Kraustymosi iš Vokietijos daiktų pakavimo patarimai: tiesa iš vidaus, be saldumynų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, mačiau viską – pradedant nuo tų, kurie bandė vežti pusę savo namų viena rankinėje, baigiant milžiniškų fabrikų perkėlimais. Vokietija yra specifika, ten žmonės dažniau kaupia daiktus nei lietuviai, o kainos už paslaugas gali sukelti šaltą poterių. Kasdien susiduriu su klausimais, kaip tai padaryti geriau, ir turiu pasakyti – nėra vieno idealiausio būdo, bet yra tokių, kurie užtikrina, kad jūsų lėlės arba televizorius atvyks sveiki. Šie kraustymosi iš Vokietijos daiktų pakavimo patarimai paremti mano realia patirtimi ir mūsų klaidomis, kurias, tikėkimės, jūs išvengsite. Svarbiausia – nepermainingai manykite apie tai, ką skaitote internetu, realumas visada šiek tiek kitoks.

Apie dėžes ir tai, ką į jas dedame (ir ką ne)

Kokia dėžė geriausia tinka knygoms?

Žiūrėk, knygų niekada nederėtų krauti į tas didžiules, vadinamasasis "kiaulės" dėžes. Aš mačiau, kaip vienas vokietis iš Miuncheno bandė įkišti visą savo biblioteką į vieną dėžę, kurią po to neįvežė nei vienas vyras net su keltuvu. Knygos yra sunkios, jos turi būti mažose, tvirtose dėžėse, geriausia tų, kurios buvo po vyną arba vaisius. Jei dėžė pradeda spūsti apačioje, tuoj pat persiženkite. Nėra gėda klausti vairuotojo pagalbos, jei matai, kad sunku, geriau padaryti dvi mažas nei vieną neįmanomą.

Ar galima naudoti parduotuvių dėžes, ar tik naujas?

Kodėl gi ne? Tiesa, tų kraustymosi iš Vokietijos daiktų pakavimo patarimų esmė ne tame, kad būtinai pirkti brangią medžiagą, bet kad dėžė būtų saugi. Jei pasiimate dėžę iš "Rewe" arba "Lidl", tikrinkite, ar ji ne drėgna ir ką joje buvo. Buvau atvejų, kai žmonės sulydino apelsinų sultis apačioje, o tais pačiais dėžėmis bandė vežti drabužius. Pasibaigė blogai. Naujos dėžės tvirtesnės, tačiau gerai pasitvarkyta senoji dėžė taip pat tinka, jei jos kampai nenukrypę.

Kaip teisingai uždaryti dėžę, kad neišsiritų?

Naudokite gerą klijų juostą, o ne tą ploną, kuri nutrūksta, kai už ją stipriau atitrauki. Sakyčiau, reikia užklijuoti ne tik vidų, bet ir apačią bei viršų kryžminai, tada dėžė laikosi kaip kastuvas. Būna, kad žmonės uždaro tik vieną kraštą ir tada stebisi, kodėl iškrito indai. Užsidėkite du-tris sluoksnius juostos, tai užtikrina, kad net jei dėžė nukris į griovį kelyje, turinys liks viduje (arba bent jau ne išsibarstys po visą kelią).

Ką daryti su tais, labai smulkiais daiktais?

Smulkmenos – tai blogiausias svajonė. Žiūrėk, tuomet, kai žmogus meta visus žirnius, varžtus ir mygtukus į vieną didelį maišelį, ir tada viskas susimaišo. Geriau tuos smulkius daiktus susidėti į mažus maišeliukus arba dėžutes, o tą dėžutę jau į kišenę didesnės dėžės. Aš vieną kartą taip padariau su savo įrankiais ir po to valandą rinkau viską iš kito krašto. Taip pat, nepamirškite pasirašyti ant dėžės "smulkmenos", kitaip galite pamiršti, kur padėjote svarbiausius raktus.

Ar verta naudoti burbuliukų plėvelę?

