Kraustymosi į Vokietiją procesas ir naudingos rekomendacijos

Sveiki, gerbiamieji. Šiandien kalbėsim apie tai, kas visus domina, kai suleidžia šaltas kanopas į Vokietiją – kaip čia viskas vyksta iš tiesų. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, mačiau viską: nuo tų, kurie veža vieną krepšį, iki milžiniškų fabrikų persikėlimų. Žmonės visada klauso apie kraustymosi į Vokietiją procesą ir naudingas rekomendacijas, nes baimė didelė – kažkas nueis, kažką sugadins, arba dar blogiau – pasiims pinigus ir nieko neduos. Tiesą sakant, dažniausiai būna ne taip baisu, kaip žmonės įsivaizduoja, bet yra smulkių niuansų, kurie gali nulemti sėkmę. Ne visada viskas eina pagal planą, kartais vairuotojas užstringa sniege Lenkijoje, o kartais klientas tiesiog pamiršta, kur padėjo pasus. Tad štai jums mano, kiek netvarkingas, bet nuoširdus vadovas.

Dokumentai ir Vokiškas Chaosas (kai viskas pradeda šokti)

Ar tikrai reikalingi tiek daug dokumentų?

Žinoma, kiekvienas sako, kad reikia mažiau, bet aš pasakiau – imkite viską. Pasas, asmens kodas, sutartis su darbuotoju arba nuomos sutartis iš Vokietijos. Jei vežate transporto priemonę, tai jos techninė pasas ir draudimas. Vokiečiai mėgsta tvarką, ir jei sustabdys jūsų vairuotoją ir bus trūkstamas bent vienas lapelis, gali būti didelių nepykčių. Nebūkite tingūs, pasidarykite kopijas, vienas rinkinys duokite vairuotojui, kitas laikykite pas save.

Kaip susitvarkyti su muitine, jei nesu ES pilietis?

Tai, žinoma, priklauso nuo to, iš kur atvykstate. Jei iš ne ES šalių, tada tai yra didelis galvos skausmas. Reikia deklaruoti viską, kas jums priklauso. Yra toks dalykas kaip „Transfer of Residence“ dokumentas, kuris leidžia atvežti daiktus be muito, jei gyvenote ne ES šalyje daugiau nei 12 mėnesių. Bet reikia tai padaryti iš anksto, o ne pasienio punkte verkti, kad niekas nesupranta.

Ką daryti, jei neturiu darbo sutarties, bet važiuoju gyventi?

Tai gana dažna situacija. Vokiečiai gali būti įtari, jei netiksliai, ką ten darysite. Geriausiai turėti bent kokį nors raštišką įrodymą, pavyzdžiui, išankstinę buto nuomą arba pakvietimą. Jei tik „važiuoju ieškoti“ – gali būti problemų su įvežimu, nors ne visada. Kartais praeina lengvai, kartai kelia klausimus. Geriau būti užtikrintam.

Ar inventorius (daiktų sąrašas) turi būti tikslus?

Turėtų būti kuo tikslnesnis, tačiau neperrašykite kiekvieno šaukšto. Parašykite „virtuvės reikmenys“, „3 indai“, o ne „lėkštė su mėlynuoju kraštu“. Svarbiausia, kad sąrašas atitiktų realybę. Buvo atvejų, kai sąraše rašė „kompiuteris“, o pakete buvo du – tada gali būti įtarimų apie prekybą. Nereikia sau kasti duobės.

Ar galima vežti vaistus be recepto?

Čia būkite labai atsargūs. Vokiečiai turi savo griežtas taisykles. Jei tai įprasti vitaminai, pavyzdžiui, gerklės skrepliams, tai greičiausiai praeis. Bet jei tai stiprūs vaistai arba kažkas, kas gali būti laikomi narkotikais (net ir įprastas migrenos vaistas), be recepto ir specialios leidimo formos galiausite susidurti su policija. Geriau pasikonsultuoti su gydytoju arba palikti namie.

Ar reikia versti dokumentus į vokiečių kalbą?

Ne visada, bet labai rekomenduoju. Ypač jei tas dokumentas yra svarbus, pavyzdžiui, turtas ar paveldėjimo dokumentai. Muitininkas gali ir nesuprasti lietuviškai, o jei jis bus nepatenkintas, jis tiesiog nulems jūsų siuntos likimą. Versti brangu, bet baudos ar delsimai brangiau. (Nors kartais, jei tai tik paprastas sąrašas, anglų kalba užtenka).

