Kraustymosi iš Vokietijos metu svarbios logistikos detalės: vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pripažinti, daugelis klientų vis dar mano, kad kraustymasis – tai tiesiog pakabinami daiktai į mašiną ir važiuojame. Realybė, deja, yra daug raupsnės, ypač kalbant apie kraustymosi iš Vokietijos metu svarbias logistikos detales. Vokietija šioje srityje gana griežta, o vokiečiai mėgsta tvarką, tad net mažiausias nukrypimas nuo taisyklių gali atnešti nemalonumų. Esu matęs viską – nuo puikių, organizuotų pervežimų iki tokių, kai reikėdavo iškvietti techninę pagalbą tiesiog kieme, nes sunkvežimis užstrigo purvine. Žemiau bandau išdėstyti tai, ką paprastam žmogui būtų svarbu žinoti, kad neišprotėtų prieš pat išvykimą. Nerašysiu čia jokių sausų instrukcijų, o tiesiog papasakosiu, kaip tai yra iš tikrųjų.

Dokumentai ir formalumai (be šito niekur neinu)

Kokie dokumentai yra būtini pervežimui?

Tikrai ne viskas taip paprasta kaip atrodo. Būtinas tuometinės registracijos pažymėjimas (Anmeldung) iš Vokietijos, kur patvirtinate, kad ten gyvenote. Be to, jei perkate senus daiktus, reikia pirkimo sutarčių, kad muitinė nepradėtų vagiotis dėl PVM. Dar važiuojant reikia techninius pasus ant mašinos ir vairuotojo pažymėjimus. Kartais dar būna reikalingas "galiojantis asmens dokumentas" – tai tiesiog pasas arba lengvieji vairuotojo pažymėjimai, patvirtinantys jūsų tapatybę. Be šių lapų gali būti problema lenkti sieną.

Ar reikalingas daiktų inventorius?

Absoliučiai taip, tai ne pasiduodamumas. Geriausia susirašyti dvi kopijas – viena liepia pas vairuotoją, kita pas jums. Inventoriuje turi būti įrašyti brangiausi daiktai, jų būklė (gera, pažeista, naudota) ir apytikslė vertė. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas užmiršdavo pasirašyti šį lapą prieš išvykstant, o tada Lietuvoje prasidėdavo ginčai dėl dingusių indų. Užsirašykite viską, net jei atrodo, kad tai nėra svarbu. Žinoma, kraustymosi iš Vokietijos metu svarbios logistikos detalės neapsiriboja tik popieriais, bet be jų neprasversi.

Ar turiu deklaruoti daiktus muitinėje?

Jeigu grįžtate į Lietuvą galutinai ir daiktai buvo naudojami Vokietijoje mažiau nei 6 mėnesius, tai dažniausiai ne. Tačiau jei perkate naują techniką (pvz., šaldytuvą, kurį nupirkote prieš savaitę), gali tekti mokėti PVM arba importo mokesčius. Muitinės pareigūnai turi "akis" po galva, jei matai, kad viskas lygiai nauja. Geriau turėti PVM sąskaitas faktūras, kas parodytų, kad tai asmeninis turtas, o ne prekybai skirtas krovinys.

Ar galiu vežti alkoholį ir tabaką?

Čia yra gilia duobė. Asmeniniam naudojimui galima, bet yra ribojimai – tai apie 90 litrų vyno, 110 litrų alaus, 10 litrų stipriųjų gėrimų (tikslų skaičių geriau patikrinti, nes keičiasi). Kartais žmonės bando išvežti pusę vokiško sandėlio alaus, o tada sulaiko pasienyje. Žinoma, jeigu tai ne verslas, tai praeis, bet rizikuoti nereikia. Tiek tarptautiniai pervežimai, tiek paprasti kraustymosi reikalai su alkoholiu visada yra pavojingi.

Kaip su važiuokliu pervežimu automobilį?

Jei automobilis yra jūsų nuosavybė ir jį nevežate pardavimui, galima jį prikabinti prie sunkvežimio su platforma arba vežti viduje, jeigu telpa (retas atvejis). Būtina ypatingai gerai užfiksuoti automobilio būklę – kiekviena įbrėžimas, dėmė. Buvo atvejis, kai klientas pareiškė, kad važiuoklė sugesta pervežimo metu, o pasirodė, buvo sužalota dar prieš pakrovimą Vokietijoje. Be nuotraukų ir protokolo įrodymų bus sunku gauti kompensaciją iš draudimo.

Baldai, technika ir kaip tai visa supakuoti

Ar reikia išmontuoti baldus?

