Kraustymosi iš Vokietijos kainodara ir sąmatų sudarymas: kas tiksliai veikia kainą

Sunku tiksliai pasakyti, kiek kartų esu važiavęs maršrutu Berlynas–Vilnius arba Miunchenas–Klaipėda, bet per šiuos dvidešimt penkerius metų tiesiog praradąs sąskaitą. Vokietija lietuviams visada buli ir užsienio, ir darbo vieta, ir vieta, iš kurios parvežami visi baldai namams. Bet kai ateina laikas grįžti ar persikelti, prasideda chaosas su kainomis. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog „nuo A iki B“, tačiau kraustymosi iš Vokietijos kainodara ir sąmatų sudarymas yra labai daugialypis procesas, priklausantis ne tik nuo kilometrų. Čia nėra fiksuotos lentelės – kiekviena situacija yra unikali, kaip tos vokiškos senosios pirklių gatvės, kur sunku privažiuoti dideliem sunkvežimiams. Štai kodėl verti suprasti, iš ko tas galutinis skaičius susideda, kad nenukristum ant nesąžiningų vežėjų ar nereikėtų mokėti už orą. (arba už dvidešimt kartų apvažiuotą kvartalą).

Pagrindiniai dalykai, kurie verčia kilti kainą

Kiek gi kainuoja tas paties „Vokietijos“ reisas?

Tai yra pats dažniausias klausimas, kurio negaliu išvengti, nors jis kartais su mane erzina. Nėra vienos kainos, nes viskas prasideda nuo tavo daiktų kiekio. Jeigu turi tik kelių krepšių siuntą, tai viena kaina, o jeigu visa butą iš keturių kambarių, tai skirtinga. Kraustymosi iš Vokietijos kainodara ir sąmatų sudarymas dažniausiai pradedamas nuo to, kiek tūrio (kubinių metrų) užima turtas. Taip pat labai svarbu, kur būtent Vokietijoje tu esi – ar tai Ramsteinas, ar kaimelis netoli Liuksemburgo sienos. Kuo toliau nuo autostrados, tuo brangiau, nes vairuotojas praranda laiką.

Ar tiesa, kad mažiau daiktų = pigiau?

Iš pirmo žvilgsnio taip atrodo, mažiau krovinių – mažiau darbo, bet ne visada taip yra praktikoje. Tiesą sakant, kartais maža siunta gali tekti brangiau, jeigu tenka specialiai tam nuvažiuoti tuščia mašina be užsakymo grįžtant. Mes stengiamės kombinuoti krovinius, tačiau jei tu skubi ir reikalinga ekskliuzyvio transportavimo, tada kainodara kyla. Taigi, kai sudarome sąmatą, žiūrime ne tik į tūrį, bet ir į tai, ar galime tave „prikabinti“ prie kito krovinio tame pačiame maršrute. Jeigu ne – turi sumokėti tuščiovažiį.

Kodėl mane vienas kainino 2000, o kitas 4000 eurų?

Čia yra klasikinis situacijas, su kuriomis susiduriu dažnai, ir tai pradeda juokti. Skirtumas gali būti milžiniškas dėl dviejų pagrindinių dalykų: apgavysčių arba paslaugos kokybės. Pigesnis variantas gali būti vadas su „vabra“ ir be draudimo, kuris už taves neparveš daiktų, jei kas nors nutiks. Brangesnis įmonės pasiūlymas įtraukia draudimą, profesionalų pakavimą, įkėlimą-iškėlimą rankinėmis. Kraustymosi iš Vokietijos kainodara ir sąmatų sudarymas turi būti skaidrus. Jeigu kaina per maža, susidomėk, ar turi vežėjas licenziją, ar nebus jis girtas kelyje.

Ką reiškia tas „kubas“ ir kodėl jis toks svarbus?

Kubas arba kubinis metras – tai mūsų valiuta. Visą turtą mes privalome suskaičiuoti į m3, kad suprastume, kokia mašina reikalinga. Standartinis 3,5 tonų sunkvežimis telpa apie 18–20 kubų, o didelės vilkikų priekabos – iki 90 kubų. Jeigu tave apgavo ir pasakė, kad tavo sofa užima 1 kubą, o ji yra milžiniška „corner sofa“, tai gali baigtis tuo, kad tiesiog nebetilps į mašiną. Todėl sąmatos sudarymo etape visada prašau nusiųsti nuotraukas arba sąrašą su bent apytiksliais matmenimis, kad nekiltų nemalonumų dieną, kai jau atvažiuoja vairuotojas.

