Kraustymosi į Vokietiją procesas ir pasirinkimai: kaip išgyventi be nervingų sukrėtimų

Sveiki, ilgai neišsinuomavau šitos aikštelės, tiesiog reikia šiek tiek padėti suprasti, kas vyksta, kai nusprendžiate keltis į Vokietiją. Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais, ir galiu pasakyti viena – dažniausiai žmonės bijo ne to važiavimo, o to nežinojimo. Kraustymosi į Vokietiją procesas ir pasirinkimai susidaro iš tūkstančio mažų detalių, kurias geriau žinoti iš anksto. Čia ne tik apie vairuotojus ir dėžes, čia apie tai, kaip vokiečiai reglamentuoja viską, netgi tai, ką jums atsivesti neleidžia. Būna, kad klientai atveža daug daugiau nei planavo, ir tada prasideda problemos su muitine arba tiesiog su vietos pareigūnais, kurie mėgsta viską tiksliai patikrinti. Taigi, štai trumpas, bet gilus įžvalgas į tai, kas jūsų laukia.

Kainos ir kaip jos susiformuoja (realiai)

Kiek iš tikrųjų kainuoja kilnojimas į Vokietiją?

Visada klausiu, kiek daikto turite, o ne kiek jums reikia vilkiko. Kaina priklauso nuo tūrio, bet dažnai dar nuo to, kiek sunku pataikyti į tą Vokietiją. Jei keliate iš kažkokio kaimo Lietuvoje į Miuncheną, tai viena kaina, o jei į mažą kaimą prie Bavarijos sienos – tai kita. Kraustymosi į Vokietiją procesas ir pasirinkimai dažnai lemia būtent atstumas, bet ne tik. Paskaičiuokite maždaug 50-100 eurų už kubinį metrą, tai yra orientyrinis, bet gali keistis priklausomai nuo degalų.

Ar verta rinktis dalinį pilną krovininį?

Dalinis krovinys („dalys“) yra pigesnis, bet jūs turite laukti, kol vairuotojas surinks kitus keleivius. Kartais tai užtrunka savaitę, kartais dvi. Jei skubate, geriau mokėkite už pilną mašiną. Kadaise teko vežti vieną šeimą, kuri laukė savo daiktų tris savaites, nes vairuotojas negalėjo išsirežiuoti laiko. Vokietijoje laikas – tai pinigai, nepamirškite to.

Kas daryti, jei pasiūlymas per žemas?

Bėkite toliau. Jei kas pasiūlo kainą, kuri žymiai mažesnė nei rinkos, tai arba jie nuskaitys jūsų daiktus, arba bus problemų su draudimu. Kraustymosi į Vokietiją procesas ir pasirinkimai turi būti pagrįsti logika, ne svajonėmis. Matyta daug atvejų, kai užsienio firmos (ne lietuviai) imasi darbo už pusę kainos, o paskui dingsta su mašina Lietuvoje.

Ar galima sutaupyti ant pakavimo?

Galima, jei patys supakuosite. Bet tada vairuotojas gali atsisakyti nešti brangų televizorių, jei dėžė atrota nepatikimai. Vokietijos vairuotojai yra griežti, jie nemano, kad jūsų senos kelnytės apsaugos monitorių. Geriau pasirūpinkite kokybiškomis dėžėmis.

Ką reiškia „priedai“ sąskaitoje?

Pridėtiniai mokestis už liftą, už nešimą nugaromis, už užkardą (jei reikia). Vokietijoje miestuose dažnai negalima statyti konteinerio ant gatvės be leidimo, tai kainuoja. Tai nėra paslaptis, bet dažnai apie tai užmirštama pasakyti pradžioje.

Ar verta imti draudimą?

Be abejo. Nors aš asmeniškai manau, kad draudimo kompanijos visada ieško išlygų nemokėti, bet be jo – tai katastrofa. Ypatingai jei keliate per šaltąją sezoną. Buvo atvejis, kai mašina suko ant ledą viename posūkyje (ne mūsų kaltė), ir visi baldai nuskriejo į vieną sieną.

Kaip mokėti? Iš anksto ar po?

Niekada nemokėkite viso iš anksto. Įprasta yra padėti 30-50 procentų depozito, likutį – atlikus darbą. Jei įmonė reikalauja 100 % iš karto, tai kažkas čia ne taip. Vokietijoje pasitikėjumas svarbus, bet pinigus laikykite sau, kol pamatysite, kad baldai yra saugūs.

Dokumentai ir biurokratija (myliu ją, o ne)

Kokius dokumentus reikia tur�ti sau?

