitus (geriau daugiau nei 10 litrų nevežti be deklaravimo, gali būti pavojinga). Bet paprastas maistas su savimi keliauja be problemų.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Būtina. Žymėkite ne tik „Virtuvė“, bet ir „Lėkštės“, „Stiklas“, „Knygos“. Taip vairuotojai žinos, kur dėti dėžę – į apačią (sunkus) ar į viršų (lengvas). Be to, jei dėžė dingsta (retas atvejis, bet būna), žinosite, ko tiksliai trūksta. Aš visada primenu savo klientams: rašykite aiškiai, savo ranka, markeriu, ne lipdukais, kurie nulupasi.

Kaip elgtis su technika (televizoriais, kompiuteriais)?

Geriausia, jei galite, susirinkite originalią dėžę. Jei ne, tai užvyniokite į storą putų plastiką (bubble wrap) ir įdėkite į dėžę, užpildant tuštumas. Televizorius turi stovėti stačiai, ne gulėti, nes ekranas gali įtrūkti nuo virpesių. Kompiuterius geriau vežti su savimi (jei nešiojami) arba atskirai, pažymėjus kaip „Labai jautrus“.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet ne į sandėlį žiemą. Jei šalta, augalai gali užšalti ir numirti. Geriau juos vežti keleivinėje mašinoje su jumis. Jei turi būti sunkvežimyje, juos reikia gerai uždengti, kad nepūstų vėjas (nors sunkvežimys šiltas, bet variklio srityje gali būti šalta). Muitinė augalų dažniausiai neberodo, nebent tai yra kažkokia egzotika, kuri gali būti pavojinga vietinei augalijai (tai retas atvejas paprastiems kambariniams augalams).

Specifinės situacijos ir „pabaisos“

Kas daryti, jei norite vežti pianiną ar kėdę „Stokholmą“?

Tai yra atskira paslauga. Pianinas sveria daug, jis netelpa į paprastą liftą, jam reikalingi specialūs diržai ir bent du stiprūs vyrai (arba keturi). Kėdė „Stokholma“gi (tokia su atlošu) irgi yra nemaloni dėl jos svorio centro. Tokiems daiktams kaina skaičiuojama atskirai, dažnai už vieną daiktą. Nekreipkite šito į šalį, jei tokio turto neturite, o jei turite – pasakykite iš karto.

Ar galima sėdėti sunkvežimio kabinėje su vairuotoju?

Jokių būdų. Tai yra draudžiama įstatymais (nelegalus keleivinis pervežimas) ir draudžiama draudimo sąlygomis. Jei įvyks avarija, jums niekas nebus mokėta, o vairuotojui gali atimti teises. Aš žinau, kad seniau taip darė, bet dabar tai tabu. Keliaukite traukiniu arba lėktuvu, o sunkvežimis tegu veža daiktus.

Ką daryti, jei Vokietijos kaimynai pradeda pyktis dėl triukšmo?

Vokiečai yra labai jautrūs dėl „Ruhezeit“ (ramybės laiko). Sekmadieniais ir po 19:00 val. negalima triukšmingai krauti. Jei planuojate atvykti šiuo laiku, geriau susitarti su kaimynais arba su namų savininku. Kartais netgi reikia gauti leidimą iš savivaldybės, jei reikia užimti kelio dalį. Nors dažniausiai greitas krautuvas (1-2 val) sukelia mažiau problemų, bet geriau nieko neapsimokyti.

Ar dirbate šeštadieniais ar sekmadieniais?

Vokietijoje sekmadieniais viskas uždaryta, taip pat ir dauguma pervežėjų nevežia, nes negalima užsirašyti savaitgalio darbo laiko (arba tai labai brangu). Lietuvoje galima iškrauti sekmadienį, bet jei reikia krauti Vokietijoje sekmadienį, tai kaina šoks į dangų. Geriau planuokite kraustymosi iš Vokietijos procesą darbo dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio.

Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada turi būti siunčiama kita mašina (išsiuntimo paslauga), kuri paima jūsų daiktus ir vežia toliau. Tai gali prailgti kelionę 1-2 dienas. Geriausios firmos turi tokias apsaugas. Jei pasirašėte sutartį su „kiškiu iš dėžės“, gali būti, kad jūsų daiktai stovės kažkur prie Lenkijos sienos ir niekas nežino, ką su jais daryti.

Ar reikia tikrinti daiktus iškraunant?

Būtina. Negalite tik pasirašyti dokumentus ir išvykti. Reikia atidaryti dėžes, patikrinti, ar nėra suirusių indų, ar nėra įbrėžimų ant baldų. Jei pastebėsite žalą iš karto, ją užrašome CMR protokole. Jei pasirašote, kad viskas gerai, o namie pastebėsite sulūžusį koją – jau niekas nepadės. Dirbtas pervežėjas tikrai to laukia, kad nepamirškite.

Kaip su el. šiukšlių išvežimu (Elektroschrott)?

Vokietijoje tai griežta. Negalita tiesiog mesti seno televizoriaus į bendrą konteinerį. Reikia vežti į specialią aikštelę (Recyclinghof). Jei paliksite senus daiktus kieme, gausite didelę baudą, o namų savininkas bus labai nepatenkintas. Geriausia susitarti, kad pervežėjas išvežia senus daiktus į šiukšlių išvežimo punktą (už papildomą mokestį, žinoma).

Ar galima laikinai palikti daiktus jūsų sandėlyje Lietuvoje?

Taip, dauguma mūsų siūlo šią paslaugą. Jei namas dar nebaigtas arba negalite iš karto įsikrauti, galima palikti dėžes mūsų sandėlyje savaitę ar dvi. Svarbu, kad sandėlis būtų sausas ir saugus. Už tai imamas mokestis už vietą (m3). Tai patogu tiems, kurie nori susitvarkyti su dokumentais prieš atsivežant visą „laužą“.

Ką daryti su vaistais?

Vežkite su savimi rankinėje bagaže. Ypač jei tai receptiniai vaistai. Neleiskite jų dėžėse, kurios gali pasimesti arba užšalti (jei vėsu). Vokiški vaistai dažniausiai brangūs, tad netenkant dėžės būtų nepatogu. Be to, muitinė gali domėtis, jei dėžėse yra dideli kiekiai vaistų, kad nėra prekybos.

Ar turiu duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet labai padeda. Vokiečiai tai daro retai, o lietuviai dažniau. Jei vairuotojai teko nešti sunkus daiktus penktame aukšte be lifto, 10–20 eurų arbatpinigių (kiekvienam, jei jų du) padarys, kad jie dirbtų labiau atsakingai ir su šypsena. Žinoma, jei jums buvo pasakyta, kad tai įskaičiuota, tai sprendžiate patys, bet aš asmeniškai visada rekomenduoju.

Kaip tiksliai suskaičiuoti, kiek aš turiu daiktų?

Pažiūrėkite į savo butą ir suskaičiuokite. Vienas kubinis metras tai maždaug 10 dėžių arba viena didelė spinta. Vieno kambario butas tai maždaug 10–15 m3. Trijų kambarių butas gali būti 30–40 m3. Geriau padaryti atsargą (pridėti 5 m3). Jei vairuotojui vietos netenka, jis neįmes jūsų dėžės į gatvę, jis tiesiog neišveš.

Ar reikia draudimo, jei turiu „Būstų draudimą“?

Patikrinkite savo polisą. Daugelis namų draudimų nedengia pervežimo proceso arba apdraudžia tik gaisrą, o ne mechaninę žalą (lūžimas). Specialus krovininio transporto draudimas (CMR su apsauga) yra pigus (apie 1-2 proc. nuo vertės) ir padeda išvengti nemalonumų. Neapsimokykite ant čekių čia.

Ar galiu patys nuvykti su sunkvežimiu (kaip keleivis nelegaliai)?

Jau minėjau, bet pakartuoju – negalima. Ir ne dėl to, kad aš griežtas, o dėl to, kad jei sustings policija, jums gali tekti eiti pėsčias, o mašina gali būti nuimta iš važiavimo. Viskas turi būti legaliai, tada ir jūsų daiktai saugūs.

