Kraustymosi iš Vokietijos procesas ir reikalingi veiksmai: Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, kasdien vis kažką naujo išmokstu arba, dar dažniau, pasikartauju tą pačią klaidą, kurią padariau prieš dešimtmetį. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautinis pervežimas – tai tik tai, įkrauti dėžes į sunkvežimį ir važiuoti, tačiau tikrovė yra daug trikdesnė, ypač kalbant apie Vokietiją. Vokiečiai yra žinomi savo tvarka, bet kai su jais susiduria mūsų žmonės, atsiranda nenuostabų. Šiame straipsnyje nebus sauso dėstymo, o tiesiog bandysiu paaiškinti, kaip tik vyksta tas visas kraustymosi iš Vokietijos procesas ir reikalingi veiksmai, kuriuos reikia atlikti, kad nepradegtum galvos. Kartais nukryptu nuo temos, bet tik todėl, kad parodyčiau realią vaizdą, o ne reklamos brošiūrą.

Popieriaus darbas ir vokiečių biurokratija

Kokie dokumentai iš viso reikalingi atvykstant iš Vokietijos?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo. Reikėtų turėti pasą ar tapatybės kortelę, taip pat vairuotojo pažymėjimą, jei planuojate važiuoti savo automobiliu. Būtinas yra ir „Abmeldung“ dokumentas, kuris patvirtina, kad jūs išsiregistravote iš gyvenamosios vietos Vokietijoje. Be to, jei vežate daugiau daiktų nei būtų vidutiniškai tinkama asmeniniam naudojimui, gali tekti rodyti pirkimo sąskaitas, kad muitinė neįtartų, kad tai prekyba. (Nepamirškite, kad taisyklės gali pasikeisti, tačiau šis pagrindas lieka tas pats).

Ar tikrai reikia „Abmeldung“ lapelio?

Be abejo, taip. Be šio dokumento, kuris rodo, kad jūs nebegyvenate Vokietijoje, galite susidurti su nemažais nemalonumais muitinėje. Vokiečių institucijos be jo labai neįsileis, o be jo kraustymosi iš Vokietijos procesas ir reikalingi veiksmai gali užstringti pačiame pradžioje. Esu matęs atvejus, kai žmonės tiesiog užmiršdavo tai padaryti ir tada juos reikėdavo važiuoti atgal galvoti sugrąžinti, o tai kainuoja laiko ir pinigų. Geriau tai padaryti iš karto, kai tik žinote išvykimo datą.

Kaip sudaryti daiktų inventorinį sąrašą?

Sąrašas turi būti kuo detaliau, net jei tai atrodo įkyru. Rašykite viską: „sofos“, „televizorius“, „3 dėžės su virtuvės reikmenimis“. Muitininkai mėgsta tikslumą, jei įrašysite tiesiog „baldai“, gali sustabdyti visą sunkvežimį ir prašyti iškrauti viską patikrinimui. Kartais nukrypstant nuo temos, stebiuosi, kodėl žmonės taip bijo rašyti konkrečius dalykus – jūs gi nevesite kontrabandos. Tinkamai parengtas sąrašas yra pusė sėkmės, kai vyksta kraustymosi iš Vokietijos procesas ir reikalingi veiksmai susiję su dokumentais.

Ar reikia versti dokumentus į lietuvių kalbą?

Dažniausiai ne, jei dokumentai yra vokiški arba anglų kalba, dauguma įmonių su jais susitvarko pačios. Tačiau jei turite kokių nors specifinių sutarčių ar medicininių dokumentų, vertimas gali praversti. Aš asmeniškai visada patariu turėti bent anglišką vertimą svarbiausių dalykų, bent jau taip ramiau miegi. Nors dauguma vairuotojų ir logistikos vadovų kalba rusiškai ar angliškai, bet oficialioje erdvėje geriau būti saugiam.

Kas dėl mokesčių Vokietijoje, ar reikia kažką mokėti išvykstant?