Asmens tapatybės dokumentas arba pasas. Jei vežate transporto priemonę, tai reikės techninio paso ir draudimo poliso (Zulassungsbescheinigung vokiškai). Kraustymosi į Vokietiją procesas ir pasirinkimai stipriai priklauso nuo to, ar keliate kaip fizinis, ar juridinis asmuo. Be dokumentų jūs neprasuksite net 100 kilometrų.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Lietuvoje ir Vokietijoje esame ES, taigi formaliai muitinės nėra (jei nevežate alkoholio ar tabako virš limito). Bet jei vežate naujus daiktus su etiketėmis, gali būti problemų su PVM. Vokietiai mėgsta tikrinti, ar nenuvežote prekybai skirtų daiktų asmeniniam naudojimui.

Kas yra tas „Anmeldung“?

Tai registracija mieste. Vokietijoje negyvenama be to. Jums reikės nuomos sutarties, kad galėtumėte užsiregistruoti. Be to, negalėsite gauti darbo. Keliuose vairuotojai dažnai klausia, ar klientas jau turi adresą, nes jei ne – tada tenka nešti į sandėlį laikinai.

Ar sutartis su vežėju būtina?

Be sutarties jums bus labai įrodinėti, kad kas nors sugedo ar buvo pavogta. Rašytinė sutartis – tai ne formalumas, tai jūsų apsauga. Turiu omenyje CMR kvitą, kurį pasirašo abemos pusės.

Kas daryti su vaikų mokyklomis?

Ne mano sritis, bet žinau, kad reikia „Schulbürgschaft“. Geriau tai pasidaryti iš karto. Dažnai tėvai užmiega ant šito dalyko, o paskui vaikai negali lankyti mokyklos.

Ar reikia vertimo dokumentų?

Kai kurie vokiečių notarai reikalauja vertimo, bet dažniausiai pakanka lietuviškų su notariniu įrašu, kad dokumentas tikras. Nereikia versti viso gyvenimo istorijos, jei nėra tam reikalavimo.

Kas jei pasiduodu daiktų per daug?

Tai tikrai gali būti problema. Vokietijos statybos normos (Einwohnermeldeamt) gali suinteresuoti, kodėl dviejų kambarių butą užpildėte keturių kambarių baldais. Ne, šiuip atrodo, bet esu girdėjęs istorijų.

Vokiečių specifika ir keliavimas

Kokie yra pagrindiniai miestai, kuriems vežate?

Dažniausiai į Miuncheną, Berlyną, Hamburgą, Frankfurte ir Štutgartą. Bet taip pat ir į mažus miestelius, ten ypatingai svarbu tiksliai parodyti GPS koordinates, kad vairuotojas neprivažiuotų į taką po tiltu.

Ar sunku važiuoti Vokietijos keliais?

Autobahnai puikūs, bet statybų juostos... O, dieve, tas amžinas statybų chaosas. Kraustymosi į Vokietiją procesas ir pasirinkimai apima ir maršruto planavimą, nes kartais trumpiausias kelias užtrunkia ilgiausiai dėl spūsties. Stengiamės vengti važiuoti per miestus darbo metu.

Kas daryti su automobiliu?

Jei nevežate jį vilkiku, turite jį nuvesti į Technische Überwachung (TÜV) per 6 mėnesius. Lietuviška apžiūra čia negalioja. Dar teko matyti, kaip žmonės važinėja su lietuviškais numeriais ilgai, tai gali baigtis dideliais baudomis.

Ar galiu vežti savo augintinį?

Galima, bet reikia pasas, čipas ir skiepai. Vokiečiai labai myli šunis, bet jų taisyklės griežtos. Neišmeskite šuns ant gatvės be pavadėlio, tai čia tabu.

Kas yra „Pfand“ sistema?

Tai indų grąžinimas. Perkeliant daiktus, daugelis turi pilną rinkinį butelių (nors kodėl juos veža? nesuprantu). Juos galima grąžinti į parduotuvę ir gauti pinigus atgal. Gerai, kad bent kas nors lengvai grąžinama.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį?

Labiausiai bijoti čia reikia ne vagių, o vandalų arba ugnies. Geriau, kad vairuotojas statytų mašiną apsaugotoje aikštelėje. Nors Vokietija saugi, bet didmiesčiuose (pvz., Berlyno Kreuzberg rajone) geriau neriekint rizikuoti.

Kaip elgtis su parkavimu?

Griežta. Jei vairuotojas užlips ant takeliais, gausite baudą, o mašina gali būti nuvaryta. Kai kuriuose miestuose reikia specialių leidimų krovininiams automobiliams važiuoti į centrą (Umweltzone). Nerekomenduoju rizikuoti.