Kas daryti, jei pasigirdo „įtarimų“ dėl krovinių kilmės?

Jeigu turite daug naujų daiktų su etiketėmis, gali kilti įtarimų, kad tai prekyba. Turite būti pasiruošę parodyti pirkimus arba paaiškinti, kad tai dovana. Muitinė turi teisę patikrinti. Paprastai, jei matyti, kad tai asmeninis daiktas (naudotas, asmeniniai daiktai), problemų nėra. Bet jei vežiate 20 naujų monitorių, tai bus problema.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio (po pristatymo)?

Tai priklauso nuo pasitikėjimo. Jei dirbate su didžiausia kompanija, gali būti galima, bet dažniausia imama nedidelė užstatą iš anksto, o likutis – grynaisiais prieš iškraunant arba pavedimu tą pačią dieną. Nebent esate nuolatinis klientas. Aš asmeniškai stengiuosi būti lankstus, jei žmogus atrodo sąžiningas, bet per didelio pasitikėjo versle nėra.

Kuo skiriasi kraustymasis iš Vokietijos nuo kraustymosi iš Anglijos?

Anglija reikalauja daugiau dokumentų (dėl Brexit), o Vokietija yra EU, todėl daug paprasčiau. Be to, iš Anglijos reikia keltu, o iš Vokietijos galima važiuoti tiesiai. Tačiau Vokietijos keliai ir eismo taisyklės yra griežtesnės, o tai reiškia, kad sunkvežimiai ten juda griežčiau pagal grafiką. Anglijoje daugiau „chaoso“, Vokietijoje – „tvarkos“, bet abi šalys turi savo niuansų.

Ar reikia išvalyti baldus prieš kraunant?

Būtina. Vokiečiai labai nepakenčia, jei atvežate dulkių ar vabzdžių. Netgi rekomenduoju išvalyti kilimus (vienaip juos reikės valyti įsikraunant). Ne tik dėl pagarbos vairuotojui, bet ir dėl to, kad nenetyčia neperneštumumų kokių kenkėjų (tarakonų Vokietijoje beveik nėra, mes juos nenorime atvežti).

Paskutiniai patarimai: kas labiausiai erzina vairuotojus?

Kai klientas sako „aš viską jau paruošiau“, o vairuotojas atvyksta, o visos drabužės vis dar kabo spintoje, o dėžės nėra užklijuotos. Tai sukelia vėlavimą. Planuokite laiką atsargiai. Vairuotojas turi kitus užsakymus, jis negali laukti, kol jūs susirenkate drabužius. Pasiruoškite dieną anksčiau.

Kaip susitvarkyti su raktais nuo Vokietijos buto?

Dažnai reikia palikti raktus ant stalo arba perduoti namų savininkui kartu su protokolu. Jei vairuotojas veža juos atgal (pvz., į agentūrą), įsitikinkite, kad jie užrakinti ir paslėpti, kad neiškristų važiuojant. Aš girdėjau istoriją, kai raktai nukrito į lietų, kai vairuotojas išlipo rūkyti, tai... na, geriau uždėkite į kišenę.

Ar galima veži dviračius?

Taip, labai dažnai. Geriausia juos apversti (padėti šonu), nuleisti vairą ir uždengti. Jei dviračias brangus, geriau jį išmontuoti (nuimti ratus) ir padėti į dėžę. Taip tausojamas ir dviratis, ir kiti daiktai, prie kurių jis gali prilipti.

Išvada

Visas šis kraustymosi iš Vokietijos procesas atrodo kaip didelis kopūstas, bet jei viską suplanuojate ir nesimeluosite apie tūrį, viskas įvyks sėkmingai. Svarbiausia yra ne rinktis pigiausią variantą kuris svyruoja ant ribos, o rinktis patikimą žmogų su įranga ir draudimu. Naudokitės protu, klauskite nepatogių klausimų ir tikrinkite daiktus. Po viso to šurmulio, kai sėdite savo naujame (ar sename) namuose Lietuvoj ir geriate arbatą iš normalio puodelio, jūs suprasite, kad buvo verta. Sėkmės kelyje ir tiek.