Kraustymosi iš Vokietijos ir asmeninių daiktų logika: kaip išgyventi be nervų sugriuvimo

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės sužinoja, kad reikia keltis iš Vokietijos, ir ima panikuoti. Viskas atrodo sudėtinga: vokiškas biurokratinis monsteris, muitinė, kažkokie T1 dokumentai, o tiesiog norite parsivežti savo seną sofa ir dviratį. Kraustymosi iš Vokietijos ir asmeninių daiktų logika iš tikrųjų nėra tokie baisi, jei žinai, į kur kišti galvą. Dažniausiai problemos kyla ne iš to, kad sistemą sudėtinga, o iš to, kas žmonėms tiesiog pasirodo akivaizdu, bet iš tikrųjų nėra. Štai paprastas, be jokio „marketingo“ šlako, vadovas, kaip tai veikia iš vidaus.

Dokumentų chaosas ir Vokietijos reikalavimai

Ar tikrai reikia tas „Abmeldung“ popierius?

Tai turbūt dažniausia klaida, kurią daro lietuviai. Taip, jums būtinas išsiregistravimo iš gyvenamosios vietos dokumentas, kitaip muitinė gali uždrausti įvežti daiktus be mokesčių. Be šio lapo, jūsų krovinys gali būti įvertintas kaip prekinis, o tai reiškia PVM ir akcizus. Vieną kartą turėjau klientą, kuris pasakė, kad „jis viską išsiuntė paštu“, tačiau pagalvokite – ar verta rizikuoti tūkstančiais eurų dėl vieno apsilankymo „Rathaus“? Geriau eikite ir užpildykite tą formą, tai užtrunka penkias minutes.

Kas daryti, jei nebefirsto pasas ar ID kortelė?

Nebegalvojau, kad tai taip dažnai nutinka, bet tiesą sakant, kas trečiam klientui pasibaigia dokumentas pačiu blogiausiu metu. Jei neturite galiojančio paso ar asmens kodą liudijančio dokumento, vairuotojas negalės priimti krovinio, nes tarnybos neleis jį išduoti. Turiu omenyje, kad net jei krovinią veža jūsų žmona, turite tur�ti dokumentų kopijas. (Čia turiu omenyje, kad vairuotojas turi turėti pasą, o ne tik žmona). Geriau pasidarykite laikinąjį pasą arba kitą doką iš savo pasiuntinybės.

Kiek laiko galioja turtą deklaravimo dokumentas (T1)?

T1 dokumentas, kuris leidžia vežti turtą neapmokestinamai, turi galiojimo laiką, ir jis nėra amžinas. Jums paprastai duodamas 12 mėnesių laikotarpis nuo tada, kai jūs užregistravote gyvenamąją vietą Lietuvoje (arba kitur ES) iki to momento, kai daiktai fiziškai atvyksta. Nebandykite čia suklastoti datų, muitininkai turi prieigą prie duomenų bazių ir puikiai mato, kada išsiregistravote Vokietijoje.

Ar vaikų dėžės taip pat turi būti deklarojamos?

Nedėkite vaikų žaislų į tą pačią dėžę su savo brangiaisiais drabužiais, jei norite išvengti papildomų klausimų. Vaikų daiktai taip pat laikomi asmeniniu turtu, bet jie turi būti išvardyti atskirai arba bent jau pažymėti inventoriaus sąraše. Muitinės darbuotojai gali būti... na, pasakysiu taip, įtariasi, jei matae per daug „elektronikos“, kurios pagal vartotojo statusą neturėtų būti. Vieną kartą mums teko atidaryti konteinerį, nes buvo per daug neįpakaluotų „dronų“.

Ar reikia mokėti už muitinės brokerio paslaugas?