Jeigu jums brangu – nenaudokite, jeigu brangiau daiktai – naudokite. Kai kalbame apie kraustymosi iš Vokietijos daiktų pakavimo patarimus, plėvelė yra tas dalykas, kuris taupo nervus. Stikliniai indai, vazos, kompiuteriai – viską reikia įvynioti. Kartais žmonės sako: "Ah, šis indas senas, nenusibrolės", o tada atvyksta į Vilnių, jis suskyla į tris dalis, ir tu turi gaišti laiką valant likučius. Geriau pervelti per daug plėvelės nei per mažai.

Ką daryti su drabužiais – reikia juos dėti į dėžes?

Galite dėti į dėžes, bet aš asmeniškai rekomenduoju tas specialias dėžes su strypu viršuje, ant kurio galima užkabinti kelnes ir striukes. Tai labai greičiau. Drabužiai tuomet nebus susiglamžę, o jums nereikės juos lyginti iš karto po atvykimo. Beje, vokietiški spintos dažnai būna labai gilios, todėl ten daug daugiau drabužių susirenka nei atrodo. Naudokite dėžes, kurios telpa 50 kilogramų, priešingu atveju jas nebeužkelsi.

Ar reikia numeruoti dėžes?

Būtinai. Ne tik rašykite "Virtuvė", bet ir "1 iš 10". Tai sutaupo laiko iškrovant. Jeigu dėžės nenumeruotos, mes įstatome jas į kambarį kaip į mazesą, ir jūs turite vėliau viską perrišti. Vienas klientas Berlyne taip padarė, mes jo dėžes išnešėme į garažą, o jis ieškojo pyžamos tris dienas. Numeravimas – tai tas dalykas, kuris atrodo per daug paprastas, bet dažniausiai pamiršiamas.

Ką daryti su kemperėmis arba labai ilgomis striukėmis?

Jas tiesiog susukite rulonuose ir suriškite juostomis. Galima įdėti į didžias, plonas dėžes, jei tokios turite, arba tiesiog padėti ant viršaus krovinių, jei vežate fūra. Tiesą sakant, kemperės užima daug vietos, todėl jei galite, palikite vieną seną ant viršaus, kad uždengtumėte kitus daiktus nuo dulkių. (Čia kažką pamiršau parašyti... o taip, svarbu, kad jos būtų sausos).

Baldai, kurie neprisileidžia pro duris

Ar reikia išmontuoti baldus visada?

Ne visada, bet dažnai taip. Vokietijos butuose dažnai yra laiptai, kurie yra siauresni nei jūsų sofa. Aš turiu omenyje senus namus Hamburge, kur ten net neįmanoma įvežti šaldytuvo be išmontavimo. Jeigu baldas turi metalines dalis, jas reikia atsukti, kitaip gali įstrigti lifte arba užplėšti sienos apdailą. Geriau pasirūpinkite šrūvu ir raktu iš anksto, o ne ieškoti vėliau degtinės.

Kaip apsaugoti sofos kampus?

Kampai yra pačios pažeidžiamiausios vietos. Naudokite storas kartono plokštes arba specialias užklotas. Jeigu neturite profesionalios medžiagos, pasiimkite senų antklodžių ir užvyniokite jas aplink sofos galą. Vienas kartą vežiau brangų odinį baldą ir klientas nenusprendė apsaugoti kampų – rezultatas buvo įtrūkimas. Tokie kraustymosi iš Vokietijos daiktų pakavimo patarimai pasirodo esą brangiausi, kai jais nepasiklausote.

Ką daryti su stalu, kuris nenuimamas?

Jei stalo viršus nenuimamas, reikia jį labai gerai uždengti ir apvynioti plėvele, o po to apjuosti su stora kartonu. Tiesą sakant, sunkiau yra nevežti, o įvežti pro duris. Jei jūsų stalas yra per didelis, gali reikėti išmontuoti kojas. Jei kojos nenuimamos, gali tekti pakelti stalą vertikaliai, kas yra pavojinga galui, jei jis yra sunkus. Pasitikrinkite matmenis prieš tai.

Ar reikia ištuštinti spintas?

Būtinai. Tikėkimės, jums nereikės gerti vaistų nuo nugaros skausmo po to. Užpildytos spintos sveria katastrofiškai daug, o jų galinė siena gali išlūžti nuo svorio. Išimkite visus drabužius, palikite tuščią spintą, ją uždarykite (jei užraktas neveikia, užklijuokite juosta, kad neatidarytų kelyje), ir tuomet ją kelkite. Tai taupo laiką ir sveikatą.