Ar aš turiu pati skaičiuoti kubus?

Nebūtinai, nors labai padeda, jeigu turi bent bendrą pasąmonę. Aš dažnai matau situacijas, kai klientas sako „o, tikiuosi, tai vos vienas kubilėlis“, o įvažiuoju į butą ir matau tris pilnas kambarius baldų. Tada prasideda pyktis. Tu gali suskaičiuoti apytiksliai pagal formules ilgis x plotis x aukštis, bet Geriau palik tai mums. Mes jau turi akį pripratusią prie to, kiek vietos užima šaldytuvas ar spinta. Tiesiog nenuokop, kad turi daugiau, nei yra iš tikrųjų.

Kas daro įtaką galutinei sumai be atstumo?

Be atstumo, didžiausią įtaką turi prieiga. Prisimenu vieną atveją Miuchene, kur klientas gyveno sename name centre, kur įvažiavimas buvo tik 3 metrų pločio, o gatvėje buvo statomi simboliai „uždrausta stovėti“. Turėjome nešti daiktus 400 metrų pėsčiomis. Tokiu atveju kraustymosi iš Vokietijos kainodara ir sąmatų sudarymas automatiškai prideda vairuotojo darbo valandas. Taip pat įtakos turi aukštai – jeigu be lifto penktame aukšte, tai kaina aukštesnė.

Ar svarbu, kuriame Vokietijos mieste esu?

Žinoma, yra miestų, į kuriuos važiuojame dažniau, kaip Hamburgas ar Briuselis (žinoma, ne Vokietijoje, bet netoliese), ir yra tokių, kur reikia važiuoti specifiškai. Jeigu tu gyveni kažkur toli nuo pagrindinių autostradų, pavyzdžiui, Bavarijos miškų gilumoje, kaina bus didesnė dėl degalų ir laiko. Taip pat, jeigu reikia važiuoti į zonas, kur reikalingi specialūs leidimai sunkvežimiams („Umweltzone“), tai irgi gali sukelti galvos skausmą mums, o galiausiai ir kainos padidėjimą, jeigu reikės rasti vietą mieste.

O jei vairuotojas negali privažiuoti prie pat namų?

Tai labai dažna problema, ypač mažuose Vokietijos miesteliuose. Jeigu mašina negali privažiuoti, tenka naudoti mažesnę transporto priemonę („pikapą“ arba furgonėlį) perkrauti. Tai vadinama „menziu“ paslauga ir ji neįeina į standartinę kainą, jeigu nenurodyta sąmatoje. Todėl visada klausiau apie prieinamumą iš anksto. Kartais net nepykstu ant vokiškų architektų, kurie projektuoja gatves, kur net dviratis pravažiuot negali.

Vokietijos ir specifikos vėjas

Kiek kainuoja pakavimo medžiagos?

Tiesioginės kainos priklauso nuo to, kiek reikia dėžių, burbuliukų ir juostos. Vidutiniškai dėžė kainuoja nuo 2 iki 5 eurų, priklausomai nuo dydžio. Bet kartais klientai sako, kad nupirks patys, o tai atrodo, kad jie nupirko kokius parduotuvės sugadintus dėžės, kurios susilygsta, kai uždedi ant jų pečius. Rekomenduoju pasiimti geras, stovinas dėžes, nes tai apsimsiperka. Kraustymosi iš Vokietijos kainodara ir sąmatų sudarymas dažnai įtraukia ir šias medžiagas į galutinę sumą, kad tau nereikėtų galvoti apie tai.

Ar brangiau, jei reikia išardyti spintelę?

Žinoma, darbas yra darbas. Jeigu turi didelę sieninę spintelę, kurią neįmanoma išnešti neišardžius, mūsų vyrai tai padarys. Tai paprastai uždaroma kaip papildoma paslauga pagal darbo valandas. Kartais tenka išardyti net lovas arba stalus. Vokietijos baldai dažnai būna labai geros kokybės ir sunkiai išardomi, todėl tai gali užtrukti ilgiau, nei planavome. Aš tikrai nepridėsiu ant kainos, jeigu vairuotojas tą padarys per penkias minutes, tačiau jei tai trunka valandą – tai mokama.