Jeigu daiktai buvo naudojami ilgiau nei 6 mėnesius ir jūs persikeliate gyventi į kitą šalį, paprastai mokesčių už daiktus nebūna. Tai vadinama „Transfer of Residence“ procedūra. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, nusipirkote naują „iPhone“ prieš savaitę ir norite jį vežti be PVM, gali kilti problemų. Vokiečiai labai griežtai žiūri į naujus daiktus, kuriuos galima parduoti. Geriau išsisaugoti pirkimo čekius, kad įrodytumėte, kad tai ne verslas, o asmeninis kraustymasis.

Ar daiktus gali vežti kitas asmuo, ne aš?

Taip, gali, bet tada reikia notarinės sutarties arba raštiško įgaliojimo, kad tas asmuo turi teisę tvarkyti jūsų daiktus. Be to, reikia nurodyti, kad daiktai nėra jo nuosavybė, o jūsų. Buvo atvejų, kai kraustytojai bandydavo išvežti „uždirbtą“ techniką be dokumentų, tai baigdavosi baudomis. Kraustymosi iš Vokietijos procesas ir reikalingi veiksmai reikalauja, kad visos nuosavybės teisės būtų aiškios, kitaip muitinė neleis praeiti.

Logistika: sunkvežimiai, kainos ir laikas

Kiek laiko užtrunka visas pervežimas?

Tai priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir kur tiksliai Vokietijoje gyvenate. Jei esate Miunchene ir važiuojate į Vilnių, tai gali užtrukti 1-2 dienas vienam keliui, tačiau su pakavimu ir iškrovimu – tai jau savaitės reikalas. Dar reikia prisiminti apie vairuotojų poilsio laiką, jie negali važiuoti 24 valandas per parą, kaip anksčiau. (Nors kai kurie bandė, tai dabar yra labai griežtai stebima). Taigi, planuokite savaitę ar dvi, kad nebūtumėt nustebę.

Kodėl kainos taip skirtingos pas skirtingas firmas?

Kainos formavimas – tai tamsus miškas, net man po 20 metų patirties. Vienos įmonės kainuoja brangiai, nes turi savo sunkvežimius ir kitos – tiesiog tarpininkauja. Be to, įtakos turi ir degalų kaina, ir sezonas. Vasarą viskas brangsta, nes visi kraustosi. Taip pat, jei reikia įvežti sunkų kruvą be keltuvo, darbininkai paprašys daugiau už fizinį darbą. Kraustymosi iš Vokietijos procesas ir reikalingi veiksmai kainuoja ne tik už transportą, bet ir už įvairias papildomas paslaugas, kurias kartais įmonės bando „užmiršti“ paminėti, kol atsiranda sąskaita.

Ar galima užsakyti dalinį krovininį (part load)?

Žinoma, tai viena populiariausių paslaugų, jei turite mažai daiktų, pavyzdžiui, tik kelių kambarių baldus. Tada jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų klientų daiktais viename sunkvežimyje. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti visą sunkvežimį arba suplanuoti maršrutą per kitus miestus. Kartais gali būti taip, kad jūsų dėžės bus pakrautos paskutinės ir iškraunamos pirmos, o kartais – atvirkščiai.

Kas nutinka, jei sunkvežimis negali privažiuoti prie namo?

Tai klasikinė problema, ypač senamiestyje. Vokiečių miestai dažnai turi siauras gatves, kur 40 tonų sunkvežimis tiesiog neišsisuks. Tada reikia nuomoti mažesnę mašiną – „priešgynė“ arba „liftą“, kuris perveža daiktus nuo didelio sunkvežimio iki jūsų durų. Tai papildoma kaina, kurią dažnai klientai pamiršta susimokėti ir tada stebisi. Geriau iš anksto nufotografuoti gatvę ir nusiųsti vadybininkui.