Kaip supakuoti lovą?

Lova turi būti išmontuota. Rėmas, pagalvėlės, čiužinys – viskas atskirai. Čiužinį būtina įdėti į specialį plastikinį maišą, kad jis neapsitrynėtų ir neįsigertų drėgmės arba dulkių. Vokietijoje dažnai būna dideli čiužiniai, kurie nebetilpa į liftą, tad tenka juos nešti per laiptus rankomis. Užklijuokite kampus, nes jie dažniausiai plyšta.

Ką daryti su vitrinomis?

Vitrinos – tai siaubas. Jas reikia išimti visus stiklus. Jei stiklas nenuimamas, reikia jį uždengti storu kartonu ir užklijuoti taip, kad jis nejudėtų. Niekada nenaudokite tiesiog plėvelės be tvirto pagrindo, nes vibracija kelyje sugadins stiklą. Vienas klientas man sakė, kad stiklas "atsilaikys", tačiau po 500 kilometrų mes radome jo likučius visame fūros dugne.

Ar reikia rinkti baldus į krovinius iš anksto?

Geriau, kad vairuotojas tai padarytų, jei jis turi patirties. Jis žino, kaip padėti dėžes, kad jos neiškritų. Bet jei jūsų baldai yra labai brangūs arba seni, gali būti, kad norėsite tai padaryti patys. Aš sakau – duokite specialistams space, jie žino savo darbą, tačiau stebėkite procesą, kad jie nieko neumėtų per daug. Neklauskite manęs, kodėl vienas vairuotojas užmečia grandinę ant sofos, tiesiog taip yra.

Ar galima vežti senus, istorinius baldus?

Galima, bet tikrai reikia ypatingo dėmesio. Jie dažnai būna sutrūkinėję, o klijai išdžiūvę. Tokius baldus reikia ne tik supakuoti, bet ir sustiprinti. Jeigu neabejojate, kad jis neišvys kelionės, geriau palikite jį čia arba parduokite. Svarbiausi kraustymosi iš Vokietijos daiktų pakavimo patarimai susiję su tuo, kad reikia žinoti savo daiktų ribas – senas medis gali tiesiog sugriužti.

Buitinė technika ir pavojingi daiktai

Kaip supakuoti šaldytuvą?

Pirmiausia – jį išjunkite ir išpilkite visą vandenį! Aš kartą vežiau šaldytuvą, kuriame buvo likęs ledo, ir tas vandens nutekėjo ant visų kitų dėžių. Buvo baisu. Šaldytuvą reikia palikti išjungtą bent parą prieš kelionę, kad visiškai išdžiūtų. Durys užklijuokite juosta, kad jos neatidarytų, ir apvyniokite plėvele. Kompresorius reikia apsaugoti, kad neatsitrenktų.

Ar reikia išpilti vandenį iš skalbimo mašinos?

Taip, būtinai. Ten taip pat būna vandens cirkuliacijoje, o viduje yra akumuliatoriai, kurie gali sprogti, jei mašina bus laikoma šaltai. Beje, jeigu turite kietąjį vandens kiekvieną šaltkalvį, pasitikrinkite, ar jis atjungtas. Vienas kartą teko valyti vonią nuo putų, nes klientas užmiršo išjungti vandens tiekimą.

Kaip vežti televizorių?

Geriausia originalioje dėžėje. Jei jos nebėra, raskite dėžę, kuri yra labai artimos dydžiu, ir įdėkite daug putų (styrofoam). Ekranas turi žiūrėti į šoną arba aukštyn, žemyn negalima niekada! Vibracija gali sugadinti pikselius. Nenaudokite vilnonių antklodžių, jos neapsaugo smūgiams, tik nuo dulkių. Televizoriai dabar yra labai ploni ir trapūs.

Ar galiu vežti benziną arba degalus?

Absoliučiai ne. Tai yra pavojingi krovimai ir mes neturime teisės jų vežti. Jeigu turite kėbulų su degalais, juos reikia išpilti arba palikti vietose, kur tai leidžiama. Vokiečiai yra labai griežti dėl šio dalyko, ir muitinėje gali būti didelių problemų. Neapsiriskite dėl 5 eurų vertės benzingo.