Ką daryti, jei praradau daiktų sąrašą kelyje?

Nebūkite panikuojantis, tai nutinka dažniau nei manote. Sėdžite ir iš naujo rašote. Atsiminkite, ką įdėjote. Jei neprisimenate, rašykite apytiksliai. Svarbiausia – nesugalvokite daugiau, nei turite, nes muitinė tikrina ne tik pagal sąrašą, bet ir pagal tai, kas yra viduje. Geriau parašyti mažiau, nei vėliau aiškintis, iš kur pasidarė televizorius.

Pinigai, kainos ir kiek iš tikrųjų reikia turėti pinigų kišenėje

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymosi į Vokietiją procesas?

Tai klausimas, ant kurio visada užkliūnu. Kainos svyruoja kaip vėjas lauke. Už mažą butą (pavyzdžiui, 30 kubinių metrų) galite tekti mokėti nuo 1000 iki 2000 eurų, priklausomai nuo atstumo. Jei turite daug baldų arba važiuojate iš giliausių Lietuvos kampų į Miuncheną, kaina gali šokti iki 3000. Neklauskite „už kiek“, pirmiausia pasakykite, kiek turite daiktų.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

O, čia yra mano mėgstamiausia dalis. Formalių paslėptų mokesčių nėra, bet yra „neplanuotų“. Pavyzdžiui, jei vokiečių name nėra lifto, o vairuotojui reikia nešti daiktus 4 aukštus, jis gali paprašyti papildomo mokesčio už sunkų fizinį darbą. Arba jei sunkvežimis netilptų į jūsų gatvę (Vokietijoje daug siaurų gatvių), reikės mažesnės mašinos perkrovimui. Tai kainuoja.

Ar reikia mokėti užsidėti (avansą)?

Daugeliu atvejų taip, ypač jei tai didelės pervežimo kompanijos. Jos nedirba „žodžiu“. Avansas paprastai būna 30-50 procentų. Jei kas pasako „mokėk visą po pristatymo“, gali būti, kad jis tiesiog nori pasprukti. Aišku, yra ir gerbiamų smulkių vežėjų, kurie pasitiki, bet rizikuoti su brangiais baldais aš jums nepatarčiau.

Kaip mokėti: grynaisiais ar pavedimu?

Geriausiai pavedimu, kad liktų pėdsakas. Jei duodate grynaisius vairuotojui, imkite raštišką kvitą. Buvo atvejų, kai vairuotojas pasakydavo „nieko negavau“, o klientas likdavo be pinigų ir be įrodymų. Vokiečiai mėgga pavedimus, viskas aišku, apskaitoma, nėra „juodosios skrynelės“ įtarimų.

Ar kainuoja daugiau, jei važiuoju savaitgalį?

Taip, tikrai. Vokietijoje yra griežti darbo laiko apribojimai. Jei reikia iškrauti sekmadienį, tai laikoma nepaprastomis darbo sąlygomis. Tam reikia specialių leidimų, o tai kainuoja. Geriau planuokite atvykimą darbo dienomis, bus pigiau ir ramiau (nors tikrai ne tiek ramu, kaip norėtųsi).

Ar verta drausti siuntą?

Be abejo. Tai nėra brangu, palyginti su tais baldais, kuriuos vežate. Ypatingai, jei vežate brangią elektroniką ar meno kūrinius. Standartinis draudimas (CMR) dažnai padengia tik labai mažą sumą, pavyzdžiui, keliasdešimt centų už kilogramą. Jei sugadinsite 2000 eurų vertės sofą, atgausite tik truputį. Užsakykite papildomą.

Ar galima sutaupyti darydamas viską pats?

Galite, bet ar verta? Jei turite tik kelias krepšelis, tai aišku. Jei turite pilnametį namų ūkį, tai taps košmaru. Pakavimas, nešimas, sunkvežimio nuoma, benzinas... Galiausiai išeis brangiau nei pasamdyti profesionalus. Be to, jei pats nusileidžiate su sofa nuo laiptų ir susižalojat nugarą, tai kiek kainuoja sveikata?

Logistika: dėžės, vilkikai ir vokiški keliai

Kokias dėžės geriausia naudoti?

