Kraustymosi iš Vokietijos paslaugų apžvalga ir kainodara: Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – kraustymosi iš Vokietijos paslaugų apžvalga ir kainodara niekada nėra statiška. Vieni metai brangia, kiti pigiau, o klientai visada klauso to paties – kiek kainuos ir kada atveš. Čia nėra tikslus mokslas, dažnai tenka improvizuoti vietoje, ypač kai vairuotojas užstriga prie Berlyno arba kai vokiečių pareigūnai nusprendžia tikrinimą trukdyti. Bandysiu papasakoti, kaip tai atrodo iš mano pusės, be jokių gražių paveikslėlių, o kaip yra iš tiesų.

Pagrindiniai dalykai su kainomis

Kokia šiandien vidutinė kraustymosi iš Vokietijos paslaugų apžvalga ir kainodara?

Kainos šiuo metu šiek tiek pakilo, nes degalai vėl tapo brangūs, tai ne paslaptis. Vidutiniškai kalbant, jeigu turi ką nors maždaug 20 kubinių metrų, tai turi žiūrėti į 1200–1500 eurų sumą, aišku, priklausomai nuo to, kur iš tiesų gyveni. Jei tai Miunchenas ar Hamburgas, bus brangiau nei kažkur kur kas atokiau. Turiu omenyje, kad čia neįskaitant pakavimo, tik gabenimas. Bet vėlgi, tai labai apžvalginė suma, be konkretaus matavimo niekas nesakys tiksliai.

Ar kainuoja daugiau jeigu reikia nešti daiktus ketvirtu aukštu be lifto?

Žinoma, kainuoja. Kas galvojo, kad bus nemokamai? Vokietijoje daug namų be liftoų, ypač senesniuose rajonuose, ir mūsų vaikinai ne robotai. Jeigu reikia nešti rankomis po keturias aukštus, paprastai pridedamas mokestis už kiekvieną aukštą arba fiksuotas uždarbis už „sunkų nešimą“. Vieną kartą teko nešti sofos į penktą aukštą, ten laiptai buvo tokie siauri, kad galvojau, nebeišliksime. Tai tas darbas apmokamas gerai, nes fiziškai labai sunku.

Kaip suskaičiuojama kaina už kubinį metrą?

Čia paprasta matematika – imame visų tavo dėžių ir baldų tūrį. Paprastai vienas kubinis metras kainuoja nuo 50 iki 80 eurų, bet tai labai svarstomas dalykas. Jeigu turi tik kelias dėžes ir vieną kėdę, tau neparduosim vieno kubinio, oimsime minimalią rinką, maždaug 300-400 eurų, nes mums reikia padengti kelionės išlaidas. Taigi, maži kroviniai visada laikomi brangiačiais vienetu. Ir dar, vokiškų spintų tūris dažnai būna didesnis nei atrodo.

Ar galima susiderėti dėl kainos jeigu atvežu daugiau daiktų nei planavau?

Kartais galima, bet tikrai ne visada. Jeigu mums tenka įkišti tavo papildomus dėžes į kitą klientą vietą, tai problema. Bet jeigu turiu vietos mašinoje, galiu nepadidinti kainos, nors pagal nutarimus turėčiau. Tiesa yra ta, kad kraustymosi iš Vokietijos paslaugų apžvalga ir kainodara priklauso nuo to, kaip užpildomas kroveivis. Jeigu einame tuščia atgal, aš galiu būti liberalesnis. Jeigu turiu pilną grafiką, tai kiekviena papildoma dėžė kainuos.

Kokios yra papildomos paslaugos, už kurias reikia mokėti?

Papildomai moki už pakavimo medžiagas (dėžės, juostos, burbuliukai), už pakavimą (jeigu mūsų darbuotojai viską renka), už iškrovimą su kėlimo mechanizmu (jeigu reikia). Dar yra toks dalykas kaip „van liftas“ – tai toks kėlimo platforma, kai negali įvažiuoti tiesiai į kiemą. Vokietijoje su kiemais dažnai būna problemų, ten visokie statybos užtvarai, tai tenka naudotis technika. Ir dar, užsakymo panaikinimas paskutinę minutę – tai taip pat kainuoja.

Kada reikia mokėti avansą?