Ar į kainą įeina krovinio įkėlimas Vokietijoje?

Įprastai į sąmatą įeina tiek įkėlimas, tiek iškėlimas. Bet reikia aiškiai suvokti – kas turi tu padaryti tu, kas mes. Jeigu tu pasirašei sutartį „nuo durų iki durų“, tai mes viską padarome. Jeigu sutartei dėl „pakrauti ant grindų“, tai mes tik atvežame. Geriausiai viską aptarti iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų prie pat namų Lietuvoje, kai vairuotojas sako „o aš maniau, kad jūs paties nešite į namus“.

Kas yra „rankinis kėlimas“ ir kodėl jis toks brangus?

Rankinis kėlimas tai yra tada, kai negalime naudotis keltuvu, arba daiktas yra per sunkus/nepernešamas. Pavyzdžiui, jeigu turi pianiną arba didelės saudos skalbyklę, kuri netelpa į liftą ar laiptus. Tada reikalingi papildomi žmonės, o kartais net specialus įranga. Kraustymosi iš Vokietijos kainodara ir sąmatų sudarymas čia būna griežtesnis, nes riziką sužeisti nugarą ar sulaužyti daiktą yra didelė. Už tokį rizikingą darbą reikia mokėti daugiau.

Ar reikia mokėti už vairuotojo laukimą?

Taip, jeigu vairuotojas privalo laukti. Pavyzdžiui, jeigu sutartai įkėlimą 9:00 ryte, o tu atvyksi tik 12:00, šias tris valandas jis gali įrašyti į sąskaitą. Vairuotojo laikas yra pinigai, jis negali sėdėti ir galvoti apie gyvenimą be užmokesčio. Vokietijoje yra griežti taisyklės poilsio laikui, todėl jeigu užtrukti su dokumetais, gali būti problema. Būk tikslus su laiku – taip taupygi pinigus ir nervus.

Kas jei aš netelpu į grafiką ar atšaukiu?

Jei atšauki iš anksto, paprastai baudos nėra, bet jeigu tai darai paskutinę minutę, kai mašina jau važiuoja pas tave, tai teks susimokėti už praleistą laiką ar net kelionės dalį. Mes tik žmonės ir turime planuoti maršrutus. Jeigu vienas klientas atšaukia, mums gali tekę važiuoti tuščia 500 kilometrų. Todėl atsakingumas čia labai svarbus.

Ar draudimas įeina į sąmatą?

Draudimas dažniausiai yra apskaičiuojamas atskirai, priklausomai nuo turtinės atsakomybės vertės (TAV). Standartinis draudimas gali dengti tik kelis tūkstančius eurų, o jeigu turi brangų interjerą ar paveikslus, reikės didesnės apsaugos. Kraustymosi iš Vokietijos kainodara ir sąmatų sudarymas be draudimo yra kaip važinėti automobiliu be saugos diržų – gal praeisi, o gal ir ne. Aš visada patariu įsigyti pilną draudimą, ypač kai važiuoji per toli.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo per kelią?

Jeigu turi draudimą, reikia iš karto pranešti mums ir padaryti nuotraukas. Negalima daiktų išmesti arba remontuoti patys be leidimo. Tada mes kreipsimes į draudimo kompaniją. Be draudimo, tai tampa „kas ką kaltina“ situacija, ir dažnai baigiasi teismu arba nesantaika. Geriau užsidėk už pora dešimtų eurų daugiau ir miek ramiai.

Papildomos išlaidos, apie kurias nusimani vėliau

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, bet aš sakysiu tiesiai – jeigu kaina jau ir taip be pelno, tai man kaip vadybininkui nėra ką kirsti. Kartais galiu nuleisti 50 eurų, jeigu tu moki grynais ir iš karto. Bet kai klientas bando „nugalėti“ mane iki pusės, aš tiesiog žinau, kad arba jis dirba su mėgėjais, arba nori pasinaudoti manimi. Kraustymosi iš Vokietijos kainodara ir sąmatų sudarymas turi savo grindis – degalai, alkoholis (ne vairuotojui), algos.

Ką reiškia depozitas?