Ką daryti su vaistais?

Vaistus geriau vežti su savimi mažame krepšelyje, o ne dėžėse. Jei reikia vežti didelius kiekius, tikrinkite, ar jie nėra pavojingi arba reikalauja specialių temperatūros režimų. Aš asmeniškai niekada nesužinojau, ar leidžiama vežti skystus vaistus be recepto, todėl geriau pasilikite sausumoje ir tiesiog turėkite juos pas save. (O iš tikrųjų, geriau pasitarkite su vaistininku).

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tai sudėtinga. Jei vežate į Lietuvą, gali būti fitosanitarinių reikalavimų, bet dažniausiai namų augalai praeina. Svarbu, kad augalai nebūtų per dideli, nes jie gali nulūžti. Dėkite juos į dėžes be dangčių, kad užliktų orą, tačiau pasirūpinkite, kad dirvožemis neišbėgtų. Vienas kartą vežiau fikusą, kuris visas išsyko fūroje.

Ką daryti su pižamomis ir patalynės?

Patalynę tiesiog susukite ir padėkite į dėžes, gali būti net be dėžių, jei turite didelius maišus. Pižamos – į dėžes su drabužiais. Čia nėra jokios mokslo. Svarbiausia, kad viskas būtų švara, nes jeigu dėžė sujuda drėgna patalynė, viskas kvepės pelėsiais. Vokietijoje oras dažnai drėgnas, tai čia labai svarbu.

Ar reikia demontuoti garso aparatūrą?

Jei galite – išimkite visas lemputės, plokštes, laidus. Kolonėlės turi būti atskirai, uždengtos. Vibracija gali sugadinti vidines detales. Aš mačiau, kaip subwooferio membrana buvo perforuota, nes ant jo užmesta dėžė su knygomis. Neklauskite manęs, kodėl žmonės taip daro, tiesiog jie tingi.

Kelionės, muitinė ir kitos bėdos

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, dažniausiai nereikia mokėti muito, tačiau deklaravimo sąrašas gali prireikti, jei krovinių yra labai daug arba atrodo, kad tai prekybinis siunta. Geriau turėti sąrašą "savęs gerai", nei stovėti pasienyje ir aiškinti, kad turi 10 tos pačios rūšies televizorių. Tai vienas iš tų kraustymosi iš Vokietijos daiktų pakavimo patarimų, kuris gali sutaupyti pinigų.

Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos?

Priklauso, kur esate. Iš Berlyno į Vilnių važiuojame apie 12–14 valandų su poilsiais. Jei esate pietuose, prie Miuncheno, tai gali trukti ir 18 valandų. Atsiminkite, kad vairuotojai turi poilsio režimus, jie negali važiuoti be sustojimų. Taip pat, sulaikymai pasienyje gali užtrukti, jei yra didelė eilė.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus?

Taip, tai įeina į paslaugos kainą, tačiau jis nepadės jums susidėti daiktų į spintas arba surinkti baldų, jei nėra sudaryta atskira sutartis. Vairuotojas yra atsakingas už krovimą į fūrą ir iš jos. Jei norite, kad jis padėtų nešti į butą ant penkto aukšto be lifto, tai gali kainuoti papildomai arba būti atsisakyta dėl saugumo.

Kas nutinka, jei pasikeičia oras?

Mes važiuojame nepriklausomai nuo orų, sniego ar lietaus. Tačiau jeigu yra milžiniška audra, mes galiui sustoti. Jūsų daiktai fūroje yra apsaugoti, nebent yra pačios viršuje nutekėjimo problema (bet fūros turi būti sandarios). Vienas kartą mus užgriuvo medis kelyje ir privalėjome laukti 6 valandas, todėl atvykome vėlai. Tai gyvenimas.

Ar galima sekti savo krovinių vietą?

Dauguma kompanijų turi GPS sekimą, tačiau mažos firmos gali tiesiog skambinti. Aš visada sakau klientams – jei nenustojate gauti atsakymo į telefoną, nesijaudinkite, mes tiesiog vairuojame arba miegame. Vairuotojai negali kalbėti telefonu vairuodami. Sekimas yra geras dalykas, bet nedominykite.