Jei turite gera pervežėją, jis tai padarys už jus, tačiau dažnai tai yra papildoma mokestis, kurį įtraukia į sąskaitą. Kai keliaujate iš Vokietijos, dauguma firmų siūlo kompleksinį sprendimą, bet jei planuojate važiuoti savo automobiliu su priekaba, gali tekti samdyti brokerį atskirai. Tai kainuoja nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo to, ką tiksliai vežate ir ar nėra tabako gaminų, kurie visada sukelia daugiausia problemų.

Kas vyksta, jei deklaruoju mažiau daiktų nei yra realiai?

Nedarykite to. Tai yra mokesčių vengimas, ir jei bus užfiksuota, baudos gali būti didelės. Muitinė turi teisę pervesti visą krovinį į sandėlį ir padaryti pilną inventorizaciją, o tai kainuoja brangiai. Geriau užsirašykite visas senas sofas ir net tas dėžes su varžtais, kurias laikote garaže nuo 2010 metų. Sąžiningumas čia sumoka.

Ar galiu vežti maisto produktus asmeniniu būdu?

Galite, bet ribotais kiekiais. Vokietijoje daug kiaulių mėsos produktų, kurių negalima vežti į Lietuvą be specialių veterinarinių pažymų dėl afrikiniai kiaulių maro. Vieną kartą teko mesti klientui kelis dešrelių rinkinius prie pat patikros punkto, nes jis nepasakė, kad veža mėsą. Naudokite protą – keletas batonų ar miltelių pakeliui nebus problema, bet šaltadegis visiškai neverta.

Kaip sužinoti, ar galiu vežti savo transporto priemonę nemokamai?

Jei automobilis yra registruotas Jūsų vardu ne mažiau kaip 6 mėnesius prieš kraustymosi iš Vokietijos datą, tuomet galite jį įvežti be PVM. (Nors paskutinis kartas girdėjau, kad jie gali keisti šį terminą, bet geriau pasitikėkite 6 mėnesių taisykle). Jei nupirkote mašiną prieš savaitę, bus laikoma prekyba ir teks mokėti mokesčius. Čia logika paprasta – negerbkite pervežimo sistemos.

Ar reikia versti inventoriaus sąrašą į vokiečių kalbą?

Geriau taip ir padaryti. Nors dauguma vairuotojų supranta angliškai arba rusiškai, oficiali dokumentacija turi būti aiški. Jei parašysite „senas stalas“ lietuviškai, vokiškai muitininkas gali nieko nesuprasti ir pradėti klausinėti. Yra specialių programų, kurios padaro tai automatiškai, tačiau aš visada patariu daryti rankiniu būdu, kad išvengtumė keistų vertimų, kaip „stalas“ tapęs „lentyna“.

Kas yra Transfer of Residence (ToR) statusas?

Tai toks dalykas, leidžiantis atsisakyti PVM ir akcizų, jei kelsite į kitą ES šalį iš trečiosios šalies. Kadangi Vokietija yra ES, dažniausiai ToR netaikomas tarp ES šalių, bet jei kelsite į Šveicariją ar Norvegiją, tai būtina. Lietuvoje įvežant iš Vokietijos, mums užtenka T1 dokumento, todėl ToR čia nėra pagrindinis dalykas, bet verta apie jį žinoti tiems, kurie toliau keliauja.

Ar pasas turi būti originalas ar pakanka kopijos?

Muitinėje reikalingas originalas arba notaruota kopija, tačiau realiu gyvenimu vairuotojas dažniausiai važiuoja su nuotrauka, kurią nusiuntėte per WhatsApp. (Čia turiu omenyje, kad oficialiai reikia originalo, bet praktikoje... nužiūri). Geriau neduoti vairuotojui originalų paso, jei nebūsite kartu, nes pasiduoti jo visai nesinorės. Pasidarykite spaudą ir paduokite ją, o originalą pasilikite sau.

Ar reikia deklaruoti vaistus?