Problemos ir nepavykę atvejai

Kas daro, jei pasilikti su daiktais be adreso?

Tuomet važiuojame į sandėlį. Tai papildomai kainuoja. Kartais klientai sako, kad rado būstą, bet paskui paaiškėja, kad nuomos sutartis pasirašoma tik po savaitės. O mes laukiam su pilna mašina.

Ar dažnai ginčijamasi dėl sugadintų daiktų?

Nebėra taip dažnai kaip anksčiau, bet visgi įvyksta. Labiausiai problema yra su baldais, kurie yra surinkti. Jei juos išmontuoti ir vėl surinkti, tai kaina šokteli. Aš asmeniškai visada sakau – geriau vežti surinktus, bet tada daugiau vietos užima.

Buvo atveju, kuomet nepavyko įvažiuoti?

Taip, buvo. Vienas klientas pasakė, kad gatvė placiai, o kai atvažiavome, ten buvo tiltas, per kurį nepraeina net 3,5 tonos sunkvežimis. Teko nešti daiktus 300 metrų rankomis. Tai nebuvo malonu, bet padarėme.

Ar verta rinktis brangias firmas?

Ne visada. Brangios firmos dažnai tik geriai reklamuoja save. Raskite firmą, kurioje dirba vairuotojai iš Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos – jie žino, kas yra „paprastas žmogus“.

Kas daryti, jei dėžės dingo?

Tai blogiausia situacija. Reikia skambinti policijai ir draudimo kompanijai. Bet jei nesurašėte inventoriaus sąrašo (packing list), tai labai sunku įrodyti, kad ten buvo auksinis lizdas ar kažkas panašaus.

Ar keičiasi procesas po Brexito?

Dėl Britanijos – taip, bet į Vokietiją iš Lietuvos tai įtakos neturi. (Nors kartais susimąstau, ar reikėtų labiau stebėti tą situaciją, bet atrodo ne). Es valstybės narės, tai ribos nėra.

Kokios yra populiariausios klaidos?

Pagrindinė klaida – nepaskaičiuoti tūrio. Žmonės sako „tiek pat, kip kaimynas“, o kaimynas turėjo du kartus mažiau. Antra klaida – manyti, kad Vokietijoje viskas veikia kaip Lietuvoje (greičiau, lengviau), bet ten viskas tiksliau ir lėčiau dėl biurokratijos.

Praktiniai patarimai iš manęs

Kada geriausia keltis?

Rudenį arba pavasarį. Vasarą per karšta, o žiemą gali būti sniego, kas sustabdo vilkikus. Be to, vasarą visi vežia, todėl kainos aukštesnės.

Ar verta vežti maistą?

Nenaudingai. Vokietijoje maistas pigus (arba panašios kainos), o svorio nunešti brangu. Išskyrus, kad turite kokią nors specialią miltų rūšį, kurios ten nėra.

Kaip susitarti su vairuotoju?

Gerbkite jį. Jis yra tas, kuris neša jūsų gyvenimą nugaroje. Duokite vandens, pavartykite su juo (jei kalba lietuviškai). Tai gerokai pagerina paslaugą.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Būtina. Kambarys, pusė, „lūžtantis“ (fragile). Jei neužrašysit, vairuotojas pastatys „lūžtantį“ vazą po 50 kilogramų knygų dėže.

Kas daryti su šiukšlėmis?

Išsivežite patys. Neneškite senų šiukšlių į Vokietiją, ten šiukšlių ivežimas labai brangus. Palikite čia, pradėkite gyvenimą švariame lauke.

Ką daryti su senais automobiliais?

Jei senas ir prastas, geriau parduoti čia. Ten jis nepraeis techninės apžiūros, o jo išvežimas (Verschrottung) kainuoja.

Ar sunku rasti darbą vežimo srityje Vokietijoje?

Jei turite vairuotojo pažymėjimą (C kategorija), tai darbo yra daug. Bet kalbos reikia bent šiek tiek mokėti, nors ir „vokiškai-angliškai“ su rankomis.

Ar verta keltis be darbo?

Rizikinga. Vokietijoje socialinė sistema gera, bet bet kokia pagalba priklauso nuo to, kiek įnešote į sistemą. Geriau turėti bent kokį nors pasiūlymą.

Pabaigai – ką pasakyti?

Kraustymosi į Vokietiją procesas ir pasirinkimai gali atrodyti kaip kalnas, bet jei viską suplanuosite, tai tikrai įveikiama. Svarbiausia – rinkitės patikimus žmones, nebrangiausius kainas, ir nebūkite tingūs dėl dokumentų. Sėkmės kelyje, ir pamirškite tuos neramus.