Ar saugu duoti užstatą (deposit) iš anksto?

Reikia būti labai atsargiam. Užstatas yra normalu, tačiau jei įmonė prašo mokėti 100% iš anksto į užsienio sąskaitą – tai raudona vėliava. Aš visada pasakyčiau, kad 30-50% avansas yra normalu, likusią dalį galima mokėti gavus daiktus arba iškrovus. Yra buvę atvejų, kai abejingos įmonės tiesiog išnykdavo su pinigais. Kraustymosi iš Vokietijos procesas ir reikalingi veiksmai turi būti aiškūs sutartyje, jei ten parašyta „negrąžinamas užstatas“ be aiškios priežasties – bėkite.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Nesijaudinkite iš karto. Vairuotojai turi daug nemalonumų kelyje – policijos patikros, techniniai gedimai ar eismo įvykiai. Dažniausiai jie paskambina ir praneša. Jei neatsiliepia 5 valandas – tada galima pradėti rūpintis. Kartais juos tiesiog užstabia muitinė, ypač jei važiuoja per Lenkiją ar Čekiją, ten tikrinimai gali būti labai išsamūs. Kantrybė čia labai svarbi.

Pakavimas, dėžės ir keiksni daiktai

Ar geriau pakuoti patam ar leisti firmai?

Jei turite laiko ir norite sutaupyti, pakuokite patys, bet tiksliai. Jei neturite laiko ar patirties, geriau patikėkite profesionale. Esu matęs, kaip žmonės uždėjo sunkų televizorių į plonas dėžes be putų, ir, žinoma, atvykus į Vilnių, buvo tik stiklo driskuliai. Profesionalai turi tinkamas medžiagas ir žino, kaip uždėti daiktus, kad jie nešoktų važiuojant. Kraustymosi iš Vokietijos procesas ir reikalingi veiksmai tampa daug paprastesni, kai nereikia galvoti apie tai, kur įdėti servetėles.

Kokios dėžės geriausios?

Naudokite standartines judesių dėžes, jas lengviau krauti į sunkvežimį. Jei naudosite savo senas prekybos centro dėžes (pvz., po bananais), jos gali neatlaikyti svorio, viršuje bus uždėta 200 kg kitų dėžių. Dėžės turi būti tvirtos, geriausia su dvigubomis sienelėmis, o dugnas užklijuotas lipnia juosta. Nepamirškite pasirašyti kiekvienos dėžės turinio, nes paskui save keiksite, ieškodami arbatinuko.

Ar galima vežti augalus?

Tai yra sudėtingas klausimas. Bendrai sakant, augalus vežti galima, jei jie nekenksmingi ir dirvožemis yra švarus, be kenksmingų organizmų. Tačiau kiekviena šalis turi savo taisykles, o perkeliant augalus iš Vokietijos, kartais reikia fitosanitarinio paso. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonėms atimdavo mėgstamus kukurūzus ar didelius palmedės sienoje, nes buvo įtarta liga. Geriau pasiklaustyti specialistų prieš važiuojant.

Kaip elgtis su alkoholiu ir maistu?

Maistą geriau suvalgyti arba atiduoti kaimynams prieš išvykstant, ypač jei tai ką nors ilgam laikui saugoti. Alkoholį vežti galima tam tikru kiekvienu (kelių litrų), bet jei turite visą rūsį vyno, tai gali būti įvertinta kaip prekyba ir reikės mokėti muito mokestį. Vokiškas alus yra geras, bet ne toks geras, kad dėl jo mokėti baudas. (Aš asmeniškai visada nusišluostu šaltą alų per sieną, bet tik kelis butelius).

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį baldų reikia išmontuoti, ne tik kad tilptų į mašiną, bet ir kad nesužlūžtų. Spintos, lovos, stalai – viskas turi eiti dalimis. Jei ne, rizikuojate, kad baldai lūžtys perlenkiant juos kertais ar įvažiuojant į liftą. Dauguma firmų tai daro nemokamai, jei tai nėra labai sudėtingi baldai su daugybe stiklų.