Taip, jei jų yra daug. Vienos dėžutės galvos skausmo vaistų niekas nekurs, o jei turite vaistų, kuriuose yra narkotinių medžiagų (pvz., stiprūs skausmalgiai), būtinai turite gydytojo išrašą receptą. Be to, kai kurie vaistai, leidžiami Vokietijoje, gali būti uždraudžiami Lietuvoje ir atvirkščiai. Geriau pasidomėkite iš anksto, kad nepatektumėte į keletą nepatogumo situaciją.

Kainos ir asmeninių daiktų pervežimo logika

Kaip apskaičiuoja kainą – pagal tonas ar kubus?

Tai klasikinis klausimas. Kraustymosi iš Vokietijos ir asmeninių daiktų logika grindžiama tūriu, o ne svoriu, nebent jūs vežate daug švino ar metalo laužo. Dažniausiai skaičiuojame kubiniais metrais (m3). Jei turite 15 m3 daiktų, tai užims pusę 40 pėdžių konteinerio arba didelę dalinį vilkiką. Svoris čia yra antrinis, svarbiau, kaip tai užima vietą sunkvežimyje.

Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilno konteinerio?

Dalinis krovinys (Part Load) yra, kai Jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais tame pačiame vilkike. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti kitus krovinius ir iškrauti juos keliose vietose. Pilnas konteineris (FTL) arba vilkikas skirtas tik jums – jis važiuoja tiesiai iš Jūsų namų Vokietijoje į Jūsų namus Lietuvoje. Jei skubate, imkite pilną, jei taupote – dalinį.

Ar kaina įeina pakavimo medžiagos?

Didžioji dalis firmų kainą nurodo be dėžių ir popieriaus, todėl visada klauskite. Kartais į kainą įeina tik „standartinis“ kiekis, o jei Jūs turite 50 dėžių knygų (jos sunkios!), gali tekti papildomai mokėti už dėžių stiprumą. Geriau susiderėkite iš anksto, kad vairuotojas neatvyktų su tuščia kibiru ir neprašytų pinigų.

Kas daryti, jei vairuotojas sako, kad daugiau nebetelpa?

Tai gana dažna situacija, ypač jei Jūs pats padarėte tūrio skaičiavimą „akis“. Vairuotojai yra profesionalai ir jie žino, ką įstatyti. Jei pasirodo, kad tūrio yra daugiau nei užsakovote, teks mokėti už papildomą vietą arba palikti ką nors atgal. Vienas mano klientas bandė įsprausti motociklą į 5 m3 krovinį – aišku, netilpo, teko skambinti ir ieškoti kitos transporto priemonės.

Ar laukia papildomų mokesčių už sunkų krovimą?

Taip, jei gyvenate 4 aukšte be lifto ir Jūs turiate piramidinį pianiną. Keltuvai arba papildomi krovėjai kainuoja. Taip pat, jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat namų ir reikia pernešti daiktus 100 metrų, tai taip pat gali būti apmokestinta. Vokietijos miestuose dažnai yra zona, kurioje sunkvežimiams draudžiama važiuoti, todėl reikia mokėti už leidimą arba perkrauti į mažesnę mašiną.

Kada reikia sumokėti už pervežimą?

Daugumoje atvejų reikalaujama avanso, kad būtų užrezervuota data. Likusią dalį dažniausiai mokate, kai daiktai pasiekia tikslą arba prieš išvežimą. Nebūkite nustebę, jei kas prašo pilnos sumos prieš išvykstant iš Vokietijos – yra firmų, kurios taip daro dėl „užtikrinimo“, kai klientas yra užsienyje. Aš visada siūlau mokėti dalį prieš ir dalį po, kad būtų saugiau.

Kodėl kaina svyruoja priklausomai nuo dienos?

Degalai ne vienodi, o taip pat ir vairuotojų darbo laikas. Jei reikalaujate krovimo savaitgalį Vokietijoje, tikėkitės pridėtinio. Taip pat, jei pervežimas vyksta šventėmis arba yra staigus užsakymas (pavyzdžiui, „reikia vežti rytoj“), kaina bus aukštesnė. Planuokite kraustymąsi iš Vokietijos ir asmeninių daiktų pervežimą iš anksto, taupysite nemažai pinigų.