Depozitas tai yra užstatas, kurį kartais imame, jeigu paslauga brangi arba reikalingos išankstinės išlaidos (pavyzdžiui, už pakavimo medžiagas arba už užsakomąjį transportą). Paprastai tai 10–30 proc. nuo galutinės sumos. Po paslaugos atlikimo jis grąžinamas arba atskaičiuojamas. Tai yra apsauga ir mums, ir tau – garantas, kad abi pusės atliks savo pareigas.

Ar yra jokių paslėptų mokesčių?

Sąžiningai? Pas mus nėra, bet rinkoje jų gausu. Paslėpti mokesčiai dažnai pasirodo kaip „kaimiškojo kelio mokestis“ arba „laiptų mokestis“. Aš visada rašau sąmatoje viską: kiek už kėlimą, kiek už kelionę, kiek už dėžes. Jeigu nematai kai kurios eilutės, klausk. Girdėjau istorijų, kai po atvykimo reikėjo mokėti už „vairuotojo pietautį“. Tai absurdas, bet gyvenime.

Ką daryti su šiukšlėmis Vokietijoje?

Tai labai svarbu! Vokietijoje šiukšlių išvežimo taisyklės yra griežtesnė nei Lietuvoje. Jeigu turi nuspręsti atsikratyti senų baldų, negali tiesiog juos padėti prie konteinerio. Reikia „Sperrmüll“ kortelės arba važiuoti į aikštelę. Aš kartą matau, kaip vienas klientas bandė padėti sofą prie kiemo ir jam artimieji pranešė policiją. Geriau susitarti dėl šiukšlių išvežimo su vairuotoju iš karto – tai papildoma, bet nebrangi paslauga.

O jei reikia pergabenti pianiną?

Pianinas arba koncertinis pianinas – tai atskira istorija. Jie sveria šimtus kilogramų, reikia specialios technikos („keltuvo“) ir labai daug žmonių. Tai niekada nėra pigu. Kraustymosi iš Vokietijos kainodara ir sąmatų sudarymas tokiais atvejais tampa individualiu projektu. Aš nebežinau visų pianinų tipų, todėl visada prašau nuotraukos ir tikslaus svorio. Neįsivaizduoju, kaip tą darbą galėtų atlikti vienas vairuotojas be patirties.

Ar skiriasi kaina savaitgaliu ar švenčių dienomis?

Skiriasi, ir tai natūralu. Jeigu reikia, kad vairuotojas važiuotų sekmadienį arba per Velykas, tai yra viršvalandinis darbas. Europoje darbo užmokesčio taisyklės yra griežtos. Taip pat, jeigu nori išvežti daiktus iš Vokietijos ypatingomis dienomis, gali būti, kad reikės brangiau užsisakyti laisvą vietą, nes visi kitaip ilsisi. Planuok persikėlimą darbo dienomis – taip sutaupysi nemažai.

Dokumentų, sutarčių ir kitas niūrus dalykas

Kokios yra mokėjimo sąlygos?

Dauguma įmonių dabar reikalauja išankstinio mokėjimo, bent 50 proc. arba pilnos sumos grynaisiais prieš iškraunant. Tai nėra išankstinis nepasitikėjimas, o apsauga nuo „dingusių“ klientų. Esu matęs, kaip žmonės išsikrauna visą mašiną ir sako „o, pinigų kol kas nėra, pervesiu po savaitės“. Tu mes turime būti labai nekantrūs. Geriau visada papasakok apie savo mokėjimo galimybes iš anksto.

Kaip atpažinti „bilotą“?

Jeigu kainos atrodo per geros, kad būtų tiesos – tai „bilota“. Jeigu asmuo rašo su klaidomis, neturi tinklalapio arba siūlo mokėti tik grynaisiais be jokios sutarties – bėk tolyn. Lietuviškoje rinkoje yra geras įmonių, kurios dirba jau dešimtmečiais. Nenaudok „Facebook“ grupių patarimų vienintelio šaltinio. Tikrinam licenziją.

Kas tiksliai turi būti parašyta sąmatoje?