Ar saugu vežti brangius daiktus (juvelyrus, pinigus)?

Absoliučiai ne. Tokius daiktus reikia vežti su savimi asmeniškai, o ne patikėti pervežėjams. Net jei įmonė labai patikima, vairuotojai keičiasi, o ožio ragas gali užsimegzti. Draudimas paprastai nedengia brangių juvelyrinių dirbinių ar didelių pinigų sumų, paliktų dėžėse. Nemanau, kad kas nors norėtų prarasti vestuvinį žiedą dėl to, kad tingėjo jį pasidėti į kišenę.

Automobiliai ir technika

Kaip pervežti automobilį iš Vokietijos?

Automobilį galima vežti kelių būdų: jį galima užvilksti ant vilkiko (su visais ratais ant žemės), tai vadinama „autovežiu“, arba jį galima vairuoti paskui sunkvežimį (jei vairuotojas sutinka). Pirmasis būdas saugesnis, bet brangesnis. Antrasis – pigesnis, bet tada rizikuojate nuvaziuoti padangas ir pridėti kilometrų. (Kartais vairuotojai neturi teisės vairuoti svetimų automobilių dėl draudimo, tai reikia pasitikrinti).

Ar reikia keisti numerius iš karto?

Turite tam laiką, dažniausiai tai mėnuo ar keli, kai galite važiuoti su vokiškais numeriais, kol užregistravote mašiną Lietuvoje. Tačiau reikia turėti galiojantį draudimą „Green Card“ arba bendrą draudimą. Nerekomenduoju vilkti su nugaliojusiais techninėmis apžiūromis, mūsų policija to nemėgsta.

Ką daryti su technika (šaldytuvai, skalbimo mašinos)?

Šaldytuvus ir šaldiklius reikia išjungti ir išdeginti bent para prieš kraunant. Jei padarysite tai ryte, o vakare jį užkelsite į vėsų sunkvežimį, viduje susiformuos kondensatas, o kompresorius gali sprogti įsijungus vėl. Skalbimo mašinas reikia užfiksuoti, kad būgnas nešoktų. Buvo atvejis, kai klientas užrakino šaldytuvo duris, o važiuojant atsivėrė ir visas vidus buvo išteptas sviestu – tai buvo siaubingai.

Ar galima vežti motociklą?

Taip, motociklus dažnai veža tose pačiose mašinose kaip ir baldus, juos tiesiog užfiksuoja specialiais diržais ir atramomis. Svarbu, kad būtų išleistas benzinas, kitaip kelyje gali kilti problema su muitine arba gaisro saugumu. Ir nepamirškite nuimti veidrodžius, jei jie labai iššokusieji, nes juos labai lengva sulaužyti.

Ar reikia TÜ techninės apžiūros Lietuvoje?

Jei vokiška techninė apžiūra (TÜ) dar galioja, Lietuvoje jos dažniausiai nepripažįsta tiesiog taip, jums vis tiek teks eiti į mūsų techninę apžiūrą. Tačiau jei automobilis tvarkingas, jis turėtų ją praeiti be problemų. Vokiška apžiūra gali padėti įrodyti, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas išvykstant.

Ar verta vežti seną techniką?

Kartais ne. Paskaityčiaite, kiek kainuoja elektros energija Lietuvoje lyginant su Vokietija (arba atvirkščiai, priklauso nuo laiko), ir apskaičiuokite, ar verta vežti 15 metų senumo šaldytuvą, kuris suvartoja pusę elektrinės. Dažniau užtenka nupirkti naują čia, nei mokėti už pervežimą seno šiukšlių.

Po atvyksto ir problemos

Kas nutinka, jei pažeidžiamas daiktas?