Ką daryti, jei dėžė paslydo ir sugedo?

Jei dėžė sugado pervežimo metu, susisiekite su mumis iš karto. Jeigu turite draudimą, viskas bus padengta. Jeigu neturite... tai priklauso nuo žalos. Aš visada stengiuosi vairuoti taip, kad niekas neišsirtų, bet kelyje yra duobės, o vokiečių keliai, nors ir geri, turi savo pavojingų vietų. Nenaudokite per daug senų dėžių, jos yra pagrindinė sugedimo priežastis.

Ar galiu vežti savo dviratį?

Galima, jei jis yra išmontuotas arba uždėtas ant dviračių laikiklio ant fūros. Jeigu tiesiog pastatysite jį tarp dėžių, jis gali apgadinti kitus daiktus arba pats būti sulaužytas. Geriau nupirkite dviračių dėžę arba uždangą. Vokietijoje dviračiai yra labai populiarūs, tad mes juos vežame dažnai.

Ką daryti su nenaudojamais daiktais?

Geriau juos atiduoti arba išmesti čia. Neapsimoka vežti seną sofą, kurią planuojate išmesti Lietuvoje. Kainos už šiukšlių ivežimą gali būti aukštesnės nei sofa vertė. Žiūrėkite protingai – kraustymosi iš Vokietijos daiktų pakavimo patarimai taip pat ir apie tai, ką palikti užnugaryje. Vokietijoje yra geri "Sperrmüll" išvežimo pasiūlymai.

Ar reikia gerti kavą su vairuotoju?

Neprivaloma, bet mes labai mylime gerą kavą. Jei pasiūlysite, tai gali padaryti procesą malonesnį. (O iš tiesų, mes tiesiog norime užsilenkti nuo vairo). Žinoma, tai jokis įstatymas, bet humaniškas požiūris visada padeda.

Kodėl kainos skiriasi?

Kainos priklauso nuo degalų, kuro, atstumo, ir kiek darbo reikia. Jeigu turi nešti daiktus 5-ame aukšte be lifto, tai brangiau. Jeigu reikia išmontuoti loftą, tai brangiau. Neklauskite, kodėl kainuoja 500 eurų, o ne 300, jei matote, kad darbas yra sunkus. Geras darbas kainuoja.

Ar galiu vežti gyvūnus?

Gyvūnus reikia vežti su savimi keleiviniame automobilyje, ne krovinių fūroje. Ten nėra oro, o temperatūra gali būti ekstremali. Mes ne esame gyvūnų pervežėjai, nors ir turime sąryšio su šia sritimi. Nekriskite į šią kvailą mintį įdėti šunį į dėžę.

Kas nutinka, jei aš pavėluju su dokumentais?

Tada kelionė gali būti atidėliota. Muitinėje be dokumentų nepraeisi. Būtinai turėkite asmens dokumentus ir transportavimo sutartis. Jeigu trūksta kažko, skambinkite iš anksto, o ne tada, kai fūra jau stovi sienoje.

Ar galiu padėti vairuotojui tiekti dėžes?

Galite, jei jūsų nugara leidžia. Tačiau jei matote, kad vairuotojas dirba ritmiškai, geriau netrukdykite. Kartais žmonės bando padėti ir tik pablogina situaciją, stumdami dėžę ten, kur ji neturi eiti. Geriau užduokite ar reikia padėti, o ne šokinėkite aplinkui.

Apibendrinant

Viskas susideda iš to, kiek pastangų įdėjote pradžioje. Tie kraustymosi iš Vokietijos daiktų pakavimo patarimai, kuriuos jums išdėstiau, yra pagrįsti daugybe nuviliotų klientų ir sulaužytų nugarų. Nėra nieko blogiau nei atvykti į naują namą ir rasti sugriuvusį veidrodį. Planuokite, pakruokite tvarkingai, ir jei kažko nežinote – paklauskite. Geriau klausineti per daug, nei vėliau gailėtis. Sėkmės kelyje, ir tiek vokiškų autobanų, kiek reikės.