Nenaudokite mažmeninės prekybos parduotuvėse (kaip parduotuvėse) parduodamų plonų dėžių, jos sutrūkš po apkrovos. Ieškokite specialių pervežimo dėžių („moving boxes“), jos stipresnės. Tiesiog paimkite tokias, kurios turi rankenas, kitaip vairuotojai jūsų nekęs. Nekraukite dėžių per daug sunkiomis, 15-20 kg maksimumu, kitaip dugnas iškris.

Ar galima veži daiktus ne originalioje pakuotėje (pvz., televizorių)?

Galima, bet tai rizikinga. Jei neturite originalios pakuotės, apvyniokite storu burbuliuku ir uždėkite į stiprią dėžę. Užpildykite tuščias vietas popieriumi, kad daiktas nešokteltų. Buvau matęs, kaip žmonės įmečia televizorių į automobilį be jokios apsaugos – važiuoja, krenta, viskas. Nekelkite taip.

Kaip susitarti dėl parkingo mieste?

Vokietijoje su parkavimu yra didelių problemų, ypač miestuose. Jums reikia iš anksto pasirūpinti vietą. Jei sunkvežimis stovės nelegaliai, gausite baudą, o ją mokės klientas. Kartais reikia paprašyti gatvės („Verkehrsberuhigter Bereich“) leidimo statyti mašiną. Tai reikia padaryti savivaldybėje prieš kelias dienas.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Formaliai – ne, draudimas nebegalioja, jei keleivis yra ne įrašytas į dokumentus. Be to, tai labai nepatogia. Vairuotojai dirba, jie nori važiuoti ramiai, groti muziką arba tyliai. O jūs sužinosite, kaip jie kvėpuoja. Geriau susitarti, kad jis paskambins, kai atvyks. (Nors kai kurie sutinka už papildomą kainą, bet aš tai nerekomenduoju).

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugedsta kelyje?

Tai gyvenimas. Technika genda. Jei tai įvyksta, kompanija turi siųsti kitą mašiną arba techninę pagalbą. Jums nereikia mokėti už tai, tik reikia kantriai laukti. Kartais tai užtrunka valandą, kartą – dieną. Geriau turėti šiltus drabužius ir maisto atsargas, jei planuojate važiuoti kartu (nors sakiau, nevažiuokite).

Ar reikia ištuštinti spintas ir seifus?

Taip, būtinai. Spinta su drabužiais tampa milžiniška sunkiu daiktu, kurį neįmanoma nešti, be to, kojos gali atitrūkti. Seifą taip pat reikia tuštinti, kitaip jis tampa per sunkus ir pavojingas. Išskyrus atvejus, kai tai statomas seifas, sveriantis toną – tą jau nešti nebus įmanoma ir be specialistų.

Kiek laiko užtrunka iškrovimas?

Priklausomai nuo to, kiek aukštų ir ar yra liftas. Jei viskas yra pirmame aukšte ir greta gali stovėti mašina, tai gali užtrukti valandą-dvi. Jei tai 4 aukštas be lifto ir siauri koridoriai, tai gali užtrukti visą dieną. Nekelkite spaudimo vairuotojui, jis nenori dirbti visą naktį, jei gali padaryti greičiau.

Ar saugu vežti augalus?

Augalai yra gyvi dalykai. Žiema jie gali užšalti, vasarą – išdžiūti. Juos reikia gerai uždengti, kad nepataikytų tiesioginiai saulės spinduliai. Be to, augalų įvežimas gali būti apribotas dėl kenkėjų, tačiau paprasti namų augalai paprastai praeina be problemų, jei nėra dirvožemio (geriau nuplauti šaknis, nors niekas to nedaro).

Vokiškas kasdienybė: ko niekas nesako prieš išvykstant

Ar tikrai reikia daryti „Anmeldung“ (registraciją) iš karto?

Taip, tai Vokietijoje šventa karvė. Turite 14 dienų nuo atvykimo, kad užsiregistruotumėte gyvenamojoje vietoje („Bürgeramt“). Be to negausite banko sąskaitos, darbo sutarties net ir daugiau. Nerekomenduoju delsti. (Aš vienas klientas delsė mėnesį ir vos negavo darbo, nes nebuvo kur pervesti algos).