Standartai yra tokie, kad reikia padėti 30 proc. avansą, kad užfiksuotum datą ir mes užsakyti degalų. Be avanso mes nevažiuojame, nes jau buvome sukrapštyti, kai žmonės tiesiog dingdavo. Avansas rodo, kad esi rimtas. Likusią dalį sumoki iš karto, kai krovinys atvežamas į Lietuvą, prieš iškrovimą. Kartais leidžiame padalinti mokėjimą, bet tai tik tada, jeigu tave pažįstam arba turi gerą rekomendaciją.

Ar kainos skiriasi priklausomai nuo metų laiko?

Žalias pavasaris ir vasara yra brangiausi, visi grįžta iš Vokietijos, tuomet ir kraustymosi iš Vokietijos paslaugų apžvalga ir kainodara keičiasi – kainos šoka aukštyn. Žiemą, sausį ar vasarį, galima gauti geresnį pasiūlymą, nerašant ant kainos antspaudą. Tačiau žiemią savo paslaptis turi ir orai – viena žiema teko stovėti kelias valandas užšalusiuose kalnuose, tai laiko sąnaudos didėja, bet kainos ne, žmonės nenori mokėti už vėją.

Kaip vyksta patys pervežimai realybėje

Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Normalu, kai vaziuoji sunkvežimiu, tai nuo Berlyno iki Vilniaus užtrunka apie 12–14 valandų, jei nėra didelių spūsčių. Jei reikia užkelti keletą klientų, tai galiu užtrukti ir dvi dienas. Kalbu apie tai, kad ne tiesiog nuvažiuoju punktas A į punktą B. Ten reikia iškrauti, pakrauti, vairuotojams reikia poilsio. Tai netaip kaip su automobiliu, užsisukai ir važiuoji. Čia tikras logistikos chaosas kartais.

Ar vairuotojai padeda nešti daiktus?

Taip, jų darbas yra ne tik vairuoti, bet ir krauti, iškrauti. Bet nereikia laukti, kad jie dings su tavo dėžėmis, kai tu gersi kavę. Vairuotojai yra pavargę po ilgų valandų, tad padeda pagal galimybes. Jeigu turi labai sunkių daiktų, geriau iš anksto pasakyk, kad reikalingi papildomi žmonės. Vieną kartą klientas tikėjosi, kad vairuotojas neš 100 kilogramų grotą į antrą aukštą vienas... tai nesisuko.

Kas nutinka jeigu sugenda mašina kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Mes turiam draudimą ir pagalbos paslaugas visoje Europoje. Paskutinį kartą mums sugedo važiuoklė netoli Hanoverio, prastovėjome 6 valandas. Klientai buvo piktą, bet ką daryti? Tokių atvejų mes neatsakinėjame už vėlavimą, nebent tai truktų kelias dienas. Galiu pasakyti, kad vokiška technika gerai laikosi, bet ir ji sensta.

Ar galima sekti kur yra mano daiktai?

Šiais laikais dauguma mašinų turi GPS sekimą, galiu nusiųsti nuorodą. Tik nereikia rašinėti vairuotojui kas valandą „kur jūs?“. Jis vairuoja, negali rašyti. Geriausia susitarti, kad paskambins iš anksto prieš atvykdamas. Žmonės per daug nerimsta, nors jų daiktai saugiau mašinoje nei namuose kur nors.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Esu užtikrintas, kad saugu, nes užrakiname mašinas ir naudojame apkrovos juostas. Bet turiu omenyje, kad jeigu dėžėje laiki tūkstantinę eurų grynaisiais tai ne mano kaltė, jeigu dingsta. Brangius daiktus reikia deklaruoti ir drausti. Vienas klientas panešė visus papuošalus į vieną mažą dėžutę ir dėžė dingo (jai užsilipo ant kitos). Buvo nepatogu sužinoti, kad ten buvo auksas.

Ką daryti su mašina stovint kieme?

Jei turi vietą, mes statom prie pat durų, kad būtų lengviau krauti. Jei kiemas privatus ir reikia leidimo, užtikrink, kad kaimynai nešauks policijos. Vokiškuose miestuose su parkavimu siaubas – gatvės siauros, visur statybų juostos. Kartais tenka statyti mašiną toliau ir nešti rankomis. Tai, kad turiu omenyje, ne visada yra idealios sąlygos.