Tai baisiausia dalis. Jei pastebėsite pažeidimą iš karto, tai užrašykite į aktą kartu su vairuotoju. Jei vairuotojas išvažiuoja, o jūs paskui randate sulaužytą koją nuo sofos, įrodyti bus labai sunku. Draudimo kompanijos mėgsta sakyti „neįrodėte“. Reikia fotografuoti viską dar prieš iškrovimą, kol dėžės yra mašinoje.

Ar reikia suteikti vairuotojams maisto ar gėrimų?

Nebūtina, bet labai pageidautina. Paprastai vairuotojai turi savo pinigus ir maistą, bet jei duodate kavos ar sriubos, jie dirba greičiau ir geriau žiūri į jūsų daiktus. Tai tas pats kaip paslauga padėjėjui – žmogus žiūri kita akimi. (Ypač jei laukas lauke -20, o jie iškrauna jūsų pianiną).

Ką daryti su pakavimo medžiagomis po to?

Dauguma firmų pasiima dėžes ir plėvelę atgal nemokamai, jei jos dar tinkamos naudoti. Jei ne, turite jas patys išmesti. Geriau susitarti dėl išvežimo iš anksto, nes po kraustymosi tiesiog norite ilsėtis, o ne nešioti pūsti dėžes į konteinerį. Kartos vairuotojai tiesiog palieka visą šiukšlių kalną kieme.

Ar galima užsakyti sandėliavimą Lietuvoje?

Taip, jei dar neturite buto ar namo, galima laikinai padėti daiktus į sandėlį. Kraustymosi iš Vokietijos procesas ir reikalingi veiksmai gali apimti ir šią etapą. Tai kainuoja papildomai, bet kartais būtinai reikalinga, pavyzdžiui, jei remontuojate namą. Tik užtikrinkite, kad sandėlis sausas ir apsaugotas.

Kaip atsiskaityti už paslaugas?

Dažniausiai reikia sumokėti grynais pinigais arba pavedimu iš karto po iškrovimo, kai vairuotojas dar stovi prie jūsų namų. Vokiškose firmose mokėjimas kortele nebėra toks retas dalykas, bet mūsų srityje vis dar vyrauja grynaisiais. Pasirūpinkite pinigais iš anksto, kad nereikėtų bėgioti po bankomatus penktadienio vakare.

Ar tikrai verta viską vežti ar geriau nusipirkti naują?

Klausimas kiekvienam savas. Jei baldai yra „Möbelkraft“ ar kokia nors kokybiška vokiška gamyba, tai verta vežti, jie išgyvens dar šimtą metų. Jei tai pigus IKEC baldai, kurie jau suskeldėjo, geriau palikti ir nusipirkti naujus. Transporto kaina gali būti didesnė už naujų baldų kainą. Skaitykite ir galvokite.

Kas dėl šiukšlių, ar jų galima atsikratyti?

Vokiečiai labai griežtai laikosi šiukšlių rūšiavimo, todėl dažnai žmonės bando šiukšles užpilti į dėžes ir vežti su savimi. Negerai. Mūsų vairuotojai gali atsisakyti vežti šiukšles, jei jos stipriai smirdi ar yra pavojingos. Geriau išmesti vietinėje aikštelėje pagal taisykles, nes gauti baudą už nelegalų šiukšlių pervežimą nėra verta.

Išvados

Galiausiai, noriu pasakyti, kad nors kraustymosi iš Vokietijos procesas ir reikalingi veiksmai atrodo kaip košmaras, viskas galioja įveikiama su geru planavimu. Pagrindas yra ne rūpintis kiekviena smulkmena, o rasti patikimą žmogų, kuris supranta šią sritį. Nerašiau čia jokių idealų, nes gyvenime jų nėra – visada kažkas trūksta, vėluoja arba sulūžta. Svarbiausia išlikti ramiam ir tur�ti atsarginį planą B, tada atvyksimas į naująjį namą bus džiaugsmas, o ne nervų išsekimasis.