Ar draudimas įeina į kainą?

Įprastai į kainą įeina pagrindinis draudimas, apimantis labai mažą sumą, pvz., 1-2 EUR už kg. Jei turite brangų pianiną ar galerijos paveikslus, Jums reikės „Viso rizikos“ (All Risk) draudimo, kuris kainuoja papildomai, bet apsaugo nuo visko, išskyrus karo veiksmus. Geriau perskaitykite draudimo sąlytas, dažnai ten būna daug išimčių, pvz., „neapdraudžiame stiklo gaminių“.

Kas atsitinka, jei aš atšaukiu užsakymą paskutinę minute?

Jei vairuotojas jau važiuoja link Jūsų namų, teks sumokėti baudą arba bent jau nuostolius už degalus. Jei atšaukiate savaitę iki tai, dažniausiai grąžinamos lėšos, atėmus administracinius mokesčius. Esu matęs situacijų, kai žmonės tiesiog nebeatsiliepdė į telefonus kai vairuotojas stovėjo prie durų – tai gėda ir pinigų praradimas.

Ar pigiau vežti į miestą ar į kaimą?

Pigiau į miestą, jei ten yra geras privažiavimas. Į kaimą, kur reikia važiuoti siaurais keliais ir sukti vilkiką, gali tekti mokėti daugiau dėl papildomo laiko. Vokietijos kaimo vietovėse keliai dažnai būna prasti, o sunkvežimiai gali užstrigti. Vieną kartą teko iškviesti traktorių, kad ištrauktų mus iš purvo, tai vėliau atsisėjo į kliento sąskaitą.

Kuo skirsi profesionali firma nuo „varkytųjų su gazeline“?

Profesionali firma turi draudimą, sutartis ir atsakomybę. „Varkytojai“ su gazeline veža pigiai, bet jei jie nukris tiesiais į ežerą, Jums niekas nieko negrąžins. Kraustymosi iš Vokietijos ir asmeninių daiktų logika paremia tai, kad turtas yra vertas daugiau nei tas 50 eurų, kuriuos sutaupysi pasamdęs amatų mėgėjus.

Ar galiu pasiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei Jūsų krovinys nėra skubus ir vairuotojas gali jį paimti kaip „papildomą užpildą“ grįžtant tuščiu, gali gauti nuolaidą. Tačiau nederakite per daug žiauriai, gera kaina garantuoja ir gerą paslaugą – jei sumokėsite per mažai, vairuotojas gali nebežiūrėti į Jūsų baldus taip atsargiai.

Pakavimas, kroviniai ir realios situacijos

Kokias dėžes naudoti geriausia?

Nenaudokite mažųjų bananų dėžių iš parduotuvės, jos suyla, kai ant jų uždedate 3 kitas dėžes. Gerkite stalties ar nusipirkite specialių judesių dėžių (K1, K2, K3). Jos tvirtos, turi rankenas ir lengviau kraunosi ant palečių. Vienas klientas mus užpylė, nes visas jo drabužiai kvapojo bananais, nes naudojo paįstas dėžes iš „Aldi“. (Nebent Jums patinka tokia aromaterapija).

Ar reikia išpakuoti viską prieš išvežimą?

Ne, bet reikia pažymėti, kas yra kuriame dėžėje. Nerašykite „virtuvė“, geriau parašykite „indai, šaldytuvas ir keptuvė“. Taip lengviau surasti dalykus iškraunant ir taip pat padeda muitininkui. Jeigu dėžėje yra trintuvas, tiesiog užrašyk „virtuvės įranga“, taupome laiką.

Kaip vežti sofos ir-lovas?