Beveik visada taip. Didelės spintos, lovos, stalai tiesiog nepraeis pro duris arba neguls į mašiną taip, kad neužimtų per daug vietos. Geriau, jeigu tai padaryti patys iš anksto, nes vairuotojams dažniausiai mokama už valandas, o ne už tai, kad jie būtų baldų montuotojai. Kai kurios firmos siūlo šią paslaugą, bet už tai papildomai reikia sumokėti. O štai vienas iš tų momentų, kai kraustymosi iš Vokietijos metu svarbios logistikos detalės gali kainuoti nervus – jeigu prarandate varžtą nuo spintos, Vokietijoje parduotuvės jau nebeveiks (jei sekmadienis).

Kaip supakuoti šaldytuvą?

Tai klasika. Žmogus išjungia šaldytuvą, bet nuleidžia vandenį. Kas nutinka? Tas vanduo srūva per visą gręžinį, kai mašina vaziuoja kalnuoju reljefu. Buvo atvejis, kai teko džiūvinti visas kliento sofa, nes šaldytuvo "sulčių" nutekėjo daugiau nei litras. Išjunkite šaldytuvą bent prieš 24 valandas, išimkite visus stalčius ir palikite duris atidarytas pravėdinti.

Kaip apsaugoti stiklinius indus ir techniką?

Nenaudokite laikraščių – jie palieka rašalus ir neapsaugo nuo smūgių. Geriau investuoti į burbulių plėvelę (bubble wrap) ir stiprias dėžes. Televizoriaus ir monitorių reikia supakuoti į originalią dėžę, jei jos nebėra, tada reikia sukurti medinę korpusą (obšivką). Netaisyklingai supakuotas televizorius dažniausiai baigia savo gyvenimą pirmajame posūkyje autobane.

Ar galima vežti gyvūnus?

Įmanoma, bet tai sudėtinga. Gyvūnas negali būti įkalintas krovininėje dalyje, jis turi važiuoti su vairuotoju arba jums reikės važiuoti atskirai. Be to, reikia pasiimti veterinarinį pasą, čipą ir visos reikalingos vakcinos. Kartais įmonės tiesiog atsisako vežti gyvūnus dėl rizikos ir alkoholio kvapo mašinoje (ironiška, bet kartais būna). Klausimas nebe apie logistiką, o apie tai, ar vairuotojas nori turėti šunį kelyje.

Ar vežate augalus?

Taip, augalus vežame dažnai, bet yra keletas niuansų. Negalima vežti dirvožemio su augalais iš trečiosios šalies (jei ten yra kenkėjų), bet tarp ES šalių dažniausiai lygtis. Žiema reikia apgaubti augalus, kad neušaltų, nes krovininėje nėra šilumos (jei tai ne specialus šaldytuvas). Palikite augalus lauke, kol vairuotojas juos pakrauna, o ne pripildykite mašinos drėgna žeme prieš pat išvykimą.

Ką daryti su pavojingais daiktais?

Degalai, dažai, aerozoliai – tai yra pavojinga krovinių kategorija (ADR). Paprastai vairuotojai atsisako to vežti, jeigu neturi specialių leidimų. Geriausia tuos daiktus išvartyti arba vežti savo asmeniniu automobiliu. Nenorėtų, kad sprogstantis dažų balionas kelyje nuimtų stogą nuo sunkvežimio.

Pinigai, kainos ir tarpininkai

Kaip susiformuoja kaina?

Paprastai kaina priklauso nuo užimamo tūrio kubiniais metrais (m³) arba nuo važiavimo metrų. Taip pat įeina mokestis už kėlimą ir nuleidimą (jei reikia keltės). Dar turi būti įskaičiuotas kelių mokestis Vokietijoje (maužas) ir Lietuvoje. Jeigu reikia vežti daiktą į 4 aukštą be lifto, tai taip pat bus papildomai. Kainos nėra fiksuotos, viskas priklauso nuo sezono – vasarą brangiau nei sausį.

Kas dėl užstato?

Daugelis firmų prašo nedidelio užstato (depozito) užsakyti datai užfiksuoti. Tai gali būti nuo 50 iki 200 eurų. Nepasiduokite, jeigu reikalauja mokėti 50 procentų iš karto – tai pavojinga. Geriausia susitarti dėl mokėjimo gavus daiktus arba prieš pat išvykimą. Žinoma, dideliems verslininkams tai gali atrodyti keista, bet paprastam žmogui tai apsauga.

Ar gali kaina pasikeisti nenumatytai?