Kaip elgtis su šiukšlėmis (Mülltrennung)?

Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas beveik religija. Jums reikės susitarti su savininku dėl šiukšliadėžių raktų. Yra geltona (plastikas), mėlyna (popierius), ruda (maisto atliekos), juoda (visas kitas). Jei išmesite neteisingai, gali gauti baudą arba raktų nebepateiksi. Tai keičia mentalitetą.

Ar verta vežti savo automobilį ar nusipirkti ten?

Jūsų automobilis jums brangus, jį žinote. Vokietijos techninė apžiūra (TÜV) yra griežtesnė nei mūsų TA. Jei automobilis senas ir su defektais, gali būti, kad ten jo neišregistruosite. Naujesnį automobilį verta vežti, senesnį – parduoti čia ir nusipirkti ten, ten automobilių rinka didelė ir pigesnė.

Kaip su internetu ir telefonu?

Čia viskas vyksta greitai. Užsakyti internetą gali užtrukti kelias savaites, kol technikas atvyks pajungti. Geriau tai padaryti iš anksto, jei galite. Telefonų sim kortelės (Prepaid) gausios kiekviename kioske, tačiau sutartys (Vertrag) pigesnės, bet reikalauja kredito istorijos, kurią, kaip naujokas, dar neturite.

Ar sunku susirasti darbą?

Priklauso nuo jūsų kvalifikacijos. Jei esate kvalifikuotas darbuotojas (inžinierius, gydytojas, vairuotojas), tai tikrai ne. Jei be kalbos žinių, gali būti sunkiau, bet fizinio darbo visada yra. Vokiečiai vertina patikimumą ir punktualumą daugiau nei aukštą kalbos lygį (išskyrus biurus).

Ką daryti su vaikų mokykla?

Reikia rasti artimiausią mokyklą („Schule“) ir ją užregistruoti. Mokslas nemokamas, tačiau reikia nupirkti visus reikmenis (vokiški važiavimai į mokyklą yra kaip šventė, viskas turi būti tvarkinga). Jei vaikas nemoka kalbos, jis gaus papildomų pamokų („Deutsch als Zweitsprache“).

Ar saugu gyventi Vokietijoje?

Lyginant su kai kuriais kitais regionais, labai saugu. Bet yra vietų, kur naktimis geriau nevaikščioti, ypač dideliuose miestuose (Berlyno, Frankfurto rajonuose). Bendrai, taisyklių gerbimas čia yra aukštesnis, policija veikia efektyviau, tačiau nėra rojus.

Ką daryti, jei namuose kažkas sugenda?

Vokietijoje remonto paslaugos brangios. Jei sugebate patys pakeisti lempą ar nuspręsti, kaip veikia boileris, tai sutaupysite daug pinigų. Kaimynai dažnai padeda, jei geri santykiai. (Aš vieną kartą bandėsiu pats remontuoti vamzdį ir apsileidžiau vandens visame bute – nieko nebandykite be žinių).

Ar reikia mokėti radijo mokesčį (Rundfunkbeitrag)?

Taip, tai būtina. Kiekvienas butas turi mokėti šį mokestį, net jei neturite jokio radijo ar televizoriaus. Jis eina viešiesiems transliuotojams. Jis būna apie 18 eurų per mėnesį. Neišvengsite, jei užsiregistruosite, gausite sąskaitą.

Kaip elgtis su kaimynais?

Vokiečai labai mėgsta ramybę („Ruhezeit“). Po 22:00 val. ir sekmadieniais reikia būti tylu. Negerai, jei grumsite arba kelsite triukšmą. Kaimynai gali skųsti policijai arba namų valdymui. Būkite mandagūs, sveikinkite, bet per daug kiškitės ne į jų reikalus.

Išvada

Na, štai ir viskas apie tą kraustymosi į Vokietiją procesą ir naudingas rekomendacijas, kuriuos galėjau jums duoti. Ne viskas čia lyg ir paprasta, bet kas verta, to ir reikia pasiekti. Svarbiausia – nebijokite klausti, planuokite iš anksto ir pasitikėkite patirtimi, o ne pigiais skelbimais internete. Vokietija yra šalis, kur tvarka duoda laisvę, tačiau reikalauja ir kantrybės. Sėkmės kelyje, ir tikiuosi, jūsų baldai nenukris pervežimo metu.