Jas reikia išmontuoti, kad nebūtų sugadinta gembė (nugaros dalis). Dauguma naujų sofų yra modulinės, bet jei ne, reikės atsukti. Profesionalios firmos turi specialias odines arba audinio apsaugas, kad nepriverte ant sofos. Nenaudokite senų užtiesalų, jie slysta, baldas gali nukristi ir sulūžti.

Ar galiu vežti savo dviratį arba motociklą?

Galite, bet jis turi būti tvirtai užfiksuotas ant specialios stovės arba pririštas tarp dėžių taip, kad nejudėtų. Geriausia nupumpuoti orą iš padangų (dėl temperatūros pokyčių galia sprogti), o motociklą įdėti į medinį dėžutės rėmą. Vieną kartą mūsų vairuotojas staigiai stabdė, ir laisvai stovėjęs dviratis „nuvažiavo“ per visą priekabą ir susilaužė rankeną.

Kas daryti su skystiais daiktais?

Indai su skysčiais (pavyzdžiui, aliejus, skalbiklis) turi būti uždaryti labai hermetiškai, geriausia įdėti į plastikinį maišelį, o tada į dėžę. Nieko neįsivaizduoju blogiau nei atidaryti sunkvežimį Lietuvoje ir pamatyti, kad visi Jūsų drabužiai mirkę tirpiklyje. Naudokite „cling film“ – tai geriausias draugas.

Ar galiu vežti augalus?

Taip, bet ne visus. Yra apribojimų dėl kai kurių kenkėjų ligų. Paprastai kambarys augalai yra gerai, jei žemė nėra užteršta. Žieminiai sodinukai gali būti problematiški. Be to, augalai turi būti pakrauti taip, kad jie neišsausėtų ir neiššaltų pervežimo metu. Nepadėkite jų gale, kur vėsiausia.

Kaip apsaugoti elektroniką?

Jei įmanoma, raskite originalią dėžę. Jei ne, naudokite daug putų (papolystyrene). Monitoriaus ar televizoriaus ekraną užklijuokite lipduku „neįsikišti“, kad kas netyčia neprilaikytų rankų ant ekrano. Televizorius visada turi eiti vertikaliai, ne gulint, kitaip gali sužlūžti plytos viduje.

Ar galiu vežti savo šunį ar katę?

Krovininiame sunkvežimyje negalima vežti gyvūnų, ten per šalta ir vibracija. Yra specialios firmos, kurios perveža gyvūnus, arba galite vežti savo automobiliu. Niekada nepalikite gyvūno priekaboje, tai yra nelegalu ir nežmoniška. (Yra išimčių, kai vairuotojas pasiima šunį į kabiną, bet tai yra jo asmeninis sprendimas, ne garantija).

Kas yra „palečių įvežimas“ (tail lift)?

Tai yra platforma, kuri leidžia nuleisti daiktus ant žemės be rankinio krovimo. Jei neturite krovejų Lietuvoje arba Jūsų krovinys labai sunkus, šis dalykas būtinas. Užštokite į priekabą be liftų bus labai sudėtinga, net jei turite penkis draugus „kryžiuotu“. Verta pasitikrinti, ar mašina turi šią įrangą.

Ar saugu vežti brangiąsias vertybes?

Pinigus, akcijas, brangiuosius papuošalus ir svarbius dokumentus geriau vežti su savimi. Net jei turiate geriausią draudimą, nervai, kai tokių dalykų nėra, neatsilygina. Krovininėse mašinose dažnai būna įsilaužimų, todėl rizikuokite tik tą, kas nėra kritiška.

Kaip elgtis su lūžusiais daiktais iš karto?

Jei pastebėjote, kažkas sulūžo krovimo metu Vokietijoje, nedelsdami praneškite vadybininkui ir nufotografuokite. Jei pastebėjote tik Lietuvoje, iškraunant, taip pat viską užfiksuokite ir parašykite pastabą į važtaraštį (CMR). Po to bus per vėlu skųstis, kad „stalo koja buvo sveika“.