Buitinė technika ir pavojingi daiktai

Ar galima vežti šaldytuvą su maistu viduje?

Negalima, neatsargiai. Šaldytuką reikia išjungti iš anksto, bent parą, kad išdžiūtų. Jeigu ten liko vanduo jis nuteks ant kitų daiktų ir sugadins viską. Dar kartas buvo, kai klientas užkėlė pilną šaldytuvą su mėsa... vaizdas buvo labai "malonus" paėmus kelią. Maistas pradeda vystis, o kvapas sušikti sunkiai išplaunamas. Taigi, tuščias šaldytukas – gerai šaldytukas.

Kaip vežami skalbimo mašinos?

Skalbimo mašinas reikia užfiksuoti, kad jos sušoktų pervežimo metu. Yra specialios grandys, kurios laiko baką viduje. Jeigu tų grandžių nėra, mes jose uždėsime putą, bet rizika yra. Be to, nuslėpkite vandenį. Priešingai, vėl gi, vanduo nubėgs.

Ar imate vežti statybines atliekas?

Ne, mes ne šiukšliavežiai. Statybines atliekas reikia išvežti į specialią aikštelę Vokietijoje prieš mus atvykstant. Kartais žmonės bando įkišti seną vonią ar grindis, sakydami „jeigu nepavyks – palikite“. Mes negalime tiesiog mesti šiukšlių Lietuvoje, tai nelegalu. Už tai gautume baudą, kurią mokėtum tu.

Kas dėl vaizdo ar garso technikos?

Viskas turi būti originalioje pakuotėje jeigu įmanoma, arba gerai suvyniota į putą. Monitoriai, televizoriai – dažniausiai sugadinti daiktai. Niekada nedėkite jų ant viršaus dėžių krūvos, jeigu ten nėra tvirtos viršaus. Vienas kartą teko girdėti, kaip televizorius nukrito per staigų stabdymą A9 autostradoje. Tyliai nebuvo.

Ar galima vežti alkoholį?

Vokišką alų ar vyną į Lietuvą vežti galima tam tikru kiekiu asmeniniam naudojimui, tai nėra problema. Bet jeigu bandysi vežti dešimt degtinės butelių su užrašu „prekybai“, tai jau kontrabanda ir mes to neimsime. Muitinėje gali būti nustatyti limitai, geriau patikrinti, bet kelios buteliai visada praeina be problemų.

Ar imate vežti padangas?

Padangas vežame tik tada, jei jos jos yra nešvarios arba senos ir nėra pakluotos. Naujas padangas, kurios yra prekybai, gali būti įtrauktos į muitinės dokumentus kaip prekė, už kurią reikia mokėti PVM ir mokesčius. Jei tai tavo senos žieminės iš BMW, ne problem. (Čia turiu omenyje, kad jei jos yra ant metalinių ratlankių tai sunkiau sudėti).

Muitinė, dokumentai ir problemos

Kokius dokumentus reikia turėti grįžtant į Lietuvą?

Svarbiausias yra TIDL dokumentas (Transporto dokumentas) ir krovininė deklaracija. Jeigu grįžti gyventi ilgam, turi užpildyti formą apie perkėlimą gyvenamosios vietos. Tai leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Be to, turi turėti asmens dokumentą. Be dokumentų muitinė nepraleis, ir tau teks mokėti PVM už viską.

Ar dažnai sustoja muitinėje?

Lietuvoje dažniau sustoja nei Vokietijoje, jei mašina su užsienio numeriais. Vokietijoje išvykimas dažniausiai lygus, bet jei turi kažką įtarto, gali sustoti. Jeigu viskas tvarkingai surašyta inventoriaus sąraše, problemų nėra. Bet jeigu sąraše rašo „baldai“, o viduje yra motociklas... tai tuomet pokalbiai ilgi.

Kaip sudaromas inventoriaus sąrašas?

Geriausia, kad jį padarytume mes, kad būtų vokiškai ir lietuviškai. Gali padaryti pats, bet jei kažką praleisi arba parašysi neteisingai, muitinė gali nepriimti. Sąraše turi būti aprašymas, būklė (nauja, naudota), apytikslė vertė. Nerašyk „brangūs daiktai“, parašyk „sofa, odinė, naudota“. Detalumas svarbus.

Kas nutinka jeigu pamiršau dokumentą Vokietijoje?