Gali, ir tai dažnai nutinka. Jeigu prieš pat išvykimą paaiškėja, kad tūrio yra daugiau nei planavote, arba reikia papildomo žmogaus nešimui (pvz., ypač sunkus pianinas). Taip pat, jeigu vairuotojas turi laukti ilgiau nei valandą, gali būti skaičiuojamas laukimo mokestis. Viską geriau aptarti iš anksto, kad neapsigailėtumėte.

Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą?

Ne visada. Brangiausios firmos dažnai uždirba ant brando, o ne ant kokybės. Esu matęs, kaip mažos, bet agiliausios šeimos firmos atlieka darbus puikiau nei didieji žaidėjai. Svarbiausia – pasitikėjimas ir reviews (atsiliepimai). Jeigu telefonu su jumis kalba žmogus, kuris aiškiai paaiškina, kas vyksta, tai jau pusė sėkmės.

Kaip atpažinti blogą firmą?

Jei jie neduoida sutarties, jei kalba labai neapibrėžtai apie kainą, jei jų telefonas niekada neatsiliepia arba rašo tik per "WhatsApp" be kontakto. Taip pat bijokite tų, kurie sako, kad "mes viską vežame be dokumentų, pigiau". Tai tiesiog kelias į didžiausius problemų. Neteisingai suprastos kraustymosi iš Vokietijos metu svarbios logistikos detalės gali lemti tai, kad jūsų daiktai dings niekur nedingę.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynais?

Daugelis vairuotojų mėgsta grynais, bet rimtos firmos dirba tik sąskaitomis. Jei sumokėsite grynais be kvito, vėliau neįrodysite, kad mokėjote. Geriau pervesti į sąskaitą, nors kartais gali būti reikalaujama "pinigų rankoms" už kėlimiką (tai tas vairuotojų niuansas). Čia jau jūsų sprendimas, ar pasitikite.

Praktiniai dalykai ir laikas

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Tai priklauso nuo to, kur Vokietijoje esate. Iš Miuncheno iki Vilniaus – tai apie 12-14 valandų važiavimo grynu laiku. Jei reikia dar pakrauti/iškrauti kelis klientus, tai gali užtrukti ir dvi dienas. Neskubėkite spausti vairuotojo – nuovargis kelyje yra pavojingiausia dalyka. (Aš pats kadais pravažiavau 20 valandų be miego, tai nebuvo malonu).

Ar galima nurodyti tikslią atvykimo valandą?

Lietuvoje galima bandyti, bet Vokietijoje arba kelyje visada pasitaiko staigmenų – uraganai, eismo įvykiai arba policijos patikros. Galima nurodyti tik apytikslį laikotarpį, pvz., tarp 10:00 ir 14:00. Jeigu jums reikia būti tiksliai 12:00, geriau neplanuokite tokių tarptautinių pervežimų, nes emocijų užteks.

Kas daryti, jei sunkvežimis netilptų į kiemą?

Tai dažna problema senamiestyje. Vokiški sunkvežimiai dideli, o lietuviški kiemai maži. Reikia iš anksto pasirūpinti leidimu pastatyti ant šaligatvio arba susiplanuoti iškrovimą kitur. Kartais reikia mažesnės mašinos (7.5t), kuri paskui perveža daiktus iš didelio sunkvežimio. Tai kainuoja papildomai, bet sutaupo nervų.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį?

Jei vairuotojas sustoja poilsio aikštelėje, mašina užrakinama, tačiau rizika visada yra. Geriausia, jeigu vairuotojas važiuoja tiesiai be ilgu sustojimų. Jeigu reikia įsiterpti dienai, daiktai yra saugioje aikštelėje, bet 100% garantijos nėra. Brangiausius daiktus (pinigus, dokumentus, brangiausius papuošalus) geriausia vežti su savimi.

O jei orai bus blogas?

Vokiškas oras yra neprognozuojamas. Lietaus ar sniego ne tik kad neleidžia, dažnai būna, kad vairuotojas tiesiog sustoja ir laukia, kai nulips. Jokių kompensacijų už vėlavimą dėl oro sąlygų jums negausite, tai vadinama "bėgimo jėga". Tiesiog budėkite ir kantriai laukite.

Ar reikia padėti vairuotojui nešti daiktus?

Neprivalote, bet jei padėsite, procesas užtruks trumpiau, o vairuotojas bus dėkingas. Ypač jei nėra keltės ir viską reikia nešti rankomis. Tiesa, jei sužeisiate nusinešdami sofos, draudimas tai nedengs, nes jūs nebuvo įtrauktas į gręžinio komandą. Žinok, kada sustoti.

Kas darbo diena, o kas savaitgalis?