Sąmata turi būti detali. Turi būti nurodytas adresas atsiėmimo ir pristatymo, tūris kubiniais metrais, kaina už kėlimą, kaina už transportavimą, draudimo suma ir mokėjimo sąlygos. Jeigu ten tiesiog parašyta „pervežimas“ ir viskas, tai keliau į teismą net nežiūrėk. Kraustymosi iš Vokietijos kainodara ir sąmatų sudarymas turi būti dokumentuotas, kad vėliau nebūtų kaltinimų.

Ar reikia mokėti PVM?

Jeigu tu fizinis asmuo, kuris tiesiog persikelia į namus, PVM mokėti nereikia (tai yra paslauga fiziniam asmeniui). Jeigu tu įmonė ir perkeli biurą, tada PVM pridedamas. Kartais klientai sumaišo šias dalykas ir bando „persikraustyti“ kaip įmonė, nors tai jų asmeniniai daiktai. Aš turiu būti atsargus su dokumentais, nes mums patikrina valstybinės institucijos.

Kas nutinka, jei mašina sugenda kelyje?

Tai nepasitikėjimo dalykas, bet tai įvyksta. Jeigu sugenda technika, mes privalome užtikrinti, kad turtas būtų apsaugotas ir perkrautas į kitą mašiną. Tai dažniausiai mūsų problema, ne kliento, nebent dėl to vėluojame dvi dienas. Tuomet gali reikėti kompensuoti laukimą, jeigu tai mūsų kaltė, tačiau kartais ir tiesiog reikia kantrybės – technika yra technika.

Ar galima sekti savo daiktus kelyje?

Dauguma šiuolaikinių įmonių turi GPS stebėjimą, tačiau vairuotojas negali visada atsiliepti į telefoną. Jeigu jis vairuoja ir kalbini su tavim, gali gauti baudą. Geriau susitar�ti dėl pranešimų, kai jis sustoja poilsio arba kai jau artėja. Nekankink jo kas valandą – tik iššauk pyktį.

Kodėl kaina pasikeitė tarp pasiūlymo ir galutinės sąskaitos?

Tai gali nutikti dėl dviejų priežasčių: arba pats daiktų kiekis padidėjo (kas nutinka beveik visada), arba atsirado neprognozuojamų kliūčių (negalima privažiuoti, reikia ilgiau laukti). Aš stengiuos įvertinti viską iš anksto, bet kartais Vokietijos realybė iššauko staigmenų. Jeigu pats nieko nekeitei, klausk, kodėl pasikeitė, - įmonė privalo paaiškinti.

Kas dėl senų daiktų išvežimo iš Vokietijos (šlamštas)?

Neseniai vienas klientas klaustė, ar galime išvežti jo seną dviratį ir rėmus. Galime, bet tai nėra nemokama. Vokietijoje šiukšlių degalinės („Wertstoffhof“) dažnai ima mokestį už didelius atliekas. Mūsų vairuotojui reikės stovėti eilėje. Geriau tai pasakyti iš anksto ir įtraukti į sąmatą, nei vėliau ginčytis dėl 30 eurų pridėtos sumos.

Ar verta rinktis brangesnę įmonę?

Mano nuomone, taip. Penkiolika metų patirtis rodo, kad pigiai dažnai būna brangiau. Užsisakyk pas patikimus žmones, kurie turi apdraustus vairuotojus, gerą techniką ir rašo sutartis. Kraustymosi iš Vokietijos kainodara ir sąmatų sudarymas turi būti skaidrus, o kaina – atitinkanti kokybę. Nenorėčiau, kad tavo šeimos heirloomas dingtų kažkur Lenkijoje dėl to, kad norėjai sutaupyti penkiasdešimt eurų.

Ar galiu parsivežti maisto arba alkoholio?

Negali. Arba gali tik labai mažai asmeniniam poreikiui. Muitinės taisyklės griežtos – daugiau kaip 200 cigaretės ar 1 litras stipriųjų gėrimų galima, bet jeigu turi prekybos kiekį vyno, tai gali būti konfiskuota. Ir būkime tiesūs, aš nenoriu turėti problemų su muitinės dėl tavo dešrelių. Geriau parsivežk gerą vokišką kavą, bet ne du dešimtdešimts kilogramų kumpių.

Taip, tai ilgas procesas, bet jeigu viską supranti iš anksto, išvengsi daug streso. Svarbiausia – nebijok klausti ir derėtis, tačiau gerbk profesinio darbo. Gero kelio!