Tai problema. Jeigu palikai savo sutartį ar kažką panašaus, teks siųsti skanu el. paštu arba faksu. Bet jeigu tai tavo asmens dokumentas, be kurio negali grįžti... tai tavo problema, ne mūsų. Mes ne sustojsim kelio viduryje. Kartais žmonės pamiršta rakitus nuo sandėliuko Vokietijoje – tada tenka ilgai laukti.

Ar kainuoja muitinės deklaravimas?

Dauguma firmų tai įtraukia į kainą, bet kai kurios ima atskirai mokestį už dokumentų pildymą. Pas mus tai įeina, jeigu nėra ypatingų situacijų. Jeigu reikia specialių leidimų arba sunkiųjų krovenų procedūrų, tada gali tekti papildomai mokėti ekspertui.

Ar yra dalykų, kurių negalima vežti į ES iš Vokietijos?

Vokiškoje rinkoje draudžiamų daiktų nėra daug, jei tai ne narkotikai ar ginklai be leidimo. Bet jeigu turi kažką, kas yra pavojinga aplinkai (pvz., senas dažų balionus), tai gali būti problema. Taip pat, nesiųsk augalų su žeme, galima parsiveži ligas, tai tikrinama labai griežtai.

Rizikos ir patarimai

Kaip išvengti sukčių?

Rinkis firmas, kurios turi tikrą adresą, ne tik „Facebook“ puslapį. Jeigu kaina per žema (pvz., 200 eurų už viską), tai tikrai sukčiai arba jie neveš tavo daiktų, o parduos juos. Žiūrėk atsiliepimus, geriausiai „Google Maps“. Kraustymosi iš Vokietijos paslaugų apžvalga ir kainodara internete dažnai meluoja, todėl skambink ir klausk.

Ar verta drausti daiktus?

Be abejo. Nors su mumis retai kas nutinka, bet kelyje viskas įmanoma. Pasirašom krovininė draudimo sutartį. Ji padengia žalą, jeigu mes sudaužome kažką krantant arba jeigu sudegė mašina. Sava iniciatyva nešti sofas ant galvos be draudimo – tai tavo rizika.

Ką daryti jeigu pajuodu vėluoti?

Neskubėk skambinti iš karto. Vairuotojai turi tam tikras poilsio valandas. Jei pavėluojame dieną, tuomet susirūpinam. Bet dažniausiai vėlavimai būna dėl techninių priemonių arba dėl to, kad paskutinis klientas vėlavavo ruošdamasis. Tai darbo eiga.

Ar galima važiuoti su vairuotoju?

Ne, draudžiama. Ypatingai jeigu tai krovininis sunkvežimis – draudimas draudžia keleivius neįrengtose vietose. Nė vienas vairuotojas neims rizikuoti savo pažymėjimu dėl to, kad tau norisi nemokamai nuvykti į Lietuvą. Susitark dėl bilieto autobusu arba lėktuvu.

Ką daryti su nereikalingais daiktais Vokietijoje?

Geriausia išmesti arba paduoti į labdarą prieš mūsų atvykimą. Mums neapsimokė vežti šiukšlių per pusę Europos, o Lietuvoje tu ir taip turi kur išmesti. Vokietijoje yra „Sperrmüll“ dienos, kai galima išstatyti didelius daiktus gatvėje, pasinaudok tuo.

Kodėl kai kurios firmos nedirba šeštadieniais?

Nes tai brangu. Vairuotojų poilsis, viršvalandžiai. Jeigu tau labai skubia, gali mokėti dvigubai. Bet dažniausiai galima susiderėti, kad atvyktume penktadienio vakare arba sekmadienį, tai ne problema, jeigu planuojame iš anksto. Aš asmeniškai mėgstu baigti savaitę ramiai.

Išvados

Galiausiai, kraustymosi iš Vokietijos paslaugų apžvalga ir kainodara nėra taip baisi, kaip atrodo iš pradžių. Svarbiausia yra tiksliai susitarti dėl sąrašo, nekaupti šiukšlių ir būti kantriems, kai kelyje kažkas ne taip eina. Jeigu viską padarei teisingai, tavo daiktai atvyks saugiai, o tu tapsi vienu iš tų laimingų klientų, kurie parašo teigiamą atsiliepimą. Sėkmės naujoje vietoje.