Dauguma firmų dirba darbo dienomis, tačiau už papildomą mokestį galima susitarti dėl savaitgalio. Žinoma, Vokietijoje sekmadieniais viskas uždaryta, tad net ir įsivažiuoti į kai kuriuos sandėlius gali būti neįmanoma. Geriausia planuoti išvykimą penktadienį arba ketvirtadienį.

Ar įmanoma atidėti daiktus laikinai?

Taip, mes pasiūlome sandėliavimą. Jeigu dar neturite būsto Lietuvoje, galima padėti daiktus pas mus mėnesį ar du. Svarbiausia, kad daiktai būtų surašyti ir uždaryti į saugią patalpą. Neklauskite manęs, kiek kainuoja viena dėžė, kainos skiriasi priklausomai nuo to, kiek vietos užimsite.

O dėl vaiko lovelės?

Jos ypač jautrios. Jeigu jos metalinės, gali susilpninti jungtys, jeigu per stipriai kratos. Geriausia jas išmontuoti į dalis. Jeigu medinės – apsaugoti nuo įbrėžimų. Vaikai mėgsta kasti savo lovelėse, o tėvai dažnai pamiršta pasakyti apie vidinius sugadinimus, tada vėliau kaltina mus.

Ar galima veži muzikos instrumentus?

Pianinas arba kontrabasas – tai atskira istorija. Reikia ne tik specialios technikos, bet ir patirties. Paprastas vairuotojas gali tiesiog numesti pianiną žemyn, ir tai bus galas. Tokiu atveju reikia kreiptis į specialistus. Jų paslaugos brangnesnės, bet instrumentas išliks sveikas.

Kaip elgtis su pavogtais ar negražiais daiktais?

Aš asmeniškai nepripažįstu tokių vežimų. Jeigu įtariate, kad daiktai pavogti arba jų kilmė abejotina, geriau atsisakyti paslaugos. Mums ne reikia problemų su policija. Taigi, jei turite kažką, kas atrodo "įtartai", geriau to nebevežti.

Ar galima susiplanuoti maršrutą patys?

Galite pasiūlyti, bet vairuotojas žino geriau. Jis žino, kuriose aikštelėse yra mažiau vagių, kur keliai blogesni. Jeigu priversite važiuoti trumpesniu, bet blogesniu keliu, ir mašina suges, jums teks mokėti. Geriausia patikėti profesionalu.

Ką daryti su raktais?

Raktus nuo buto, iš kurio išsikraunate, palikite pas vairuotoją, kad jis galėtų užrakinti duris. Raktus nuo naujo buto imkite sau, kad galėtumėte patekti vidun, kai atvyksite. Būna, kad vairuotojai užmiršta raktus mašinoje ir tada prasideda ieškojimai.

Ar reikia aptarnautojų abiejuose galuose?

Jeigu tarp krovėjų nėra susitarimo, tai reikia. Vokietijoje žmonės dažnai padeda, bet Lietuvoje reikia turėti bent vieną žmogų, kuris padės iškrauti. Kitu atveju vairuotojas gali paprašyti papildomo mokesčio už "solo" darbą.

Kas daryti su šiukšlėmis?

Nepakuokite šiukšlių! Kartais žmonės supako visa, kas gulo po ranka, tame tarpe ir šiukšlių dėžes. Tada tas šlamštas keliauja per visą Europą. Išmeskite šiukšles dar Vokietijoje, mums ne jų vežti. Tai ne tik prastas tonas, bet ir pinigų švaistymas už tūrį.

Ar tikrai reikia rūpintis draudimu?

Be abejo. Nors vairuotojas yra atsakingas, jo civilinis draudimas dengia tik ribotą sumą. Jeigu vežate brangų paveikslą ar galerijos vertės daiktą, reikia specialios draudimo polisos. Nežiūrėkite į tuos 50 eurų, kuriuos reikia sumokėti už papildomą apsaugą.

Pabaigos mintys

Viskas šitaip atrodo sudėtinga tik tuo metu, kai pradedi planuoti. Iš tikrųjų, jeigu susitari su patikima įmone, didžiąją dalį kraustymosi iš Vokietijos metu svarbių logistikos detalių jie padarys už tave. Svarbiausia – ne bėgioti paskutinę minutę, iš anksto pasirūpinti dokumentais ir realiai įsivaizduoti, kiek turi daiktų. Gerai suplanuotas pervežimas sutaupo ne tik pinigų, bet ir nervingų pokalbių su šeima. Tad, jeigu dar abejoji, skambink ir klausk, kol vėl ne per vėlu. Sėkmės kelyje!