Ar galiu vežti cheminę medžiagą (dažai, lakas)?

Taip, bet turi būti originalioje pakuotėje, uždaryta ir gerai pažymėta. Didelės talpos dažų balai gali būti laikomi pavojingais krovinais (ADR) ir tokiu atveju jų neįsileis į įprastą sunkvežimį. Geriau atsikratyti tokių dalykų prieš kraustymasis, jų nėra verta vežti per visą Europą.

Vairuotojai ir patirtis iš vidaus

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Nors dauguma vairuotojų yra lietuviai, tačiau yra ir daug ukrainiečių arba baltarusių. Negalima numatyti 100%, kas Jums atvažiuos. Jei Jums būtina, kad vairuotojas kalbėtų lietuviškai, reikia tai pasakyti iš anksto. (Nors dažnai vairuotojai geriau supranta „moters kalba“, nei vadovai biure, šiaip juokauju).

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Vokietijoje dažnai būna eismo spūstys, ir vairuotojas gali vėluoti valandą ar dvi. Nedarykite panikos, skambinkite savo vadybininkui, o ne vairuotojui, kai jis vairuoja automagistralėje. Vadybininkas visada žino, kur mašina yra. Nenaudokim keiksmažodžių, vairuotojas ir taip nėra kaltas dėl „Stau“.

Ar galiu duoti vairuotojui arbatpinigių?

Tai nėra privaloma, bet labai vertinama. Vairuotojai dažnai dirba po 12-14 valandų, ir jei Jūs pavaišinsite kava arba duosite 10-20 eurų „dėl rūkyto“, Jūsų krovinys gali būti pakrautas daug atidžiau. Nemanau, kad tai kyšys, tai tik gerumas. Aš pats taip daryčiau.

Kas daryti, jei vairuotojas atrodo „ne toks“?

Jei jūs matae, kad vairuotojas yra neblaivus ar elgiasi agresyviai, nedelsdami skambinkite į savo ekspedicijos firmą. Tokių atvejų yra labai mažai, bet jie nutinka. Užtikrinkite savo saugumą. Kartais vairuotojai tiesiog pavargę, todėl gali atrodyti šiek tiek... na, nešvelnūs, bet duokite jiems šansią.

Kodėl vairuotojai nemėgsta pirmadienių?

Pirmadieniai Vokietijoje yra chaotiški – visi gauna siuntas, muitinės dirba pilnu pajėgumu, eilės. Jei galite, pasirinkite krovimą vidur savaitės. Tiesą sakant, ir ačiau neliūdėčiau, jei nebūtų pirmadienio spūsčių.

Ar vairuotojas padės man iškrauti daiktus į butą?

Jei sutartyje parašyta „krovimas su krovejais“, tai taip. Jei tik „pervežimas“, vairuotojas gali tik nuleisti daiktus iki grindų (arba iki palečės) ir išvažiuoti. Nedarykite prielaidų, geriau klauskite iš anksto. Vienas klientas tikėjosi, kad vairuotoją atneš 100 dėžių į 5 aukštą be lifto, o vairuotojai buvo tik du.

Išvada

Galiausiai, kraustymosi iš Vokietijos ir asmeninių daiktų logika nėra raketų mokslas, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Geriausia patirtis – tai ne ta, kurią perskaitote internete, o tai, kaip viskas vyksta realiame gyvenime su vairuotojais, muitininkais ir sulūžusiomis kojomis nuo seno stalo. Nenusiminkite, jei kas nors nepasiseks – svarbiausia, kad žmonės ir turtas pasiektų tikslą saugiai. Pasidarykite kvitą (čia turiu omenyje dokumentus), gerai užsirašykite telefoną ir viskas bus gerai. Sėkmės kelyje, ir vėliau pamirškite šią kančią, kol kitą kartą nuspręsite keltis vėl.